Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir DalytėsZlatkuvienės,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Panevėžio skyriaus, atstovei J. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Panevėžio skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas S. K.(toliau – ir pareiškėjas)Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateiktu skundu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos(toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, ir NŽT, ir atsakovas)atstovaujamai Panevėžio skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai prašo panaikinti 2016m. spalio 5d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui S. K.“ (toliau – ir Sprendimas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėje byloje pareiškėjas ginčija 2016m. spalio 5d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini),kuriuo pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią buvusio savininko J. G. žemės, esančios Panevėžio mieste, 0,2402 ha dalį, atlyginant pinigais. Pareiškėjas nesutinka su atlyginimo už išperkamą žemę būdu, nurodydamas, kad toks atlyginimo už išperkamą žemę būdas prieštarauja pareiškėjo valiai. Pareiškėjas pageidauja gauti visą 0,2402 ha žemės plotą lygiaverčiais sklypais Panevėžio mieste.

Byloje nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,3694ha dalį buvusio savininko J. G. 2,24 ha ploto žemės, kuri yra iki 1995 metų birželio 1d. Panevėžio miestui nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje(J. G. nuosavybės teisių į žemę, miškus, vandens telkinius atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje dokumentų byla (toliau – ir NTAB)).

1991m.gruodžio 12d.Panevėžio miesto valdyboje buvo gautas pareiškėjo 1991m. gruodžio 11d. prašymas natūra ir ekvivalentine natūra atstatyti nuosavybės teisę į 25 arus žemės Panevėžio mieste. 1992m. kovo 30d. prašyme Panevėžio miesto valdybai(gautas 1992m.kovo 31d.) pareiškėjas išreiškė savo valią dėl nuosavybės teisės į J. G. 2 ha žemę atkūrimo būdo. Jis prašė atstatyti nuosavybės teisę į žemę ekvivalentine natūra(žr.,NTAB). 1998m. spalio 7d. prašymu Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui(gautas 1998m. spalio 9d.) pareiškėjas prašė jam suteikti naują žemės sklypą ir lygiavertį žemės sklypą.

2003m. lapkričio 20d. pareiškėjas išreiškė valią neužstatytą J. G. žemės dalį gauti natūra kartu su kitais pretendentais bendrame sklype. 2004m. rugsėjo 22d. Panevėžio apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant natūra 0,050 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Panevėžio mieste bendrosios nuosavybės teise su kitais pretendentais(bendraturčiais)- grąžinant pareiškėjui 0,084 ha žemės.

2005m.sausio 15d. prašymu Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui pareiškėjas prašė suteikti jam 0,20 ha ploto žemės sklypą Panevėžio mieste, o už likusią žemę – tai yra už 0,16 ha išmokėti piniginę kompensaciją. 2007m. liepos 2d. prašymu Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui(toliau – ir Žemėtvarkos skyrius) pareiškėjas prašė atkurti jam nuosavybės teises į negrąžintą 0,3611 ha žemės dalį natūra, žemės sklypu Panevėžio mieste.

2009m.balandžio 30d. raštu Žemėtvarkos skyrius pakvietė pareiškėją 2009m. gegužės 14d. atvykti į posėdį, kur bus svarstomas klausimas dėl naujo žemės sklypo nuo 400 kv.m. iki 2000kv.m. ploto perdavimo neatlygintinai, kartu su minėtu raštu pareiškėjui pateiktas siūlomų naujų sklypų sąrašas. 2009m. gegužės 14d.Žemėtvarkos skyriaus Perduodamų piliečiams nuosavybėn neatlygintinai naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai Panevėžio mieste pasiūlymo komisijos posėdyje pareiškėjas pasirinko 0,0804 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Panevėžio mieste.

Į pareiškėjo prašymą atkurti jam nuosavybės teisę į likusį 0,2807 ha žemės plotą, 2010m. kovo 19d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Žemėtvarkos skyrius išaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnį, piliečiui galima perduoti neatlygintinai tik vieną naują žemės sklypą bei kad pagal minėto įstatymo 16 straipsnį pareiškėjui gali būti perduodamas lygiavertis turėtajam žemės sklypas.Pareiškėjas buvo informuotas, kad už žemę gali būti atlyginta ir kitais būdais, tai yra lygiaverčiu žemės sklypu kaimo vietovėje arba vertybiniais popieriais. 2012m. vasario 20d. NŽT Panevėžio skyriaus raštu pareiškėjas buvo informuotas apie jo teisę pakeisti valią dėl atlyginimo už žemę būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais.

2012m. vasario 27d.Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0804 ha žemės sklypą, esantį Panevėžio mieste (duomenys neskelbtini).

Taip pat pareiškėjas buvo įrašytas ir į Piliečių, kuriems suteikiami nauji lygiaverčiai žemės sklypai, eilę. Iš 2016m. rugsėjo 13d. Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ar kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdžio protokolo nustatyta, kad pareiškėjas pasirinko 0,0405 ha naują lygiavertį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Panevėžio mieste.

2016m. rugsėjo 27d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują lygiavertį jo paties pasirinktą 0,0405 ha žemės sklypą Panevėžio mieste (duomenys neskelbtini).

Ginčijamu Sprendimu pareiškėjui buvo atkurta nuosavybės teisė į likusį žemės plotą - 0,2402 ha, atlyginant pinigais.

Po ginčijamo Sprendimo priėmimo, atsakovas 2017 m. sausio 9d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė pareiškėjui vietoje piniginės kompensacijos gauti lygiavertį turėtajam žemės, miško ar vandens plotą kaimo vietovėje. Nors atsakovas minėtame pasiūlyme suklydo nurodydamas Sprendimo priėmimo datą ir numerį, tačiau iš pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdyje teismas nustatė, kad pareiškėjas suprato pasiūlymo esmę, tai yra, kad siūlymas susijęs su administracinėje byloje ginčijamu Sprendimu. Pareiškėjas raštu į pasiūlymą neatsiliepė, tačiau teismo posėdyje paaiškino, kad jis nesutinka gauti sklypo kaimo vietovėje ir pageidauja, kad jamuž visą likusį žemės plotą būtų suteikiamas lygiavertis žemės sklypas, ar keli lygiaverčiai žemės sklypai tik Panevėžio mieste.

Piliečių teisė pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme(toliau – ir Atkūrimo įstatymas), įtvirtinta nuo 2002 m. balandžio 19 d., kai įsigaliojo 2002 m. balandžio 2 d. Atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-832. Įsigaliojus šiam įstatymui Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad pilietis iki 2002 m. liepos 1 d. gali pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, ir iki 2003 m. sausio 1 d. valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose turėtą žemę, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nuo 2002 m. spalio 25 d. įsigaliojusioje Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139 redakcija) buvo nustatyta, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Taigi, pareiškėjas turėjo teisę iki 2003 m. balandžio 1 d. išreikšti valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo arba pakeisti jau išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo. Vėliau po 2003 m. balandžio 1 d. pateikti pareiškėjo prašymai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo išreiškimo (pakeitimo) negalėjo sukurti besąlyginės teisinės pareigos institucijai atkurti nuosavybės teises bet kokiu kitu pareiškėjo nurodytu būdu, išskyrus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, kai piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2012 m. birželio 1 d. galėjo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais(šia nuostata ir atsakovo siūlymu pareiškėjasnepasinaudojo), ir Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, kai piliečiai iki 2015m. kovo 1d. galėjo pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo už miestams priskirtose teritorijose esančią žemę ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu mišku iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje. Be kita ko, tokia galimybė pareiškėjui raštu buvo pasiūlyta jau po ginčijamo Sprendimo priėmimo, tačiau pareiškėjas ja pasinaudoti nepageidavo.

Atsižvelgiant į aptartas Atkūrimo įstatymo nuostatas, daroma išvada, kad iki 2003m. balandžio 1d. pareiškėjas nustatyta tvarka buvo išreiškęs savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.1992m. kovo 30d. prašyme jis prašė žemę grąžinti ekvivalentine natūra ir1998m. spalio 7d. prašyme Panevėžio miesto žemėtvarkos skyriui(gautas 1998m. spalio 9d.), kuriuo pareiškėjas prašė jam suteikti naują žemės sklypą ir lygiavertį žemės sklypą.

Šioje administracinėje byloje kilusio ginčo teisinius santykius reguliuoja Atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997m.rugsėjo 29d.nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau –ir Atkūrimo tvarka). Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies1-3 punktuose numatyti būdai, kuriais yra atkuriamos nuosavybės teisės į žemę, iki 1995m. birželio 1d.buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisės į žemę, iki 1995m. birželio 1d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Atkūrimo įstatymo12 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti atvejai, kai žemė iš šio įstatymo2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo16 straipsnį.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995m. birželio 1d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kur buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo, esančio miesto teritorijai priskirtoje žemėje, dydis yra 0,04 ha, išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą, o maksimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo žemės sklypo plotas turi būti ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha kituose miestuose. Nuosavybėn neatlygintinai perduodamo naujo žemės sklypo dydį kiekviename mieste nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998m. liepos 23d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ patvirtintus Savivaldybių nustatomus naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai miestuose, dydžius, Panevėžio mieste numatomo perduoti žemės sklypo dydis yra nuo 0,04 ha iki 0,2 ha. Taigi, pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas minimalus neatlygintinai perduodamo nuosavybėn naujo žemės sklypo Panevėžio mieste plotas – 0,04 ha, o maksimalus – 0,2 ha. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Atkūrimo tvarkos 34 - 35 punktuose. Įstatymų leidėjas Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje įtvirtino imperatyvią taisyklę, kad jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.Aptartas nuosavybės teisių atkūrimo teisinis reglamentavimas reiškia, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnis, reglamentuojantis nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką, numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995m. birželio 1d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamosneatlygintinai piliečiui perduodant tik vieną naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą (arba neįrengtą) žemės sklypą individualiai statybai. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnis nenumato, kad piliečiui gali būti perduodamas neatlygintinai nuosavybėn daugiau kaip vienas (arba didesnio ploto negu numatyta LRV nutarime) naujas žemės sklypas individualiai statybai.

Pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktą už valstybės išperkamą žemę, valstybė atlygina perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų(nepaisant turėtos žemė vietos).Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės , Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus. Taigi, pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies ir 16 straipsnio 9 dalies nuostatas, už miesto teritorijoje turėto žemės sklypo, jei perduodamas neatlygintinai žemės sklypo plotas mieste yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal Atkūrimo įstatymą atkuriamos nuosavybės teisės, likusį plotątame pačiame mieste, kur buvo turėtoji žemė, atlyginama perduodant neatlygintinai lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai.Atkūrimo įstatymo 16 straipsnis nenumato, kad miestuose, kur buvo turėtoji žemė, konkrečiu atveju Panevėžio mieste, piliečiui gali būti perduodama neatlygintinai nuosavybėn daugiau naujų lygiaverčių žemės sklypų.

Aptartas nuosavybės teisių atkūrimo teisinis reglamentavimas reiškia, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnis, reglamentuojantis nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką, numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995m. birželio 1d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamosneatlygintinai piliečiui perduodant tik vieną naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą (arba neįrengtą) žemės sklypą individualiai statybai, o Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies nuostatos, nustatančios lygiaverčio turėtajam naujo žemės sklypo perdavimą neatlygintinai miestuose, kur buvo turėtoji žemė, tarp jų, Panevėžio mieste, taip pat numato vieno lygiaverčio turėtajam naujo žemės sklypo perdavimą. Todėl pareiškėjo pageidaujamu būdu, tai yra siekiant, kad jam būtų atlyginta už 0,2402 žemės dalį, neatlygintinai nuosavybėn papildomai perduodant Panevėžio mieste dar keletą naujų lygiaverčių žemės sklypų, atlyginti už nekilnojamąjį turtą nėra galimybių. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui jau yra perduotas neatlygintinai naujas žemės sklypas ir naujas lygiavertis žemės sklypas, pareiškėjo reikalavimas į likusią neatkurtos žemės dalį atkurti nuosavybės teises neatlygintinai nuosavybėn perduodant dar vieną lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą ar kelis sklypus Panevėžio mieste, yra nenumatytas Atkūrimo įstatyme. Teismas tokią išvadą daro taip pat atsižvelgdamas ir į tą aplinkybę, kad po ginčijamo Sprendimo priėmimo, pareiškėjas nepasinaudojo rašytiniu atsakovo siūlymu vietoje piniginės kompensacijos gauti lygiavertį turėtajam žemės, miško ar vandens telkinio plotą kaimo vietovėje. Taigi, pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio5 dalį, kurioje, be kita ko, numatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytasAtkūrimo įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką (2003m. kovo 4d., 2013m. rugsėjo 11d., 2013m. spalio 9d., 2013m. spalio 10d. nutarimai). Konstitucinio Teismo aiškinimu, šią diskreciją objektyviai nulemia tai, kad per laikotarpį, praėjusį nuo neteisėto turto nusavinimo, iš esmės pasikeitė nuosavybės santykių sistema (2001m. balandžio 2d., 2003m. kovo 4d., 2013m. rugsėjo 11d. nutarimai). Įstatymais nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką, būtina atsižvelgti į pakitusias socialines, ekonomines ir kitas sąlygas (2007m. rugsėjo 6d. nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. požiūriu nėra tapati Lietuvos Respublikos piliečio teisei įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (2010m.gruodžio 22d., 201m.rugsėjo 11d., 2013m. spalio 9d. nutarimai).

Remiantis Konstitucinio Teismo suformuluotu Atkūrimo įstatymo principinių nuostatų aiškinimu, Lietuvos Respublikos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 16 straipsnio 9 dalies 4 punktu, 21 straipsnio 5 dalimi, taip pat, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo atsakovo siūlymuprašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, esančią miestams priskirtose teritorijose, už kurią pareiškėjui skundžiamu Sprendimuatlyginta pinigais, atlyginti lygiaverčiu turėtajam žemės, miško ar vandens telkinio plotu kaimo vietovėje,konstatuotina, jog atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nekelia ginčo dėl to, kad skundžiamuose sprendimuose jam būtų neteisingai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos nuostatas, apskaičiuota atlyginimo pinigais suma.

Atsižvelgiant į pasakytą, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Skundą atmetus, nėra pagrindo priteisti pareiškėjo patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.