- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-09
- Bylos Nr.
- 1S-2187-290/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-42-1-00484-2008-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- P. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo P. K. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2015 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 94-427 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kad P. K. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 6 d., 182 str. 2 d., 22 str. 1 d., 24 str. 6 d., 182 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos paskiriant laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. gegužės 31 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrintu su 2007 m. sausio 19 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) metams ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) metų.
Bausmės pradžia – 2009-09-28, o pabaiga – 2019-09-28. Neatlikta bausmės dalis 3 metai 11 mėnesių 14 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2015 m. spalio 14 d., dieną).
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2015-10-14 nutarimu Nr. 94-427 nutarė taikyti nuteistajam P. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 str. Šį nutarimą Alytaus rajono apylinkės teismui apskundė Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015-11-05 nutartimi tenkino prokuratūros skundą ir atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad turimi duomenys apibūdina nuteistąjį kaip linkusį nusikalsti, pavojingą visuomenei, todėl toks asmuo turi atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. P. K. įkalinimo įstaigose baustas 3 kartus, kartą baustas už alkoholio vartojimą, palaiko kriminalinę subkultūrą, nelinkęs vertinti ar analizuoti savo elgesio, visa tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Nesistengė atlyginti priteistos turtinės žalos, pinigus išleidžia savo poreikiams. Pakartotinio P. K. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 81 balu, kaip vidutinė, tačiau artima aukštai.
Apylinkės teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad neatliktos bausmės dalis dar yra pakankamai didelė. Įvertinęs visa tai, apylinkės teismas konstatavo, kad aptartų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis P. K. esmingai pakeitė savo mąstymą, vertybes ir elgesį bei padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir mano, kad jį paleidus lygtinai bus pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas bei nepasiekti individualizuotos bausmės tikslai.
Šalies argumentai
Nuteistasis P. K. skundžia šią Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-11-05 nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą. Skunde nuteistasis nurodė, kad apylinkės teismo argumentus dėl galimo tolimesnio nusikalstamumo, paneigia Komisijos išvada, kurioje teigiama, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti P. K. būnant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam. Mano, kad tokiu būdu jam būtų lengviau adaptuotis visuomenėje.
Savo skunde P. K. nurodė, kad už nepriekaištingą elgesį buvo skatintas 7 kartus, jo elgesys vertinamas teigiamai, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, mokosi, dalyvavo ne tik privalomose socialinės reabilitacijos programose, bet ir papildomose, įvykdė Komisijos pasiūlytas socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. K. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818 buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Komisijos nutarime nurodoma apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių įvykdymą, tačiau, kaip teigiama Socialinio tyrimo išvadoje, pirmą kartą nuteistojo prašymas dėl lygtinio paleidimo buvo svarstomas Kybartų pataisos namuose, kur Komisija teikimą atmetė bei nustatė rekomendacijas dėl nusikalstamo elgesio mažinimo – mokytis suaugusiųjų vidurinėje mokykloje, 10 val. atlikti gerbūvio darbus, pabaigti EPP mokymus (Individuali pusiau struktūruotų motyvuojančių pokalbių programa „Elgesys-pokalbis- pasikeitimas“). Nuteistasis baigė 9 klases, dėl kitų rekomendacijų įvykdymo duomenų nėra, nes nuteistasis Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka tik nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. Kad įvykdytos visos priemonės – remiamasi nuteistojo tvirtinimais.
Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo P. K., pagal OASys metodiką įvertinta, nusikalstamo elgesio rizika priskirtina vidutinei (81 balas), tačiau artima aukštai (100-168 balai) rizikai. Įstatymų leidėjas BVK 157 str. 1 d. yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju su skundu apygardos teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 3 kartus buvo baustas drausmine tvarka ir nors 7 kartus skatintas, nuteistojo asmens byloje teigiama, kad Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyrius disponuoja informacija, kad nuteistasis atlikdamas bausmę Kybartų PN užsiėmė nuteistiesiems turėti draudžiamų daiktų patekimu ir jų platinimu pataisos namuose. 2012 m. liepos 5 d. pataisos namų tarnybinio tyrimo išvadoje dėl nuteistojo padaryto pažeidimo nurodyta, kad nuteistojo veidrodėlyje padarytoje slėptuvėje buvo rastas jam nepriklausantis MP3 grotuvas, buvo siūloma P. K. nubausti, tačiau duomenų apie šiuo klausimu priimtus sprendimus nuteistojo byloje nėra. Visa tai rodo, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
P. K. atlikdamas bausmę Kybartų PN įgijo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) profesines kvalifikacijas, mokėsi vidurinėje mokykloje ir baigė 9 klases. Išvadoje nurodoma, kad šiuo metu nuteistasis mokosi profesinio rengimo centre suvirintojų mokymo programoje. Nuteistasis pateikęs UAB „V.“ sutikimą, kad paleistas į laisvę bus įdarbintas šioje įmonėje. Pažymėtina, kad pataisos namuose gautas vykdomasis raštas, kurio pagrindu P. K. turi atlyginti priteistą 534,63 eurų turtinę žalą. Būdamas Alytaus pataisos namuose, nuteistasis į savo sąskaitą buvo gavęs 517,39 eurų, tačiau beveik visus išleido, o duomenų, kad būtų atlyginęs priteistą sumą ar jos dalį – nėra. P. K. įkalinimo įstaigoje nedirba, prieš atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo registruotas darbo biržoje, todėl tai laikytina riziką didinančiu veiksniu.
Nuteistasis dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, projekte „Mano kelias 2“, kaip jau minėta, nuteistojo teigimu baigė EPP mokymus, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad visuomeninėje veikloje nedalyvauja.
Kaip jau buvo minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, netgi artimesnė aukštai, o nustatyti kriminogeniniai veiksniai (ankstesni teistumai, gyvenimo stilius ir draugai, savo netinkamo elgesio priežasčių neanalizavimas, turimos nuostatos) taip pat leidžia abejoti ir nuteistojo pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Šią išvadą sustiprina ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodomos tam tikros aplinkybės, t. y. pasak nuteistojo, laisvalaikio praleidimo būdai sukuria situacijas nusikalsti, vyravo siekis pasipelnyti asocialiu elgesiu. Nusikaltimas, už kurį nuteistas bei ankstesni nusikaltimai įvykdyti bendrininkų grupėje. Tyrimo išvadoje teigiama, kad P. K. laikosi nuteistųjų kriminalinės subkultūros nuostatų, nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su kitais, turi draugų, pažįstamų. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kartą buvo parašęs pareiškimą – perspėjimą, kad badaus, du kartus buvo paskelbęs bado streiką. Laisvės atėmimo vietoje baustas už alkoholio vartojimą, kas rodo nuteistojo turimas nuostatas priešingas nustatytai tvarkai.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepaisant to, kad P. K. turi nusistatęs tikslus, žino būdus, kaip jų siekti, tačiau nuteistasis savo elgesio analizuoti ir vertinti nėra linkęs, augančio nusikaltimų skaičiaus rizikos veiksnių įvardyti negeba, kas paneigia nuteistojo pažangą siekiant mažinti nusikalstamo elgesio riziką.
Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad P. K. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
Iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Šiuo atveju apylinkės teismas minėtose rekomendacijose įtvirtintomis nuostatomis nesivadovavo, o atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą nepagrįstai akcentavo ankstesnius teistumus, neprisipažinimą dėl padarytų nusikalstamų veikų, nusikaltimų padarymo aplinkybes ir pobūdį, visuomenės interesą, teisingumo principo neįgyvendinimą bei neatliktos bausmės dalį. Tačiau įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, kurios rodo nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apygardos teismas daro išvadą, kad teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą. Atsižvelgiant į visa tai daroma išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, o ją naikinti nuteistojo P. K. skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas
nutarė:
atmesti nuteistojo P. K. skundą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.