Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Artūro Ridiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Ulienės ir nuteistosios G. T. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-11-24 nuosprendžio, kuriuo G. T. pripažinta kalta:

- pagal BK 140 str. 1 d. paskiriant laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant mokytis, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokymusi ir nebendrauti su N. Ž. M.;

- pagal BK 178 str. 2 d. paskiriant laisvės apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant mokytis ir neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokymusi;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant mokytis, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokymusi, ir nebendrauti su N. Ž. M..

Taip pat šiuo nuosprendžiu N. Ž. M. pagal BK 178 str. 2 d. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 3 p. ir byla jos atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 1 p. 5 p. 83 str. 87 str. 1 d. 2 d. 1 p. 2 p. 3 d. 4 p. 5 p., N.Ž. M. skirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokymusi, mokytis, nebendrauti su G. T. ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T. nuteista už tai, kad ji 2016 m. balandžio 23 d. apie 18.40 val. bute, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), kartu su N. Ž. M., gim. 2001 m., kuri nusikaltimo padarymo metu dar nebuvo tokio amžius, nuo kurio ji atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, smurtaudama nepilnametės E. G., gim. 2002 m., atžvilgiu, nežymiai sužalojo nepilnametę, o būtent: N. Ž. M. pasirinkus butą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip tinkamą vietą priešiškiems asmeniniams santykiams su nukentėjusiąja E. G. išsiaiškinti ir atkeršyti nukentėjusiajai, ji susitarė su N. Ž. M. būti nusikalstamos veikos darymo vietoje neleidžiant nukentėjusiajai pabėgti ir suteikti kitą jai būtinąją pagalbą smurtaujant E. G. atžvilgiu, bei tiesiogiai prisidėjo prie N. Ž. M. pradėtų smurtinių veiksmų, t. y. po N. Ž. M. suduoto smūgio E. G. kumščiu į kairį žandą bei ne mažiau keturių spyrių gulinčiai nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, ji kartu su N. Ž. M. nutempė E. G. į kitą kambarį, kuriame N. Ž. M. tęsė smurto veiksmus užšokdama nukentėjusiajai ant galvos, šonkaulių. Po to, tyčiodamasi iš nukentėjusiosios, kartu su N. Ž. M. žirklėmis iškarpė nukentėjusiajai plaukus, tampė po butą ir tęsdama smurto veiksmus, kartu su N. Ž. M. spardė E. G. smūgiuodamos ne mažiau 8 kartus nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas. Nuo spyrių E. G. pargriuvus ant grindų N. Ž. M. užšoko nukentėjusiajai ant galvos, šonkaulių, sudavė keletą smūgių kumščiu ir taip mušdamos bei smurtaudamos E. G. atžvilgiu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė nukentėjusiajai E. G. galvos ir dešinės plaštakos sumušimus, t. y. nežymiai sutrikdė E. G. sveikatą.

Kaltinamosios G. T. ir N. Ž. M., veikdamos bendrininkų grupėje, 2016-04-23 apie 18.40 val., bute adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą nukentėjusiajai E. G. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note 2“ 180 Eur vertės.

Teismo posėdyje prokurorė prašė jos skundą dalyje dėl N.Ž. M. pripažinimo kalta tenkinti, tik pakeitė reikalavimą dėl jai skirtinos bausmės – prašė skirti laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant mokytis ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, o nuteistosios G. T. apeliacinį skundą prašė atmesti, išteisintoji N.Ž. M. neprieštaravo prokurorės teisminio bylos nagrinėjimo metu išsakytai jai skirti siūlomai bausmei, nuteistosios G. T. ir išteisintosios N.Ž. M. gynėjas advokatas prašė prokurorės skundą atmesti, o nuteistosios G. T. skundą tenkinti, kiti proceso dalyviai savo pozicijų dėl apeliacinių skundų neišsakė.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistosios G. T. apeliacinis skundas atmetamas.

Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su N.Ž. M. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 3 p., ir bylos jos atžvilgiu nutraukimu, o nuteistoji G. T. nesutikdama su jai paskirta bausme, teigia apie pažeidimus vertinant įrodymus bei teismo šališkumą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, susipažinusi su visa baudžiamosios bylos medžiaga, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išspręstu nuteistosios G. T. baudžiamosios atsakomybės klausimu, tačiau nesutinka su teismo išvada dėl N.Ž. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl G. T. nuteisimo pagal BK 140 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. bei bausmių jai individualizavimo yra teisėtas ir pagrįstas, įrodymų vertinimo ar nuteistajai įstatymų garantuotų teisių pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti turėjusiais esminės reikšmės išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti jos atžvilgiu teisingą nuosprendį, nepadaryta. Tuo tarpu priimdamas sprendimą dėl N.Ž. M. baudžiamosios atsakomybės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jos atžvilgiu pritaikė BK 93 str. 1 d. 3 p.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

Įvertinusi teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų, tačiau konstatavęs, kad N.Ž. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., netinkamai pritaikė BK 93 str. nuostatas ir nepagrįstai ją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, dėl ko skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas (BPK 328 str. 1 p., 329 str. 3 p.).

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 str. 1 d.). Pagal BK 93 str. teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad N.Ž. M. padaryta BK 178 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika atitinka BK 93 str. 1 d. numatytas tris bendrąsias būtinas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: ji nusikalto pirmą kartą, padarytas apysunkis nusikaltimas, veikos padarymo metu jai buvo 14 metų, nustatyta ir viena papildoma sąlyga – pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Tačiau sutiktina su prokurorės apeliaciniame skunde išsakyta pozicija, kad šios sąlygos buvimas sietinas su pagrindo manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, buvimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo formaliai atitinka BK 93 str. 1 d sąlygas, privalu nustatyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad nepaisant teistumo neturėjimo N.Ž. M. jau ne pirmą kartą susiduria su baudžiamųjų įstatymų saugomų vertybių pažeidimais. Panevėžio miesto apylinkės 2016-09-16 nuosprendyje dėl 2015-10-20 įvykdytų BK 138 str. 1 d. ir 294 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų N.Ž. M. yra minima kaip kartu su nuosprendyje nurodytais asmenimis veikęs asmuo, tik neturintis baudžiamosios atsakomybės taikymui būtino minimalaus amžiaus (2 t., 155-166 b.l.). Byloje esančio prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dalyje (2 t. 137-139 b.l.) turinys vėl gi atkleidžia ikiteisminio tyrimo dėl 2016-09-01 įvykdytos BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos faktą bei jo nutraukimą N.Ž. M. atžvilgiu jai neturint baudžiamosios atsakomybės taikymui būtino minimalaus amžiaus. Taipogi byloje yra duomenų apie jos kitokį netinkamą elgesį nelankant pamokų, nesilaikant elgesio taisyklių mokykloje ir pan.(2 t. 136 b.l.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, šie bylos duomenys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad N.Ž. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei jos elgesio pokyčiai galimi be bausmės paskyrimo. Todėl siekiant įgyvendinti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga N.Ž. M. bausti kriminaline bausme. Esant šiai išvadai pirmosios instancijos teismo nuosprendis dalyje, kurioje baudžiamoji byla N.Ž. M. atžvilgiu nutraukta, naikinamas ir šioje dalyje priimamas apkaltinamasis nuosprendis, bei atitinkamai sprendžiamas N.Ž. M. skirtinos bausmės klausimas.

N.Ž. M. padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, yra nepilnametė, teisiama pirmą kartą, mokosi, administracine tvarka nebausta, gyvenamosios vietos adresu nusiskundimų jos atžvilgiu negauta. Jos atsakomybę už BK 178 str. 2 d. numatytą nusikaltimą lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkina tai, kad ji inkriminuotą nusikaltimą padarė veikdama bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Taipogi atsižvelgtina ir į N.Ž. M., kaip nepilnametės gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (gyvena kartu su mama ir seserimis, mama dirbanti, jai sudarytos tinkamos gyvenimo ir auklėjimo sąlygos), jos socialinę brandą. Pastaruoju metu duomenų apie jos netinkamą elgesį ar padarytus pažeidimus nėra ir nors dar neilgą laikotarpį, bet fiksuojami teigiami nepilnametės elgesio pokyčiai – nuo 2017-01-09 lanko visas pamokas, pamokų metu dirba, mandagiai elgiasi, jaučiasi noras pasikeisti (2 t., 152 b.l.).

Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas asmenį charakterizuojančias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog su laisvės atėmimu susijusios bausmės paskyrimas pirmą kartą teisiamai nepilnametei N.Ž. M. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, o BK 41 ir 80 straipsniuose numatytus bausmės tikslus galima pasiekti paskiriant jai vieną švelnesnių sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimą, įpareigojant ją nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose bei mokytis (BK 48 str. 6 d. 1 p., 3 p.).

Dėl nuteistosios G. T. apeliacinio skundo

Nuteistosios G. T. apeliacinio skundo turinys rodo, kad pagrindinis ir vienintelis jos reikalavimas yra susijęs su jai paskirtos bausmės švelninimu. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimą G. T. paskirtos bausmės dalyje ir švelninti jai skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, nes ji paskirta nepažeidžiant BK 54 ir 91 str. įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas G. T. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo tikslą bei stadiją – padaryti du tyčiniai baigti nusikaltimai, vienas kurių nesunkus, kitas – apysunkis. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybės. Teismas tinkamai įvertino G. T. asmenybę: ji inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdama neteista, administracine tvarka nebausta, mokosi, mokymosi įstaigos bei pagal gyvenamąją vietą charakterizuojama neigiamai, linkusi konfliktuoti.

Įvertinus visas šias aplinkybes, apylinkės teismas apeliantei G. T. parinko ir paskyrė laisvės apribojimo bausmę, nustatydamas jos dydį mažesnį už vidurkį. Be to, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes teismas subendrino jai palankesniu dalinio sudėjimo bausmių subendrinimo būdu. Tokios už atskiras inkriminuotas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bei galutinė bausmė nėra aiškiai per griežtos ir dėl to neteisingos. Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantei G. T. turėtų būti skiriama dar švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ar dydžiui baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantė.

Apeliantė G. T., manydama, kad jai paskirtoji bausmė yra per griežta, be kita ko skunde teigia ir apie netinkamai įvertintą jos atliktų veiksmų apimtį ir vaidmenį, nepagrįstą sunkinančios aplinkybės konstatavimą, įvairius baudžiamojo proceso pažeidimus, teismų praktikos nesilaikymą, jos subjektyviu įsitikinimu, sąlygojančius jai skirtos bausmės švelninimą. Tačiau tokie jos argumentai yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Tuo tarpu teisėjų kolegijos manymu, byloje esančių ir skundžiamame nuosprendyje nurodytų įrodymų visiškai pakanka G. T. kaltei kaltinimų apimtyse pagrįsti, o apeliacinio skundo teiginiai to nepaneigia. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Priežasčių konstatuoti, kad apylinkės teismas, vertindamas bylos įrodymus ir nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, iš esmės pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, nėra. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, įskaitant G. T. atliktų veiksmų apimtį ir jos vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka.

Teisėjų kolegija pastebi, kad BK 60 str. 1 d. 1 p. iš tiesų yra įtvirtinta galimybė, atsižvelgiant į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, teismui nepripažinti šiame punkte numatytos aplinkybės atsakomybę sunkinančia, tačiau ši įstatyminė nuostata nėra imperatyvi. Be to, bylos įrodymais nustatytas G. T. vaidmuo nusikalstamai veikiant kartu su N.Ž. M. tiek subjektyviu, tiek objektyviu bendrininkavimo aspektais abejonių, esant šiam institutui, nekelia. Todėl BK 60 str. 1 d. 1 p. numatyta sunkinanti aplinkybė G. T. veiksmuose konstatuota teisingai ir pagrįstai.

Kaip nepagrįsti atmestini ir apeliantės G. T. deklaratyvūs, subjektyvūs, emociniu nepasitenkinimu dėl paskirtos bausmės paremti teiginiai apie teismo šališkumą.

Šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo išankstinę nuomonę dėl apeliantės G. T. kaltės, byloje nėra. Duomenų, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių, byloje nėra taip pat. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio nepalankumu, paskirtąja bausme ar deklaratyviai nurodomais kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais.

Taigi konstatuotina, kad apeliantei G. T. švelninti bausmę nėra pagrindo, todėl jos apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 4 d., 329 str. 3 p.,

nusprendžia:

Prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o nuteistosios G. T. apeliacinį skundą atmesti.

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-11-24 nuosprendžio dalį, kuria N. Ž. M., pritaikius BK 93 str. 1 d. 3 p. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 2 d. ir byla jos atžvilgiu nutraukta, bei vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 1 p. 5 p. 83 str. 87 str. 1 d. 2 d. 1 p. 2 p. 3 d. 4 p. 5 p., jai paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį:

N. Ž. M. pripažinti kalta pagal BK 178 str. 2 d. ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu mokytis ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.