- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2013-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-666/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytas Milius, Rasa Gudžiūnienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. (A. J.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-610-622/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ratas“ ieškinį atsakovui A. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 10 630 Lt paskolą; 2 047,75 Lt palūkanas; 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, jog iškėlus UAB „Ratas“ bankroto bylą, UAB „Simpatija“ buvo paskirta BUAB „Ratas“ bankroto administratoriumi. Perėmus bankrutuojančios įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus buvo nustatyta, kad iš įmonės kasos atsakovas kaip paskolą gavo 10 630 Lt. Atsakovas paskolos negrąžino, todėl iš jo priteistina paskolos suma su palūkanomis.
Atsakovas nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jam išduota pinigų suma buvo panaudota bendrovės reikalams spręsti. Be to, jis yra paskolinęs 45 000 Lt ir šiuos pinigus panaudojo ieškovo baro „Musonas“ remontui. Ūkinės operacijos buvo atliktos pagal įstatymų reikalavimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, t. y. priteisė ieškovui BUAB „Ratas“ iš atsakovo A. J. 10 630 Lt skolą, 2 047,75 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisė 380 Lt žyminį mokestį. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai (kasos išlaidų orderiai) patvirtina, kad atsakovas kaip paskolą yra gavęs iš UAB „Ratas“ 10 630 Lt. Pažymėjo, kad šią aplinkybę atsakovas pripažįsta. Išaiškino, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jei paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nėra nustatytas, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį (CK 6.873 str. 1, 2 d.). Vertino, kad atsakovas, bankroto administratoriui pareikalavus, turėjo pareigą minėtą pinigų sumą grąžinti, tačiau to nepadarė. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas turėjo visas galimybės teikti teismui įrodymus, pagrindžiančius jo atsiliepime išdėstytas aplinkybes, tačiau atsakovas tokių įrodymų neteikė, į teismo posėdžius nevyko ir paaiškinimų nedavė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas darė išvadą, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo skolą bei ieškovo paskaičiuotas palūkanas yra teisėtas ir pagrįstas (CK 6.38, 6.63, 6.872 str.). Kadangi ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį, teismas šį mokestį į valstybės biudžetą priteisė iš atsakovo (CPK 96 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas A. J. pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo iš ieškovo priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Skundžiamas sprendimas yra grindžiamas materialinėmis teisės normomis, kurios ginčo atveju apskritai netaikytinos. Teismas skundžiamame sprendime remiasi CK XXII skyriaus „Civilinė atsakomybė“ nuostatomis, tačiau ieškovas ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti ne nuostolių atlyginimą, bet skolą bei palūkanas, t. y. ieškinys yra grindžiamas CK XLIII skyriuje reglamentuojamų teisinių santykių pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo sprendimo motyvai yra absoliučiai neteisingi, nepagrįsti bei nesietini su ieškinio reikalavimu, skundžiamas sprendimas yra laikytinas nemotyvuotu, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
2. Byloje nebuvo pateikta paskolos sutartis, kuri patvirtintų, kad ieškovas apeliantui paskolino atitinkamą pinigų sumą, be to, nebuvo pateikti kiti įrodymai, leidžiantys teismui neabejotinai teigti, kad apeliantas yra skolingas ieškovui jo nurodomą sumą. Teismas visiškai neanalizavo, kokia buvo piniginių lėšų, iš UAB „Ratas“ kasos išmokėtų atsakovui, paskirtis. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad 10 630 Lt suma buvo paimta ne kaip asmeninė paskola, o kaip pinigų suma, skirta pačios bendrovės reikmėms ir interesams tenkinti, šiuo konkrečiu atveju – ieškovo baro „Musonas“ remonto darbams apmokėti. Be to, šiems remonto darbams apmokėti apeliantas bendrovei paskolino 45 000 Lt savo asmeninių lėšų. Šių aplinkybių teismas visiškai nevertino ir pažeidė įrodymų pakankamumo taisyklę. Pažymėtina, kad apeliantas dėl staiga sutrikusios sveikatos neturėjo galimybės dalyvauti teismo posėdžiuose ar sudaryti sutarties su advokatu, kas lėmė, jog jis negalėjo tinkamai įgyvendinti savo procesinių teisių ir pagrįsti savo teiginių.
Atsiliepimas
Ieškovas BUAB „Ratas“ pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir ištyrė visus bylai svarbius įrodymus bei priėmė teisėtą, pagrįstą skundžiamą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Mano, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).
Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-235/2009; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. L. P., bylos Nr. 3K-3-544/2011). Nustačius, kad paskolos dalykas paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.).
Iš byloje esančių kasos išlaidų orderių Nr. 89, Nr. 36 ir Nr. 186 (b. l. 6-7) matyti, kad atsakovas A. J. iš įmonės UAB „Ratas“ gavo atitinkamai 3 750 Lt, 5 500 Lt ir 1 380 Lt. Minėtuose kasos išlaidų orderiuose nurodoma, kad pinigų išdavimo pagrindas yra paskola. Atsakovas A. J. parašu patvirtino, kad pinigus gavo. Šios aplinkybės atsakovas neneigė ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Atsižvelgiant į šiuos byloje esančius įrodymus, nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, kad tarp ginčo šalių susiklostė paskoliniai santykiai.
Kaip minėta, esant paskoliniams santykiams paskolos davėjas įsipareigoja perduoti paskolos dalyką, šiuo atveju – pinigus, paskolos gavėjui, o paskolos gavėjas įsipareigoja jį grąžinti. CK 6.873 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas, tai paskolos sumą paskolos gavėjas turi grąžinti per 30 dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad paskolos davėjas UAB „Ratas“ paskolos sumą paskolos gavėjui A. J. perdavė. Atitinkamai paskolos gavėjui A. J. atsirado pareiga juos grąžinti. Iš kasos išlaidų orderių matyti, kad ginčo šalys nenustatė paskolos grąžinimo termino, o tai reiškia, kad atsakovas paskolą turėjo grąžinti per 30 dienų nuo UAB „Ratas“ pareikalavimo. Atsakovas neigia turįs pareigą grąžinti UAB „Ratas“ suteiktą paskolą, todėl yra akivaizdu, jog iki šios dienos paskola UAB „Ratas“ nėra grąžinta.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paskolos gavėjui atsakovui A. J. kyla pareiga paskolos davėjui UAB „Ratas“ grąžinti gautas pinigų sumas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovui priteisė 10 630 Lt skolą, 2 047,75 Lt palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).
Apeliantas teigia, kad paskola buvo suteikta ne jo asmeninėms reikmėms, o įmonės reikmėms tenkinti. Konkrečiai nurodo, kad paskola buvo suteikta ieškovo baro „Musonas“ remonto darbams apmokėti. Apeliantas pažymi, kad šiems remonto darbams apmokėti jis bendrovei paskolino 45 000 Lt savo asmeninių lėšų. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nepateikė įrodymų pragrindžiančių šiuos jo teiginius, nors būtent jam tenka pareiga pagrįsti jo nurodomas aplinkybes. Apeliantas teigia, kad dėl ligos jis neturėjo galimybės dalyvauti teismo posėdžiuose ir pateikti atitinkamų įrodymų. Visgi yra reikalinga pažymėti, kad minėtų įrodymų apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui, nors turėjo galimybę minėtus įrodymus pateikti kartu su apeliaciniu skundu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apelianto teiginiai dėl paskolos ir jo asmeninių lėšų panaudojimo ieškovo reikmėms yra nepagrįsti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė CK nuostatomis dėl civilinės atsakomybės taikymo, nors šiuo atveju ginčas kilęs iš paskolos santykių. Tai, apelianto nuomone, leidžia teigti, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. CPK 328 straipsnis numato, jog iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais. Teisėjų kolegija vertina, jog iš esmės pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą, todėl ir teismo sprendimas yra laikytinas teisėtu bei pagrįstu. Atitinkamai tai lemia, jog nevisiškai tikslūs pirmosios instancijos teismo motyvai, nurodyti skundžiamame sprendime, sudarytų tik formalų pagrindą naikinti sprendimą. Remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nevisiškai tikslūs pirmosios instancijos teismo motyvai, nurodyti skundžiamame sprendime, nesudaro pagrindo naikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimo.
Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju bylos rezultatas yra palankus ieškovui, tačiau jis neprašo priteisti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos nei ieškovui, nei atsakovui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.