Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. S. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-iojo būrio (duomenys neskelbtini)R. Č. 2012 m. gruodžio 17 d. surašė S. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2012 m. gruodžio 16 d., 22.11 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ,,Audi 100“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, nesugebėjo automobilio sustabdyti, susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu ir abu automobilius sugadino ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio (duomenys neskelbtini) A. M. Š. (A. M. Š.) 2013 m. sausio 10 d. nutarimu S. S. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – 150 Lt baudą.

Iš ATPK 127 str. 2 d. dispozicijos matyti, kad ši norma yra materialios sudėties, todėl KET pažeidimas užtraukia atsakomybę pagal ATPK 127 str. 2 d. tik tada, jeigu šis pažeidimas buvo ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje numatytų neigiamų pasekmių atsiradimo priežastimi. Tokiu būdu, policijos pareigūnas konstatavęs, kad autoįvykio metu buvo pažeistas ne vienas KET punktas, turi nustatyti, kuris pažeidimas buvo tiesiogine neigiamų pasekmių atsiradimo priežastimi. Iš bylos matyti, kad policijos pareigūnas dėl vieno ir to paties autoįvykio, t. y. tų pačių neigiamų pasekmių, nustatęs, kad abu eismo dalyviai pažeidė skirtingus eismo taisyklių punktų reikalavimus, abu vairuotojus pripažino kaltais dėl autoįvykio kilimo, nepasisakydamas, kurio vairuotojo, padarytas konkretus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, buvo tiesiogine šių pasekmių atsiradimo priežastimi. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo taisyklės, būtinąja įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų kelių eismo įvykis neįvyktų. Tokiu būdu, policijos pareigūnas nenustatė tiesioginio priežastinio ryšio tarp eismo dalyvių atliktų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, dėl ko, policijos pareigūno nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu (ATPK 284 str., 257 str., 286 str.) Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnas išnagrinėjęs jo administracinio teisės pažeidimo bylą priėmė nutarimą, kuriame neišdėstė nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių, nepateikė nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių motyvuoto vertinimo, kas pažeidžia bendruosius teisėtumo principus.

Jis administracine tvarka nubaustas už ATPK 127 str. 2 d. dispozicijoje numatyto pažeidimo padarymą, jam inkriminuoti KET 133, 134 punktų pažeidimai. Kad kiltų administracinė atsakomybė pagal KET 134 p. reikalavimus, būtina sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams, kuris būtų kaip patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veiksmų pasekmė. Kita vertus, analizuojant pažeidimo subjektyviąją pusę, pažymėtina, kad pavojus turi būti sukeliamas tikslingais veiksmais, o ne bet kokiais neatsargiais. Taigi, pagal pateiktąjį kaltinimą turi būti nustatyta, kad kliūtį vairuotojas turėjo galimybę pastebėti iš anksto ir turėjo galimybę sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti automobilį, kas ir sąlygotų administracinę atsakomybę. KET 133 punktas reglamentuoja, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susikluosčiusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad jis vairuodamas automobilį neviršijo leistino greičio, atsižvelgė į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą. Apie staiga į jo važiuojamąją dalį galėjusį išvažiuoti R. N. automobilį jis iš anksto numatyti negalėjo. Taip pat negalėjo numanyti, kad vairuotoja R. N. gali šiurkščiai pažeisti KET 125 p. imperatyvias nuostatas. Savo veiksmais jis nepažeidė KET 133, 134 punktų reikalavimų, nes pamatęs savo važiuojamojoje kelio dalyje važiuojantį automobilį, savo automobilį stabdė ir pasuko į dešinę, tačiau susidūrimas įvyko, nes R. N. nesiėmė jokių veiksmų, kad išvengtų susidūrimo. Nors savo paaiškinime ji nurodė, kad jo automobilis atsitrenkė į jos stovintį automobilį, tačiau policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą ir apklausę įvykio dalyvius nustatė, kad R. N. susidūrimo metu judėjo ir tai yra užfiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole. Vėlesni R. N. paaiškinimai apie jos automobilio stovėjimą, tai pasirinkta gynyba siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Jam pareikšti kaltinimai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Priešingai nei teigiama protokole, bylos faktiniais duomenimis, o būtent eismo įvykio schemoje užfiksuotas automobilių išsidėstymas po eismo įvykio įrodo, kad jo vairuojamas automobilis važiavo savo eismo juosta ir nebūtų susidūręs, jeigu R. N. būtų važiavusi savo eismo juosta. Atkreiptinas dėmesys, kad stabdymas buvo pradėtas eismo juostoje, kurioje jis važiavo, tačiau vengdamas sunkesnių pasekmių (susidūrimo su kitu automobiliu) nusuko automobilį į dešinę, kur nebuvo eismo dalyvių ir kuriems dėl jo veiksmų nekilo jokia grėsmė. Įvertinus visumą byloje surinktų duomenų reikia konstatuoti, kad jis įvykdė visus KET 133, 134 punktuose nurodytus reikalavimus, t. y. sulėtino greitį, stabdė ir pasuko automobilį į dešinę ir nesukėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams. Nagrinėjamu atveju jis mano, kad dėl eismo įvykio kilimo kalta R. N., kuri pažeidė KET 125 punkto reikalavimus, kas ir buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui.

vairuodamas automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, nesugebėjo automobilio sustabdyti, ir susidūrė su priešprieša važiavusiu automobiliu. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Savo veiksmais pažeidė KET 133, 134 p. reikalavimus, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 2 d. Iš nuotraukų matyti, kad automobiliui „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas kairės pusės priekinis kampas, o automobiliui „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) smūgis buvo labiau į priekinį kairės pusės sparną, t. y. smūgis buvo ne tiesiai į priekinį kampą, o dešiniau, žiūrint „Audi“, valstybinis NR. (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptimi. Iš to darytina išvada, kad automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo tiesiai, o automobilis „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš susidūrimą priekine dalimi buvo pasisukęs į dešinę, link dešiniojo kelkraščio, pagal savo pirminę važiavimo kryptį, ir nuo smūgio buvo atmuštas atgal, dėl ko automobilio galinė dalis pasisuko toliau nuo dešiniojo kelkraščio. Eismo įvykio liudytojas A. K. paaiškino, kad matė prieš susidūrimą nuo kalno greitai atvažiuojantį automobilį su taksi plafonu, o įkalnėje stovėjo kitas „Audi“ automobilis. Todėl prašo S. S. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK nutarimą palikti nepakeistą.

Teismo posėdžio metu S. S. paaiškino, kad savo skundą palaiko. 2012-12-16 apie 22 val. važiavo automobiliu „Audi 100“ (duomenys neskelbtini). Jo greitis buvo apie 30 kilometrų, žibintai degė. Priešinga puse važiavo automobilis „Audi A6“, kuriam artėjant jis pamatė, kad jis važiuoja kelio viduryje, negalėjo išvengti susidūrimo ir atsitrenkė. Jis važiavo ne vienas, vežė klientus į stotį. Jis nuomoja automobilį. Tai tas pats, kas taksi. Dirba (duomenys neskelbtini). Užsakymo iki galo neįvykdė, tai tas užsakymas nepažymėtas įmonėje. Jį klientai gali surasti gatvėje. Jo automobilis turi skiriamuosius ženklus: lipdukai „nuoma“, plafonai, numeriai. Jo klientai, dvi Baltarusijos pilietės, nesumokėjo, nes jis neįvykdė užsakymo. Po susidūrimo laukė policijos, kurią iškvietė R. N.. Liudytojai pasirodė už valandos, t. y. po 23 val., kai jiems paskambino R. N.. Tai buvo vaikinas ir mergina, kurie atvyko su autobusiuku. Įvykis buvo 22.10 val. Policija atvažiavo 24 val. Su tais liudytojais jis nebendravo. Kitų liudytojų nebuvo. Kai atvyko policija, tie liudytojai dar buvo vietoje ir kažką liudijo. Pareigūnai sudarė eismo įvykio schemą, po kuria jis pasirašė. Su ja sutinka. Taip po eismo įvykio ir stovėjo automobiliai. Prašo teismo panaikinti nutarimą, nes mano, kad ne jis kaltas, o kalta R. N., nes ji važiavo kelio viduriu. Negalėjo išvengti susidūrimo. Vežant keleives jis neskubėjo į traukinį. Draudimo kompanijoje R. N. automobilio nuotraukų dar nebuvo. Jos buvo vėliau padarytos. Jis buvo užsakęs ekspertizę. Ekspertas pasakė, kad negali nustatyti ar mašina stovėjo ar važiavo. Jis negali prisiimti atsakomybės. Liudytojai meluoja. Jie atvyko po 30 min., įvykio metu jų nebuvo. R. N. pati jiems paskambino ir jie atėjo. Ji pati tą sakė. Jis nepripažįsta savo kaltės, nes nėra jokių įrodymų. Pareigūnai rėmėsi liudininkų parodymais, kurie meluoja.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK atstovas A. M. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kitą bylą nagrinėjo pareigūnas V. M.. S. S. atveju jam viskas buvo aišku. Nežinojo, kad kitam asmeniui buvo surašytas protokolas. Pateiktoje R. N. byloje dar yra papildoma schema, kurią padarė pareigūnas V. M.. Jis braižė schemą pagal mastelį, kad būtų vaizdingiau. Šiaip visa medžiaga analogiška S. S. bylai. R. N. automobilį fotografavo pareigūnas, o S. S. - draudimo kompanija. Iš šių nuotraukų pareigūnas padarė išvadą. Jis mini savo nutarime, kad smūgis buvo pasisukus į dešinę R. N. automobiliui. Kaip ir liudininkai sakė, kad R. N. automobilis stovėjo. Smūgis buvo slystant. Pareigūnas V. M. turi eksperto kvalifikaciją ir gali daryti tokias išvadas. Jis turi pakankamai kompetencijos ir patirties. Įvykio vieta buvo nuokalnėje. Iš jos važiavo S. S.. Į įkalnę važiavo R. N.. Kaip specialistas gali pasakyti, kad lengviau sulėtinti greitį važiuojant į įkalnę. S. S. skubėjo į stotį. Jis ne vietinis gyventojas, tai važiuojant didesniu greičiu netinkamai sureagavo į kliūtį. Važiuojant nuo kalno stabdyti esant ledui neįmanoma. R. N. važiavo į įkalnę, ji turėjo pakankamai laiko pavažiuoti į dešinę ir sustoti. R. N. atžvilgiu yra nutraukta byla. Net jos nubaudimas neturėtų įtakos šiai bylai, nes nagrinėjama S. S. bylą. Įstatymas nėra pažeistas, kad atskiri pareigūnai nagrinėjo šias bylas. Skundas yra nepagrįstas. Kaip parodė įvykio tyrimas teismo metu, S. S. kaltė yra įrodyta protokolu, schema, liudytojų parodymais. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Prašo teismo palikti sprendimą nepakeistą.

Suinteresuotas asmuo R. N. teismo posėdžio metu parodė, kad 2012-12-16 apie 22 val. važiavo automobiliu „Audi A6“ (duomenys neskelbtini), nuo stoties pusės, įkalnėje. Kalnas pakankamai aukštas. Vasarą tame kelyje prasilenkti užtenka vietos. Kelio danga buvo slidi. Pamatė žibintus ir sustojo dešinėje pusėje užvažiavusi ant šaligatvio bortelio, kad jį praleistų. Kitas automobilis labai greitai važiavo iš kalno. Jai pasirodė, kad automobilis važiavo apie 50-60 kilometrų per valandą, jos greitis buvo apie 20 kilometrų per valandą. Toje vietoje reikia labai lėtai važiuoti, ypač žiemą. Iki susidūrimo jos automobilis visiškai stovėjo. Buvo jau per vidurį kalno. Jos automobilio priekinė dalis buvo truputį pasukta į dešinę. Jos automobilio padangos geros, ant šaligatvio bortelių buvo nesunku užvažiuoti. Kitas automobilis važiavo per vidurį kelio. Jis įvažiavo į jos automobilio kairinį kampą, daugiau į žibintą. Priekinis ir galinis sparnas buvo irgi apgadinti. Ji negalėjo net išlipti. Kito automobilio keleivės pabėgo. Po susidūrimo tas automobilis sustojo. Ji pasirašė po schema, kur automobilių padėtis gerai nurodyta. Jos automobilio padėtis po smūgio pasikeitė. Tame automobilyje buvo trys žmonės - pareiškėjas ir dvi moterys. Ji norėjo, kad moterys liktų ir paliudytų, tačiau jos iš karto pabėgo į stoties pusę. Su S. S. ji nekalbėjo. Iškvietė policiją, kurios laukė apie 2 valandas. Liudytojai - vaikinas ir mergina, savo iniciatyva pasirodė po pusvalandžio ir pasakė, kad viską matė. Tuos liudytojus ji pažįsta iš matymo, žino pas ką jie atvažiuoja. Liudytojai jai pasakė, kad eidami pamatė, kad greitai važiuoja mašina, ji sustojo ir jie matė kaip ta kita mašina atsitrenkė į jos automobilį. Ji paprašė jų paliudyti. Po įvykio su S. S. ji kalbėjo. Iš pradžių jis tylėjo. Jis žinojo, kad jis kaltas. Jis sakė tik, kad slidu. Ji siūlė jam surašyti deklaraciją, tačiau jis nesutiko. Tada ji iškvietė policiją. Jos automobilis nesuremontuotas. Apgadinimai stiprūs. Važiuodama ji niekur neskubėjo, niekas netrukdė vairuoti. Toje vietoje matomumas gal apie 50 metrų. Ji pamatė iš toli žibintus ir degantį plafoną, suprato, kad tai taksistas. Toje vietoje labai geras apšvietimas, nes ten geležinkelio stotis. Jai pareigūnai įteikė protokolą, tačiau nesakė, kad ji kalta. Sakė, kad dar viskas bus sprendžiama. Kai atvyko į komisariatą sausio 18 d., tai sužinojo, kad jai buvo surašytas protokolas. Nesuprato ir neskaitė protokolo. Nuotraukas padarė kažkoks pareigūnas, kuris nagrinėjo bylą. Įvykio vietoje jokių nuotraukų nedarė. Fotografavo jos automobilį prieš nagrinėjant bylą, iki sausio 18 d. Jos mašina buvo nevažiuojanti.

Liudytojas R. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). Surašė 2012-12-16 protokolą pareiškėjui. Susidūrė du „Audi“ automobiliai (duomenys neskelbtini). Jis atvyko naktį į įvykio vietą su porininku G.. Toje vietoje buvo nuokalnė, įkalnė. Įformino eismo įvykį. Vieną „Audi“ vairavo pareiškėjas, kitą vairavo mergina. Jie surašė protokolus dviems vairuotojams, o po to atitinkamas organas sprendė. Tuo momentu įvertino, kad abu vairuotojai kalti, nes buvo blogos oro sąlygos, slidus kelias. Negalėjo nustatyti, kas kaltas. Mašinos važiavo priešpriešai ir susidūrė. Toje vietoje prasilenkti du automobiliai galėjo sunkiai. Buvo daug sniego, slidu. Abu vairuotojai aiškino, kad norėjo išvengti susidūrimo, bet nepavyko. Niekas iš vairuotojų, atrodo, nesakė, kad vienas iš jų buvo sustojęs. Jei taip ir būtų, tai tas sustojimas nieko nelemtų. Kažkas toje vietoje vaikščiojo su šunimi. Tas liudytojas mano suinteresuotas, nes kaip suprato tas vaikinas pažįstamas tos merginos. Jie šnekėjo, juokavo, tai todėl susidarė įspūdį, kad jie pažįstami. Jis nepamena kaip nustatė prastą matomumą. Matomumą sąlygojo įkalnė, nuokalnė. Neatsimena, ar yra apšvietimas toje vietoje. Dėl siauro kelio automobiliai važiavo priešpriešiais ir susidūrė. Jei mašinos stovėtų, tai nebūtų eismo įvykio. Įvyko susidūrimas, vadinasi mašinos judėjo. Paaiškinimai iš vairuotojų buvo paimti vietoje. Abejoja, kad R. N. sustojo. Kaip jie tada viską išsiaiškino, taip ir surašė protokolą. Pagal schemą matosi, kad automobiliai traukėsi, judėjo. Jei automobilis stovėtų, tai nebūtų judėjimo. Susidūrimas įvyko. Abiejų automobilių buvo apgadinta atrodo priekinė, kairė pusė. Vien sprendžiant iš apgadinimų negalima buvo nustatyti kas kaltas, ar kas buvo sustojęs. Forminant eismo įvykį atrodo nebuvo fotografuojama.

Liudytojas K. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2012-12-16 su porininku Č. gavo iškvietimą, kad susidūrė du automobiliai. Vienas važiavo į kalną, kitas iš kalno. Įvertinus kaip stovi automobiliai, įvertinus jų apgadinimus surašė protokolą abiems vairuotojams. Patys vairuotojai aiškino, kad važiavo ir vengė susidūrimo. Vertino, kad abu vairuotojai stabdė. Jokių nuotraukų vietoje nebuvo daroma. Surašė protokolus, įteikė vairuotojams. Atvykę apžiūrėjo vietą, nubraižė schemą, vairuotojų paaiškinimus paėmė. Mergina rašė, kad buvo sustojusi. Aišku, buvo abejonių dėl to. Protokolai buvo surašyti automobilyje. Juk galutinis yra nutarimas, o ne protokolas.

Liudytojas A. K. (A. K.) teismo posėdžio metu paaiškino, kad matė eismo įvykį 2012 m. gruodį. Ėjo su drauge į parduotuvę prie geležinkelio apie 22 val. Pamatė greitai, maždaug 50 km/h, važiuojantį nuo kalno taksi automobilį. Pamatė, kad kita mašina važiuoja į kalną, o po to sustojo prie šaligatvio bortelio. Buvo slidu. Taksi važiuodamas nesuvaldė ir įsirėžė į priekį kitam automobiliui, po to palietė jo galą. Susidūrimas nuo jų buvo netoli, apie 40 metrų, net arčiau. Toje vietoje yra apšvietimas. Tada taksi sustojo. Vairuotojas įsidėjo plafoną į bagažinę. Iš taksi mašinos išlipo dvi moterys ir pabėgo. Jis su mergina pastovėjo, po to grįžo. Kalbėjo su visais. Buvo daug žmonių. Atrodo dar muitininkai buvo privažiavę. Iki šio įvykio keletą kartų buvo matęs R. N.. Jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Priėjo iš karto prie automobilių, po to nuėjo į parduotuvę, grįžo po 20 min. Laukė kartu policijos.

Liudytoja E. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad matė 2012 m. gruodžio mėnesį eismo įvykį. Oras buvo blogas, slidu, daug sniego. Šalia buvo stotis. Kur įvyko įvykis buvo kalno apačia. Einant pastebėjo atrodo taksi automobilį, kuris labai greitai važiavo. Iš karto apsisuko ir pažiūrėjo ar toliau nėra asmenų. Tuo metu kita mašina važiavo į kalną, ji sustojo iš savo dešinės pusės, prie šaligatvio bortelio praleisti taksi. Taksi lėkė ir įvažiavo į tą stovintį automobilį. Toje vietoje kelias buvo pakankamai platus, tačiau buvo blogos oro sąlygos. Atrodo taksi įsirėžė šonu į priekinę dalį kito automobilio. Ji su draugu priėjo prie tų mašinų. Vienoje mašinoje buvo pažįstama iš matymo R. N.. Ji pasakė, kad viskas gerai, buvo pasimetusi. Ji išlipo iš kitos automobilio pusės, nes vairuotojo durelės buvo apgadintos. Taksi vairuotojas buvo S. S.. Ji nuėjo į parduotuvę ir grįžo daugiausiai po 30 min. Tada bendravo su S. S.. Klausė jo, kodėl jis paslėpė plafoną, kodėl moterys pabėgo link stoties. Jis nieko nenorėjo sakyti. Suprato, kad tai taksi, nes buvo plafonas. Kitų skiriamųjų ženklų nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas sutinka su Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK išvada, jog S. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 133, 134 p. reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. S. S. važiuodamas tamsiu paros metu, esant prastoms eismo ir meteorologinėms sąlygoms nepasirinko tinkamai greičio ir atsiradus kliūčiai nesugebėjo automobilio sustabdyti, susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu ir abu automobilius apgadino, ir tuo padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Asmens kaltė buvo įrodyta byloje esančių įrodymų visuma: jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, liudytojų R. N., A. K. ir E. K. parodymais duotais teismo posėdyje, kita bylos medžiaga ir veika kvalifikuota tinkamai.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 str. 6 d., kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Išanalizavęs įvykio situaciją, byloje esančius duomenis, liudytojų parodymus, teismas pažymi, kad S. S. važiuodamas nuokalne privalėjo įvertinti eismo ir meteorologines sąlygas ir pasirinkti tokį greitį, kad galėtų sustabdyti kelyje atsiradus kliūčiai. Nors pareiškėjas tvirtina, kad važiavo lėtai ir niekur neskubėjo, liudytojai A. K. ir E. K. bei R. N. tvirtino, kad pareiškėjas atsižvelgiant į eismo sąlygas nuokalnėje važiavo dideliu greičiu, dėl ko nesugebėjo prasilenkti su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu. Tai, kad būdamas nevietinis S. S. galėjo netinkamai vertinti situaciją ir pasirinkti per didelį greitį, patvirtino ir institucijos, priėmusios nutarimą atstovas.

Šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl to, ar S. S. pažeidė KET taisykles dėl ko buvo apgadintas svetimas turtas. Nors eismo įvykyje dalyvavo dvi transporto priemonės ir administracinio teisės pažeidimo protokolai buvo surašyti tiek S. S., tiek R. N., pastarosios atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta nenustačius, kad R. N. pažeidė KET taisykles, dėl kurių buvo apgadintas svetimas turtas. Tai, kad R. N. ėmėsi visų būtinų priemonių išvengti susidūrimo patvirtina eismo įvykio vietos schema, liudytojų, mačiusių įvykį, A. K. ir E. K. parodymai. Liudytojai nurodė, kad jie tik iš matymo pažinojo R. N., nėra suinteresuoti bylos baigtimi ir nenustatyta kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti šių liudytojų parodymais.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis teismas daro išvada, kad S. S. kaltė pažeidus Kelių eismo taisyklių 133, 134 p. reikalavimus buvo įrodyta, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, pareigūnas tinkamai nustatė S. S. teisės pažeidimo padarymo faktą, tinkamai kvalifikavo jo veiksmus ir nuobaudą paskyrė nepažeisdamas skyrimo taisyklių, atsižvelgiant į tai, kad S. S. neprisipažino padaręs pažeidimo, nors bylos aplinkybės įrodo jį pažeidus KET nuostatas dėl ko buvo apgadinti du automobiliai, todėl pareiškėjo skundas atmestinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

S. S. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2013 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

H. S.