Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjo M. A. E. E. atstovei advokatei Giedrei Subačiūtei--Dulinskienei, atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Elinai Petrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. E. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas M. A. E. E. (toliau – ir pareiškėjas), atstovaujamas advokatės Giedrės Subačiūtės-Dulinskienės (2016 m. gruodžio 21 d. išrašas iš teisinių paslaugų sutarties), kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1.1. panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-1794(00334) „Dėl atsisakymo išduoti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. E. E.“ (toliau – ir sprendimas Nr. (15/4-1) 3I-1794(00334));

1.2. įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes Departamentas iš esmės netyrė ir nevertino reikšmingų bylos aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų, duotų paaiškinimų, skundžiamas sprendimas priimtas iš esmės remiantis tik prielaidomis, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

2.1. Pareiškėjas dar 2013 m. lapkričio 13 d. ketindamas užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) vienintelis akcininkas ir vadovas, kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ambasada), prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG). Bendrovė įsteigta ir veikia nuo 2013 m. spalio 18 d. iki skundo pateikimo dienos. Departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nusprendė išduoti pareiškėjui LLG, galiojantį 1 m. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Elektrėnų grupė (toliau – ir Vilniaus AVPK Elektrėnų grupė) išdavė pareiškėjui LLG Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2015 m balandžio 9 d.

2.2. Pareiškėjas, ketindamas toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvoje kaip Bendrovės dalyvis, Vilniaus AVPK Elektrėnų grupei pateikė prašymą pakeisti LLG. Departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2015 m. balandžio 3 d. nusprendė išduoti pareiškėjui LLG, LLG Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas pareiškėjui 2015 m. balandžio 10 d., jo galiojimas – 2016 m. balandžio 10 d.

2.3. Pareiškėjas tuo pagrindu, kad sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, kuri gyvena Lietuvoje, pateikė prašymą išduoti LLG šeimos susijungimo pagrindu. Departamento Imigracijos skyrius pradėjo patikrinimą dėl santuokos sudarymo. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 22 d. pateikė Vilniaus AVPK Migracijos valdybai prašymą išduoti LLG tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvoje, kaip Bendrovės dalyvis ir vadovas. Skundžiamame sprendime pareiškėjui atsisakyta išduoti LLG. Pareiškėjo kelionės dokumento – nacionalinės vizos (D) galiojimas – iki 2016 m. gruodžio 22 d.

2.4. Pareiškėjas LLG siekia gauti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu – užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Pagal Įstatymo 45 straipsnį šiuo pagrindu suteikiamo LLG paskirtis yra tikslinė – asmeniui suteikimas LLG tol, kol asmuo užsiima teisėta veikla. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, sprendžiant dėl LLG išdavimo būtent šiuo pagrindu, vertinamasis elementas yra tai, ar iš pareiškėjo pateiktų duomenų Departamentui būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas siekia gauti LLG tam, kad galėtų užsiimti teisėta veikla. Nei Įstatyme, nei teismų praktikoje neišskiriami konkretūs kriterijai, kuriais turėtų būti nustatomas tikslo užsiimti teisine veikla egzistavimas, Vertinimo dalyką sudaro pirmiausiai atitiktis formaliesiems kriterijams, t. y. nustatytų dokumentų ir informacijos pateikimu, tuomet yra vertinamas pateiktos informacijos turiny, t. y. nurodomų ketinimų realumas ir autentiškumas. Pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui. Įrodinėjimo priemonės griežtai neapibrėžtos, taigi, pareiškėjas gali pats pasirinkti, kokiu būdu parodyti savo ketinimų realumą ir autentiškumą.

2.5. Atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas jau beveik 3 m. gyvena Lietuvoje ir joje užsiima teisėta ir realia veikla, jo įsteigta ir valdoma Bendrovė sėkmingai veikia nuo 2013 m. spalio 18 d. iki skundo pateikimo, visą šį laikotarpį Bendrovė nebuvo nutraukusi veiklos. Bendrovės vykdoma veikla yra teisėta ir atitinka visus Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reikalavimus, taip pat ir Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

2.6. Aplinkybė, kad Bendrovės įstatinis kapitalas iki 28 960 Eur padidintas tik 2016 m. liepos 5 d., o 3 darbuotojai Bendrovėje įdarbinti 2016 m. rugpjūčio 18 d., t. y. tą pačią dieną, kai pareiškėjas pateikė prašymą nutraukti prašymo išduoti LLG šeimos susijungimo pagrindu nagrinėjimą ir pateikė naują prašymą išduoti LLG tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvoje kaip Bendrovės dalyvis ir vadovas, nesudaro pagrindo vertinti ir spręsti, jog Bendrovės veikla yra netinkama, nėra realiai vykdoma, yra fiktyvi, kad pareiškėjas tokiu būdu tik siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusios su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Skundžiamame sprendime nekonstatuota, jog Bendrovės veikla yra fiktyvi, tik išsakytos galimos abejonės dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, jo siekio plėtoti verslą Lietuvoje, realios Bendrovės veiklos. Akivaizdu, kad skundžiamas sprendimas paremtas abejonėmis, kurios nepagrįstos faktais, kurie leistų konstatuoti ir patvirtintų skundžiamo sprendimo teisėtumą.

2.7. Tai, kad Bendrovės įstatinis kapitalas iki 28 960 Eur padidintas tik 2016 m. liepos 5 d. jokiu būdu nesudaro pagrindo vertinti, kad Bendrovės veikla galimai fiktyvi, nes nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto nauja redakcija, nustatant minimalų 28 000 Eur įstatinį kapitalą, atsižvelgdamas į tai, šiuo pagrindu, prieš kreipiantis dėl LLG išdavimo, pareiškėjas padidino Bendrovės įstatinį kapitalą. Be to, Įstatyme nenustatytas terminas, prieš kiek laiko, kreipiantis į Departamentą dėl LLG išdavimo, ketinant užsiimti teisėta veikla, būtina įdarbinti Įstatyme nustatytą darbuotojų skaičių. Be to, jeigu atsakovui kilo abejonių dėl pareiškėjo įdarbintų darbuotojų pareigų, funkcijų, jis galėjo apklausti Bendrovėje realiai dirbančius darbuotojus ir įsitikinti jų atliekamų darbo funkcijų realumu ir tikrumu.

2.8. Sprendime Nr. (15/4-1) 3I-1794(00334) nurodytos aplinkybės dėl pareiškėjo apklausos metu pateiktos informacijos apie jo gaunamo darbo užmokesčio ir darbuotojams mokamų atlyginimų dydžio netikslumus, visų darbuotojų kontaktų iš atminties tikslus nenurodymas taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad jog Bendrovės veikla yra fiktyvi, o pareiškėjas neužsiima teisėta ir realia veikla. Realu, kad žmogus apklausos metu, atsižvelgiant į normalų jaudulį, operatyviai mintinai negalėjo tiksliai įvardyti paminėtų duomenų. Be to, kaip interviu metu nurodė pareiškėjas, jis mintinai galėjo įvardyti ir pirmiausiai atsiminė vienos iš savo darbuotojų kontaktus, nes praktiškai kasdien su ja tiesiogiai bendrauja, nes ji vienintelė iš darbuotojų kalba ne tik lietuvių kalbą, bet it užsienio kalbomis, todėl su kitais darbuotojais pareiškėjas dažnai bendrauja ir paveda jiems atlikti darbo funkcijas, kontroliuoja jų darbą per Bendrovės administratorę, kurios kontaktus nurodė interviu metu. Atsakovas paminėtų aplinkybių skundžiamame sprendime nepaminėjo, jas nutylėjo, siekdamas sudaryti įspūdį, jog pareiškėjas neturi jokio supratimo apie Bendrovės darbuotojus. Taigi, akivaizdu, kad atsakovo išvada, jog pareiškėjas nežino pagrindinių faktų apie jam priklausančios Bendrovės darbuotojus.

2.9. Šiuo metu Bendrovė užsiima masažo paslaugų teikimu, tai rašte Departamentui patvirtino ir pagrindinis Bendrovės klientas UAB „(duomenys neskelbtini)”, tačiau be jos Bendrovė turi daug kitų klientų, kurių didžioji dalis – fiziniai asmenys, todėl interviu metu, neturėdamas jų sutikimo atskleisti asmens duomenis, pareiškėjas neturėjo teisės pagarsinti ir įvardyti kitų klientų asmens duomenis. Įstatymai nedraudžia bendrovės vadovui be administravimo funkcijų papildomai užsiimti ir bendrovėje atlikti kitas funkcijas, nagrinėjamu atveju – daryti klientams masažus. Departamentas nereikalavo iš pareiškėjo, kad jis pateiktų teisę teikti masažo paslaugas patvirtinančius dokumentus, priešingai, pareiškėjui pasiteiravus dėl nurodytų dokumentų pateikimo būtinybės, atsakovo atsakinga darbuotoja interviu metu patikino pareiškėją, kad nebūtina pateikti šiuos dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad skundas parengtas ir pateiktas teismui skubos tvarka, per trumpą laiką sunku gauti ir pateikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus atitinkančius skundo priedus, pareiškėjo atstovė papildomus dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir teisę užsiimti licencijuojama veikla – teikti masažo paslaugas, teismui pateiks vėliau, taip pat kitus dokumentus, pagrindžiančius skundo pagrįstumą, nes rengiant skundą dėl objektyvių priežasčių surinkti ir pateikti visus, skunde nurodytus faktus patvirtinančius dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus.

2.10. Aplinkybė, kad Bendrovė skirtingais etapais vykdė ir plėtojo skirtingą ūkinę komercinę veiklą, ji keitėsi, tai taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti Bendrovės veiklos fiktyvumą i / ar abejoti pareiškėjo vykdomos veiklos realumu, priešingai: ši aplinkybė tik patvirtina ir įrodo pareiškėjo pastangas, jo verslumą, siekį įsitvirtinti Lietuvoje ir realiai ieškoti įvairių galimybių, siekiant plėtoti sėkmingą verslą, o ne tik fiktyviai steigti Bendrovę, kad galėtų gauti LLG.

Pagal Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnį privalomai bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus pasirašo būtent įmonės vadovas, kaip ir pareiškėjo pasirašyti Bendrovės balansai.

2.12. Atsakovas, padaręs išvadą, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslas yra kitas, negu deklaruotas, o LLG jam reikalingas ta, kad galėtų laisvai judėti Šengeno erdvėje, tačiau tokios išvados jokiais duomenimis nepagrindė, o ir negalėjo pagrįsti, nes ji neatitinka tikrovės.

2.13. Skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjas neturi socialinių ir ekonominių ir kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėjas nuo 2014 m. gyvena, dirba, moka mokesčius Lietuvoje, iš Lietuvos, išskyrus turizmo tikslais, ilgam laikui niekada nebuvo išvykęs nes negali palikti čia prisiimtų įsipareigojimų, turi vadovauti verslui. Pareiškėjas vedęs Lietuvos Respublikos pilietę, nors jų santuoka nepasisekė, šiuo metu faktiškai yra iširusi, sutuoktiniai neveda bendro ūkio, šių aplinkybių taip pat negalima vertinti, jog buvo sudaryta fiktyvi santuoka. Pažymėtina, kad nėra priimtas oficialus sprendimas, kuriame pareiškėjo santuoka būtų pripažinta fiktyvi. Pareiškėjas šiuo metu deklaravęs gyvenamąją vietą pas savo gyvenimo draugę J. B., su kuria veda bendrą ūkį, rūpinasi namais, ateityje planuoja kurti šeimą.

2.14. Teismas turėtų įvertinti ir labai svarbią aplinkybę, jog pareiškėjui tuo pagrindu, kad jis vykdo ir ketina toliau vykdyti oficialią veiklą, Departamentas pareiškėjui 2 kartus buvo išdavęs LLG. Departamentui ankstesniais kartais nekilo jokių abejonių dėl paties pareiškėjo ir jo Bendrovės vykdomos veiklos realumo ir tikslų, kurie iš esmės nepasikeitė, Bendrovės veikla nebuvo nutrūkusi. Taigi, Bendrovės veiklos tęstinumas tik patvirtina, kad pareiškėjas įmonę Lietuvoje įsigijo, siekdamas plėtoti verslą, o ne gauti LLG.

2.15. Šioje byloje nevertintinos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo 2016 m. sausio 22 d. pateiktu prašymu išduoti LLG šeimos susijungimo pagrindu ir šio proceso nutraukimu, nes nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl skundžiamo sprendimo, priimto kitu pagrindu, t. y. dėl to, kad pareiškėjas užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip Bendrovės dalyvis ir vadovas.

Taigi, akivaizdu, kad, priešingai, negu konstatavo atsakovas, jo medžiagoje surinkti ir nustatyti duomenys, taip pat šiame skunde pareiškėjo pateikti papildomi paaiškinimai, faktinių aplinkybių vertinimas neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas niekada nepiktnaudžiavo ir nepiktnaudžiauja procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo prašyme gauti LLG nurodomas teisėtos veiklos plėtros tikslas atitinka tikrovę.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad skundu nesutinka, kad Departamentas, išsamiai išnagrinėjęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo sprendimo išvadas arba patvirtinti pareiškėjo ketinimus vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje realumą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.

1. Pareiškėjas, ketindamas ir toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip Bendrovės dalyvis, 2015 m. vasario 4 d. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Elektrėnų grupei (toliau – ir Migracijos grupė) pateikė prašymą pakeisti LLG ir pateikė papildomus dokumentus. Departamentas vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2015 m. balandžio 3 d., priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui LLG, o Migracijos grupė 2015 m. balandžio 10 d. jam išdavė leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini) galiojusį iki 2016 m. balandžio 10 d.

2. Pareiškėjas tuo pagrindu, kad sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, kuri gyvena Lietuvos Respublikoje, 2016 m. sausio 22 d. pateikė prašymą išduoti naują LLG šeimos susijungimo pagrindu. Departamento Imigracijos skyriui kilus pagrįstų įtarimų, kad pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos pilietės santuoka gali būti fiktyvi, pradėtas patikrinimas dėl santuokos sudarymo. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 18 d. Departamentui pateikė prašymą nutraukti prašymo išduoti LLG šeimos susijungimo pagrindu nagrinėjimą. Departamento Imigracijos skyrius 2016 m. rugpjūčio 22 d. priėmė sprendimą nutraukti pareiškėjo prašymo išduoti LLG nagrinėjimą ir tą pačią dieną pareiškėjas Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybai (toliau – ir Migracijos valdyba) pateikė prašymą išduoti LLG tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip Bendrovės dalyvis, su prašymu išduoti LLG pateikė galiojantį kelionės dokumentą, Bendrovės steigimo aktą, įstatus, balansą, akcijų pasirašymo sutartį, Bendrovės veiklą patvirtinančius dokumentus, Bendrovės vienintelio akcininko sprendimą, 3 Lietuvos Respublikos piliečių darbo sutartis, dokumentus, patvirtinančius turimas lėšas gyvenimui bei gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje, ir kitus dokumentus.

3. LLG užsieniečiui išduodamas ar keičiamas, jeigu yra bent vienas iš Įstatymo 40 straipsnyje nustatytų LLG išdavimo ar keitimo pagrindų, užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas leidimo gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių leidimas gyventi užsieniečiui gali būti neišduotas ar nepakeistas. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad LLG gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo išduoti ar pakeisti LLG pagrindai. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, atlikęs pareiškėjo apklausą dėl vykdomos veiklos ir apibendrinęs kitą turimą informaciją bei vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, 2016 m. gruodžio 20 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriame atsisakė pareiškėjui išduoti LLG.

4. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą užsieniečiui išduoti ar pakeisti LLG atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti LLG, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Taigi, šioje Įstatymo normoje įtvirtinti keli alternatyvūs atsisakymo išduoti LLG pagrindai ir, esant bent vienam iš jų, atsisakoma išduoti LLG. Remiantis skundžiamo sprendimo turiniu, sprendimas buvo priimtas ne fiktyvios įmonės pagrindu, bet tuo pagrindu, kad pareiškėjas, norėdamas gauti LLG, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis (duomenis apie pareiškėjo planuojamą veiklą ir darbą Bendrovėje), t. y. nustačius kitą alternatyvų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindą. Taigi, skundo teiginiai dėl įmonės aktyvumo nagrinėjamos bylos kontekste neturi reikšmės ir nepaneigia ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Vienintelis dokumentas, kuriuo pareiškėjas siekė pagrįsti vykdomą veiklą ir kurį pateikė kartu su prašymu išduoti LLG, yra 2016 m. birželio 8 d. paslaugų teikimo sutartis, sudaryta tarp Bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, jokių kitų dokumentų (pavyzdžiui, paslaugų teikimo sutarčių, bendradarbiavimo sutarčių, sąskaitų, dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas turi teisę teikti masažo paslaugas, ir pan.), patvirtinančių, kad pareiškėjo įmonė teikia paslaugas kitoms bendrovėms ar fiziniams asmenims, pareiškėjas Departamentui nepateikė. Departamentas 2016 m. rugsėjo 30 d. kvietime Nr. (15/4-17) 10K-39128 nurodė pareiškėjui ne tik atvykti į Departamentą apklausai, bet ir pateikti Bendrovės veiklos vykdymą patvirtinančius dokumentus, tačiau pareiškėjas, 2016 m. spalio 28 d. atvykęs į Departamentą, pateikė tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 20 d. raštą, kuriame ši įmonė patvirtina, kad Bendrovė teikia jai paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos teise valdomose patalpose, 2016 m. spalio 1 d. papildomą susitarimą Nr. 1 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Bendrovės, pagal kurį šalys padidino paslaugų teikimo mokestį, ir Bendrovės 2016 m. spalio 27 d. raštą „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos plano“, kuriame pareiškėjas nurodė, kad jo įmonė teikia (duomenys neskelbtini) masažo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės pagrįsti savo ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje realumą ir pateikti šios veiklos vykdymą patvirtinančius dokumentus, tačiau pareiškėjas šiomis galimybėmis nepasinaudojo.

6. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 14 d. elektroniniu paštu (toliau – ir el. paštas) pateikė Departamentui pakeistą darbo sutartį, tą pačią dieną pareiškėjo paprašyta šią sutartį, naujus Bendrovės įstatus, sprendimą dėl valdybos panaikinimo (apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad ketina panaikinti Bendrovės valdybą) ir kitus dokumentus apie pasikeitimus Bendrovėje, jeigu tokie dokumentai yra, pateikti Departamentui arba Migracijos valdybai. Departamentui 2016 m. lapkričio 18 d. pateikti prašomi dokumentai, tačiau tarp jų nebuvo jokių naujų dokumentų, kurie patvirtintų Bendrovės vykdomą veiklą. Be to, 2016 m. spalio 28 d. Departamente vykusios pareiškėjo apklausos metu, atsakydamas į apklausos klausimą, kokią konkrečią veiklą vykdo Bendrovė, jeigu Bendrovės pagrindinė veikla – prekyba, tai kuo prekiaujama, taip pat prašyta nurodyti šių prekių gamintojus ir (ar) tiekėjus, nurodyti Bendrovės klientus, kuriems prekės ar paslaugos teiktos 2016 m., pareiškėjas nurodė, kad teikia masažo paslaugas tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, pareiškėjas patvirtino, kad per beveik 1 metų laikotarpį paslaugas teikė vienintelei bendrovei, o deklaratyvaus pobūdžio skundo teiginiai, kad pareiškėjas „turi daug ir kitų klientų“, tačiau Departamentui nenorėjo atskleisti jų duomenų dėl asmens duomenų apsaugos, vertintini itin kritiškai ir nepatvirtinti jokiais įrodomąją galią turinčiais dokumentais (pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė patalpų nuomos sutarčių ar kitų dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjo įmonė turi tinkamai įrengtas patalpas masažo paslaugoms teikti; pateiktoje tarp Bendrovės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytoje paslaugų teikimo sutartyje nėra sąlygų, pagal kurias Bendrovei būtų suteikiama teisė teikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomose patalpose masažo paslaugas ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientams; Bendrovės sąskaitos išraše nėra duomenų apie kitiems asmenis teikiamų paslaugų apmokėjimą). Apibendrinus tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad skundžiamas sprendimas grindžiamas ne Departamento nuomone, bet pareiškėjo pateiktais dokumentais, duotais paaiškinimais ir kitais byloje surinktais duomenimis, kurie patvirtina, kad pareiškėjo tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, bet gauti LLG ir tokiu būdu legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje.

7. Pareiškėjas su skundu teismui nepateikė jokių jo skundą pagrindžiančių dokumentų, nurodydamas, kad skundas surašytas skubos tvarka ir dėl to nebuvo įmanoma pateikti teismui visus tinkamai patvirtintus įrodymus. Tokie dokumentai teismui nepateikti iki šiol, todėl nėra galimybės pasisakyti dėl tokių dokumentų turinio, bet šioje byloje galima atsižvelgti į LVAT išaiškinimą administracinėje byloje Nr. eA-3048-822/2016, nagrinėtoje pagal panašias aplinkybes: šioje byloje LVAT pažymėjo, kad pareiškėjas teismui pateikė daugiau duomenų, negu Vilniaus AVPK Migracijos valdybai ir skunde teismui rėmėsi atsakovo neištirtais duomenimis, nurodė ir naujus argumentus; pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovo ištirta medžiaga, o dėl pareiškėjo teismui pateiktų naujų įrodymų ir skunde nurodomų su jais susijusių skundo motyvų nepasisakė; pareiškėjas, kreipdamasis dėl LLG, turėjo prašymą pagrįsti visais jo turimais įrodymais; ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tinkamai vertintas pagal tuos dokumentus ir informaciją, kurią pareiškėjas pateikė iki atsakovui priimant ginčijamą sprendimą. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2 kartus buvo atvykęs į Departamentą ir turėjo galimybes pateikti visus Bendrovės teisėtą veiklą patvirtinančius dokumentus, tačiau to nepadarė. Aplinkybė, kad pareiškėjo skundas surašytas kitą dieną po ginčijamo sprendimo priėmimo, nors apskundimo terminas yra 14 dienų, neturėjo sudaryti kliūčių pateikti teismui visus skundą pagrindžiančius dokumentus, jeigu tokius dokumentus pareiškėjas turi. Taigi, ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas turėtų būti vertinamas tik pagal tuos dokumentus ir informaciją, kurią pats pareiškėjas pateikė Departamentui iki sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-1794(00334) priėmimo.

8. Pareiškėjas nesutinka su sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-1794(00334) išvada, kad jis apklausos metu negalėjo nurodyti visų Bendrovės darbuotojų kontaktų, nurodo, kad pateikė tik darbuotojos, su kuria bendrauja daugiausiai, kontaktus, o kitų darbuotojų kontaktų tiesiog negalėjo mintinai įvardyti. Pažymėtina, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė patikrinti Bendrovės darbuotojų kontaktus mobiliajame telefone (apklausos lapo 5 psl., 8 klausimas (ar turite savo darbuotojų telefono numerius ir elektroninio pašto adresus; jeigu taip, pasitikrinkite mobiliajame telefone ir užrašykite juos), tačiau jis nurodė tik vienos darbuotojos kontaktus, kitų savo darbuotojų kontaktų nurodyti negalėjo. Taigi, skundo teiginiai, kad pareiškėjas negalėjo atsiminti visų darbuotojų kontaktų, yra nepagrįsti. Be to, pareiškėjas ne tik negalėjo nurodyti Bendrovės darbuotojų kontaktų, bet ir neteisingai nurodė jų gaunamą darbo užmokestį, taip pat nieko tikslaus negalėjo atsakyti ir paprašytas papasakoti, kaip buvo rasti darbuotojai, tik nurodė, kad juos rasti padėjo draugai. Šios aplinkybės tik patvirtina sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-1794(00334) teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Pats pareiškėjas neginčija fakto, kad jis su savo sutuoktine Lietuvos Respublikos piliete negyvena, bendro ūkio neveda, o jų santuoka yra faktiškai iširusi. Nors pareiškėjas nurodo, kad šiuo metu gyvena su savo gyvenimo drauge J. B., su kuria veda bendrą ūkį, tačiau 2016 m. rugpjūčio 22 d. prašymo išduoti LLG 8.10 eilutėje, kurioje prašoma pateikti duomenis apie ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, šios savo gyvenimo draugės nenurodė, o apklausos metu tik nurodė, kad ketina gyventi J. B. priklausančiame bute (apklausos lapo 12 klausimas). Akivaizdu, kad Departamentas sprendime Nr. (15/4-1) 3I-1794(00334) tinkamai įvertino pareiškėjo socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, o vertinti informaciją, kurios pats pareiškėjas Departamentui nepateikė, neturėjo pagrindo.

10. Skundo teiginiai, kad pareiškėjui anksčiau buvo išduodami LLG teisėtos veiklos pagrindu, nepaneigia sprendimo Nr. (15/4-1) 3I-1794(00334) teisėtumo ir pagrįstumo. Ankstesni LLG pareiškėjui buvo išduodami pagal švelnesnes, iki 2014 m. lapkričio 1 d. galiojusias, Įstatymo nuostatas, be to, aplinkybė, kad užsieniečiui anksčiau buvo išduotas LLG, neįpareigoja Departamento ateityje, net ir nustačius Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus atsisakymo išduoti LLG pagrindus, išduoti LLG.

11. Kaip nurodyta sprendime Nr. (15/4-1) 3I-1794(00334), Departamentas atsisakė išduoti pareiškėjui LLG ir tuo pagrindu, kad pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nelegalios migracijos ir nelegalios migracijos grėsmės sąvokos nėra tiesiogiai apibrėžtos Įstatyme, tačiau kituose teisės aktuose, teismų praktikoje išskirti tam tikri nelegalios migracijos grėsmės požymiai. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 10 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, neteisėtos migracijos prevencija ir kontrolė – vienas iš migracijos politikos tikslų, o Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (Lietuvos migracijos politikos gairių 22.1, 22.3.3 punktai). Pagrindą konstatuoti, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio tikslo ir sąlygų (LVAT administracinė byla Nr. A-4046-756/2015), sąžiningo užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios įmonės veiklos (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-2950-331/2013) ir kt. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėjas yra Bendrovės akcininkas ir vadovas, savaime nepaneigia pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmės: surinktų duomenų visuma patvirtina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, o abejonės dėl pareiškėjo nurodyto atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo yra pagrįstos.

1. Teismo posėdyje pareiškėjo M. A. E. E. atstovė advokatė Giedrė Subačiūtė-Dulinskienė rėmėsi pareiškėjo skunde nurodytais argumentais ir prašė skundą tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė šios institucijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Elina Petrauskaitė (2016 m. lapkričio 18 įsakymas Nr. 3K-122 „Dėl įgaliojimų suteikimo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei Elinai Petrauskaitei“) rėmėsi atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

3. Teismo posėdyje liudytoja J. B., be kita ko, paaiškino, kad su pareiškėju susipažino 2016 m. vasarą, nuo to laiko gyveno kartu jos bute Kaune, kurį ji įsigijo dar iki santuokos sudarymo; pareiškėjas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlikdavo masažus, dirbdavo po 8–9 val. per dieną.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

1. Pareiškėjas, ketindamas toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip Bendrovės dalyvis, 2015 m. vasario 4 d. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Elektrėnų grupei pateikė prašymą pakeisti LLG ir papildomus dokumentus; Departamentas vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2015 m. balandžio 3 d., priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui LLG, o Migracijos grupė 2015 m. balandžio 10 d. išdavė leidimą laikinai gyventi (duomenys neskelbtini), galiojusį iki 2016 m. balandžio 10 d. (žr. atsakovo atsiliepimą).

2. Pareiškėjas tuo pagrindu, kad sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, kuri gyvena Lietuvos Respublikoje, 2016 m. sausio 22 d. pateikė prašymą išduoti naują LLG šeimos susijungimo pagrindu (žr. pareiškėjo skundą ir atsiliepimą į skundą). Departamento Imigracijos skyriui kilus pagrįstų įtarimų, kad pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos pilietės santuoka gali būti fiktyvi, pradėtas patikrinimas dėl santuokos sudarymo, o pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 18 d. pateikė Departamentui prašymą nutraukti prašymo išduoti LLG šeimos susijungimo pagrindu nagrinėjimą (žr. atsiliepimą į skundą; pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 18 d. prašymą).

3. Departamento Imigracijos skyrius 2016 m. rugpjūčio 22 d. rašte „Dėl prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo nutraukimo“ informavo pareiškėją (kopija pateikta Migracijos grupei), kad priėmė sprendimą nutraukti pareiškėjo prašymo išduoti LLG nagrinėjimą.

4. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 22 d. asmeniškai pateikė Vilniaus AVPK Migracijos valdybai prašymą išduoti LLG bendra tvarka (toliau – ir Prašymas) tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip Bendrovės dalyvis. Prašyme pareiškėjas, be kita ko, nurodė: jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, į Lietuvą atvyko 2013 m. rugsėjo mėn., adresas Lietuvoje – (duomenys neskelbtini); juridinis asmuo, kur ketina dirbti ar užsiimti teisėta veikla – UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos adresas – (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini); sutuoktinė – G. U., Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kaune; lėšos, skirtos gyvenimui – alga; jis baigęs universitetą, turi buhalterio specialybę; pranešimą apie priimtą sprendimą siųsti el. paštu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pasirašytinai patvirtino, kad: pateikta informacija yra išsami ir teisinga, kad žino, jog už melagingų duomenų pateikimą atsako įstatymuose nustatyta tvarka. Pareiškėjas su prašymu pateikė, be kita ko, Bendrovės įstatus, balansą, akcininkų sąrašą, darbo sutartis, deklaraciją, išrašą iš banko ir kt.

4. Remiantis 2013 m. rugsėjo 19 d. Bendrovės steigimo aktu, pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 19 d. įsteigė Bendrovę specializuotai ir nespecializuotai didmeninei ir mažmeninei prekybai ir bet kokiai kitai teisėtai ūkinei komercinei veiklai vykdyti, Bendrovės įstatinis kapitalas – 10 000 Lt, Bendrovėje yra 100 akcijų, kiekvienos akcijos nominali vertė ir emisijos kaina – 100 Lt, steigėjas, t. y. pareiškėjas, įsigyja 100 paprastųjų vardinių akcijų, įneša 100 proc. į įstatinį kapitalą, taip pat pareiškėjas paskyrė save Bendrovės direktoriumi.

5. Bendrovės vienintelis akcininkas, t. y. pareiškėjas, 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendime nusprendė: save paskirti Bendrovės direktoriumi, mokėti Lietuvos Respublikoje nustatytą minimalią mėnesio algą (toliau – ir MMA), darbo sutartyje nustatyti, kad direktorius dirba 8 val. per dieną, 40 val. per savaitę; įgalioti E. K. per 1 mėnesį nuo Bendrovės įregistravimo Juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR) sudaryti su paskirtu direktoriumi darbo sutartį.

6. 2013 m. lapkričio 13 d. Bendrovės atstovas direktorius (gyv. (duomenys neskelbtini)), t. y. pareiškėjas, sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 1 su savimi dėl direktoriaus pareigų, pagal sutartį darbo dienos trukmė – 8 val., nustatoma 5 darbo dienų savaitė, darbo užmokestis – MMA.

7. Bendrovė (paslaugų teikėja) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovė) 2016 m. birželio 8 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią paslaugų teikėja įsipareigojo pagal sutartyje aptartas sąlygas ir tvarką teikti užsakovės klientams (duomenys neskelbtini) masažo paslaugas, o užsakovė įsipareigojo už jas sumokėti pagal šioje sutartyje aptartas sąlygas ir tvarką (1.1 punktas), 400,00 Eur per mėnesį (2.2 punktas); sutarties galiojimas – iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. (6.1 punktas). UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Bendrovė 2016 m. spalio 1 d. papildomame susitarime Nr. 1 pakeitė Sutarties 2. punktą ir nustatė, kad užsakovė įsipareigoja paslaugų teikėjai mokėti 800,00 Eur per mėnesį, taip pat Sutarties 6.1 punktą, pagal kurį sutartis galioja iki 2017 m. rugpjūčio 8 d., o nė vienai iš Sutarties šalių neišreiškus noro ją nutraukti prieš 30 kalendorinių dienų iki termino pabaigos, Sutarties galiojimas automatiškai pratęsiamas 12 mėn., neribojant pratęsimų skaičiaus.

8. Bendrovė, atstovaujama direktoriaus, t. y. pareiškėjo, ir pareiškėjas 2016 m. birželio 8 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 3, pagal kurią pareiškėjui, nuo 2016 m. birželio 9 d. einančiam direktoriaus pareigas, nustatytas 0,25 MMA atlyginimas, nustatyta 2 val. darbo diena, 5 darbo dienų savaitė.

9. Pareiškėjas 2016 m. birželio 28 d. vienintelio akcininko sprendime nusprendė: konvertuoti kiekvienos nominalios akcijos vertę iš litų į eurus pagal oficialų kursą, vienos nominalios akcijos vertė pakeičiama iš 100 Lt į 28,96 Eur, įstatinio kapitalo bendra vertė iš 10 000 Lt tampa 2 896 Eur; padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą iki 28 960 Eur, išleidžiant papildomų 900 vnt. Bendrovės vardinių paprastųjų akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 28,96 Eur, akcijos apmokamos vienintelio akcininko papildomu įnašu; pakeisti Bendrovės įstatus, kad jie atitiktų minėtus pakeitimus (žr. taip pat Bendrovės įstatus, pasirašytus 2016 m liepos 4 d. ir 5 d.).

10. 2016 m. birželio 28 d. Bendrovės akcijų pasirašymo sutartyje, be kita ko, nustatyta, kad Bendrovės įstatinį kapitalą padidinus iki 28 960 Eur, išleista papildoma akcijų emisija, įstatinis kapitalas didinamas 26 064 Eur, papildomai išleidžiant 900 vnt. Paprastųjų vardinių 28,96 Eur nominalios vertės akcijų (1.1, 1.2 punktai); visą akcijų sumą už pasirašytas akcijas pareiškėjas įsipareigoja sumokėti iki 2016 m. liepos 15 d. pasirašytos akcijos apmokamos banko pavedimu arba grynaisiais į Bendrovės kasą (3.1 ir 3.2 punktai).

11. Remiantis 2016 m. liepos 8 d. Bendrovės akcininkų sąrašu, vienintelis Bendrovės akcininkas yra pareiškėjas, turintis 1 000 paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė – 28,96 Eur, bendra akcijų vertė – 28 960 Eur

12. Remiantis JAR 2016 m. liepos 11 d. išrašu, Bendrovės buveinės adresas – (duomenys neskelbtini),el. paštas – (duomenys neskelbtini), tel. Nr. – (duomenys neskelbtini), vadovas nuo 2013 m. spalio 18 d. – pareiškėjas, paskyrimo (išrinkimo) data – 2013 m. rugsėjo 19 d., Bendrovės įstatinis kapitalas – 28 960 Eur, akcijų skaičius – 1 000 vnt., kiekvienos paprastosios akcijos nominali vertė – 28,96 Eur, Bendrovės veikla – specializuota ir nespecializuota didmeninė ir mažmeninė prekyba ir bet kokia kita teisėta ūkinė komercinė veikla, taip pat kita Lietuvos Respublikos įstatymuose nedraudžiama veikla.

13. Bendrovė ir K. I. 2016 m. rugpjūčio 2 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 4, pagal kurią K. I. įdarbinta administratore nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. be išbandymo laikotarpio, darbo užmokestis – MMA, nustatyta 8 val. darbo diena, 5 darbo dienų savaitė.

14. Bendrovė ir A. K. 2016 m. rugpjūčio 17d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 5, pagal kurią A. K. įdarbintas vadybininku nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. be išbandymo laikotarpio, darbo užmokestis – MMA, nustatyta 8 val. darbo diena, 5 darbo dienų savaitė.

15. Bendrovė ir P. P. 2016 m. rugpjūčio 17 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 6, pagal kurią P. P. įdarbintas vadybininku nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. be išbandymo laikotarpio, darbo užmokestis – MMA, nustatyta 8 val. darbo diena, 5 darbo dienų savaitė.

16. Departamento Imigracijos reikalų skyrius 2016 m. rugsėjo 30 d. kvietime Nr. (15/4-1) 10K-39128 kvietė pareiškėją ne vėliau kaip iki 2016 m. spalio 28 d. asmeniškai atvykti į Departamentą apklausai dėl LLG išdavimo, apie atvykimą prašome iš anksto pranešti nurodytu el. paštu ir suderinti atvykimo laiką, atvykstant į apklausą su savimi turėti el. laišką su suderintu atvykimo laiku ir Bendrovės veiklos vykdymą patvirtinančius dokumentu; pareiškėjui nesant Lietuvos Respublikoje ir / ar negalint atvykti į apklausą, pranešti nurodytu el. paštu ir nurodyti, į kurią Lietuvos Respublikos ambasadą ar konsulatą pareiškėjui būtų patogu atvykti ir kada; be to, pareiškėjas buvo įsipareigojęs iki 2016 m. spalio 1 d. pateikti pažymą, patvirtinančią, kad nebuvo (buvo) teistas, tačiau šios pažymos nepateikė; pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 84 punktą užsieniečio atsisakymas būti apklaustam asmeniškai yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

17. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 1 d. rašte Nr. SSP-15A „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos“, be kita ko, nurodė: Bendrovė ir jos direktorius bei vienintelis akcininkas M. A. E. E. vykdo veiklą ir teikia paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos teise valdomose patalpose adresu: (duomenys neskelbtini); šiomis patalpomis Bendrovės veiklos tikslais turi teisę naudotis jos darbuotojai; UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Bendrovė bendradarbiauja ir yra pasirašiusios 2015 m. rusėjo 3 d . paslaugų sutartį, pagal kurią Bendrovės atsakingi darbuotojai teikia paslaugas „(duomenys neskelbtini)“ centrui; už naudojimąsi patalpomis ir faktinę Bendrovės veiklos vietą atskira patalpų nuomos sutartis tarp šalių nėra ir nebus sudaryta, nes patalpų naudojimo sąnaudos įvertintos ir įskaičiuotos į galutinę paslaugų kainą pagal tarp šalių sudarytą paslaugų sutartį; šis raštas kartu yra sutikimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pusės įregistruoti Bendrovės veiklos adresą patalpose (duomenys neskelbtini), valstybės įmonėje Registrų centre. Tokie patys duomenys nurodyti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 20 d. rašte, kurio numeris – taip pat SSP-15A, pavadinimas – toks pat, kaip ir 201 m spalio 1 d. rašto („Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos“).

18. Pareiškėjas (klientas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (paslaugų teikėja) 2016 m. spalio 27 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 16/10/TD/KZA-559(16967) dėl paslaugų teikimo pareiškėjui, pagal kurią paslaugų teikimo vieta – (duomenys neskelbtini), narystė aktyvuojasi 2016 m. spalio 27 d., narystė yra neterminuota, nuolaidos suma per mėnesį – 16, paslaugų mokestis – 54.

19. Bendrovė 2016 m. spalio 27 d. rašte Nr. PMH-05 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos“, be kita ko, nurodė: pareiškėjas įsteigė Bendrovę, 2016 m. spalio mėn. jos įstatinio kapitalo dydis – 28 960 Eur, kurį sudaro 1 000 vnt. 28,96 Eur nominalios vertės akcijų; pareiškėjas yra vienintelis Bendrovės akcininkas ir vadovas; Bendrovė teikia (duomenys neskelbtini) masažo paslaugas, nuo veiklos pradžios visada dirbo pelningai, tarpinio 2016 m. liepos 1 d. balanso duomenimis jos nepaskirstytas pelnas sudarė 1 722 Eur, iki metų pabaigos planuojama uždirbti apie 3 000 Eur pelno; Bendrovė 2015 m. rugsėjo 3 d. pasirašė (duomenys neskelbtini) masažo paslaugų teikimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią iki šiol teikia šiam SPA centrui (duomenys neskelbtini) masažo paslaugas, pagal 2016 m. spalio 1 d. papildomą susitarimą prie Sutarties jos šalys susitarė padidinti teikiamų paslaugų apimtis ir susitarė dėl 800 Eur per mėnesį atlygio; Bendrovė ir toliau planuoja didinti teikiamų paslaugų apimtis, nuo 2017 m. sausio mėn. ketinama įdarbinti dar vieną masažo paslaugas galintį teikti Lietuvos Respublikos pilietį, kuris dirbs Bendrovėje ir teiks paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai leis dar labiau padidinti Bendrovės teikiamų paslaugų apimtis (iki 2 000 Eur) ir užtikrinti stabilią Bendrovės veiklą; siekdamas užtikrinti Bendrovės stabilumą pareiškėjas šiuo metu veda derybas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, su šia įmone planuojama pasirašyti sutartį dėl sveikos gyvensenos mokymų jos darbuotojams, planuojamų paslaugų vertė – 5 200 Eur, tai leis Bendrovei 2016 m. pasiekti planuojamą ekonominį rezultatą.

20. J. B. 2016 m. spalio 28 d. įsipareigojime įsipareigojo suteikti pareiškėjui jai nuosavybės teise priklausančioje 66 m² ploto tinkamoje gyvenamojoje patalpoje (joje deklaruoti 2 asmenys), gyvenamąjį plotą (atitinkantį reikalavimą, kad vienam asmeniui tenka 7 m²), adresu: (duomenys neskelbtini), čia pareiškėjas gyvens ir deklaruos gyvenamąją vietą iki 2 m. nuo LLG išdavimo dienos.

21. Pareiškėjas 2016 m. spalio 28 d. apklausos metu Departamente, atsakydamas į klausimus, be kita ko, raštu paaiškino: pareiškėjo įmonė – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įstatinis kapitalas – 28 960 Eur, akcijų kiekis – 1 000 vnt. kiekvienos jų nominali vertė – 28,96 Eur, tik pareiškėjas yra visų akcijų savininkas ; Bendrovė registruota adresu: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini); Bendrovės veikla – masažo paslaugų teikimas, klientė – tik (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) masažas + (duomenys neskelbtini) hamamas); Bendrovės buveinės ir jos registracijos adresai skirtingi, buveinė yra (duomenys neskelbtini), nes Bendrovė turi sutartį su (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjas turi dokumentus, kad turės registraciją (duomenys neskelbtini); Bendrovėje yra kolegialus organas – valdyba, bet dabar ji nereikalinga ir jis atleis jos narius šią savaitę; Bendrovės vadovas – pareiškėjas, jis gauna 100 Eur atlyginimą, taip pat turi duoti savo darbuotojams jų atlyginimą ir dėl pareiškėjo tai gerai; jis turi gyvenimui skirtų lėšų, jis pakels savo atlyginimą kitą mėnesį, nes turi naują sutartį su (duomenys neskelbtini) ir pajamos padidintos; pareiškėjas taip pat turės naują sutartį su (duomenys neskelbtini) ir viskas bus gerai; Bendrovės pelnas praeitais metais – 1 722 Eur, pareiškėjas planuoja didinti jį kiekvienais metais; Bendrovėje dirba: K. I., dirba 5 dienas nuo 9.00 val. iki 17.00 val., 40 valandų per savaitę, jos darbo funkcijas – darbas priimamajame ir pagalba pareiškėjui rašyti laiškus lietuvių kalba bei kai kurie apskaitos darbai, jos atlyginimas – 350 Eur, P. P. dirba 40 valandų per savaitę, bet kompiuteriu iš namų, jo darbo funkcijos – klientų masažui paieška (marketingas), siekiant padidinti pajamas, jo atlyginimas – 350 Eur, taip pat dirba A. K., dirba 40 valandų per savaitę, jo darbo funkcijos – padeda pareiškėjui ieškoti, rinkti informaciją apie vietą ir viską naujo salono atidarymui, bet galbūt pakeis šį darbuotoją 2017 m. į naują masažistą, kadangi jis baigs savo darbą ir pareiškėjui bus reikalingas kitas asmuo masažui atlikti, A. K. atlyginimas – 350 Eur; visi darbuotojai yra Kaune, (duomenys neskelbtini) – buveinėje, bet (duomenys neskelbtini) dirba kompiuteriu ir (duomenys neskelbtini)darbas – rinkti informaciją apie naują vietą; dėl savo darbuotojų telefono numerių, el. pašto adresų nurodė, kad (duomenys neskelbtini)atsakinga už susisiekimą su darbuotojais, nes jie nekalba angliškai, ji kalba angliškai, kiti – ne, (duomenys neskelbtini) kontaktai - telefonai Nr. +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini), el. paštas – (duomenys neskelbtini), savo darbuotojus susirado per kai kuriuos draugus, sutartis pasirašė jis, Bendrovės direktorius, Kaune, su (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugpjūčio 2 d., su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugpjūčio 15 d.; Bendrovės buhalterinius dokumentus tvarko V. L., tel. Nr. +(duomenys neskelbtini); pareiškėjas Bendrovėje daro tai, už ką yra atsakingas: sudaro bet kokias sutartis su bet kokiais klientais, ((duomenys neskelbtini)), pasirašo bet kokius dokumentus, planuoja padidinti Bendrovės pajamas su darbuotojų pagalba, daro masažą ((duomenys neskelbtini) masažą) su (duomenys neskelbtini) ir Bendrove; Lietuvoje ketina gyventi (duomenys neskelbtini), tai naujas adresas, kreipdamasis dėl dokumento buvo parašęs seną adresą, naujos gyvenamosios vietos savininkė – J. B., bute yra 2 kambariai; dėl Įstatyme nustatytų reikalavimų užsieniečiui, užsiimančiam ir ketinančiam toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje nurodė, kad anksčiau 2 kartus jis turėjo leidimą gyventi, 2 kartus dėl Bendrovės ir tada pasikeitė įstatymai ir jis juos atitinka: Bendrovės kapitalas – 28 000, 3 asmenys iš Lietuvos arba turintys ilgalaikį leidimą gyventi, Bendrovė turi veikti paskutinius 6 mėnesius, viza, nuotrauka, visi dokumentai, kad įmonė veikia ir turi pelną; dėl priežasties, kodėl nutraukė prašymą šeimos susijungimo pagrindu ir po kelių dienų pateikė prašymą teisėtos veiklos pagrindu nurodė, kad ji norėjo išvykti iš Lietuvos ir gyventi Jungtinėje Karalystėje, o pareiškėjas nenori išvykti iš Lietuvos, nes turi nuosavą įmonę, o ji nori visą laiką gerti ir nenori eiti dirbti jokio darbo Kaune, taigi, jis nusprendė pakeisti prašymą ir jis pasiliks čia, o ji išvyko į Jungtinę Karalystę (žr. apklausos vertimą į lietuvių kalbą iš anglų kalbos).

22. Pareiškėjas 2016 m. lapkričio 15 d. vienintelio akcininko sprendime nusprendė, be kita ko, atšaukti 3 Bendrovės valdybos narius, panaikinti valdybą, patvirtinti naują Bendrovės įstatų redakciją, Bendrovės įstatai JAR įregistruoti 2016 m. lapkričio 16 d. (žr. ir JAR 2016 m. lapkričio 16 d. išplėstinį išrašą).

23. Departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, 2016 m. gruodžio 20 d. sprendime Nr. (15/4-1) 3I-1794(00334) „Dėl atsisakymo išduoti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. E. E.“ atsisakė išduoti pareiškėjui LLG. Sprendime Nr. (15/4-1) 3I-1794(00334), be kita ko, nurodė:

23.1. Pareiškėjas, ketindamas užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip Bendrovės vienintelis akcininkas ir vadovas, 2013 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą išduoti LLG. Departamento Imigracijos reikalų skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2014 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui LLG, galiojantį 1 metus. Migracijos grupė išdavė pareiškėjui LLG Nr. (duomenys neskelbtini), jo galiojimas buvo iki 2015 m. balandžio 9 d. Pareiškėjas, ketindamas ir toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip Bendrovės dalyvis, 2015 m. vasario 4 d. Migracijos grupei pateikė prašymą pakeisti LLG ir papildomus dokumentus, 2015 m. balandžio 3 d. Departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjui LLG 1 metams, 2015 m. balandžio 10 d. Migracijos grupė išdavė pareiškėjui LLG Nr. (duomenys neskelbtini), jo galiojimas buvo iki 2016 m. balandžio 10 d.

23.2. Pareiškėjas tuo pagrindu, kad sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, kuri gyvena Lietuvos Respublikoje, 2016 m. sausio 22 d. pateikė prašymą išduoti naują LLG šeimos susijungimo pagrindu. Departamento Imigracijos skyriui kilus pagrįstų įtarimų, kad pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos pilietės santuoka gali būti fiktyvi, buvo pradėtas patikrinimas dėl santuokos sudarymo. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 18 d. pateikė Departamentui prašymą nutraukti prašymo išduoti LLG šeimos susijungimo pagrindu nagrinėjimą. Departamento Imigracijos skyrius 2016 m. rugpjūčio 22 d. nusprendė nutraukti pareiškėjo prašymo išduoti LLG nagrinėjimą.

23.3. Pareiškėjas 2016 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus AVPK Migracijos valdybai pateikė prašymą išduoti LLG tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip Bendrovės dalyvis, su Prašymu pateikė galiojantį kelionės dokumentą, Bendrovės steigimo aktą, įstatus, balansą, akcijų pasirašymo sutartį, Bendrovės veiklą patvirtinančius dokumentus, vienintelio akcininko sprendimą, 3 Lietuvos Respublikos piliečių darbo sutartis, dokumentus, patvirtinančius turimas lėšas gyvenimui bei gyvenamąją patalpą Lietuvos Respublikoje, kitus dokumentus.

23.4. Nagrinėjant pareiškėjo pateiktus dokumentus, nustatyta, kad Bendrovės įstatinis kapitalas iki 28 960 Eur padidintas 2016 m. liepos 5 d., 3 darbuotojai Bendrovėje įdarbinti 2016 m. rugpjūčio 18 d., t. y. tą pačią dieną, kai pareiškėjas pateikė prašymą nutraukti prašymo išduoti LLG šeimos susijungimo pagrindu nagrinėjimą. Kilus įtarimų, kad pareiškėjo atvykimo tikslas gali būti kitas, negu oficialiai deklaruotas, pareiškėjas 2016 m. spalio 28 d. Departamente apklaustas raštu dėl Bendrovės veiklos, apklausos lape nurodė, kad: Bendrovė teikia masažo paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir faktiškai yra įsikūrusi šios įmonės patalpose; Bendrovėje sudaryta valdyba, tačiau jos pareiškėjui nereikia ir ji bus panaikinta (visi apklausos lape išvardyti valdybos nariai užsieniečiai, valdybos panaikinimo priežastis nenurodyta). Pareiškėjas neteisingai nurodė savo gaunamą atlyginimą, t. y. nurodė, kad Lietuvoje gauna 100 Eur darbo užmokestį, tačiau pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemos (toliau – ir Sodros duomenų bazė) duomenis tokį darbo užmokestį jis gavo tik nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2016 m. rugsėjo 10 d. Pareiškėjas pateikė papildytą savo darbo sutartį, kurioje nurodoma, kad nuo 2016 m. spalio 3d. jis dirbs 8 valandas per dieną ir gaus valstybės nustatytą minimalų darbo užmokestį. Pagal Sodros duomenų bazės duomenis nuo 2016 m. balandžio 9 d. iki 2016 m. birželio 9 d. jis nebuvo įdarbintas Bendrovėje, nors ir buvo jos direktorius. Pareiškėjas taip pat nežino pagrindinių faktų apie jam priklausančios Bendrovės darbuotojus, t. y. neteisingai nurodė jų gaunamo darbo užmokesčio dydį, nors pats su jais pasirašė darbo sutartis: nurodė, kad Bendrovės darbuotojai gauna 350 Eur atlyginimą per mėnesį, tačiau pagal Sodros duomenų bazės duomenis darbuotojų gaunamas darbo užmokesti – 380 Eur per mėnesį (pateiktose darbo sutartyse nurodyta, kad jiems bus mokamas minimalus darbo užmokestis). Pareiškėjas, paprašytas nurodyti Bendrovės darbuotojų kontaktus (telefono numerius ir el. pašto adresus (buvo leista pasitikrinti minėtus kontaktus mobiliajame telefone)), nurodė tik vienos darbuotojos kontaktus, kitų savo darbuotojų kontaktų nurodyti negalėjo. Pareiškėjas taip pat nieko tikslaus negalėjo atsakyti ir paprašytas papasakoti, kaip buvo rasti darbuotojai, tik nurodė, kad juos rasti padėjo draugai. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovė užsiima masažų darymu, tačiau Bendrovėje neįdarbintas nė vienas masažuotojas (Bendrovėje dirba direktorius, 2 vadybininkai ir administratorė). Pareiškėjas teigė, kad masažo paslaugas Bendrovė teikia UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitų Bendrovės klientų nenurodė, nors apklausos lape nurodyta, kad dirbančių vadybininkų funkcijos – ieškoti klientų. Pareiškėjas teigė, kad jo, kaip Bendrovės direktoriaus funkcijos, yra teikti ir masažo paslaugas, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių turimą kvalifikaciją, nepateikė. Pareiškėjas, teikdamas 2013 m. lapkričio 13 d. prašymą dėl LLG išdavimo, buvo paprašytas užpildyti apklausos lapą, kuriame nurodė, kad Bendrovė ketina užsiimti prekyba rūbais, baldais ir gal būt kuo nors kitu, o prekės bus perkamos iš Vokietijos, Rusijos ir (duomenys neskelbtini). 2016 m. liepos 17 d. apklausiant pareiškėją ir jo sutuoktinę dėl sudarytos santuokos, jo sutuoktinė nurodė, kad Bendrovė užsiima prekyba. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakyme Nr. V-364 „Dėl licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo patvirtinimo“ nustatyta, kad masažas yra licencijuojama paslauga, t. y. jai vykdyti reikalinga licencija, tačiau pareiškėjas tokio dokumento su prašymu išduoti LLG nepateikė. Pareiškėjas su prašymu išduoti LLG ir kitais dokumentais pateikė Bendrovės balansą, kurį pasirašė tik Bendrovės direktorius, t. y. pareiškėjas, taigi, nėra asmens, atsakingo už Bendrovės finansinius dokumentus, parašo; balanse nurodyta, kad Bendrovė ilgalaikio turto neturi, nors įsteigta 2013 m. spalio 18 d.

23.5. Įvertinus tai kas nurodyta, galima konstatuoti, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra kitas, negu deklaruota, o LLG jam reikalingas tik tam, kad galėtų laisvai judėti Šengeno erdvėje. Siekdamas gauti LLG, pareiškėjas tik prieš kreipdamasis dėl LLG išdavimo įdarbino Bendrovės darbuotojus ir padidino jos įstatinį kapitalą, kad formaliai atitiktų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas. Pagal Lietuvos migracijos politikos gaires, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarime Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“ Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimą šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (22.1, 22.3.3 punktai).

23.6. Pagrindo išduoti pareiškėjui LLG dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų, nėra. Pareiškėjas neturi socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, nors yra vedęs Lietuvos Respublikos pilietę, tačiau dėl sudarytos santuokos tikslo kyla pagrįstų abejonių (ar ši santuoka nesudaryta tik dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius), taip pat apklausos lape pareiškėjas nurodė, kad jo sutuoktinė ketina išvykti gyventi į Jungtinę Karalystę. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr. bylą Bajsultanov prieš Austriją). Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, t. y. konstatuotina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti šio užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

23.7. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje išvardytos faktinės aplinkybės, kurios suponuoja normoje įtvirtintos taisyklės taikymą, t. y. nurodoma, kada išduoti LLG užsieniečiui atsisakoma. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

24. Pareiškėjas apie sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-1794(00334) informuotas el. paštu (duomenys neskelbtini) (žr. Departamento Imigracijos skyriaus 2016 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. (15/5-7) 10K-50876 „Dėl atsisakymo išduoti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“).

25. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m sausio 1 d. rekomendacijoje suinteresuotiems asmenims patvirtino, kad: pareiškėjas nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d. praktikavosi ir dirbo masažuotoju įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, atliko įvairius masažus, taip pat ir gydomuosius; įmonė su malonumu rekomenduoja pareiškėją kaip puikų ir patikimą specialistą, kuri įmonėje pasižymėjo kaip darbštus, sąžiningas, ištikimas ir puikiai savo darbą atliekantis specialistas (žr. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertimą iš anglų kalbos į lietuvių kalbą).

26. J. B. ir M. B. 2017 m. sausio 13 d. pateikė Kauno apylinkės teismui 2017 m. sausio 13 d. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kuriame prašė, be kita ko, nenustatyti termino šalims susitaikyti, nutraukti pareiškėjų santuoką bendru sutikimu, patvirtinti J. B. ir M. B. 2017 m. sausio sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

27. J. B. 2017 m. sausio 16 d. Departamento pareigūnei Vidai Juciūtei nusiuntė elektroninį laišką, kuriame, be kita ko, nurodė: Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2017 m. sausio 25 d. bus nagrinėjama byla dėl pareiškėjo, jam Departamentas atsisakė išduoti leidimą gyventi kompanijos pagrindu; ji, J B., yra pareiškėjo draugė, jie artimiausiu metu, kai tik bus baigti skyrybų procesai, ketina susituokti; ji prašo sudaryti galimybę atvykti į Departamentą su kompetentingais asmenimis, kad ji galėtų pasikalbėti apie susidariusią situaciją, pateikti papildomus duomenis ir, kiek, įmanoma, spręsti dėl taikios bylos baigties; jeigu neįmanomas jos pokalbio metu pasiūlytas taikos sutarties variantas, galima svarstyti bet kurį kitą variantą, kas leistų jiems grįžti į normalų gyvenimą ir pareiškėjui atvykti į Lietuvą; ji labai prašo rimtai apsvarstyti šį klausimą ir bent jau ją išklausyti; kaip Lietuvos Respublikos pilietė ji atsidūrė labai sunkioje situacijoje ir mano, kad Departamentas, spręsdamas šį klausimą, turėtų ne formaliai taikyti teisės aktus, o atsižvelgti ir į jos interesus; aplinkybę, kad pareiškėjas su ja gyvena, pareiškėjas deklaravo dar interviu metu, jo metu ji taip pat buvo atvykusi katu su pareiškėju ir buvo pakviesta užpildyti gyvenamosios vietos deklaracijos dokumentą; apie tai, kad ji ir pareiškėjas yra pora, jie sakė pokalbį vedusiai M. U.; jos, J. B., skyrybų dokumentai jau pateikti teismui, pareikėjo dokumentai taip pat parengti, keliauja paštu į Angliją žmonai pasirašyti, kai tik bus pasirašyti, juos pateiks teismui; skyrybų dokumentus ji pateikia kitame elektroniniame laiške; ji prašo atsižvelgti į tai, kad jie, atsitikus šiai situacijai dėl leidimo gyventi nesuteikimo, kreipėsi į Migracijos skyriaus vedėją L. V., pagal jos rekomendaciją, nors Departamento sprendimą gavo gruodžio 20 d., jie spėjo išvykti iš Šengeno zonos ir (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Lietuvos ambasadą dėl vizos, tačiau konsulas atsisakė išduoti vizą; ji turi rimtų asmeninių priežasčių, dėl šios situacijos patiria didžiulį emocinį stresą, todėl tikisi, kad pareigūnė ras laiko savo darbotvarkėje ir priims ją iki posėdžio administraciniame teisme dienos.

Atsakydama į J. B. elektroninį laišką, Departamento pareigūnė E. Petrauskaitė nurodė, kad Departamentas nemato galimybės sudaryti taikos sutartį administracinėje byloje, todėl mano, kad susitikimas Departamente iki teismo posėdžio netikslingas; Vilniaus apygardos administracinis teismas nuspręs, ar dėl pareiškėjo priimtas Departamento sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas.

28. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 23 d. rašte Nr. 17/54B „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos“, be kita ko, nurodė: šiuo raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), ir jos direktorius ir vienintelis akcininkas M. A. E. E. nuo 2015 m. rugsėjo 3 d. iki 2016 m. gruodžio 20 d., kada Bendrovės direktorius sužinojo, kad jam atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, vykdė veiklą ir teikė paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini); taip pat patvirtina, kad „(duomenys neskelbtini)“ ir Bendrovė bendradarbiauja ir yra pasirašiusios 2015 m. rugsėjo 3 d. paslaugų sutartį, pagal kurią Bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas M. A. E. E. turėjo teisę patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), teikti paslaugas, naudotis visu reikalingu paslaugoms teikti inventoriumi; už naudojimąsi patalpomis ir faktinę Bendrovės veiklos vietą atskira patalpų nuomos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, nes patalpų naudojimo sąnaudos įvertintos ir įskaičiuotos į galutinę paslaugų kainą pagal tarp šalių sudarytą paslaugų sutartį; taip pat patvirtina, kad pareiškėjas per veiklos laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsitarnavo gero ir patikimo specialisto vardą, yra geri klientų atsiliepimai; įmonei šis specialistas buvo ir yra reikalingas dėl atliekamų specifinių paslaugų, t. y. (duomenys neskelbtini) „Faraono“ masažo, (duomenys neskelbtini)pirties procedūros ir (duomenys neskelbtini)muilo putų masažo. įmonė yra pardavusi klientams dovanų kuponus šio specialisto atliekamam „Faraono“ masažui ir kitoms jo atliekamoms procedūroms, dėl netikėto Departamento sprendimo įmonė negali įvykdyti įsipareigojimų klientams; kiti specialistai šioms procedūroms atlikti neturi reikiamos patirties; lyginant su šalių bendradarbiavimo pradžia, UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų ratas šio specialisto teikiamoms paslaugoms ženkliai išsiplėtė, pareiškėjas tapo populiarus, per šį laikotarpį vykdytoje veikloje padarė įdirbį, pritraukė daug naujų klientų, buvo įdėtos pastangos reklamuojant jo atliekamus masažus; atsižvelgiant į sėkmingą šalių bendradarbiavimą, 2016 m. spalio 1 d. papildomame susitarime UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakėlė atlygį už atliekamas paslaugas iki 800 Eur; 2017 m. pradžioje šalys turėjo ketinimų plėsti masažo paslaugų verslą ir pritraukti daugiau masažo specialistų; UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikisi, kad teismas įvertins nurodytas aplinkybes ir priims palankų sprendimą, leisiantį pareiškėjui toliau vykdyti veiklą.

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. E. E. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 3I-1794(00334) „Dėl atsisakymo išduoti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. E. E.“ ir įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Pareiškėjas skunde nesutinka su skundžiamu sprendimu, mano, kad jam turėjo būti išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir 45 straipsnį.

2. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas. Šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo; yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje. Pabrėžtina, kad atsakovas skundžiamame sprendime (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 23 punktą) nurodė, kad formaliai pareiškėjas atitinka Įstatymo 45 straipsnio reikalavimus, t. y. jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, o Bendrovė atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio reikalavimus, tačiau atsakovas skundžiamame sprendime įvertino, jog yra pagrindas manyti, kad Bendrovės veikla yra fiktyvi, o pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia nelegalios migracijos grėsmę.

Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas bandė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje santuokos su Lietuvos piliete pagrindu, kad po to, Migracijos departamentui pradėjus domėtis santuokos realumu, savo iniciatyva persiorientavo ir vėl bandė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio pagrindu (nes prieš tai turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje būtent šiuo pagrindu), tam įdarbino Bendrovėje 3 darbuotojus, padidino įstatinį kapitalą (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2–19 punktus), daro išvadą, kad atsakovas skundžiamame sprendime pagrįstai padarė išvadą, jog Bendrovės veikla kelia abejonių jos realumu, o pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pats pareiškėjas, darydamas masažą, t. y. atlikdamas licencijuojamą veiklą, licencijos užsiimti tokia veikla nepateikė, o todėl jo geras darbas, įvertintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 28 punktą), nesudaro prielaidų suteikti jam leidimą gyventi Lietuvoje, nes pareiškėjo darbas turėjo būti siejamas su visais Įstatymo 45 straipsnio reikalavimais, t. y. jo įmonė taip pat turėjo teikti paslaugas. Teismo vertinimu, pareiškėjo įdarbinti trys darbuotojai realiai nevykdė jokios veiklos, o buvo įdarbinti tik tam, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitiktų formalius Įstatymo 45 straipsnio reikalavimus. Taigi, teigti, esą, atsakovas neįvertino visų faktinių aplinkybių, nepagrindė savo sprendimo teisės aktų nuostatomis, nėra jokio teisinio pagrindo.

3. Liudytojos J. B. pateiktos aplinkybės apie jos artimus santykius su pareiškėju (be to, žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 26, 27 punktus) šioje administracinėje byloje neturi jokios teisinės reikšmės, nes pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje kaip neatitikusiam įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio reikalavimų.

4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2016 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. (15/4-1) 3I-1794(00334) „Dėl atsisakymo išduoti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) piliečiui M. A. E. E.“ paliktinas nepakeistas, o įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. A. E. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.