- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- eAS-54-502/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01413-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
- Pareiškėjas
- valstybės įmonės Valstybės žemės fondo
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, ICOMOS Lietuvos nacionaliniam komitetui, Lietuvos Respublikos valstybinei kultūros paveldo komisijai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,
teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Valstybės žemės fondo skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, ICOMOS Lietuvos nacionaliniam komitetui ir Lietuvos Respublikos valstybinei kultūros paveldo komisijai dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas VĮ Valstybės žemės fondas (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2017 m. balandžio 5 d. nutarimą Nr. RG-18 arba spręsti klausimą, ar paskirtos baudos dydis nustatytas atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę ir kitas reikšmingas aplinkybes, bei persvarstyti baudos dydį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjo VĮ Valstybės žemės fondo skundą tenkino, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2017 m. balandžio 5 d. nutarimą Nr. RG-18 panaikino.
Šalies argumentai
Atsakovas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą 2017 m. gruodžio 14 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo panaikinimo ir naujo sprendimo priėmimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos apeliacinį skundą, kaip pateiktą praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą.
Teismas nurodė, kad apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2017 m. lapkričio 13 d., todėl paskutinė apeliacinio skundo dėl šio sprendimo padavimo diena, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalimi, buvo 2017 m. gruodžio 13 d. Tačiau atsakovas apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė 2017 m. gruodžio 14 d., t. y. praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą, tačiau atnaujinti šį terminą neprašė. Atsakovo atstovas dalyvavo 2017 m. spalio 23 d. teismo posėdyje, todėl jam buvo žinoma, kad teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2017 m. lapkričio 13 d. Skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, todėl laikytina, kad atsakovui buvo tinkamai išaiškinta, kaip jis gali įgyvendinti savo procesines teises. Atsakovas yra valstybės institucija, todėl jam taikomi aukštesni elgesio rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai. Šiuo atveju teismas priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, nenustatė.
III.
Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo ją panaikinti, praleistą terminą atnaujinti, o apeliacinį skundą priimti nagrinėti.
Nurodo, kad, vadovaudamasis ABTĮ 65 straipsnio 3 dalimi, laikė, jog apeliacinį skundą paduoda nepraleisdamas nustatyto 1 mėnesio termino, todėl apeliaciniame skunde neteikė prašymo atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos pagal atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti atsakovo apeliacinį skundą, kaip pateiktą praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui; 65 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia; to paties straipsnio 3 dalyje – kad mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi termino paskutinio mėnesio dieną.
Iš nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovo skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo priimtas ir paskelbtas 2017 m. lapkričio 13 d. Apeliacinį skundą atsakovas dėl minėto teismo sprendimo pateikė 2017 m. gruodžio 14 d., taigi praleidęs nustatytą terminą viena diena.
ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis ar pirmosios instancijos teismas skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.
Nagrinėjamu atveju atsakovas, teikdamas pirmosios instancijos teismui apeliacinį skundą, atnaujinti praleistą terminą šiam skundui paduoti neprašė, todėl išaiškintina atsakovui jo teisė teikiant apeliacinį skundą suformuluoti ir prašymą atnaujinti praleistą šio skundo padavimo terminą, nurodant svarbias šio termino praleidimo priežastis.
Apibendrinant tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ją keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu atsakovo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.