Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Teisminio proceso kategorijos: 1.2.4.4.2.8; 1.1.7.2.5; 1.1.11.11;

2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2;

2021 m. liepos 5 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutartimi, patvirtinus Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. G. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. vasario 28 d., apie 18:30 val., virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario - sutuoktinės D. G. atžvilgiu, tai yra sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai D. G. nosies kaulų lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. G. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisimažimo pilnai ir paaiškino, kad 2021m. vasario 28 d. savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), su žmona D. G. vartojo alkoholinius gėrimus. Po to nuėjęs pas kaimyną toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Grįžęs nuėjo pas kaimynę S., kur ir buvo nuėjusi jo žmona. Jis liepė žmonai eiti namo ir tarp jų kilo konfliktas. Jis su kumščiu sudavė žmonai į nosį ir vėliau policijos pareigūnų nuvežtas į policijos komisariatą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, atlygino Kauno teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį.

Kadangi kaltinamasis V. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. G. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. G. paaiškino, kad 2021 m. vasario 28 d. savo namuose, virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini) ji vartojo alkoholinį gėrimą šampaną „Bosca“ kartu su kaimyne J. O.. Tuo metu namuose buvo jos sutuoktinis V. G.. Ji jo paprašė, kad jis pažiūrėtų vaikus. Kai jos išgėrė vieną butelį šampano, jos sutuoktinis jai paprašius nuėjo iki parduotuvės nupirkti dar vieną butelį šampano. Tuo metu su jomis, jos sutuoktinis V. jokio alkoholio kartu nevartojo. Kai tik jis iš parduotuvės parnešė joms dar vieną butelį šampano, pamatė, kad ir jis nusipirko sau Utenos alaus plastikiniame butelyje 1 l. talpos. Tad jis su jomis virtuvėje prisėdo ir gėrė savo alų, o ji su kaimyne Jūrate gėrė šampaną. Tuo metu tarp jų su sutuoktiniu jokio konflikto nebuvo. Kažkuriuo momentu sutuoktinis išėjo iš namų, kur jis buvo išėjęs negali pasakyti. Kai jos su kaimyne išgėrė šampaną, kaimynė J. išėjo namo, tai yra į savo butą Nr. 5. Tuomet ji pasiskambino kitai kaimynei S. ir pasiūlė kartu parūkyti. Ji sutiko, tad ji nuėjo pas S. į butą Nr. 8. Tuo metu vaikai buvo likę vieni namuose, tačiau ji pas kaimynę ėjo tik parūkyti, tad būtų užtrukusi vos keletą minučių. Jai bendraujant su S. jos namuose, pas ją užėjo jos sutuoktinis V.. S. buto durys buvo atrakintos. V. pradėjo jai priekaištauti ir liepė jai eiti namo. Ji jam pasakė „palauk, parūkysiu ir eisiu“. Matė, kad V. buvo neblaivus. Kadangi ji su juo iš karto nėjo namo, jis jai kumščiu trenkė vieną smūgį į veidą ir pataikė tiesiai į nosį. Iš nosies jai pradėjo bėgti kraujas. Ji V. pasakė, kad kvies policiją, tad jis iš S. buto tuoj pat išėjo. S. tuo momentu buvo nuėjusi pas savo vaikus į kitą kambarį, tad nežino ar ji girdėjo jų su V. pokalbį, tačiau ji tikrai nematė, kaip V. jai sudavė iš kumščio vieną smūgį į nosį. S. pamačiusi, kad jai iš nosies bėga kraujas išvalė grindis, o ji išėjo namo prausti rankas bei veidą. Ji grįžusi namo iš savo sūnaus mobilaus ryšio telefono paskambino pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie smurtą šeimoje. Savo mobilaus telefono tuo metu nerado, todėl skambino iš vaiko telefono. Prieš ją, jos sutuoktinis V. smurtauja ne pirmą kartą. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė jos sutuoktinį V. G., o ją apžiūrėjo greitosios medicinos darbuotojai. Dėl detalesnės apžiūros ji atsisakė vykti su greitosios pagalbos darbuotojomis į ligoninę, jiems pasakė, kad kreipsis pas savo šeimos gydytoją. 2021 m. kovo 1 d. pasiskambino savo gydytojai L. Š. ir paprašė, kad išrašytų jai siuntimą dėl nosies peršvietimo. Tad šiandien ji nuvyko į Kaišiadorių ligoninę, kur jai buvo padarytas rentgenas ir nustatytas nosies lūžis. 2020 m. sausio 18 d. prieš ją sutuoktinis taip pat buvo smurtavęs ir tuomet jis taip pat jai buvo sudavęs smūgį į nosį, ko pasekoje nosis buvo lūžusi. Po to įvykio ji su sutuoktiniu V. susitaikė ir byla buvo nutraukta jiems susitaikius. Pas med. ekspertus nevyks, prašo užduotį skirti iš med. dokumentacijos. Ji alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, jį vartoja retai. Jie gyvena socialiniame būste. Yra informuota, kad V. negalima pas jį bute gyventi kol vyks ikiteisminis tyrimas, kad jis nurodė, jog gyvens pas mamą adresu (duomenys neskelbtini). Civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime nereikš (b. l. 17-20).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. N. paaiškino, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo trimis mažamečiais vaikais. Pas ją atėjo jos kaimynė D. G. ir paprašė cigaretės. Joms berūkant virtuvėje, pas ją į namus atėjo jos vyras V. G., kuris jos kaimynei D. liepė eiti namo. Ji jam pasakė, kad greitai grįš namo ir jos vyras vėl išėjo. Po kiek laiko vėl grįžo atėjo į virtuvę, atsisėdo ant kėdės virtuvėje D. už nugaros. Ji nuėjo į miegamąjį kambarį pasiimti cigarečių. Grįžusi į virtuvės kambarį pamatė, kad D. bėga kraujas iš nosies. V. G. sėdėjo ant kėdės ir sakė, kad jis nieko nemušė, jei būtų mušęs būtų jau pabėgęs. Ji juos abu išprašė iš savo namų ir užsirakino namuose. Daugiau jokio triukšmo negirdėjo, tik pamatė atvykstančius policijos pareigūnus. Daugiau apie šį įvykį neturi ką pasakyti (b. l. 30-31).

Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra gyvenamojo buto, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje (b. l. 8-11).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyrė D. G. fiksuoti sužalojimai - patinimas nosies srityje (b. l. 12-13).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktoje informacijoje nurodyta, kad Bendrojo pagalbos centro 2021 m. vasario 28 d. 18 val. 56 min. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Kartu pateiktas skambučio skaitmeninis garso įrašas (b. l. 38).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas skaitmeninis garso įrašas, padaryta stenograma, iš kurios matyti, kad nukentėjusioji D. G. kviečia policijos pagalbą dėl patirto smurto, nurodydama, kad vyras trenkė į nosį (b. l. 39-40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. G. konstatuotas nosies kaulų lūžis, padarytas kietu buku daiktu, galimai rankos kumščiu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 59-60).

Iš alkoholio matuoklio „Alcotest 6810“ Nr. ARYK-0100, patikros Nr. (duomenys neskelbtini) žurnalo kopijos matyti, kad 2021 m. vasario 28 d. 20:35 val. V. G. buvo nustatytas 2,28 promilių girtumas (b. l. 78-79).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. G. nusikalstami veiksmai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti teisingai, nes jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. vasario 28 d., apie 18:30 val., virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario - sutuoktinės D. G. atžvilgiu, tai yra sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai D. G. nosies kaulų lūžį, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54-55 straipsnių nuostatomis.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. G. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką priskiriamą prie apysunkių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis ankščiau teismo neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 135-136). Iš VšĮ Kaišiadorių PSPC medicininio pažymėjimo matyti, kad V. G. nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (b. l. 131).

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, V. G. parinktina griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis V. G. dėl analogiškos tyčinės nusikalstamos veikos jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutartimi. Todėl darytina išvada, kad kaltinamasis dėl savo ankstesnių patirčių jokių teigiamų išvadų nepadarė ir jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės žymesnės įtakos neturėjo. Įvertinus tai, kad kaltinamasis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,28 promilių girtumas), darytina išvada, kad ir ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, jis veikė tikslingai ir sąmoningai, o dėsningi jo veiksmai nulėmė nusikalstamos veikų rezultatą – nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai D. G., kas rodo didesnį jo pavojingumą, neigiamų kaltinamojo dorovinių ir vertybinių nuostatų susiformavimą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad bausmės rūšis (terminuotas laisvės atėmimas) kaltinamajam yra adekvati, ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, laisvės atėmimo bausmės trukmė nustatytina žymiai mažesnė sankcijoje numatytam vidurkiui, tai yra už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, skiriama 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam V. G. skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą netiesiogiai įpareigojo teismus neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-386-746/2015), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o realus terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas neigiamai pakenktų darbingo amžiaus kaltinamojo socialinius ryšius, kas jį atlikus bausmę pastūmėtų ne į elgesio korekciją, o tik į naujus nusikaltimus taip realiai ir nepasiekus bausmės tikslų.

Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnis nustato, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių. Šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju V. G. padaryto nusikaltimo pobūdis ir jo veiką kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, tačiau nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, civilinis ieškinys byloje yra atlygintas, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, tai, kad bausmės tikslai, įvardyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, ir teismo nuomone, atsižvelgiant į skiriamą galutinę laisvės atėmimo bausmės trukmę, bei tai, kad kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, faktiškai gyvena šeimoje, dirba, taigi siekia integracijos į visuomenę, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 7, 10 punktais, 6 dalimi laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams įpareigojant V. G. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai).

Kadangi kaltinamasis V. G. smurtinį nusikaltimą įvykdė savo šeimos narės (sutuoktinės) atžvilgiu, jam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72(2) straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaitytinas V. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. vasario 28 d. 19.30 val. (b. l. 84) iki 2021 m. kovo 1 d. 10.39 val. (b. l. 100) t. y. iš viso viena para, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam V. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinas iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 38.12 Eur civilinį ieškinį. Teisme 2021 m. gegužės 14 d. gautas Kauno teritorinės ligonių kasos pareiškimas, kuriuo ji atsisako nuo civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje (b. l. 158), todėl procesas dėl civilinės ieškovės Kauno teritorinė ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su kompaktiniu disku (b. l. 41), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7, 10 punktų nuostatomis kaltinamajam V. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skirti įpareigojimus:

- būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai);

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).

Terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtos galutinės bausmės laiką įskaityti V. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. vasario 28 d. 19.30 val. iki 2021 m. kovo 1 d. 10.39 val., t. y. vieną parą, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72(2) straipsniu skirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio gavimo vykdyti probacijos tarnyboje dienos, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su kompaktiniu disku, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Procesą dėl civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 3 dalis).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.