Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-04 · Civilinė byla Nr. e2A-535-527/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-04
Bylos Nr.
e2A-535-527/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09215-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Atsakovas
A. R., R. K. R.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“
Civilinė byla Nr. e2A-535-527/2015;teisminio proceso Nr. 2-69-3-09215-2014-1;
procesinio dokumento kategorijos:35.3.6; 121.14; 121.21.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų A. R. ir R. K. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20501-191/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“ ieškinį atsakovams A. R. ir R. K. R. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismo 2014-05-20 teismo įsakymu nutarta išieškoti iš skolininkų A. R. ir R. K. R. ieškovės naudai 2 240,98 Lt skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2014-03-31, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 240,98 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-05-20 iki teismo įsakymo įvykdymo, 13 Lt žyminio mokesčio ir 81,40 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 9).

Skolininkams pareiškus prieštaravimus bei ieškovei pateikus ieškinį, kurį teismas priėmė, Kauno apylinkės teismo 2014-06-12 nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014-05-20 įsakymas buvo panaikintas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2014-07-11 sprendimu už akių ieškovės ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovų solidariai ieškovei 2 330,22 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2014-06-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis po 167,45 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 72 Lt žyminis mokestis, 8,80 Lt už duomenų gavimą ir 254,10 Lt už suteiktas teisines paslaugas (b. l. 59–60). Atsakovai pateikė teismui pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Atsiliepimas

Ieškovė ieškinyje (b. l. 19–22) ir atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 95–98) nurodė, jog ji paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Atsakovai yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininkai (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Ieškovė suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovai nuosavybės teise turi butą ir jiems taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovai privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Kiekvieną mėnesį atsakovams jų nuosavybės teise priklausančio buto adresu yra pateikiamas mokėjimo pranešimas (sąskaita) su nurodyta priskaičiuota mokėti suma. Mokėjimo pranešime nurodyta suma turėjo būti sumokėta iki mėnesio, einančio po mėnesio už kurį buvo suteiktos paslaugos, paskutinės dienos. Atsakovų įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2014-04-30 priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovams nuosavybės teise priklausančiam butui yra 2 330,22 Lt. Atsakovams ne kartą nuosavybės teise priklausančio buto adresu buvo pateikti pranešimai įvykdyti prievolę – atsiskaityti su ieškove, tačiau atsakovai iki šios dienos prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas neįvykdė. Ginčas kilo dėl šilumokaičio keitimo darbų. Nėra ginčo, kad atsakovai yra atsijungę nuo šildymo sistemos, tačiau, net ir būdami atsijungę nuo centralizuotos šildymo sistemos, atsakovai išlieka bendraturčiais. Šilumokaitis yra bendro naudojimo objektas – šilumos punktas yra šildymo sistemos dalis, todėl už jo priežiūrą mokėti privalo visi bendraturčiai. Šilumokaičio keitimo darbai buvo atlikti siekiant užtikrinti kokybišką karšto vandens tiekimą, šilumokaitis buvo tolimesnei eksploatacijai netinkantis.

Atsakovai pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, jog nuo 2013-07-17 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, šilumos įrengimai nuo daugiabučio namo šildymo sistemos atjungti. Ieškovė atsakovų nesupažindino su karšto vandens sistemos šilumokaičio keitimo darbais. Be to, atsakovams, atsijungusiems nuo bendro namo šildymo, tokie darbai ir nebuvo reikalingi (b. l. 70–71). Atsakovai nuo 2013-07-17 yra atsijungę nuo šildymo sistemos ir tomis paslaugomis nesinaudoja, butas nėra šildomas centralizuotu šildymu. Be to, ieškovės pateikta skaičiuotė nedetali, sąmata padidinta, šilumos punkto remontui nebuvo reikalo skirti tokią didelę pinigų sumą. Namo gyventojai nesutiko, ieškovė turėjo gauti 2/3 namo gyventojų sutikimą, o to nebuvo padaryta. Atsakovai neprivalo mokėti už kitus gyventojus, nes jie atsijungę nuo šildymo sistemos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014-11-10 sprendimu (b. l. 127–131) ieškinį tenkino visiškai, priteisė solidariai iš atsakovų ieškovės UAB „Žaidas“ naudai 2 330,22 Lt (674,87 Eur) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 2 330,22 Lt / 674,87 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-06-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš atsakovų ieškovei po 167,45 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl 2 330,22 Lt (674,87 Eur) skolos išdėstė vienerių metų laikotarpiui, vienuolika mėnesių kas mėnesį ieškovei sumokant ne mažiau kaip po 194,18 Lt (56,23 Eur), dvyliktą mėnesį – 194,24 Lt (56,25 Eur), pirmąją įmoką sumokėti ne vėliau kaip iki 2014-12-10.

Teismas nustatė, kad ieškovė 2006-03-02 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-787 ir 2006-03-10 sutarties su Kauno miesto savivaldybe Nr. 53-1-6 pagrindu paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratoriumi. Ieškinio pareiškimu, šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams (b. l. 23). Iš šalių paaiškinimų, į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė prašo priteisti 2 330,22 Lt skolos už administravimą, namo techninę priežiūrą, projektavimo darbus, šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūrą, šilumos punkto remontą (b. l. 26), tačiau ginčas iš esmės kilo dėl apmokėjimo už šilumos punkto remontą. Atsakovai nurodė, kad jie, būdami atsijungę nuo centralizuotos šildymo sistemos (b. l. 73–74, 82–83), neprivalo mokėti už šilumos punkto remonto darbus, nes tomis paslaugomis nesinaudoja, darbų sąmata per didelė, remontą buvo galima atlikti už mažesnę sumą. Ieškovė nurodė, kad šilumokaitis yra šilumos sistemos dalis, tai bendro naudojimo objektas ir už jo priežiūrą privalo mokėti visi bendraturčiai, o atsakovai, net ir atsijungę nuo šildymo sistemos, išlieka bendraturčiais. Iš ieškovės pateiktų pranešimų nustatyta, kad ieškovė informavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų gyventojus apie numatomus šilumokaičio keitimo darbus 2013-09-12 (b. l. 112) bei apie atliktą šilumokaičio pakeitimą 2013-09-23 (b. l. 13). Kad šilumokaitis nesandarus ir susidėvėjęs, buvo nustatyta 2011-01-10, 2012-07-26, 2013-09-12 defektiniais aktais (b. l. 114–116). Šilumokaičio pakeitimo darbų atlikimą patvirtina atliktų darbų priėmimo aktas Nr. Š-V13-099944 (b. l. 117–121) ir atliktų darbų priėmimo aktas Nr. Š-V13-099944-1 (b. l. 122). Teismas sprendė, kad ieškovė suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovai nuosavybės teise turi butą ir jiems taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovai privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą (CK 4.82 str. 3 d.). Nors atsakovai nurodė, jog šilumos punkto remonto darbus buvo galima atlikti pigiau, tačiau jokių tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Atsakovų įsiskolinimas už per laikotarpį nuo 2013-09-01 iki 2014-04-30 priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovams nuosavybės teise priklausančiam butui, yra 2 330,22 Lt (b. l. 26). Teismas nustatė, kad atsakovų materialinė padėtis yra sunki, atsakovai yra senatvės pensininkai, atsakovės A. R. sveikatos būklė yra sunki (b. l. 78–80), todėl, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgęs į abiejų šalių padėtį ir susidariusias nepalankias aplinkybes, dėl kurių atsakovams sunku įvykdyti sprendimą, teismas savo iniciatyva sprendimo vykdymą dalyje dėl 2 330,22 Lt / 674,87 Eur skolos išdėstė vienerių metų laikotarpiui (CPK 284 str.). Teismas atsakovams išaiškino, kad jie vienuolika mėnesių kas mėnesį ieškovui turi sumokėti ne mažiau kaip po 194,18 Lt/56,23 Eur, dvyliktą mėnesį – 194,24 Lt/56,25 Eur, pirmąją įmoką sumokėti ne vėliau kaip iki 2014-12-10.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovai (b. l. 134–136) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantai nurodo, kad teismas neteisingai vertino įrodymus byloje, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas: CK 4.82 str. l d., 4.82 str. 5 d., 4.83 str. 3 d., DNSPĮ 2 str. 5 d., CPK 177 str.,185 str.

Teismas sprendime nurodė, „jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Teismas nurodė, kad teisiškai nereikšminga bendraturčio naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybė, tai yra aplinkybė dėl atsakovų faktinio atsijungimo nuo namo centralizuotos šildymo sistemos, nes nėra reikšminga, sprendžiant dėl ieškinio reikalavimų, nes net ir teisėtai įgyvendintas atsijungimas nuo namo centralizuotos šildymo sistemos pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes neturėtų įtakos iš įstatymo kylančios atsakovų, kaip bendraturčių, pareigos proporcingai apmokėti atitinkamas su bendruoju turtu susijusias išlaidas turiniui,“ tačiau šioje byloje teismas: 1) neteisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, to pasėkoje nenustatė, kad ieškovė nesilaikė įstatymo reikalavimų, numatytų CK 4.83 str. 4 d., 4.85 str., Šilumos ūkio įstatyme ir kt. teisės aktuose, 2) nesigilino į ieškovės „galimai turėtų“ išlaidų dydį remonto darbams atlikti ir išlaidų proporcingumą bendraturčių turimam turtui. Apeliantai nesutinka, kad jie privalėjo pateikti teismui įrodymus, jog remonto darbus buvo galima atlikti pigiau. Atsakovai po fakto (atliktų darbų 2013 m. 9 mėn.) pateikti įrodymų teismui nebeturi galimybės, be to, pagrįsti ieškinį įrodymais yra ieškovės pareiga. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog buto ar kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo, tuo atveju, jei išlaidos nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 str. 4 d., 4.85 str. nustatyta tvarka. Teisės aktų nustatyta tvarka savivaldybės paskirtas administratorius, vykdydamas savo funkcijas, privalo vadovautis CK, statybos, šilumos ūkio ir kt. teisės aktais, kaip butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais (toliau – Pavyzdiniai nuostatai), patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603, ir už šių teisės aktų nuostatų nesilaikymą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros reikalavimus nustato Šilumos ūkio įstatymas ir jo kt. teisės aktai: energetikos ministro 2009-11-26 įsakymu Nr. 1-229 patvirtintas „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas), kuriame nurodyta, kad be namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau – savininkai), sutikimo gali būti atliekami tie šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros privalomieji darbai, kurių išlaidas kas mėn. savininkai moka pagal šios priežiūros tarifą. Jei reikalingos papildomos lėšos, administratorius, šilumokaičio, kaip ir kitų namo bendrojo naudojimo objekto remonto bei keitimo darbus, privalo planuoti pagal Aprašo ir Pavyzdinių nuostatų reikalavimus, atsižvelgdamas į pastato šildymo ir karšto vandens sistemos apžiūrų išvadas. Planuose turi būti nurodomi konkretūs darbai, preliminari jų kaina, lėšų šaltiniai. Darbų planus administratorius privalo skelbti savo internete svetainėje, jei ją turi, pateikti namo butų ir kitų patalpų savininkams į pašto dėžutes ar elektroniniu paštu ir organizuoti jų įgyvendinimą. Darbų planai turi būti svarstomi susirinkime administratoriaus iniciatyva arba, jei to raštu pageidauja 14 savininkų. Vadovaudamasis darbų planais, administratorius rengia pasiūlymus dėl lėšų kaupimo remontui (atnaujinimui), jų panaudojimo tvarkos, kaupiamųjų įmokų dydžio nustatymo ir teikia juos tvirtinti savininkams susirinkime ar balsuojant raštu. Administratorius imasi priemonių darbų planams įgyvendinti ir vykdo užsakovo funkcijas. Administratorius įstatymų bei kt. teisės aktų nustatytos tvarkos nesilaikė, ne byloje tokių įrodymų nėra.

Teismas neteisingai vertino įrodymus. Teismo sprendime nurodyti motyvai neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms, t. y.: ieškovė teismui nepateikė objektyvių, neginčijamų įrodymų, kad buvo būtinumas atlikti karšto vandens ruošimo sistemos šilumokaičio keitimo darbus. Atsakovams apie šilumokaičio keitimą buvo nežinoma, nes 2013-07-12 surašytas Šilumos objekto tikrinimo aktas Nr. 0438252 yra vienašališkas, surašytas namo bendraturčiams nedalyvaujant. Atsakovai raštu apie ketinimą atlikti karšto vandens ruošimo bei sistemos šilumokaičio keitimo darbus nebuvo supažindinti, t. y. su sutartimi, sąmata darbams atlikti. Teismas be teisinio pagrindo priteisė iš atsakovų 2 330,22 Lt ieškovės naudai, „proporcingai apmokėti atitinkamas su bendruoju turtu susijusias išlaidas“, tuo tarpu teismui ieškovė nepateikė duomenų, kokiu būdu nustatė skolos dydį – neaiški skolos skaičiavimo metodika.

Teismas nepagrįstai atmetė atsakovų pateiktus įrodymus byloje, kad atsakovai nesinaudojo ieškovės teikiamomis šildymo tiekimo paslaugomis. 2012-10-16 Kauno miesto savivaldybės administracijos pritarimas statinio projektui (projektuotojas UAB „Terma“), kuriuo vadovaujantis pritarta atsijungimui nuo AB „Kauno Energijos“ centralizuoto šildymo, šildant butą bei karšto vandens patiekimą, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, elektra. 2013-07-17 AB „Kauno energija“ pažymą-raštą Nr. 21-728, kurioje nurodyta, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, šilumos įrengimai nuo daugiabučio namo šildymo sistemos atjungti pagal projektą 2013-07-12 ir Šilumos objekto tikrinimo aktą Nr. 0438252. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, gyventojai buvo supažindinti su karšto vandens ruošimo sistemos šilumokaičio keitimo darbais, tuo tarpu įstatymai numato gyventojus supažindinti iš anksto, t. y. ieškovė nepateikė duomenų, kad supažindino su karšto vandens ruošimo sistemos šilumokaičio keitimo darbais: paslaugų sutartimi, 2013-09 mėn. atliktų darbų priėmimo aktu Nr. Š-V 13-099944 ir sąmata. Ieškinyje nurodyti ieškovės darbai dėl šilumokaičio keitimo atsakovams buvo nereikalingi, esant atsijungimui nuo AB „Kauno energija“ bendro namo šildymo. Ieškovė teisme nurodė, jog atsakovai privalo ieškovei padengti dalį išlaidų už šilumokaičio keitimą (bendro naudojimo objektus). Atsakovai yra atsijungę nuo šildymo sistemos, butas nėra šildomas centralizuotu šildymu. Ieškovė 2013-09 mėn. atliktų darbų priėmimo aktą Nr. Š-V 13-099944 ir sąmatą pateikė tik teismui pareikalavus. Atsakovai, susipažinę teisme su aktu, sąmata, visiškai nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti 2 330,22 Lt, nes ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų dėl 2 330,22 Lt skolos pagrįstumo. Atsakovus nesupažindino su defektiniu aktu 2013-09-12 Nr. Sen.-48K/V ir šilumokaičio remonto darbų atlikimo aktais, kadangi nerado būtinumo informuoti atsakovus, parodyti defektus, bei sutarties projektą ir sąmatą. Tuo tarpu viskas buvo daroma skubiai, slaptai. Ieškovės motyvas, kad buvo skelbimų lentoje skelbimas, kurio niekas nematė, atmestinas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė (b. l. 139–141) prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014-11-10 sprendimą. Atsakovai ginčija visą pirmos instancijos teismo sprendimą remdamiesi vieninteliu argumentu, t. y., kad teismas, neva, nenagrinėjo byloje esančių įrodymų. Ieškovės nuomone, teismas sudarė visas sąlygas atsakovams tiek teikti savo argumentus ir įrodymus, tiek atsakovų prašymu išreikalavo iš ieškovo papildomus dokumentus. Teismo posėdžiai buvo ne kartą atidėti būtent dėl vis pateikiamų naujų atsakovų prašymų, kuriuos teismas patenkino. Atsakovams buvo sudarytos visos sąlygos aktyviai dalyvauti visose bylos nagrinėjimo stadijose, jų procesinės teisės nebuvo varžomos, atsakovams atstovavo advokatė, todėl nėra pagrindo naikinti teisingą bei teisėtą sprendimą vien dėl to, jog jis nėra palankus atsakovams.

Šilumokaičio remonto darbai atlikti 2013 m. rugsėjo mėn., apie planuojamus atlikti darbus, savininkai buvo informuoti viešais skelbimais namo skelbimų lentoje bei administratoriaus Internetiniame puslapyje www.kaunocentrobustas.lt. Šilumokaičio neatitikimas privalomiesiems reikalavimams nustatytas 2011-01-10, 2012-07-26, 2013-09-12 defektiniuose aktuose. Neatlikus šilumokaičio remonto darbų, (duomenys neskelbtini) namo savininkams nebūtų atstatytas karšto vandens tiekimas (dėl seno šilumokaičio nesandarumo, karšto vandens tiekimas namui buvo nutrauktas). Įvertinęs aplinkybių visumą, administratorius pagal CK 4.83 str. 4 d., kuri suponuoja administratoriaus teisę priimti sprendimą dėl privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, atliko šilumokaičio remonto darbus. LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – Pavyzdiniai administravimo nuostatai) 4 p. skelbia, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys yra įgyvendinti LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat LR įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. LR aplinkos ministro 2005-09-21 įsakymu Nr. Dl-455 patvirtintas Statybos techninis reglamentas 2.01.01(l):2005 apibrėžia privalomuosius reikalavimus, kuriuos sudaro pastato mechaninio atsparumo ir pastovumo užtikrinimas per visą pagrįstą statinio naudojimo laikotarpį (14 p.). Tokius pačius reikalavimus administratoriui numato ir LR aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintas Statybos techninis reglamentas 1.12.05:2002 privalomųjų reikalavimų visumą sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinierinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, tokius kaip mechaninis atsparumas ir pastovumas, higienos, sveikatos apsaugos normų užtikrinimas. Šilumos ūkio įstatymas ir kt. poįstatyminiai teisės aktai detalizuoja būtent šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros reikalavimus. Pastato techninis prižiūrėtojas UAB „Mano būstas LT“ remonto darbus atliko tinkamai ir perdavė administratoriui, atlikimą patvirtina atliktų darbų priėmimo aktas Nr. Š-V13-099944 ir Nr. Š-V13-099944-1. Atsakovų atleidimas nuo prievolės atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas prieštarauja CK 1.5 str. principams bei pažeidžia kitų namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, butų ir kitų patalpų savininkų, kurie sumokėjo už suteiktas teritorijos priežiūros paslaugas, interesus, sudaro prielaidas atsakovų nepagrįstam praturtėjimui. Atsakovų vengimas atsiskaityti turi būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise ir pagal CK 1.137 str. 3 d. tokios teisės teismo neginamos.

CPK 270 str. 4 d. 2 p. įtvirtina pareigą teismui motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma nurodyti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą. Susipažinus su sprendimo turiniu, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas šią pareigą įvykdė, nes nuosekliai aprašė, kuriais įrodymais remiasi priimdamas sprendimą. Kritikuotini atsakovų teiginiai, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neobjektyviai ir šališkai vertino tik vienos proceso šalies – ieškovės pateiktus argumentus ir skolą priteisė tik pagal vienintelį įrodymą – skolų valdymo ataskaitą. Nėra jokio pagrindo atsakovams teigti apie teismo šališkumą, kadangi teismas sudarė visas sąlygas atsakovams tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, atsakovų prašymu išreikalavo iš ieškovės papildomus įrodymus. Sprendimas negali būti naikintinas vien dėl tos priežasties, jog jis yra nepalankus atsakovams. Sprendime teismas išsamiai pasisakė dėl visų juridinę reikšmę bylai turinčių aplinkybių ir atsakovų atsikirtimų į patikslintą ieškinį.

Iš esmės atsakovai neturi teisinių argumentų, o abstrakčiai samprotauja apie teismo tariamą nekompetenciją, ieškovės „subjektyvius“ įrodymus ir kritikuoja atskiras iš sprendimo konteksto ištrauktas frazes, tuo pažeisdami sprendimo vientisumą. Atsakovai nepateikė pirmos instancijos teismui nė vieno įrodymo, kurie galėtų paneigti ieškinio reikalavimus, o savo atsikirtimus atsakovai grindžia tiktai abstrakčiais samprotavimais, neparemtais jokiais rašytiniais dokumentais. Visuma aplinkybių leidžia teigti, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Nėra jokio juridinio pagrindo nukrypti nuo CK 4.82 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos taisyklės, jog visi bendrasavininkiai privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie bendro naudojimo objektų išlaikymo ir atnaujinimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Bylos duomenys patvirtina, jog šilumokaičio, kurio neatitikimas privalomiesiems reikalavimams nustatytas 2011-01-10, 2012-07-26, 2013-09-12 defektiniuose aktuose, remonto darbai atlikti 2013 m. rugsėjo mėn., apie planuojamus atlikti darbus, savininkai buvo informuoti viešais skelbimais namo skelbimų lentoje bei administratoriaus internetiniame puslapyje www.kaunocentrobustas.lt. Visiškai pritartina ieškovei, jog, neatlikus šilumokaičio remonto darbų, (duomenys neskelbtini) namo savininkams nebūtų atstatytas karšto vandens tiekimas (dėl seno šilumokaičio nesandarumo karšto vandens tiekimas namui buvo nutrauktas). Administratorius, įvertinęs aplinkybių visumą, vadovaudamasis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, kuri suponuoja administratoriaus teisę priimti sprendimą dėl privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, visiškai susidėvėjusio šilumokaičio (dėl ko net buvo nutrauktas karšto vandens tiekimas) remonto darbus atliko visiškai pagrįstai. LR Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – Pavyzdiniai administravimo nuostatai) 4 punkte numatyta, jog pagrindinis administratoriaus uždavinys yra įgyvendinti LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat LR įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. LR aplinkos ministro 2005-09-21 įsakymu Nr. Dl-455 patvirtintas Statybos techninis reglamentas 2.01.01(l):2005 apibrėžia privalomuosius reikalavimus, kuriuos sudaro pastato mechaninio atsparumo ir pastovumo užtikrinimas per visą pagrįstą statinio naudojimo laikotarpį (14 p.). Tokius pačius reikalavimus administratoriui numato ir LR aplinkos ministro 2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintas Statybos techninis reglamentas 1.12.05:2002 privalomųjų reikalavimų visumą sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinierinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, tokius kaip mechaninis atsparumas ir pastovumas, higienos, sveikatos apsaugos normų užtikrinimas. Šilumos ūkio įstatymas ir kt. poįstatyminiai teisės aktai detalizuoja būtent šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros reikalavimus. Pastato techninis prižiūrėtojas UAB „Mano būstas LT“ atliktus remonto darbus perdavė administratoriui, atlikimą patvirtina atliktų darbų priėmimo aktas Nr. Š-V13-099944 ir Nr. Š-V13-099944-1. Visiškai pritartina ieškovei, jog atsakovų atleidimas nuo prievolės atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, administratoriui įgyvendinant privalomuosius bendrojo naudojimo objekto – šilumos sistemos – naudojimo ir priežiūros reikalavimus, prieštarautų CK 1.5 straipsnio principams ir pažeistų kitų namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, butų ir kitų patalpų savininkų, kurie sumokėjo už suteiktas paslaugas, interesus, sudarytų prielaidas atsakovų nepagrįstam praturtėjimui. Atsakovų vengimas atsiskaityti vertintinas kaip piktnaudžiavimas teise, ir pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį tokios teisės teismo neginamos.

CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktas įtvirtina pareigą teismui motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma nurodyti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas šią pareigą įvykdė, nes nuosekliai aprašė, kuriais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą. Nesutiktina su atsakovais, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neobjektyviai ir šališkai vertino tik vienos proceso šalies – ieškovės pateiktus argumentus ir skolą priteisė tik pagal vienintelį įrodymą – skolų valdymo ataskaitą. Nėra jokio pagrindo atsakovams teigti apie teismo šališkumą, kadangi teismas sudarė visas sąlygas atsakovams tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui, atsakovų prašymu išreikalavo iš ieškovės papildomus įrodymus. Sprendimas negali būti naikintinas vien dėl tos priežasties, jog jis yra nepalankus atsakovams. Sprendime teismas išsamiai pasisakė dėl visų juridinę reikšmę bylai turinčių aplinkybių ir atsakovų atsikirtimų į patikslintą ieškinį. Visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog atsakovai nepateikė teismui nė vieno įrodymo, kurie galėtų paneigti ieškinio reikalavimų dydį ir jų pagrįstumą, o savo atsikirtimus grindė tiktai abstrakčiais samprotavimais, neparemtais jokiais rašytiniais dokumentais.

Atsakovai, neturėdami pagrįstų teisinių argumentų, tik abstrakčiai samprotauja apie teismo tariamą nekompetenciją, ieškovės „subjektyvius“ įrodymus ir kritikuoja atskiras iš sprendimo konteksto ištrauktas frazes, tuo pažeisdami sprendimo vientisumą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visuma aplinkybių leidžia teigti, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas. Konstatuotina, jog šioje byloje nėra jokio juridinio pagrindo nukrypti nuo CK 4.82 straipsnio ir pirmosios instancijos teismo pacituotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos taisyklės, jog visi bendrasavininkiai (net ir atsijungę nuo šildymo sistemos) privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie bendro naudojimo objektų (šiuo atveju šilumokaičio, kuris yra bendrojo naudojimo objekto – šilumos sistemos – dalis) išlaikymo ir atnaujinimo.

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994-04-19 sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., mutatis mutandis, 1997-12-19 sprendimas byloje Helle v. Finland; 2007-12-18 sprendimas byloje Marini v. Albania).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visiškai nepagrįstas apeliacinis skundas atmetamas, o teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Jolita Cirulienė