- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-25
- Bylos Nr.
- ATP-424-300/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Advokatai
- Kristina Pugačienė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko Kęstučio Dičiaus (toliau Institucijos įgalioto asmens) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarimo, kuriuo V. G. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnyje, ir jam paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams be automobilio „Volkswagen Caddy“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. nubaustas už tai, kad 2014 m. birželio 1 d., 8:12 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas – 0,78 promilės – neblaivumo laipsnis). V. G. transporto priemonę neblaivus vairavo pakartotinai per vienerius metus, būdamas 2013 m. sausio 28 d. baustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucijos įgaliotas asmuo prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarimo dalį, kurioje taikytas ATPK 30¹ straipsnis, ir nekonfiskuotas automobilis „Volkswagen Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šioje administracinio teisės pažeidimo bylos dalyje priimti naują nutarimą, t. y. skirti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytą transporto priemonės konfiskavimą.
Skunde nurodo, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą, netinkamai taikė ATPK normas ir tai turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui. Teigia, kad pažeidėjas, neblaivus vairuodamas transporto priemonę priklausančią kitam asmeniui, sąmoningai pažeidė ATPK normas ir tai darė tyčiniais veiksmais. Teisės pažeidėjas suprato, kad neblaivus viruodamas transporto priemonę pažeidžia įstatymus. Darydamas šį pažeidimą jis sąmoningai naudojosi kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu daiktu (automobiliu). Tai, pasak Institucijos įgalioto asmens, reiškia, kad teisės pažeidėjas savo tyčiniais neteisėtais veiksmais sudarė tokią situaciją, kai jo laikinai valdomas ar naudojamas kito asmens turtas gali būti prarastas, nes įstatyme yra nustatyta, kad pažeidimo padarymo įrankis yra konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kas yra jo savininkas. Dėl to nurodo, kad atsiranda teisinės pasekmės, kurios numatytos įstatyme: turto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (automobilis), konfiskavimas. Nurodo, kad ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu atveju yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Taip pat nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Apelianto nuomone, teismas taikydamas ATPK 30¹ straipsnį, neatsižvelgė į pažymoje apie asmens baustumą esančią informaciją, iš kurios matyti, kad visi V. G. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra padaryti esant neblaiviam.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į Institucijos įgalioto asmens apeliacinį skundą UAB „R.“ atstovė advokatė Kristina Pugačienė prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarimą nepakeistą ir Institucijos įgalioto asmens apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad UAB „R.“ ėmėsi visų – tiek prevencinių, tiek alkoholio kontrolės – priemonių, kad transporto priemonę vairuotų blaivus darbuotojas, tačiau objektyviai nėra įmanoma užtikrinti, kad darbuotojas alkoholio nevartos ne bendrovės teritorijoje ir jau po transporto priemonės perdavimo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Ginčo byloje dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Institucijos įgalioto asmens apeliaciniu skundu yra keliamas V. G. neskirtos, tačiau jo padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo klausimas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo reikalavimus.
ATPK 130² straipsnio sankcijoje inter alia (be kita ko) numatyta, kad už šio pažeidimo padarymą vairuotojams skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad V. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymą, skirta minimali šio straipsnio sankcijoje vairuotojams nustatyta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams, bei, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, neskirtas transporto priemonės konfiskavimas, nors tokia nuobauda ATPK 130² straipsnio sankcijoje ir nenumatyta.
Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad V. G. pažeidimo padarymo metu vairavo ne jam, o UAB „R.“ nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę (15 b. l.). Taigi, pagal ATPK 130² straipsnio sankciją, kurioje nuobauda – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas (ATPK 21 straipsnio 1 dalies 3, punktas, 22 straipsnis) aprašyta kaip privaloma, turėjo būti konfiskuota ir transporto priemonė. Pirmosios instancijos teismas, neskirdamas V. G. šios ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos, nurodė, kad UAB „R.“ elgėsi apdairiai, dėjo pastangas, kad įmonės darbuotojai darbo metu būtų blaivūs, o minėtos transporto priemonės netekimas gali atsiliepti įmonės finansinei būklei, bei atsižvelgė į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus.
Tačiau apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, su tokiu apylinkės teismo vertinimu nesutinka ir sprendžia kitaip. Grįsdamas tokią savo išvadą apygardos teismas pirmiausia pažymi tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad V. G. šioje byloje ginčo objektu tapusią transporto priemonę būtų užvaldęs savavališkai, be jos savininko – UAB „R.“ žinios, t. y. neteisėtai. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, 2014-05-31 priėmimo – perdavimo aktu, šaltkalviui V. G. buvo perduotas UAB „R.“ nuosavybes teise priklausantis automobilis „Volkswagen Caddy“, v. n. Nr. (duomenys neskelbtini) Antra, iš paties pažeidėjo parodymų, duotų apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad jis įmonės automobilį pasiėmė iš vakaro, po darbo, „saviems reikalams“ (42 b. l.). Trečia, nors byloje ir yra duomenų, kad UAB „R.“ dėjo pastangas, kad įmonės darbuotojai darbo metu būtų blaivūs (Darbo tvarkos taisyklės), kurių 81.8 punkte nurodyta, kad draudžiama darbo metu vartoti alkoholį, pasirodyti darbe girtam, taip pat tai, kad UAB „R.“ ėmėsi priemonių tikrinti įmonės darbuotojų blaivumą prieš darbo pradžią ir darbo metu (įsakymai Nr. 23A, 23E), bei tai, kad 2014-05-31 priėmimo – perdavimo aktu V. G. buvo perduotas UAB „R.“ nuosavybes teise priklausantis automobilis „Volkswagen Caddy“, v. n. Nr. (duomenys neskelbtini) o perdavimo metu V. G. buvo blaivus (18 b. l.), tačiau akivaizdu, kad V. G. teisės pažeidimo padarymą dieną – 2014 m. birželio 1 d., alkotesteriu įmonės darbuotojai pastarojo netikrino. Vadinasi, įmonės vidinė kontrolė nebuvo pakankama, nes jau 2014 m. birželio 1 d., 8:12 val., V. G. buvo nustatytas lengvas – 0,78 promilės – neblaivumo laipsnis. Nustačius, kad pažeidėjas, šioje byloje ginčo objektu tapusią transporto priemonę, valdė, t. y. turėjo savo žinioje teisėtai, su daikto savininko žinia ir pastarojo sutikimu, ta aplinkybė, kad įmonė dėjo pastangas kontroliuoti savo darbuotojų neblaivumą, esant galimybei įmonės automobilį pasiimti iš vakaro „saviems reikalams“, o ryte važiuoti nepatikrintam, taip ignoruojant pačios įmonės vidinius aktus – įsakymai Nr. 23A, 23E, pripažintina nepakankama vidinei kontrolei, ir įmonės apdairumo nepagrindžia, bei jos prisiimtos rizikos, duodant transporto priemonę darbuotojui iš vakaro, nepaneigia.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pažeidimo padarymo metu V. G. buvo teisėtas automobilio „Volkswagen Caddy“, v. n. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įvykio metu buvo UAB „R.“ nuosavybė, valdytojas (naudotojas). Ir nors pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010), tačiau jau aptarta, kad nagrinėjamu atveju pagal bylos aplinkybes nenustatyta, kad automobilis „Volkswagen Caddy“, v. n. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimtas prieš savininko UAB „R.“ valią ir kad juo V. G. būtų disponavęs neteisėtai, todėl išvada, kad UAB „R.“ neatsakinga už savo nuosavybės panaudojimą, negalima.
ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuoti gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti padarant administracinį teisės pažeidimą, šio kodekso straipsniuose, tarp kurių nurodytas ir ATPK 130² straipsnis, numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Taigi nubaudus asmenį pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nekonfiskuoti pažeidimo padarymo įrankio – transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Caddy“. Kartu pažymėtina, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-1742/2008).
Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime „Dėl ATPK 26 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.
Nustačius, kad V. G. padaryto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis – transporto priemonė, automobilis „Volkswagen Caddy“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotas nepagrįstai, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarimą pakeisti:
V. G. už pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, palikti skirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams ir skirti transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Caddy“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.