- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- 1-3649-929/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31292-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- M. F.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Alos Petrenko pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:
M. F., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), netekėjusi, teista:
1) 2011 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi bei 65 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. F., 2019 m. liepos 23 d., apie 20 val., statomame name (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su A. A. metu, būdama neblaivi, tyčia dūrė peiliu A. A. į kairę ranką bei apdraskė rankomis veidą, taip nežymiai sutrikdė A. A. sveikatą, dėl ko A. A. nustatyta kairiojo dilbio žaizda, padaryta pjaunančiu daiktu, odos nubrozdinimai veide, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Kaltinamoji M. F., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad neatsimena, kurią dieną įvyko įvykis, negali pasakyti ir kurią valandą. Šiuo metu neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl (duomenys neskelbtini), gyvena nebaigtame statyti name. Šis namas yra dviejų aukštų, pirmame aukšte namo savininko, kurio vardo ir pavardės nežino, leidimu gyvena su sugyventiniu D. M.. Tame pačiame aukšte dar gyvena viena pora – V. ir J. bei nukentėjęs A., kurio pavardės nežino. Ji nežino kuriuo paros metu, galbūt po pietų, pas juos su D. atėjo V. ir pakvietė kartu vartoti alkoholinius gėrimus. Jie visi penki, t.y. ji, D., V., J. ir A. gėrė burnos skalavimo skystį, visi buvo neblaivūs, ji taip pat. A., D. ir V. išgertuvių metu žaidė domino, ji su J. buvo šalia. Vėliau jie žaidė žaidimą, kurio tikslas buvo įmesti tuščią butelį į krepšį. Žaidimo metu A. ėmė pralaimėti, dėl šios priežasties ėmė nervintis, ją vadinti nepagarbiais žodžiais. Jos sugyventinis D. ją užstojo, sakė A., kad neįžeidinėtų jos. Po išsakytų jai nepagarbių žodžių, ji susinervino ir pagriebusi V. priklausantį virtuvinį metalinį peilį, užsimojo juo ir smeigė A. į plaštakos sritį. Kurios rankos plaštaką ji sužalojo A., neatsimena. Po to, kai ji sužalojo A., jis pabėgo iš pastato ir, kaip suprato, nubėgo pas kaimynus, iškvietė policiją. Neilgai trukus atvažiavo policija, kuri konkrečiai ieškojo jos, ji prisipažino sužalojusi A., pasakė, kad peiliu jam įdūrė bei parodė, kur yra peilis. Pareigūnai peilį paėmė, o ją sulaikė ir išvežė į areštinę. Dėl šio įvykio ji labai gailisi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Žalą už A. A. gydymą atlygino. Sutinka su jai siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 76-78, 97, 105)
Nukentėjusysis A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. lapkričio 24 d. liudytojas A. A. parodė, kad dažnai nakvoja (duomenys neskelbtini). Tai yra statomas pastatas. Kam priklauso šis pastatas, jis nežino. Tiesiog rado apleistą pastatą ir apsigyveno jame. Kitoje pusėje šio dvigubo statomo ir apleisto pastato gyvena M. F. su savo sugyventiniu, kurio vardo ir pavardės jis nežino. M. F. yra jam tik pažįstama, jokių artimesnių ryšių tarp jųdviejų nėra. 2019 m. liepos 23 d. vakare (laiko tiksliai nurodyti negali, bet buvo dar šviesu), jis ir M. F. vartojo alkoholinius gėrimus (alų ir burnos skalavimo skystį). Kiek jie išgėrė alkoholinių gėrimų, pasakyti negali. M. F. pradėjo reikšti jam priekaištus. Konflikto metu M. F. staiga sudavė jam vieną smūgį peiliu į kairiąją ranką. Iš kur M. F. gavo peilį, jis nežino, tokio peilio pas jį nebuvo, matyt, ji atnešė peilį su savimi. Tai buvo nedidelis virtuvinis peilis. Tuo pačiu metu M. F. nagais apdraskė jam veidą, jis pajuto fizinį skausmą. Jis pabėgo iš namo į gatvę. Kas iškvietė policijos pareigūnus ir medikus, jis nežino. Atvykę medikai jį nuvežė į ligoninę, kur jam buvo suteikta pagalba (b. l. 22).
2019 m. liepos 24 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta yra statomas pastatas, kurio visos patalpos yra tuščios, išskyrus vienos patalpos pirmame aukšte dešinę pusę. Nurodytoje patalpoje ant kiliminės dangos, prie dėžės su buteliais nuo skalavimo skysčio, yra netaisyklingos formos dėmė, susiformavusi iš pavienių raudonos spalvos taškų (galimai kraujo lašų) (b. l. 13-18).
2019 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad A. A. į Valstybinę teismo medicinos tarnybą nesikreipė. Siekiant nustatyti jo sveikatos sutrikdymo mastą, 2019 m. liepos 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu tyrimui pateikti A. A. medicininiai dokumentai (b. l. 28-30).
2019 m. spalio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3498/2019(01) matyti, kad A. A. nustatyta kairiojo dilbio žaizda, padaryta pjaunančiu daiktu, odos nubrozdinimai veide, padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti trimis trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2019 m. liepos 23 d.). Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 35-36).
2019 m. rugpjūčio 20 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro 2019 m. liepos 23 d. garso įrašas, kuomet policija kviesta į įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad policiją iškvietė kaimynė, kuri pamatė kaip iš išvaizdos asocialus vyras, kuris kraujuoja, bėga nuo kito tokio asmens – moters, kuri rankoje laiko peilį (b. l. 40-41).
2019 m. rugpjūčio 21 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad pasitelkus Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus vyriausiąjį specialistą T. K., apžiūrėtas peilis, paimtas iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini). Specialistas pateikė išvadą, kad apžiūrėtas peilis yra buitinės paskirties (virtuvinis) peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Apžiūrėtas peilis perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį. (b. l. 43-47).
Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuota, kad 2019 m. liepos 23 d., 20.44 val., M. F. nustatytas 2,18 promilių girtumas (b. l. 66).
Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rodmenyse užfiksuota, kad A. A. 2019 m. liepos 24 d., 01.03 val. buvo nustatytas 1,98 prom. girtumas (b. l. 19).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamosios M. F. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Kaltinamoji M. F. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad įvykio dieną kartu su nukentėjusiuoju A. A. vartojo alkoholį, kuomet tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji paėmė virtuvinį peilį ir dūrė peiliu jam į plaštaką. Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes parodė ir nukentėjusysis A. A., kuris papildomai nurodė, kad po dūrio peiliu, kaltinamoji M. F. jam taip pat nagais apdraskė veidą. Nors dėl pastarosios aplinkybės kaltinamoji, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nepasisakė, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad M. F. įvykio metu buvo neblaivi, jai nustatytas 2,18 promilių girtumas, todėl darytina išvada, kad M. F. apklausos metu galėjo neatsiminti visų įvykio aplinkybių. Tačiau nukentėjusiojo sužalojimai buvo užfiksuoti specialisto išvadoje Nr. G 3498/2019(01), iš kurios matyti, kad matyti, kad A. A. nustatyta kairiojo dilbio žaizda, padaryta pjaunančiu daiktu, odos nubrozdinimai veide, padaryti kietais bukais daiktais, kurie galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiama M. F. nurodė, kad kaltinimas jai yra aiškus ir suprantamas, ir savo kaltę nurodė pripažįstanti visiškai. Įvertinus aptartų įrodymų visumą, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusiojo A. A. sužalojimus padarė būtent kaltinamoji M. F. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiojo sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą. Atsižvelgiant į išdėstytą, tokia kaltinamosios M. F. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji M. F. neprieštaravo, sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 106-107). Nukentėjusysis A. A. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu buvo informuotas 2019 m. lapkričio 19 d. pranešimu, šio sprendimo neapskundė, prašymų ar prieštaravimų nepateikė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamoji M. F. atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą 32,58 Eur dydžio civilinį ieškinį (b. l. 55), nukentėjusysis A. A. civilinio ieškinio byloje nepareiškė, todėl darytina išvada, kad M. F. nusikalstama veika padaryta žala yra atlyginta. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją M. F. – anksčiau teista vieną kartą, administracine tvarka bausta, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, asmens duomenyse nurodyta, kad M. F. yra neįgali, nors pažymėtina, kad teismui su bylos medžiaga nėra pateikta jokių kaltinamosios neįgalumą patvirtinančių dokumentų. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, M. F. paskiriant įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji M. F. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai M. F. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajai M. F. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
CD laikmena su garso įrašu iš BPC, saugoma voke prie bylos medžiagos – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje;
Peilis ir dėmės mėginys, paimti iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu perduoti saugoti Vilniaus apskr. VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyryje, Buivydiškių 20, Vilniuje (b. l. 46-47) – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. F. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. F. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant ją: 1) visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
CD laikmeną su garso įrašu iš BPC, saugomą voke prie bylos medžiagos – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Peilį ir dėmės mėginį, paimtus iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini) – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.