- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-15
- Bylos Nr.
- 2-1-522/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00260-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- Vytautui K, V. K. S., A. M., S. J., G. R.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Širvintų skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Širvintų skyriui, VĮ Valstybės žemės fondas, G. P.
- Ieškovas
- I. D.
- Advokatai
- Greta Paskačimienė, Rolandas Galvėnas
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Širvintų skyriaus atstovei M. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovams V. K. S., A. M., S. J., G. R., tretiesiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Širvintų skyriui, VĮ Valstybės žemės fondas, G. P. dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio 1,50 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)ribas, remiantis UAB „Atskaitos taškas“ 2013 m. sausio 21 d. parengtu šio žemės sklypo planu. Nurodė, kad šį žemės sklypą ji 2006 m. kovo 7 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirko iš G. P., kuriai nuosavybės teisės į šį žemės sklypą buvo atkurtos Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-04-23 sprendimu Nr. 89-3160 (toliau – Sprendimas). 1995-05-26 G. P. pasirašė Žemės sklypo(-ų), skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktą (toliau – Aktas), kuriame nurodyta, kad žemės sklypo Nr. 256 ribos parodytos vietoje ir pastatyti 4 laikini matavimo ženklai gretimybėje su buvusia „Širvintos“ ž.ū.į. žeme bei buvusio žvyro karjero riba. Iš G. P. žemės tvarkymo byloje esančio žemės sklypo(duomenys neskelbtini)ribų nustatymo abriso, plotas – 1,50 ha, matyti žemės sklypo ribos, iš kurių 37 metrai ribojasi su Nartakų ežeru. Tiek Sprendime, tiek Akte nurodyta, kad žemės sklypui Nr. 256 taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 XXIX punkto reikalavimai: vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos. Iš viso to ieškovė daro išvadą, kad nuo pat nuosavybės teisės G. P. atkūrimo dienos ieškovės šiuo metu valdomas žemės sklypas neabejotinai ribojosi su Nartakų ežeru mažiausiai 37 metrais. Tiek anksčiau buvusi savininkė G. P., tiek ieškovė šiuo metu tvarko ir prižiūri būtent tokio perimetro priėjimą prie Nartakų ežero ir jokių atsakovų pretenzijų nesulaukė, t.y. ginčo tarp ieškovės ir atsakovų dėl žemės sklypo natūroje iki šiol nebuvo kilę. Šiuo metu tarp ieškovės ir atsakovų kilo ginčas dėl žemės sklypo ribų. Dar 2006 m. ieškovė kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų žemėtvarkos skyrių, prašydama išsiaiškinti faktinio žemės sklypų ženklinimo neatitikimus turimiems dokumentams, tačiau pastaroji tik nurodė, kad 2009 m. spalio 23 d. bus atliekami atsakovams priklausančio sklypo, kadastrinis (duomenys neskelbtini)kadastriniai matavimai. Ieškovė atliekant kadastrinius matavimus dalyvavo ir 2009 m. spalio 23 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte nurodė, kad nesutinka su riboženkliu prie Nartakų ežero. Ieškovė nurodė, kad atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą atsakovams, atsakovai 2003-07-18 Žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktu sutiko su žemės sklypo ribomis. Šio akto 2 punkte nurodyta, kad sklypo ribos nustatytos paženklinant ir parodant žemės sklypo ribas gretimybėje su sklypu (duomenys neskelbtini)Akte taip pat nurodyta, kad panaudoti anksčiau įtvirtinti 8 pastovūs riboženkliai, atstatyti išnykę riboženkliai gretimybėje su Nartakų ežeru (6-7) (8-1). Akte nurodyti riboženklių numeriai yra aiškiai nurodyti atsakovų žemės atkūrimo byloje esančiame žemės sklypo (duomenys neskelbtini), abrise, kuriame yra pasirašę atsakovai. Iš šio abriso matyti, kad ieškovės žemės sklypas su Nartakų ežeru ribojasi ne viename taške. 2009-12-10 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 93/09/72 konstatuota, kad 2009-10-23 atliekant kadastrinius matavimus buvo patikrintos ir užfiksuotos išlikusių riboženklių koordinatės, visi plane pažymėti riboženkliai buvo išlikę, išskyrus riboženklį Nr. 32, kuris buvo atstatytas pagal esamą sklypų planą. Ginčas tarp ieškovės ir atsakovų ir yra būtent dėl to, kad žemės sklypų ribos nėra aiškios iš esamų dokumentų, matavimų ribos abrisuose, planuose ir registruose neatitinka žemės sklypų ribų paženklinimo natūroje. Ieškovė mano, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovų žemės sklypas žymiai didesniu perimetru ribojasi su Nartakų ežeru ne tik pietinėje sklypo dalyje, bet ir rytinėje, todėl siekiant šalių interesų pusiausvyros mano, jog būtų teisinga palikti jai naudotis anksčiau nustatytu 37 metrų ilgio priėjimu prie ežero, neprieštarauja, kad būtų koreguojamos jos sklypo pietinės ir rytinės ribos nekeičiant sklypo ploto, tačiau visais atvejais paliekant jai 37 metrų ilgio priėjimą prie ežero. Todėl prašo nustatyti jos žemės sklypo ribas pagal UAB „Atskaitos taškas“ 2013 m. sausio 21 d. pagal teritorijų planavimo dokumentą parengtą minėto žemės sklypo planą.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime ir atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovės ieškinyje nurodytais reikalavimais nesutinka ir prašo ieškovės ir atsakovų žemės sklypų ribas nustatyti pagal 2009 m. spalio 23 d. UAB „Geovisata“ parengtą žemės sklypo planą. Nurodė, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini)ežero daugiau kaip viename taške. Šią aplinkybę pagrindžia Akmenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m liepos 10 d. įsakymu Nr. 2351-89, tiek iki jo galiojęs 1993 m. Širvintų rajono „Širvintos“ kolūkio žemės reformos preliminarus projektas, iš kurių matyti, kad žemės sklypas Nr. 256 su Nartakų ežeru ribojasi tik viename taške. Atsakovų nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančiame žemės sklypo ribų nustatymo abrise yra nurodytos tik su atsakovų žemės sklypu besiribojančio G. P. žemės sklypo Nr. 256 kraštinės (20, 170 ir 120 metrų), tačiau jame nėra pavaizduotos minėto sklypo koordinatės ar padėtis Nartakų ežero atžvilgiu. Prie 2006-03-07 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pridėtame plane taip pat aiškiai matyti, kad sklypas su Nartakų ežeru ribojasi tik viename taške. Atsakovai taip pat nurodė, kad ieškovės pateiktas 1995 m. gegužės 26 d. žemės sklypo ribų nustatymo abrisas neatitinka VĮ Registrų centro teismui pateiktų žemės sklypo bylos dokumentų, todėl galimai yra suklastotas. Dėl šios aplinkybės ištyrimo atsakovai kreipėsi į prokuratūrą. Atsakovai taip pat nurodė, kad nors ieškovė teigia, jog tiek G. P., tiek ieškovė faktiškai naudojosi ir tvarkė 37 metrų priėjimo perimetrą ir dėl to jokių atsakovų pretenzijų nesulaukė, tačiau toks naudojimasis buvo savavališkas ir atsakovas V. S. ieškovei tai yra sakęs. Ieškovė nurodė aplinkybę, kad tai, jog žemės sklypui nustatytos vandens telkinių juostos ir zonos įrodo, jog ieškovės sklypas ribojasi su ežeru 37 metrus, tačiau atsakovai pažymėjo, kad vandens telkinių juostos ir zonos pagal LRV 1995-05-12 nutarimą Nr. 343 nustatomos jau tada, kai nuo žemės sklypo ribos yra ne mažiau kaip 100 m iki vandens telkinio kranto linijos. Atsakovai taip pat nurodė, kad priešingai, nei atsakovė teigia, UAB „Atskaitos taškas“ 2013 m. sausio 21 d. parengtas žemės sklypo Nr. 256 planas neatitinka galiojančio teritorijų planavimo dokumento – Akmenių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 2351-89. Atsakovai, pasirašydami 2004-07-30 žemės sklypo plane sutiko ne su žemės sklypo Nr. 256 ribomis, kurios minėtame plane net nėra pažymėtos, bet su savo 4,5 ha ploto žemės sklypo ribomis. Ieškovės reikalavimai nėra teisėti, todėl mano, kad vadovautis šalių pusiausvyros taisykle šioje byloje negalima.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime ir atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad mano, jog ieškovės išdėstyta pozicija dėl žemės sklypo ribų nustatymo šalims abipusių nuolaidų būdu, koreguojant tiek ieškovės, tiek atsakovų žemės sklypų ribas taip, kad būtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, yra protinga, teisinga ir sąžininga. Nurodė, kad atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą G. P., ji su paženklintomis sklypo ribomis sutiko ir pasirašė 1995-05-26 žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo aktą. Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančio žemės sklypo Nr. 256 ribų nustatymo abrise matyti, kad viena žemės sklypo riba 37 metrai ribojasi su Nartakų ežeru. Šį žemės sklypą ieškovė 2006-03-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš G. P.. Atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą atsakovams, pastarieji su paženklintomis sklypų ribomis sutiko ir pasirašė 2003-07-18 žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktuose, žemės sklypų abrisuose. Ieškovės ir atsakovų žemės sklypai ribojasi. Nesutarimai tarp šalių dėl žemės sklypų ribų Nacionalinei žemės tarnybai buvo žinomi nuo 2006 m. birželio 1 d., kuomet ieškovė kreipėsi į tarnybą dėl žemės sklypo ribų. 2009-02-17 raštu atsakovai atsisakė tikslinti žemės sklypo ribas. Išanalizavus bylose pateiktus tiek ieškovės, tiek atsakovų abrisus matyti, kad žemės sklypų ribos nėra aiškios abiejų žemės sklypų bylose, matavimo duomenys abrisuose ir registruose nurodyti skirtingi.
Trečiasis asmuo VĮ Valstybės žemės fondas atsiliepime nurodė, kad nuosavybės teisės G. P. į 1,50 ha žemės sklypą atkurtos 1996 m. balandžio 23 d. Vilniaus apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 89-3160. Su atkurto žemės sklypo ribomis G. P. sutiko dar 1995 m. gegužės 26 d. pasirašydama žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo akte. Iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančio žemės sklypo Nr. 256 ribų nustatymo abriso matyti, kad viena žemės sklypo riba 37 metrų ilgio atkarpa ribojasi su Nartakų ežeru. Atsakovų nuosavybės teisės į žemės sklypus atkurtos gerokai vėliau. Atsakovai su paženklintomis žemės sklypų ribomis sutiko ir pasirašė 2003-07-18 žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktuose, žemės sklypų abrisuose. Ieškovė ir atsakovai nesutaria nuo 2006-06-01, kuomet Širvintų žemėtvarkos skyriuje buvo gautas ieškovės prašymas dėl žemės sklypo ribų, tačiau atsakovai tikslinti ribas atsisakė. Iš byloje esančio ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo abriso matyti, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas viena kraštine ribojais 37 metrus su Nartakų ežeru. Žemės tvarkymo byloje esančiame Laikinajame žemės sklypo plane taip pat matyti, kad su ežeru žemės sklypas ribojasi ne viename taške. Kuomet šalys nesutaria dėl žemės sklypų ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas. Mano, kad ieškovės pozicija dėl žemės sklypo ribų nustatymo vertintina nuolaidų būdu, koreguojant tiek ieškovės, tiek atsakovų žemės sklypų ribas taip, kad būtų užtikrinta šalių interesų pusiausvyra, kas atitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus ir nebūtų ginamos išimtinai vieno savininko teisės kito savininko interesų sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę –kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.) arba esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems ir panašiai. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas.
Šioje byloje tarp žemės sklypų savininkų-šalių yra kilęs ginčas dėl jų žemės sklypų ribos prie Nartakų ežero. Ieškovė tvirtina, kas jos žemės sklypas 37 m ribojasi su Nartakų ežeru, atsakovai tvirtina, kad ieškovės žemės sklypas su ežeru ribojasi tik vienu tašku. Būtina nustatyti, ar yra aukščiau nurodyta antroji aplinkybė-sklypo ribų neaiškumas. Sklypo ribų neaiškumą gali patvirtinti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.) arba kad esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems. Byloje yra pakankamai dokumentų apie šalių žemės sklypų ribų nustatymą, tačiau esami dokumentai prieštarauja vieni kitiems. Prieštaravimai, kurie nustatyti šioje byloje, yra ne apskritai nepaaiškinami žemės sklypo ribų nesutapimai, o daugiau yra aplinkybės, kurios taip ir liko neatskleistos iki galo.
Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir, tik įvertinus šių aplinkybių visetą, sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010).
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio 1,50 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)ribas, remiantis UAB „Atskaitos taškas“ 2013 m. sausio 21 d. parengtu šio žemės sklypo planu. Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir prašo nurodyto ieškovės ir jų( 4,50 ha ploto, (duomenys neskelbtini).) žemės sklypų ribas nustatyti pagal 2009 m. spalio 23 d. UAB „Geovisata“ parengtą žemės sklypo planą. Ieškovė, nurodydama, kad žemės sklypų ribos neaiškios, pateikė tokius įrodymus: 1995-05-26 žemės sklypų skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktą su abrisu(b.l.3-4, 1 t.), G. P.(trečiojo asmens) žemės sklypo planą(b.l. 5), 2003-07-18 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą su abrisu(b.l. 6-7, 1 t.) ir žemės sklypo planą(b.l.8, 1 t.). Ieškovė ginčo žemės sklypą nusipirko iš G. P. 2006-03-07 pirkimo-pardavimo sutartimi(b.l.115-117, 1 t.). Trečiajam asmeniui G. P. nuosavybės teisės yra atkurtos(b.l. 118, 1 t.). Atsakovams nuosavybės teisės į žemę taip pat buvo atkurtos į buvusio savininko N. J. nuosavybės teisėmis valdytą žemę(b.l. 42-46, 184-187, 1 t.), taip pat paveldėtos jau atkurtos(b.l.93-94, 1 t.).
2012-02-29 Širvintų rajono apylinkės teismas sprendimu ieškinį patenkino. Vilniaus apygardos teismas 2012-11-28 nutartimi šį teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo(b.l.80-86, 2 t.). Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė, kad būtina tirti ir aiškintis aplinkybes susijusias su atsakovų pateiktu 2009-10-23 UAB „Geovisata“ parengtu žemės sklypo planu bei nurodė būtinumą ieškovei pateikti tinkamai parengtą žemės sklypo planą, nes tokio apskritai nebuvo. Teismui, bylą nagrinėjant iš naujo, ieškovė pateikė UAB „Atskaitos taškas“ 2013 m. sausio 21 d. parengtą žemės sklypo planą(b.l.100, 2 t.).
Nagrinėjant šią bylą iš naujo bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo. Paaiškėjo ir naujos aplinkybės, kurios Vilniaus apygardos teismui, priimant nutartį nebuvo žinomos, todėl jos taip pat turi būti įvertintos ir aptartos šiuo teismo sprendimu. O būtent, ši byla buvo sustabdyta dėl pradėto ikiteisminio tyrimo dėl galimo dokumentų klastojimo(b.l.71-72, 2 t.). 2014-07-22 nutarimu prokurorė nustatė, kad laikotarpyje nuo 2006-01-31 iki 2011-03-31 buvo suklastotas tikras dokumentas- laikinasis (duomenys neskelbtini)Širvintų rajone(sklypo savininkė G. P.) planas, padarius jame žemės sklypo ribų pakeitimus. Šį iš Širvintų žemėtvarkos skyriaus gautą bei patvirtintą laikino žemės sklypo plano nuorašą I. D.(ieškovė) 2011-03-31 pateikė Širvintų rajono apylinkės teismui. Prokurorė ikiteisminį tyrimą sustabdė, nes buvo išnaudotos visos galimybės bei atlikti visi reikiami tyrimo veiksmai, tačiau įtariamieji nenustatyti(b.l. 89, 2 t.). Nors atliktas tik ikiteisminis tyrimas ir nėra priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje, tačiau prokuroro išvados patvirtino ir teismo abejones dėl pateikto žemės sklypo plano, kuris laikomas pagrindu žemės sklypo ribų neaiškumui patvirtinti, t.y., kad planas galimai pataisytas ieškovės naudai, dėl ko atsirado 37 m riba su Nartakų ežeru. Kaip ir nurodyta aukščiau ieškovė ginčo žemės sklypą pirko tik 2006 m. iš G. P.. Atsakovams gi nuosavybės teisės atkurtos, todėl būtent jų parodymai ir jiems žinomos aplinkybės turi didesnę vertę, nes tai jų giminaičių nuo senų laikų turėtas turtas. G. P. taip pat teismo posėdžio metu ir ikiteisminiame tyrime(IT b.l. 41) tvirtino, kad jos parduotas ieškovei žemės sklypas su ežeru ribos neturėjo. Liudytojas K. B.( šiuo metu miręs) visą eilę kartų raštu ir žodžiu(b.l. 75, 2 t.) bei ikiteisminiame tyrime(IT b.l. 45) tvirtino, kad jis žemės sklypą matavo ir G. P. žemės sklype pakrantės nebuvo. G. P. žemės sklypo pardavimo ieškovei aplinkybės taip pat teismui sukėlė abejones, o būtent sklypo pardavimu rūpinosi D. Š., kurią G. P. įvardijo, kaip žemėtvarkos skyriaus darbuotoją(ITS b.l. 41), o D. Š. nurodė, kad G. P. jos tolima giminaitė(ITS b.l. 46). Be to G. P. nurodė, kad ji žemės sklypo pirkėjai nerodė, jį rodė D. Š.. Be to šios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė, tikslu taikiai išspręsti ginčą, siūlė žemės sklypą iš atsakovų išpirkti. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad žemės sklypo ribos tapo neaiškios tik po to, kai žemės sklypas buvo parduotos ieškovei 2006 m., kuri galimai tikėjosi(galimai pageidavo), kad žemės sklypas buvo (butų) su ežero pakrante. Kaip ir nurodyta aukščiau, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, būtina nustatyti, kad žemės sklypo ribos yra neaiškios. Nurodytos ir išanalizuotos aplinkybės tokių išvadų dėl ribų neaiškumo padaryti neleidžia, todėl ieškinys turi būti atmestas, nurodant, kad žemės sklypų ribos nustatytinos pagal 2009 m. spalio 23 d. UAB „Geovisata“ parengtą žemės sklypo planą.
Rezoliucinė dalis
nuspręsta:
Ieškinį atmesti.
P. V. Jankūnui, V. S., G. R. ir A. M. kiekvienam po 1276 Lt(369 EUR) išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš I. D..
Priteisti valstybei iš I. D. 159,37 Lt(46 EUR) pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.