Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-12-21 · Civilinė byla Nr. e2-13280-328/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-21
Bylos Nr.
e2-13280-328/2018
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09202-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Žukauskienė
Ieškovas
biudžetinės įstaigos Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Atsakovas
A. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-13280-328/2018(Proceso Nr. 2-06-3-09202-2018-5)Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.10.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. N. dėl žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo 2790 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas be pateisinamos priežasties nepateiktų atsiliepimo į ieškinį ar kitų procesinių dokumentų.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis), tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai aplinkosauginio reido metu nustatė, jog atsakovas 2018 m. balandžio 17 d. 6 val. 5 min. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) žvejojo draudžiamu žvejybos įrankiu - statomu tinklu (L-1000 m, H~3 m, akytumas 65 mm), kuriuo buvo sugavęs 45 vienetus lynų ir 10 kg karosų. Žvejybą vykdė iš pripučiamos guminės valties. Dėl šių neteisėtų veiksmų jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 4 dalį. Atsakovas minėtais neteisėtais veiksmais pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. Dl-14, 10.1, 11.2, punktų reikalavimus. Ieškovė nurodė, jog tokiais veiksmais buvo padaryta 2790 Eur žala žuvų ištekliams. Ieškovė 2018 m. liepos 12 d. pretenzija pareikalavo atlyginti žalą aplinkai. Duomenų, jog atsakovas padarytą žalą atlygino, byloje nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnyje numatyta, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis).

Pagal Aplinkos apsaugos įstatymą pripažįstama, kad žala aplinkai padaroma, jei yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme; žemei, tai yra žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę ar po ja (į žemės gelmes); kitiems aplinkos elementams ar kitoms jų funkcijoms (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos aplinkai privalo kuo skubiau imtis veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo. Padariusieji žalos aplinkai asmenys taip pat privalo aplinkos ministro nustatytais atvejais atkurti aplinkos būklę, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai žala aplinkai šio įstatymo nustatyta tvarka pripažįstama žala, darančia reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai (išskyrus reikšmingą neigiamą poveikį žemei), šią žalą aplinkai padarę asmenys privalo atkurti aplinkos būklę iki pirminės būklės, taikydami aplinkos atkūrimo priemones aplinkos ministro nustatyta tvarka (Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis). Žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas (Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas). Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (toliau –Taisyklės), patvirtintų 2013 m. sausio 4 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14, nustatančių mėgėjų žvejybos objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjų žvejybos organizavimo tvarką, reglamentuojančių kitą su mėgėjų žvejyba vidaus vandenyse susijusią veiklą, 10.1 punktas draudžia žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, šaudyti žuvis povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis gaudoma ar sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu, du ir daugiau kartų viršijant leidžiamą naudoti žvejybos įrankių ar kabliukų skaičių, naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius ar juos išimant iš vandens telkinių, nesilaikant 10.3 papunkčio reikalavimų (išimti iš vandens telkinių ūdas, tinklinius ne mėgėjų žvejybos įrankius ir žuvis iš jų), vietose, kuriose žvejoti draudžiama ar tuo metu draudžiama, įrankiais ar masalais, kuriais tuo metu toje vietoje žvejoti draudžiama ar nustatyta tvarka neįgijus teisės žvejoti tokiais įrankiais ir masalais, pažeidžiant Taisyklių 12.1, 12.2 ir 12.4 papunkčių reikalavimus, žvejoti kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais, bučiukais ar samteliais vėžiams gaudyti kitų rūšių žuvis nei siauražnypliai, plačiažnypliai, žymėtieji ir rainuotieji vėžiai, (toliau – draudžiami žvejybos būdai); o 11.2 punktas draudžia žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais. Mėgėjų žvejybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalis numato, jog ne mėgėjų žvejybos įrankiai – tinkliniai žvejybos įrankiai, išvardyti 2006 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1799/2006, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro (OL 2006 L 341, p. 26), I priedo 3 lentelėje, ir elektros žūklės įrankiai.

Formaliai ištyrus byloje pateiktus įrodymus nustatyta, jog atsakovas 2018 m. balandžio 17 d. vykdė žvejybą draudžiamuoju žvejybos įrankiu, buvo sugavęs 45 vnt. lynų ir 10 kg karosų. Dėl atsakovo atliktų veiksmų žuvų ištekliams buvo padaryta žala. Žalos dydis apskaičiuotas ir įvertintas taikant teisės aktuose nustatytą metodiką bei formalius reikalavimus tokiai žalai įvertinti (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. D1-27 patvirtintas Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 7.2 punktas, 9 punktas, 10 punktas). Tokiu būdu tarp šalių susiklostė deliktiniai prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.1- 6.4 straipsniai, 6-245-6.249 straipsniai). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina visas civilinės deliktinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalą padariusio asmens kaltę ir padarytą žalą aplinkai (Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsniai). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Formaliai įvertinus pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistinas 2790 Eur padarytai žalai atlyginti.

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Remiantis Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) bylose už ieškinius dėl lėšų išieškojimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis). Šioje byloje už ieškinį mokėtinas 63 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovės ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybei priteistina 63 Eur žyminio mokesčio (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. N. 2790 Eur (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt eurų) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės biudžetinės įstaigos Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos naudai.

Priteisti iš atsakovo A. N. 63 Eur (du šešiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Dalė Žukauskienė