Alytaus apylinkės teismo nutartis

2013-12-12 · Civilinė byla Nr. A2-9-308/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-12
Bylos Nr.
A2-9-308/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kęstutis Lukošiūnas
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
J. S.
Ieškovas
T. S.
Civilinė byla Nr. A2-9-308/2013Teisminio proceso Nr.(nenustatytas)Procesinio sprendimo kategorija (S) 35.3.6;75.7;124.4;124.5
Varėnos rajono apylinkės teismasN U T A R T I S

2013 m gruodžio 12 d. Varėna. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant pareiškėjui R. K.,jo atstovui adv.Deimintui Radzevičiui,atsakovui J. S.,ieškovei T. S.,jos atstovui adv.Aurimui Navikui viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo(kreditoriaus)R. K. prašymą dėl prievolės pripažinimo solidaria ieškovei T. S. ir atsakovui J. S. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-42-770/2009 dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas(kreditorius) R. K. 2011-06-16 paduotu prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-42-770/2009, užbaigtoje 2011-03-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, prašė atnaujinti procesą Varėnos rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-42-770/2009 dėl to, kad ieškovė ir atsakovas spręsdami santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, jo kaip kreditoriaus neįtraukė į bylos nagrinėjimą ir dėl to liko neišspręstas klausimas dėl 20 000 Lt skolos pagal jo ir J. S. 2007-02-04 sudarytą paskolos sutartį grąžinimo ir prašo pripažinti šią skolą solidaria J. S. ir T. S. skola su 5 proc.metinėmis palūkanomis.

Pareiškėjas R. K. ir jo atstovas nurodė,kad R. K. 2007-02-04 paskolos sutartimi J. S. paskolino 20 000 Lt ūkio vystymo reikmėms. Šia paskolos sutartimi J. S. įsipareigojo paskolos sumą su 5 procentų metinėmis palūkanomis gražinti pareiškėjui R. K. iki 2010 m. pabaigos, t.y. iki 2010-12-31.Kaip pareiškėjui R. K. tapo žinoma, Varėnos rajono apylinkės teismas 2009-12-23 išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-42-770/2009 pagal ieškovės T. S. ieškinį atsakovui J. S. ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo. Byla buvo išnagrinėta apeliacine tvarka (Vilniaus apygardos teismo 2010-10-15 sprendimas) bei peržiūrėta kasacine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartis).Pareiškėjui R. K., kaip J. S. kreditoriui, nebuvo pranešta apie aukščiau minėtos civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo iškėlimą, tuo tiesiogiai pažeidžiant pareiškėjo teisėtus interesus (LR CK 3.126 str.), jam nebuvo žinoma apie civilinės bylos nagrinėjimą, dėl ko jis neturėjo galimybių įstoti į bylos nagrinėjimą.Apie Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-12-23 sprendimą,Vilniaus apygardos teismo 2010-10-15 sprendimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartį, pareiškėjas sužinojęs tik 2011 m. balandžio mėnesį, kuomet pradėjo reikalauti paskolos grąžinimo iš J. S., kuris ir informavo pareiškėją, jog yra įvykę teismo procesai tarp jo ir sutuoktinės T. S. ir dėl teismo sprendimais priteistų finansinių įpareigojimų T. S. naudai jis grąžinti paskolos sumos ir sumokėti palūkanas neturi galimybių.

Įsiteisėję Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-12-23 sprendimas, Vilniaus apygardos teismo 2010-10-15 sprendimas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartis, tiesiogiai pažeidžia jo -pareiškėjo (kreditoriaus)R. K. teisėtus interesus. 2007-02-04 paskolos sutartimi pareiškėjas R. K. paskolinęs J. S. 20 000 Lt. LR CK 3.126 str. 2 d. numato prievolę sutuoktiniui, pareiškusiam ieškinį dėl turto padalijimo, pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Nors civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo atsakovas J. S. reiškė priešieškinį, kuriame teikė reikalavimą dėl turto padalijimo, tačiau pareiškėjo R. K., kaip kreditoriaus, nenurodė, apie bylos iškėlimą bei nagrinėjimą pareiškėjo neinformavo. Pareiškėjui nežinant apie civilinės bylos nagrinėjimą, jis neturėjo objektyvių galimybių įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė,padalijimo ir neturėjo galimybės įstoti trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais.LR CK 3.118 str. numato, jog dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, turi būti sudaromas turto balansas. Šios teisės normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės ir pan.), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Taigi, bet kuriuo atveju sudarant bendro turto balansą privalėjo būti įvertinta ir pareiškėjo suteikta atsakovui J. S. paskolos suma.Skolindamas pinigus pareiškėjas buvo įsitikinęs tuo, kad paskolą suteikia bendriems šeimos poreikiams, būtent dėl to į paskolos sutartį ir buvo įtraukta sąlyga, kad paskola yra suteikiama ūkio vystymo reikmėms. Įvertinus šias aplinkybes, tiek ieškovė, tiek atsakovas pagal šią prievolę turėtų atsakyti solidariai ir prievolė turėtų būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto (LR CK 3.109 str.).Nepranešus kreditoriui apie civilinės bylos, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl bendro santuokinio turto padalijimo, ir taip nesudarius objektyvių galimybių kreditoriui, ginant savo turtinius interesus, įstoti į bylą, civilinėje byloje Nr. 2-42-770/2009 priimti teismų procesiniai sprendimai dalyje dėl J. S. ir T. S. bendrasantuokinio turto padalijimo tiesiogiai pažeidė pareiškėjo R. K.,kaip kreditoriuas, teisėtus interesus ir tik pripažinus ieškovės T. S. ir atsakovo J. S. solidarią prievolę jam grąžinti 20 000 lt su 5 proc.palūkanomis būtų užtikrintos jo,kaip kreditoriaus,teisės.

R. K. 2012-11-28 teismoposėdžio metu(b.l.93)pripažino,kad jis apie T. S. ir J. S. skyrybų procesą sužinojęs 2008 ar 2009 m ,kai dar vyko procesas.Su savarankiškais reikalavimais neįstojęs,kadangi tikėjęs,kad J. S. skolą grąžins ,kai baigsis bylos procesas.Pinigus skolinęs J. S. ūkio vystymui,bet supratęs,kad skolinantis jiems abiems,kadangi Sinkevičiai gyveno kartu,ūkininkavo ,gaudavo pajamas iš ūkio.Pasirašyti ant paskolos sutarties T. S. neprašęs,kadangi tuokart negalvojęs,kad tai buvo būtina padaryti,nes J. S. nurodė,jog pasitaręs dėl šios skolos ir su T. S.. Išnagrinėjus jo prašymą prašo pripažinti abiejų buvusių sutuoktinių-ieškovės T. S. ir atsakovo J. S. solidarią prievolę grąžinti jam 20 000 lt paskolą pagal 2007-02-04 jo ir J. S. sudarytą paskolos sutartį.

Atsiliepimas

Atsakovas J. S. su pareiškėjo (kreditoriaus)R. K. prašymu sutiko ir siūlo jį tenkinti.Nurodė,kad jo su ieškove per skyrybų bylą klausė, ar banke neturi skolų. Jis tuokart šio klausimo gerai nesupratęs,kad tai gali liesti ir kitus jų šeimos kreditorius.Prieš pasiskolindamas šitą sumą iš R. K. pinigų neturėjęs. Kiek sumokėjęs už trąšas, kurias atvežė pavasarį be sąskaitų,dabar neatsimenantis, gal 12 000 Lt. Atsiskaitęs su tiekėjais gal 2007 m. liepos-rugpjūčio mėn. 2007 m. vasario mėn. šitų pinigų pirkimo ir pardavimo registre nenurodęs, nes reikėjo sumokėti ir už kitką,nors pildęs registrą, duomenys turėtų būti teisingi. Žurnalas nėra šimtaprocentinis, skolintų pinigų neįrašęs. Skolingas buvo už kurą, trąšas, pinigų reikėjo vaikams sumokėti už mokslus. Iš Nacionalinės mokėjimų agentūros gavus 86 0000 Lt reikėjo sumokėti skolas kitiems tiekėjams. Vieniems pervesdavęs pinigus į sąskaitas, kitiems grynais, vaikams duodavęs grynais pinigais.Kadangi pasiskolinti pinigai buvo panaudoti ūkio reikmėms dar būnant santuokoje su T. S.,tai pusę šios paskolos grąžinimo turi prisiimti ir T. S.,nes po skyrybų jam pripažinus 217 000 Lt skolą T. S. , likęs be lėšų ir pats likęs nepajėgus grąžinti šią skolą R. K..

Šalies argumentai

Ieškovė T. S. su R. K. pareiškimu nesutiko nurodydama,kad apie šią nurodomą skolą sužinojusi tik po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo,kur buvęs sutuoktinis J. S. jai pasakė,kad dabar kentėsi ik grabo lentos.Su R. K. sugyvendavę draugiškai,R. K. iš jų imdavo techniką savo 3-4 ha žemės sklypo įdirbimui,padėdavę R. K. netgi maisto produktais.Apie jokią buvusio vyro paskolą iš R. K. niekad nežinojusi.Tuo metu nebuvo jokio būtinumo imti paskolą iš R. K.,kadangi J. S. ūkininko ūkis finansiškai laikėsi gerai, bei nebuvo jokio būtinumo skolintis tokią sumą.J. S. niekad jai nebuvo sakęs,kad jis pasiskolino 20 000 Lt pinigų iš R. K..Jeigu J. S. pasiskolino tokią sumą iš R. K.,tai yra asmeninė J. S. skola,kadangi neaišku kokiems tikslams J. S. skolino šiuos pinigus ,J. S. jai tokių pinigų nerodė ir nesakė,kad už skolintus pinigus iš R. K. būtų ką nors įsigijęs,ar šiuos visus pinigus ar jų dalį būtų perdavęs jai ir dėl to skolos grąžinimo R. K. turėtų reikalauti tik iš J. S..

Ieškovės T. S. atstovas nurodė,kad byloje nėra jokių objektyvumo kriterijus atitinkančių duomenų, patvirtinančių, kad Sutartis buvo sudaryta dėl atsakovo šeimos interesų. Buvusių sutuoktinių šeimos nariai(dukros) liudytojos J. Š. ir N. Z. yra paneigusios, kad jų šeimai nagrinėjamu laikotarpiu buvo iškilusi būtinybė skolintis pinigų (liudytoja J. Š.: „Pinigų stygiaus šeimoje nebuvo, todėl pagrindo skolintis nebuvo. Šeima finansiškai laikėsi tvirtai“, liudytoja N. Z.: „Tėvas niekad nesakė, kad skolinosi pinigus. Finansinė šeimos padėtis visą laiką buvo nebloga“). Atsakovas yra ūkininkas, įregistravęs savo ūkį įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, atsakovas ne kartą buvo nurodęs, kad visos jo pajamos ir išlaidos, gauti ir išleisti pinigai yra skrupulingai nurodyti byloje esančiuose jo ūkio pinigų, pirkimo ir pardavimo registruose. Jeigu atsakovas pinigus iš pareiškėjo iš tikrųjų būtų skolinęsis ūkio vystymo reikmėms, kaip jis pats teigia, tai, vadovaujantis ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1333, 7 punktu, tuose registruose turėjo būti užfiksuotas tiek iš pareiškėjo pasiskolintų pinigų gavimo faktas, tiek skolos atsiradimo faktas, t. y. atsakovo iš pareiškėjo pagal Sutartį gauti pinigai turėjo būti užfiksuoti kartu su kitomis įplaukomis 2007 m. vasario mėnesio ūkio pinigų, pirkimo ir pardavimo registre, o šio registro atitinkamoje grafoje turėjo būti nurodytas ir dėl to atsiradęs atsakovo įsiskolinimas pareiškėjui. Tačiau registruose tokių duomenų nėra. Tai reiškia, kad atsakovas, jei ir skolinosi iš pareiškėjo pinigus, tai tą darė ne ūkio vystymo reikmėms. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad pinigus iš pareiškėjo skolinosi todėl, kad tuo metu jis visai neturėjo pinigų, ir kad jų reikėjo skubiam atsiskaitymui su kreditoriais. Tai yra tikrovės neatitinkantys atsakovo teiginiai, kuriuos paneigia 1) tiek byloje esantys banko sąskaitų išrašai, iš kurių (atlikus tam tikrus skaičiavimus) matyti, kad atsakovas, prieš sudarydamas su pareiškėju Sutartį, t. y. 2007-02-03 dienai, banko sąskaitose turėjo 28 131,21 Lt (t. 1, b. l. 113-117), 2) tiek 2007 m. atsakovo ūkio pinigų, pirkimo ir pardavimo registro duomenys (pateikti kartu su atsiliepimu į prašymą atnaujinti procesą), iš kurių, kaip beje, ir iš banko sąskaitų išrašų, matyti, kad atsakovas per visus du mėnesius po to, kai, jo teigimu, iš pareiškėjo gavo pinigų, t. y. 2007 m. vasario ir kovo mėnesiais, savo ūkio reikmėms faktiškai išleido viso labo tik 5280,11 (1225,60+574,50+3480,01) Lt, 3) tiek ir pats atsakovas, nurodęs, kad iš pareiškėjo 2007-02-04 pasiskolintais pinigais su kreditoriais atsiskaitinėjo tik 2007 metų liepos-rugpjūčio mėnesiais, o kreditoriai iš jo pinigų pradėjo reikalauti tik 2007 m. birželio mėnesį. Šie įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad Sutarties sudarymo metu atsakovui nebuvo jokios būtinybės ir skubaus poreikio skolintis pinigų ūkio vystymo reikmėms – atsakovas jų turėjo pakankamai, ir niekas iš jo tuo metu nereikalavo atsiskaityti už prekes ar grąžinti kitokias skolas. Iš karto po Sutarties sudarymo atsakovas, kaip matyti iš byloje esančių banko sąskaitų išrašų, iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2007 m. vasario 8 ir 22 dienomis gavo dar 86267,11 Lt (t. 1, b. l. 117). Taigi, atsakovas, nepraėjus nė trims savaitėms po Sutarties sudarymo, savo sąskaitoj jau turėjo beveik 115000 (28131,21+86267,11) Lt. Agentūros mokamos išmokos jų gavėjus neužklumpa staiga ir netikėtai. Išmokos yra mokamos tik tiems, kurie prieš tai teikia paraiškas/deklaracijas, laikosi tam tikrų įsipareigojimų ir pan. Lygiai taip, kaip išmokų gavėjams yra numatyti reikalavimai/sąlygos, kuriuos turi atitikti/patenkinti pretenduojantieji gauti išmoką, Agentūrai yra numatyti tų išmokų išmokėjimo terminai. Tai reiškia, kad atsakovas galėjo nesunkiai prognozuoti, numatyti ir planuoti, kad 2007 m. vasario mėnesį iš Agentūros jis gaus beveik 90000 Lt. Tai, kam tada jam reikėjo skolintis iš pareiškėjo 20000 Lt ūkio vystymo reikmėms, mokėti palūkanas, jei banko sąskaitoje jis ir taip turėjo 28131 Lt, ir iš Agentūros turėjo netrukus gauti dar beveik 90000 Lt? Akivaizdu, kad jokio poreikio ir būtinybės pinigų skolinimuisi ūkio reikmėms nebuvo. Tokią išvadą sustiprina ir tai, kad atsakovas 2007 m. gegužės 30 d., t. y. tuomet, kai jo ūkio kreditoriai pradėjo reikalauti atsiskaityti už prekes/paslaugas, į savo sesers O. K. sąskaitą pervedė 50000 Lt, kurių išmokėjimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 15 d. nutartyje yra įvertinęs kaip atliktą „akivaizdžiai ne ūkio ar šeimos poreikių tenkinimui“. Taigi, kaip matyti, byloje esantys įrodymai leidžia vienareikšmiškai tvirtinti, kad atsakovas, jei ir skolinosi iš pareiškėjo pinigus, tai tą darė tikrai ne dėl šeimos interesų. Be to, iš ieškovės paaiškinimų ir liudytojų J. Š. ir T. Š. parodymų matyti, kad Sutartis buvo sudaryta jau po faktinio šeimos iširimo, kai bendras šeimos ūkis jau nebebuvo vedamas. Tą, beje, yra pripažinęs ir pats atsakovas, savo atsiliepime į kasacinį skundą (atsiliepimo 6 psl.) nurodęs, kad nuo 2007 metų jis negyvena su ieškove. Sutarties šalims neturėjus jokių ketinimų Sutartimi sukurti bendrą ieškovės ir atsakovo prievolę patvirtina ir paties pareiškėjo teismo posėdyje išsakyti teiginiai aiškinant Sutartį – pasak pareiškėjo, jo iniciatyva Sutartyje įrašyti žodžiai „Pinigus skolinu ūkio reikmėms“, reiškia tik tai, kad „reikia kažką pirkti“ atsakovo ūkio reikmėms, o ne bendros ieškovo ir atsakovo prievolės atsiradimą. Ieškovės ir liudytojų J. Š., T. Š., N. Z. atskleistas jų šeimos ir pareiškėjo santykių kontekstas apskritai kelia abejonių dėl pareiškėjo turėtų galimybių skolinti atsakovui pinigus – tiek ieškovė, tiek minėti liudytojai yra nurodę, kad pareiškėjas būdavo tas, kuriam pačiam būdavo reikalinga įvairi pagalba ir finansinė paspirtis, o ne tas, kuris kitiems galėdavo finansiškai padėti prispyrus bėdai. Be to, abejonių dėl pareiškėjo turėtų galimybių skolinti kelia ir 2013-11-22 teismo posėdžio metu pateikta pažyma apie jo pajamas už 2005 m. ir 2006 m. Palyginus pažymoje nurodytus duomenis su Sutartyje nurodyta paskolos suma, matyti, kad pareiškėjas turėjo skolinti atsakovui jo visų metų pajamas atitinkančią sumą. Tai nėra gyvenimiška, kad būtų įtikinama.Atsižvelgiant į atsakovą ir pareiškėją siejančius asmeninius santykius ir į jų vienodai reiškiamą suinteresuotumą dėl ginčijamos prievolės pripažinimo solidariąja sutuoktinių prievole, atsakovo paaiškinimai apie jo iš pareiškėjo pasiskolintų pinigų panaudojimo paskirtį yra laikytini nepatikimais ir vertintini kritiškai, juo labiau, kadangi jie prieštarauja didžiajai daugumai byloje esančių įrodymų. Kadangi pareiškėjas šioje byloje nepateikė įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų, kad Pinigų skolinimo sutartis buvo sudaryta atsakovo šeimos interesais, kad pinigų skolinimasis buvo būtinas atsakovo ūkio ar šeimos poreikių tenkinimui, todėl pareiškėjas laikytinas neįrodžiusiu, kad Sutartimi buvo sukurta bendra abiejų sutuoktinių prievolė (CK 3.109 str. 1 d. 5 p., 3 d.). 2012-11-28 teismo posėdyje pareiškėjas bent du kartus nurodė, jog apie ieškovės ir atsakovo skyrybų procesą sužinojo gal 2008-2009 metais, kai dar vyko procesas. Tuo tarpu prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas yra nurodęs, kad jam nebuvo žinoma apie santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą, dėl ko, pasak pareiškėjo, jis neturėjo galimybių įstoti į bylos nagrinėjimą, o apie Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-12-23 sprendimą, Vilniaus apygardos teismo 2010-10-15 sprendimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartį sužinojo tik 2011 m. balandžio mėnesį, kuomet pradėjęs reikalauti paskolos grąžinimo iš atsakovo. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės rodo, kad nagrinėjamoje byloje procesas buvo atnaujintas pareiškėjui akivaizdžiai praleidus terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, ir jam apie tai gerai žinant. Kadangi tokia aplinkybė išaiškėjo nagrinėjant bylą jau po proceso atnaujinimo, o įstatymas nenumato galimybės nutraukti bylą aukščiau nurodytai aplinkybei paaiškėjus būtent tokioje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl pareiškėjui būtų pagrindas taikyti CPK 95 straipsnyje numatytas pasekmes už nesąžiningą prašymo atnaujinti procesą pateikimą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo prašymas dėl teismo sprendimo pakeitimo atmestinas.

Iš prijungtos civilinės bylos Nr.2-42-770/2009 matyti,kad ieškovė T. S. 2008-12-15 pateikdama pradinį ieškinį ,tiek 2009-04-22 ir 2009-06-16 pateiktuose patikslintuose ieškiniuose dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo J. S. kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo ,bei teiktuose atsiliepimuose į J. S. priešieškinį nenurodė apie J. S. ir R. K. sudarytą paskolos sutartį .Atsakovas J. S. 2009-05-06 pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį ir 2009-06-19 pateiktu priešieškiniu nieko nenurodo apie jo sudarytą paskolos sutartį su R. K..Teisminio nagrinėjimo metu ir pateikdamos apeliacinius ir kasacinius skundus dėl 2009-12-23 priimto teismo sprendimo šalys taip pat nieko nenurodė apie J. S. paskolos sutartį su R. K.. J. S. 2010-11-17 pateiktam kasaciniam skunde (t.5 b.l.5)nurodo,kad nuo 2007 m ieškovė T. S. negyvena kaime ir šeimoje jie neveda bendro ūkio,bei kad ji niekad nedirbo jo ūkininko ūkyje,bei jis vienintelis dirba ūkyje.Apie esamą 20 000 Lt skolą R. K. atsakovas J. S. nenurodė ir 2011-04-20 pateiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-42-770/2009(civilinės bylos Nr.A2-554-308/2011 t.1 b.l.2-7),nors šiuo prašymu prašė peržiūrėti ieškovės T. S. ieškinio reikalavimą dėl piniginių lėšų priteisimo iš jo.

Iš surinktų įrodymų byloje matyti,kad tiek pareiškėjas R. K. ,tiek atsakovas neįrodė,kad jų 2007-02-04 sudaryta pinigų skolinimo sutartimi pinigai buvo paskolinti abiejų šalių interesais,t.y,ieškovės T. S. ir J. S. poreikiams tenkinti ,siekiant padidinti šalių turimą santuokoje įgytą turtą.Tiek teisminio nagrinėjimo metu civilinėje byloje Nr.2-42-770/2009 ,tiek nagrinėjant R. K. prašymą pareiškėjas R. K.,tiek atsakovas J. S. nepateikė įrodymų ,kad apie šią jų sudarytą sutartį jos sudarymo metu bei po jos sudarymo būtų žinojusi ieškovė T. S. ir būtų pritarusi pinigų skolinimuisi ir tuo pačiu prisiėmusi prievolę grąžinti R. K. pinigus pagal sutarties nurodymus.Iš pareiškėjo R. K. ir atsakovo J. S. paaiškinimų nagrinėjant R. K. pareiškimą matosi,kad yra nurodoma neįtikėtina situacija,kada R. K. žinodamas apie vykstantį J. S. ir T. S. ištuokos procesą nesikreipia į teismą dėl jo įtraukimo į bylos procesą dalyvaujančiu asmeniu,o atsakovas J. S. gan ženklios 20 000 lt skolos neįtraukia į dalintinų santuokoje turto ir turtinių prievolių sąrašą.Teismas tokią situaciją vienareikšmiškai vertina tuo aspektu,kad po 2011-03-15 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtos galutinės nutarties civilinėje byloje Nr.2-42-7700/2009, tiek R. K.,tiek J. S. suprato,kad J. S. artimiausiu metu bus sunku įvykdyti savo piniginę prievolę R. K. dėl iš J. S. priteistos išmokėti didelės 203 044 lt kompensacijos T. S. ,bei R. K. siekdamas piniginės prievolės įvykdymo jam pateikė prašymą šią prievolę pripažinti solidaria T. S. ir J. S. prievole.Byloje pareiškėjo ir šalių pateikti įrodymai duoda pagrinda laikyti,kad 2007-02-04 sudaryta pinigų skolinimosi sutartimi atsakovas J. S. siekė naudos tik sau,kur ir sutartyje yra nuoroda,kad pinigai skolinami ūkio reikmėms,o šia sutartimi nebuvo siekiama kaip nors padidinti šalių T. S. ir J. S. santuokoje įgytą turtą.

Lietuvos Aukščiasiasis Teismas 2010-05-10 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-P-186/201 nurodo,kad:

„Plenarinė sesija pažymi, kad sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių. Sutuoktinių tarpusavio santykiuose prievolės kvalifikavimas yra reikšmingas, pavyzdžiui, asmenines sutuoktinių prievoles vykdant iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis), padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.118 straipsnis).

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis).

Bendrose sutuoktinių prievolėse yra skolininkų (abiejų sutuoktinių) daugetas. Tokios prievolės gali būti solidariosios arba dalinės. Šios klasifikacijos teisinė reikšmė reiškiasi per prievolių vykdymo bei jų apimties ypatumus. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Plenarinė sesija pažymi, kad, sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.<....> Plenarinė sesija atkreipia dėmesį į tai, kad tokia kasatoriaus pozicija iš esmės remiasi teisės doktrinoje sutinkama nuomone, jog visi sandoriai, sudaryti nors vieno iš sutuoktinių, sukuria bendras prievoles abiem sutuoktiniams, nes sąžiningi kreditoriai negali būti priklausomi nuo sutuoktinių tarpusavio santykių, jų nelojalumo vienas kitam, piktnaudžiavimo vienas kito pasitikėjimu ar kitokių panašių priežasčių. Dėl to įrodinėti, kad prievolė yra asmeninė vieno sutuoktinio, o ne jų abiejų bendra, tenka tam asmeniui, kuris siekia paneigti prievolės bendrumo prezumpciją.”

Iš ieškovės pateiktų įrodymų yra pagrindo pripažinti,kad ji nežinojo apie atsakovo J. S. sudarytą 2007-02-04 paskolos sutartį su R. K.,kad ji negavo šių pinigų pagal sudarytą paskolos sutartį ir kad paskolos sutartimi gauti pinigai buvo panaudoti tik išimtinai atsakovo J. S. interesais ir pagal šią sutartį gauti pinigai nebuvo skirti tenkinti bendriems šeimos poreikiams(LR CK 3.109 str.3d.).Tuo pačiu galima padaryti išvadą,kad 2007-02-04 sudaryta pinigų skolinimosi sutartimi atsakovas J. S. prisiėmė sau asmeninę prievolę ir tokiu būdu pareiškėjas R. K. savo reikalavimą dėl piniginės prievolės įvykdymo turi teisę nukreipti į atsakovą J. S.. Dėl to teismas laiko,kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti kreditoriaus R. K. prašymą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-12-23 sprendimo,Vilniaus apygardos teismo 2010-10-15 sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutarties pakeitimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-42-770/2009 pripažįstant T. S. ir J. S. solidaria prievole grąžinti jam 20 000 Lt pagal 2007 -02-04 sudarytą R. K. ir J. S. paskolos sutartį.

Ieškovės T. S. atstovas pateikė prašymą skirti baudą pareiškėjui(kreditoriui) R. K. LR CPK 95 str.pagrindu ,esant pakankamam pagrindui konstatuoti,kad kreditorius nesąžiningai pateikė prašymą atnaujinti procesą.Iš pareiškėjo(kreditoriaus)pateikto prašymo matyti jo siekis atgauti paskolos sutartimi paskolintus pinigus ,bei kartu matyti buvus aplaidų pareiškėjo elgesį nesikreipiant su pareiškimu įstoti į J. S. ir T. S. santuokos nutraukimo bylos procesą .Dėl to šiuo atveju pareiškėjo (kreditoriaus)prašymą nėra pagrindo pripažinti nesąžiningai pateikus prašymą atnaujinti procesą ir tuo pačiu taikyti LR CPK 95 str.numatytas sankcijas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 371str.1d 1 p. teismas

n u tari a:

Atmesti pareiškėjo( kreditoriaus )R. K. prašymą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2009-12-23 sprendimo,Vilniaus apygardos teismo 2010-10-15 sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutarties pakeitimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-42-770/2009, pripažįstant T. S. ir J. S. solidaria prievole grąžinti jam 20 000 Lt pagal 2007-02-04 sudarytą R. K. ir J. S. paskolos sutartį.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas(parašas)Nuorašas tikras :Teisėjas Kęstutis Lukošiūnas