- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- e1-333-963/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17907-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- L. Š.
išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės K. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirba (iki ikiteisminio tyrimo pradžios dirbo Danijos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju), registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:
1) 2017 m. birželio 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 259 straipsnio 2 dalį 10 MGL (376,6 Eur) dydžio bauda (2017 m. lapkričio 3 d. sumokėjo baudą),
2) 2020 m. spalio 12 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant viso bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. Š. nesunkiai sužalojo žmogų:
L. Š. 2020 m. gegužės 9 d. apie 5.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kelte „Regina Seaways“, vykstančiame iš Kylio į Klaipėdą, pastūmė J. D., o šiam nukritus ir gulint ant grindų vieną kartą koja užšoko ant pastarojo dešinės kojos, taip J. D. padarydamas dešinės blauzdos sumušimą su poodine kraujosruva ir dešinio blauzdikaulio kūno bei dešinio šeivikaulio lūžį, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu L. Š. nesunkiai sužalojo žmogų.
Kaltinamasis L. Š. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. gegužės 8 d., apie 20.00 val., jis plaukė keltu iš Kylio į Klaipėdą. Kelte jo buvo sėdimos vietos bendroje salėje. Tuo metu salone buvo daug žmonių. Šalia jo sėdėjo vyriškiai, kaip dabar žino J. D. ir G.. Jis su vyriškiais susipažino, o po to pradėjo kartu vartoti alkoholį, sėdėjo ant kėdžių. Iš pradžių viskas buvo gerai, bet paskui tarp G. ir J. D. kilo žodinis konfliktas, jie triukšmavo, kabinėjosi prie žmonių. Pamena, kad juos raminti buvo atėję kažkokie žmonės, ar tai buvo kelto darbuotojai, ar pašaliniai žmonės, nežino. Tiksliai, kas vyko po to gerai nepamena, nes buvo neblaivus. Prisimena, tik tai, kaip jis su J. D. ir G. susistumdė, dėl ko nepamena. Gali būti, kad jis susistumdymo metu pastūmė J. D. ir šiam nukritus ant grindų tarp kėdžių, kliudė J. D. koją, t. y. galėjo kažkaip užminti ar užšokti ant kojos, ar kažkaip kitaip kliudyti J. D. koją, kadangi viskas vyko labai greitai, todėl tiksliai nepamena kaip buvo. Dėl ko jie susistumdė ir kas pirmas pradėjo stumdytis, neprisimena. Dėl ko jis stūmė J. D., nepamena. Ar kažkam susistumdymo metu sudavė į veidą nepamena, bet taip galėjo būti. Taip pat nepamena, kas ką pirmą stūmė, ar jis J. D., ar J. D. jį. Ar kas nors iš vyriškių bandė jam suduoti prieš susistumdymą ar susistumdymo metu, nepamena. Ar susistumdymo metu galėjo spirti J. D. į koją, nepamena, bet taip galėjo būti. Kaip baigėsi tarp jų susistumdymas, nepamena. Ar bandė juos kas nors išskirti, nepamena. Pamena, kad kitą dieną jis pabudo ir pamatė, kad J. koja sutvarstyta. J. D. jam sakė, kad jis jam užšoko ant kojos ir taip ją sulaužė. Jis prisipažįsta, kad dėl jo veiksmų J. D. galėjo lūžti koja, nes, kaip ir minėjo, galėjo susistumdymo metu ant jo kojos užminti ar užšokti. Jis dėl įvykio J. D. atsiprašė. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, pasižada daugiau niekada taip nesielgti. Sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu. Sutinka su arešto bausme. Taip pat sutinka atlyginti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už J. D. suteiktas gydymo paslaugas. (t. 2, b. l. 50-51).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.
Nukentėjusysis J. D. parodė, kad 2020 m. gegužės 9 d. apie 23.00 val., jis atvyko į keltą „Regina“, kuriuo turėjo vykti iš Vokietijos Kylio miesto į Klaipėdos terminalą. Į keltą atvyko kartu su savo drauge V. R.. Draugė kelte turėjo sėdimas vietas salės priekyje, o jis sėdėjo salės gale, todėl vienas kito nematė. Jam iš dešinės sėdėjo vyriškis, kurio anksčiau niekuomet nebuvo matęs, tačiau žino, kad vardu G., kiek žino šis yra kažkur nuo Šalčininkų ar Širvintų rajono, o jam iš galo, per sekančią eilę, sėdėjo, kaip vėliau sužinojo, asmuo vardu L., daugiau jokių jo anketinių duomenų nežino. Vyriškis, sėdėjęs jam iš dešinės, pasiūlė išgerti viskio, turėjo 1 litro talpos, berods 40 laipsnių stiprumo viskio pavadinimu „Red Label“. Tai išgirdęs iš galo sėdėjęs asmuo vardu L. irgi prisijungė prie jų vartoti alkoholį. Ar L. ir iš dešinės sėdėjęs G. yra tarpusavyje pažįstami asmenys, jis nežino. Atsimena, kad jiems išgėrus 1 litro talpos viskio butelį G. ištraukė dar vieną butelį, šiek tiek jo nugėrė. Alkoholį vartojo tik trise, buvo apsvaigę nuo jo. Atsimena, kad 2020 m. gegužės 9 d. apie 5.00 val., tarp asmens vardu L. ir G., kuris sėdėjo jam iš dešinės, įvyko žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu jie atsistojo ir pradėjo stumdytis vienas kitą. Kad nenutiktų nieko blogo įsikišo į konfliktą ir bandė asmenis raminti. Tačiau konflikto metu jį staiga pastūmė asmuo vardu L. ir jis nukrito ant žemės į tarpą tarp sėdimų vietų. Jam nukritus ant žemės jo dešinė koja kulnu rėmėsi į grindų paaukštinimą, o viršutinė kojos dalis buvo pakilus. Tarp kojos ir grindų ties blauzdos sritimi atsirado tarpas, berods apie 20 centimetrų. Kadangi jie trise buvo jau stipriai apsvaigę nuo alkoholio jis labai greitai neatsistojo, o tuo pasinaudojęs L. staiga jam savo berods kaire koja su jėga treptelėjo du kartus ant jo dešinės kojos, pajuto labai stiprų skausmą. Kiek prisimena po pirmo užlipimo (treptelėjimo) tik pajautė stiprų skausmą, o po antro užlipimo ant jo kojos išgirdo dešinės kojos kaulo lūžį, pajuto labai stiprų skausmą ir prarado sąmonę. Toliau atsimena, kad sąmonę atgavęs prabudo kavinės patalpoje ir pamatė, kad jo dešinė koja yra įstatyta į langetę ir nesivaldo. Tiksliai neatsimena, tačiau kuomet G. su L. susistumdė jis (G.) berods kažkur pabėgo, todėl ar G. matė kaip L. jam sužaloja koją, nežino. Taip pat negali pasakyti ar konflikto metu buvo kažkaip nukentėjęs G., tai yra, ar jį sumušė L., tačiau sekančią dieną prie jo buvo priėjęs G. ir matė berods prakirstą dešinį antakį, tačiau jis (J. D.) jokių smūgių niekam nesudavė ir prieš nieką nesmurtavo. Šiuo metu civilinio ieškinio nereikš, jį pareikš vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje, kuomet bus baigtas gydymas ir paskaičiuos dėl šio įvykio patirtą turtinę žalą. (t. 1, b. l. 44-45). Papildomos apklausos metu J. D. patikslino savo parodymus, kad 2020 m. gegužės 9 d. apie 4.00-4.30 val. tarp G. bei L. prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu L. bei G. atsikėlė nuo savo sėdimų vietų bei atsistojo ant žeminto tako-praėjimo. Matė, kaip jie tarpusavyje susistumdė, kiek vienas kitam ir kur sudavė smūgius pasakyti negali, nes į tai nekreipė dėmesio, be to salone tuo metu dalinai buvo išjungta šviesa, jie sėdėjo prieblandoje. Tam, kad nuraminti G. bei L., jis atsikėlė nuo savo sėdimos vietos, buvusios prie pat tako-praėjimo ir nusileidęs ant tako įsiterpė tarp L. bei G.. Tuo metu pamena, kaip L. jį pastūmė rankomis jam į krūtinę. Nuo pastūmimo neišlaikęs pusiausviros jis nugarą krito ant grindų, tarp sėdimų vietų atlošų, bet ne tarp kėdžių. Jam gulint tokioje padėtyje, L. pašoko virš jo kojos bei užšoko su savo koja ant jo dešinės kojos, o būtent ant blauzdos apatinės dalies, ties išlinkimo priekinės dalies. Šis jam netreptelėjo, kaip parodė pirminėje apklausoje, o užšoko su koja ir tai padarė vieną kartą, o ne du kartus. Po minėto šuolio jis prarado sąmonę. Jokio dešinės kojos lūžio garso negirdėjo, kodėl jis taip parodė pirmoje apklausoje, nežino. Pirmoje apklausoje galėjo duoti netikslius parodymus, nes jam labai skaudėjo koją, todėl galėjo kažką ne taip pasakyti. Tvirtina, kad minėto įvykio metu L. jį pastūmė, jis nukrito ir kai gulėjo ant grindų, šis jam vieną kartą užšoko ant jo dešinės kojos. G. jo nemušė, su pastaruoju jie nekonfliktavo. Pranešimą apie teisę pareikšti civilinį ieškinį gavo. (t. 1, b. l. 48-49).
Liudytojas S. P. parodė, kad jis dirba kelte „Regina Seaways“ aptarnavimo vadovu. Yra atsakingas už keleivių aptarnavimą kelte. 2020 m. gegužės 9 d. apie 7.00 val. atėjus į savo darbo vietą jam kelto apsaugos darbuotojas E. G. pranešė, kad sėdimų vietų salone, kuriame tuo metu buvo daug keleivių, tarp neblaivių trijų kelto keleivių vyriškių įvyko muštynės. Keltas tuo metu plaukė iš Vokietijos Kylio į Klaipėdą. Apie įvykusias muštynes E. G. pranešė dirbantis budintis jūreivis D. C., kuris, būdamas savo darbo vietoje, per vaizdo kameras pamatė, kaip keleivis, kaip dabar žino G. B., būdamas registratūroje pradėjo spjaudyti kraujais. Tada šis nuėjo prie G. B. paklausti, kas nutiko. G. B. jam atsakė, kad sėdimų vietų salone jis ir dar du vyriškiai susimušė. Susistumdymo metu G. B. vienas iš vyriškių praskėlė antakį. D. C. iš karto apie įvykusias muštynes pranešė E. G.. Tuo metu, kai salone vyko muštynės, E. G. jau buvo baigęs darbą ir buvo savo kajutėje. Darbą E. G. baigė 4.00 val. Tada E. G., D. C. ir G. B. nuėjo į sėdimų vietų saloną. Ten pamatė po sėdynėmis gulintį J. D.. Šalia jo stovėjo L. Š.. Tiek J. D., tiek G. B. E. G. nurodė, kad juos sumušė L. Š.. J. D. ir G. B. įgulos nariai suteikė pirmąją medicinos pagalbą. Artėjant prie kranto buvo iškviesti medikai ir policijos pareigūnai. Tada jis nuėjo pabendrauti su G. B., tikslu išsiaiškinti įvykio aplinkybes. G. B. pasakė, kad jis susimušė su L. Š. ir L. Š. jam smogė į veidą, prakirsdamas antakį. Taip pat L. Š. sužalojo ir kitą vyriškį, kuris norėjo juos išskirti. Konkrečiai dėl ko tarp vyriškių įvyko muštynės G. B. nepaaiškino. Po to jis pabendravo su J. D., kuris nurodė, kad tarp dviejų vyriškių, tarp G. B. ir L. Š., įvyko muštynės ir jis ėjo juos išskirti. Bandant skirti minėtus vyriškius L. Š. sulaužė jam koją. Kokiu būdu sulaužė koją, J. D. neaiškino. Vėliau pabendravus su L. Š. šis pasakė, kad tarp jo ir dviejų vyriškių kilo konfliktas ir konflikto metu jis abiem vyriškiams smogė, tačiau kur nepasakė, nes jie yra „gaidžiai“. Kas pirmas pradėjo konfliktą ir kas kam smogė pirmas, niekas iš minėtų vyriškių neaiškino. Jis jokių sužalojimų ant L. Š. veido ar kūno nepastebėjo. Sužalojimai matėsi ant G. B. veido ir J. D. kojos. Atplaukus į Klaipėdą L. Š. buvo perduotas policijos pareigūnams, o J. D. išvežtas į ligoninę. Kokiu būdu J. D. lūžo koja, jis nežino, nes niekas iš tų vyriškių nepasakojo apie įvykusių muštynių aplinkybes. Vyriškių nei įgulos nariai, nei apsaugos darbuotojai muštynių metu niekas neišskirstė, nes, kaip ir minėjo, apsaugos darbuotojai jau buvo pabaigę darbą. (t. 1, b. l. 75-76).
Liudytoja V. R. parodė, kad J. D. buvo jos sugyventinis. 2020 m. gegužės 8 d. 20.00 val. jie kartu su J. D. plaukė keltu iš Vokietijos miesto Kylio į Klaipėdą. Jų buvo sėdimos vietos bendroje salėje. Tuo metu salone buvo daug žmonių. Šalia jų gretimoje eilėje priešais juos sėdėjo vyriškis vardu L. ir dar vienas vyriškis vardu G.. J. D. su jais susipažino kelte, o vėliau jie kartu visi vartojo alkoholį, sėdėjo ant kėdžių priešais ją. Iš pradžių viskas buvo gerai. Ji tuo metu sėdėjo kitoje eilėje priešais vyriškius ir matė ką darė J. D. su vyriškiais. Matė, kad vėliau L., G. ir J. D. tarpusavyje konfliktavo žodžiu, tyčiojasi vienas iš kito, vadino negražiais žodžiais: (duomenys neskelbtini) ir t.t. Ji ir kiti asmenys prašė, kad jie nusiramintų, tačiau jie nereagavo į žmonių pastabas. Naktį vienu metu ji užsnūdo, tačiau miegant girdėjo, kad jie toliau tarpusavyje pykosi. Netrukus pabudo ir pamatė, kaip J. D. guli praėjime tarp kėdžių ant grindų, o L. stovi šalia, nieko nedarė. G. nebuvo, kur jis buvo nežino. Ji paklausė J. D., kas nutiko, jis gulėdamas ant grindų pasakė, kad L. jam įspyrė į koją, o po to šokinėjo ant kojos ar šoktelėjo ant jos, nuo ko lūžo koja. Tiksliai, ar šokinėjo, ar šoktelėjo ant kojos, ji pasakyti negali, nes nesuprato, ką J. D. jai sakė. Kaip J. D. pastūmė ir jis krito, ji nematė. Ji paklausė L., kas nutiko, tačiau jis nieko nesakė. Tada pasakė, kad reikia kviesti apsaugą. Tačiau kažkas iš sėdinčių žmonių pasakė, kad jau iškvietė. Netrukus atbėgo prie jų apsaugos darbuotojai. Jie pakėlė J. D. nuo grindų, tada ji kartu su J. D. ir vienu apsaugos darbuotoju nuėjo į kitas patalpas, o su L. liko kitas apsaugos darbuotojas. Ką apsaugos darbuotojui pasakojo apie įvykį J. D., ji nežino, nes negirdėjo. J. D. suteikė medicininę pagalbą. Daugiau apie įvykį su juo nekalbėjo. Ryte L. J. D. atsiprašė dėl minėto įvykio. Kai atvyko į Klaipėdą, iš kelto J. D. išvežė į ligoninę. Kaip L. su J. D. mušėsi, ji nematė, kaip L. jį pastūmė ir kaip krito J. D., ji nematė, nes tuo metu buvo užsnūdusi. Visi vyriškiai buvo neblaivūs. (t. 1, b. l. 83-84).
2020 m. gegužės 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvadoje Nr. 801/2020(03) nurodyta, jog J. D. padarytas dešinės blauzdos sumušimas su poodine kraujosruva ir dešinio blauzdikaulio kūno bei dešinio šeivikaulio lūžiais. Sužalojimas galėjo gautis nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus blauzdos sritį, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Blauzdikaulio kūno lūžis gali būti susijęs su tiesiogine trauma (kojos patekimas po ratais, tiesioginis smūgis į blauzdą ir pan.) arba netiesiogine trauma (griuvimas staigiu kūno posūkiu ant žemės, kai fiksuota pėda ir pan.). Dešinės blauzdos kaulų lūžis sveikatą sutrikdo ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl J. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b. l. 67-68).
2020 m. gruodžio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. pG 2039/2020(03) nurodyta, jog nukentėjusiojo J. D. nurodytos aplinkybės neprieštarauja J. D. padaryto dešinės blauzdos sužalojimo mechanizmui, kai blauzdikaulio lūžis yra susijęs su tiesiogine trauma (užšokus ant kojos blauzdos). (t. 1, b. l. 72).
Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis L. Š. 2020 m. gegužės 9 d. apie 5.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kelte „Regina Seaways“, vykstančiame iš Kylio į Klaipėdą, pastūmė J. D., o šiam nukritus ir gulint ant grindų vieną kartą koja užšoko ant pastarojo dešinės kojos, taip J. D. padarydamas dešinės blauzdos sumušimą su poodine kraujosruva ir dešinio blauzdikaulio kūno bei dešinio šeivikaulio lūžį, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu L. Š. nesunkiai sužalojo žmogų
Kaltinamojo L. Š. kaltė įrodyta jo paties parodymais bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Kaltinamojo L. Š. veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jis tyčia nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį J. D..
L. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis L. Š. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – jauno amžiaus, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis (t. 1, b. l. 156), Užimtumo tarnyboje registruotas (t. 1, b. l. 157), anksčiau teistas du kartus (t. 1, b. l. 167-169), bet nusikalto būdamas teistas vieną kartą už baudžiamojo nusižengimo padarymą, administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 158-166), kaltę pripažino, jo atsakomybę lengvina viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkina viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nors prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu yra siūloma bausmės rūšis – areštas, su kuria L. Š. sutiko, bet teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui, numatytam BK 48 straipsnio 2 dalyje (BK 48 straipsnio redakcija, galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu). Siekiant padėti kaltinamajam L. Š. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu jam skirtini įpareigojimai: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų bei vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas devynis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kadangi kaltinamasis L. Š. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
L. Š. nusikalstamą veiką padarė prieš 2020 m. spalio 12 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžio priėmimą, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su 2020 m. spalio 12 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį švelnesnės 2020 m. spalio 12 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės. Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaitytina bausmė iš dalies atlikta pagal 2020 m. spalio 12 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendį.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo L. Š. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. gegužės 9 d. 18.15 val. iki 2020 m. gegužės 10 d. 13.15 val. (viena para), kas atitinka dvi laisvės apribojimo bausmės dienas (t. 1, b. l. 186-187, 189).
Kaltinamajam L. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina pradėjus bausmės vykdymą. (t. 2, b. l. 55-56).
Dėl civilinio ieškinio
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 1902,65 Eur civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 111-113), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo J. D. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Kaltinamasis su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui.
Proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - du kompaktiniai diskas su liudytojos V. R. apklausos vaizdo - garso įrašu ir su L. Š. 2021 m. sausio 4 d. apklausos garso įrašu, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,
nusprendžia:
L. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. Š. paskirti sumažintą bausmę – dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 9 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. spalio 12 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – prie griežtesnės šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant dalį 2020 m. spalio 12 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės (3 mėnesius) ir L. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams vienam mėnesiui, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą devynis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Į paskirtos subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2020 m. spalio 12 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti L. Š. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 9 d. 18.15 val. iki 2020 m. gegužės 10 d. 13.15 val. (vieną parą) ir laikyti, kad yra atliktos dvi laisvės apribojimo bausmės dienos.
L. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Patenkinti civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš L. Š. Klaipėdos teritorinė ligonių kasos naudai 1902,65 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus du eurus 65 centus) turtinės žalos atlyginimo. Nustatyti, kad 1902,65 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus du eurus 65 centus) L. Š. turi atlyginti pagal 2021 m. sausio 6 d. įsipareigojimą dalimis per dvejus metus, t. y. nuo 2021 m. vasario mėn. iki 2023 m. vasario mėn.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - du kompaktinius diskus su liudytojos V. R. apklausos vaizdo - garso įrašu ir su L. Š. 2021 m. sausio 4 d. apklausos garso įrašu, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti L. Š., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose. Išnagrinėję bylą ir pripažinę kaltinamąjį kaltu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.