Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2022-04-20 · Administracinė byla Nr. eI3-1596-289/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-20
Bylos Nr.
eI3-1596-289/2022
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02804-2021-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Virginijus Stankevičius (pirm.), Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
R. K.
Atsakovas
Kelmės rajono savivaldybės administracija
Advokatai
Rolandas Tamašauskas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1596-289/2022Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02804-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 55.1.1 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 20 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Martinavičiaus, Jarūnės Sedalienės ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Kelmės rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašoma panaikinti Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 10 d. raštą ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 21R3-(AG3-134/23-2021).

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad kreipėsi į Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą prašydamas nustatyti kaltus asmenis ir taikyti jiems įstatymų numatytas priemones dėl kelio, vedančio į miško paskirties žemės sklypus esančius (duomenys neskelbtini). unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr., (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimo. VPGT persiuntė pareiškėjo prašymą Atsakovui. Atsakovas skundžiamu aktu atsisakė tenkinti Pareiškėjo prašymą ir nurodė, kad Prašyme nurodytas kelias yra perspektyvinis, žemės reformos projektuose suprojektuotas, kelias, kuris driekiasi per privačius sklypus. Kelio nėra Kelmės rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąraše, savivaldybė jo nuosavybės teise nevaldo, todėl jokių priemonių nebus imamasi. Atsakovo aktą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2021 m. lapkričio d. sprendimu Nr. 21R3- (AG3-134/23-2021) (toliau-Sprendimas) nusprendė bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą nutraukti. Skundžiamas aktas ir Komisijos Sprendimas nepagrįsti, neteisėti, todėl turėtų būti panaikinti. Prašyme Atsakovui nurodė, kad pareiškėjui priklauso miškų ūkio žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nusipirkęs iš pareiškėjo stataus miško šiuose žemės sklypuose miško kirtimo darbus 2021 m. vasario mėn. atlikinėjo A. P., veikiantis pagal individualios veiklos pažymą, kodas (duomenys neskelbtini). Kadangi A. P. darbus atliko netinkamomis tam meteorologinėmis sąlygomis, išveždamas nukirstą medieną A. P. sugadino kelią, vedantį į miško paskirties žemės sklypus. Sunkiasvorė technika padarė gilias provėžas, kurios vėliau sukietėjo ir kelias tapo nepravažiuojamas. Dalį kelio pareiškėjui nežinomi asmenys bandė taisyti, tačiau stumdant paviršiuje esantį gruntą iškilo po juo buvęs iš statybinio laužo suformuotas kelio pagrindas, kuris taip pat kliudo naudotis keliu. Šiuo metu kelias automobiliu yra iš esmės nepravažiuojamas, juo neįmanoma patekti prie miško paskirties žemės sklypų. Dėl sugadinto kelio gali būti sukliudyta patekti į miškus gaisro gesinimo technikai. Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklių 11 p. numatyta, kad asmenys, atliekantys kelių remonto, priežiūros darbus, kurių metu nebus užtikrinta galimybė transporto priemonėms, skirtoms gaisrui gesinti įvažiuoti į mišką, privalo iš anksto raštu informuoti valstybės įmonę Valstybinių miškų urėdiją. Taisyklių 15 p. numatyta, kad Miškų priešgaisrinės apsaugos kontrolę pagal kompetenciją visuose Lietuvos Respublikos miškuose vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai ir valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai. Atsakovo argumentas, kad kelias yra suprojektuotas, tačiau neegzistuoja neturi pagrindo. Kelias yra ne tik suprojektuotas, bet ir įrengtas, panaudojant statybinį laužą kaip kelio pagrindą, kuris užpiltas gruntu. Atsakovas tvarko kelią kitais atvejais, kai kelias pasidaro nepravažiuojamas, tačiau nepagrįstai atsisako imtis priemonių tokiu atveju, kai žinomi galimai kelią sugadinę asmenys. Kelių eismo taisyklių 3.7 p. numatyta, kad kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Kadangi Kelių eismo taisyklės nesieja kelio išimtinai su nustatyta tvarka įregistruotu statiniu, kelyje, kuris yra suprojektuotas ir įrengtas supilant statybinį laužą ir užpilant gruntu, galioja Kelių eismo taisyklės. Atitinkamai turi būti užtikrinama galimybė pravažiuoti bei eismo saugumas. Dėl aukščiau išdėstyto, Atsakovas laikytinas kelio valdytoju ir įpareigotinas priimti naują sprendimą. Dėl šių pareiškėjo skundo argumentų Komisija nurodė, kad Pareiškėjas šioje ginčo situacijoje, nesutikdamas su administracinio nusižengimo teisenos nepradėjimu, vadovaujantis ANK numatyta specialia apskundimo tvarka (ANK 622 straipsnis), turėtų kreiptis į apylinkės teismą, teikdamas skundą. Komisijos kompetencijai šiuo atveju nepriklauso nagrinėti skundų, susijusių administracinių nusižengimų teisena, todėl byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Kartu Komisija atkreipia dėmesį, kad ginčai dėl sugadinto kelio, esančio privačioje teritorijoje, sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, ir tam šiuo konkrečiu atveju kliūčių nėra, juolab, kad pats Pareiškėjas nuotolinio posėdžio metu patvirtino, jog Kelias priklauso jam nuosavybės teise, kaip patenkantis į jo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, Kelias yra servitutinis, Pareiškėjui yra žinomas tiek Kelią sugadinęs asmuo, tiek aplinkybės, kuriomis Kelias buvo sugadintas. Pareiškėjas su Komisijos Sprendimo argumentais nesutinka. Pareiškėjas neprašė Atsakovo pradėti būtent administracinio nusižengimo teiseną, todėl Komisijos sprendimas, kad jis turėjo galimybę apskųsti Atsakovo veiksmus būtent ANK 622 str. tvarka yra nepagrįstas. Pareiškėjas prašė, kad Atsakovas imtųsi bet kokių įstatymuose numatytų priemonių, kurios gali būti tiek administracinės, tiek civilinės teisės numatytos priemonės. Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. numatyta, kad savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Atsakovas atliko darbus statybos darbus ir įrengė kelią: suprojektuoto kelio vietoje lygino gruntą, atvežė statybos laužą, užpylė jį gruntu, sutankino. Viešuoju keliu naudojasi aplinkui dirbantys ūkininkai, medžiotojai, grybautojai, uogautojai, kurie vyksta į gretimus miško plotus. Atsakovo darbus įrengiant kelią patvirtina pareiškėjo pateiktos Komisijai ir su šiuo skundu papildomai pateikiamos fotonuotraukos. Atsakovas atliko statybos darbus, pakeitė natūralų gruntą statybos laužo ir atvežto grunto sluoksniais, juos sutankino. Statybos darbais Atsakovas pagamino nekilnojamąjį daiktą ir tapo juo savininku, sutinkamai su Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. Atsakovas privalo šį kelią prižiūrėti ir imtis įstatymuose numatytų priemonių kelią sugadinusiems asmenims nustatyti.

Atsiliepimas

Atsakovės Kelmės rajono savivaldybės administracijos atsiliepime nurodoma, kad nesutinkama su pareiškėjo R. K. (toliau - Pareiškėjas) 2021-10-11 skunde išdėstytais reikalavimais. Pareiškėjo pateikti dokumentai rodo, kad 2020 m. gruodžio mėn. Pareiškėjas sudarė nenukirstos medienos pirkimo - pardavimo sutartį bei krūmų valymo sutartį su A. P., pastarasis, išveždamas nupirktą medieną, apgadino per Pareiškėjo žemę einantį servitutinį kelią. Atsakovė pabrėžia, kad Pareiškėjo nurodytas kelias nėra vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias. Toks kelias numatytas NŽT sudarytuose projektuose, jis yra perspektyvinis, t. y., nustatyta galimybė tokio kelio atsiradimui ateityje. Jo nėra Kelmės rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąraše. Šiuo metu, kaip minėta, tai yra servitutinis kelias, kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus įregistruotas 2016-12-22 NŽT teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 28SK-1187-(14.28.110), tarnaujantis daiktas - Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas. Savivaldybė neturi nuosavybės teisės minėtam keliui, jo nevaldo, jo nenaudoja ir juo nedisponuoja. Pats pareiškėjas pripažįsta, kad kelias yra servitutinis. Kelmės rajono savivaldybės administracija (įskaitant jos filialą - Užvenčio seniūniją) kelio statybos darbų neorganizavo, nebuvo viešųjų pirkimų minimo kelio projektui parengti ir statybos darbams atlikti. Užvenčio seniūnas seniūnijos turima technika ir medžiagomis paties Pareiškėjo prašymu sutvirtino per Pareiškėjo žemę einantį Pareiškėjui priklausantį servitutinį kelią, tačiau pagalba negali būti pagrindu atsirasti nuosavybei. Nei savivaldybė, nei savivaldybės administracija su minėtu keliu susijusių santykių neadministruoja. Pareiškėjo teiginys, kad „Atsakovas pagamino nekilnojamąjį daiktą ir tapo jo savininku, <...> privalo šį kelią prižiūrėti ir imtis įstatymuose numatytų priemonių kelią sugadinusiems asmenims nustatyti“ neturi pagrindo. Servitutinius santykius reguliuoja Civilinio kodekso normos. Minėto kodekso 4.139 str. nustatyta: jeigu servituto turėtojas netinkamai įgyvendina servituto suteiktas tarnaujančiojo daikto naudojimo teises ir tuo pažeidžia tarnaujančiojo daikto savininko teises, tai tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kokius pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Ginčas sprendžiamas civilinio proceso tvarka. 2021-07-15 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 98-43 pažymėta: „Paslaugos užsakovas nurodė, kad A. P. baigęs visus darbus turėjo išlyginti ir sutvarkyti servitutinį kelią, bet tai atliko netinkamu metu ir atmestinai“. Atsakovas pažymi, kad ginčus dėl sutartinių prievolių nevykdymo ar netinkamo vykdymo bei dėl to kilusios žalos atlyginimo sprendžia teismas civilinio proceso tvarka. Net ir nustačius, kad A. P. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 str. 9 d., požymių, minėtas kodeksas nustato apibrėžtą ratą pareigūnų, turinčių teisę tirti administracinius nusižengimus ir surašyti protokolus už veiką, atitinkančią minėto kodekso 459 straipsnio 9 dalies dispoziciją (automobilių kelių, kelio statinių, įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonių sugadinimas) - tai policijos, muitinės, valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos bei savivaldybių administracijų pareigūnai (LR ANK 589 str.). Atsakovo įsitikinimu, paskutinių trijų institucijų pareigūnai tokią teisę turi tik tų institucijų valdomų ar administruojamų kelių sugadinimų atvejais. Dėl Lietuvos Administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 21R3-(AG3-134/23-2021) sprendimo Atsakovas nepasisako.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje nagrinėjamas administracinis ginčas dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 10 d. rašto (toliau – ir Raštas) teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir Komisijos) 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 21R3-155(AG3-134/23-2021).

Komisija 2021 m. lapkričio 8 d. priėmė Sprendimą Nr. 21R3- 155 (AG3-134/23-2021) bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukti.

Komisijos sprendime padaroma išvada, kad Pareiškėjas siekė, kad kompetentingos institucijos imtųsi veiksmų patraukiant administracinėn atsakomybėn už per jam nuosavybes teise priklausantį žemės sklypą einančio miško kelio sugadinimą kaltus asmenis. Minėtą pareiškėjo lūkesį, t. y. siekį, kad atsakovė dėl kelio sugadinimo pradėtų administracinio nusižengimo teiseną ir patrauktų atsakomybėn galimai žinomą kelią sugadinusį asmenį, nuotolinio posėdžio metu patvirtino ir pareiškėjo atstovas. Iš byloje aptartų aplinkybių Komisija sprendžia, kad pareiškėjas kreipėsi su prašymu, tikslu inicijuoti administracinio nusižengimo teiseną per jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą einantį kelią sugadinusio asmens atžvilgiu.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, 20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytų administracinių ginčų (bylų). LR administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams.

Komisijos sprendime nurodoma, kad komisijos kompetencijai nepriklauso nagrinėti skundų, susijusių su administracinių nusižengimų teisena, todėl byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Kartu komisija atkreipė dėmesį, kad ginčai dėl sugadinto kelio, esančio privačioje teritorijoje, sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ir tam šiuo konkrečiu atveju kliūčių nėra. Pareiškėjas nuotolinio posėdžio metu patvirtino, jog kelias priklauso jam nuosavybės teise, kaip patenkantis į jo nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, kelias yra servitutinis, pareiškėjui yra žinomas tiek kelią sugadinęs asmuo, tiek aplinkybės, kuriomis kelias buvo sugadintas.

Iš Komisijos nuotolinio posėdžio garso išrašo darytina išvada, kad pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas advokatas Rolandas Tamašauskas nurodė, kad pareiškėjas turi užtikrinti, kad gaisro atveju būtų galima patekti į mišką keliu, jei būtų žala dėl sudegusių medžių, kad būtų oficialiai nustatyti atsakingi asmenys. Taigi pareiškėjo keliamas pagrindinis reikalavimas – kad atsakovė nubaustų atsakingus asmenis, todėl nesutiktina su pareiškėjo skunde teismui nurodytais argumentais, kad pareiškėjas neprašė atsakovės pradėti administracinio nusižengimo teisenos.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisija tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo nutraukė bylą.

Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 10 d. raštu pareiškėjas informuojamas, kad kelias yra perspektyvinis, žemės reformos projektuose suprojektuotas kelias, kuris driekiasi per privačius sklypus; kelio nėra Kelmės rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąraše, savivaldybė jo nuosavybės teise nevaldo, todėl jokių priemonių nebus imamasi. Atsakovė pateikė pareiškėjui atsakymą išnagrinėjusi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2021 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. 9.4-6-792 persiųstą pareiškėjo R. K. prašymą. Pareiškėjo 2021 m. liepos 26 d. prašymu buvo prašoma nustatyti kaltus asmenis ir taikyti jiems įstatymų numatytas priemones.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir Komisijos posėdyje pateiktų šalių paaiškinimų matyti, kad pareiškėjo nurodytas kelias nėra vietinės reikšmės bendro naudojimo kelias. Komisijai atsakovė pateikė Kelmės rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą, iš kurio matyti, kad ginčui aktualus kelias nėra nurodytas Kelmės rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąraše. Nors pareiškėjas ir jo atstovas nurodo, kad faktiškai keliu naudojasi ir kitų sklypų savininkai, uogautojai, medžiotojai, grybautojai, vis dėlto atsakovė neturi nuosavybės teisės minėtam keliui, jo nevaldo, jo nenaudoja ir juo nedisponuoja.

Atsakovės atsiliepime taip pat nurodoma, kad net ir nustačius, kad A. P. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 str. 9 d., požymių, minėtas kodeksas nustato apibrėžtą ratą pareigūnų, turinčių teisę tirti administracinius nusižengimus ir surašyti protokolus už veiką, atitinkančią minėto kodekso 459 straipsnio 9 dalies dispoziciją (automobilių kelių, kelio statinių, įrenginių ar kelių eismo techninių reguliavimo priemonių sugadinimas) - tai policijos, muitinės, valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos bei savivaldybių administracijų pareigūnai (LR ANK 589 str.). Atsakovo įsitikinimu, paskutinių trijų institucijų pareigūnai tokią teisę turi tik tų institucijų valdomų ar administruojamų kelių sugadinimų atvejais.

Nors skundžiamu raštu atsakovė pagrįstai nurodė, kad dėl to, jog kelias nėra Kelmės rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąraše, savivaldybė jo nuosavybės teise nevaldo ir informavo, todėl jokių priemonių nebus imamasi, vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektui, todėl savo veikloje (t. y. priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis.

Pažymėtina, kad iš skundžiamo rašto pareiškėjas galėjo suprasti, kodėl atsakovė nesiims jokių priemonių, vis dėlto visi administracinio akto priėmimo argumentai pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnį privalo būti nurodomi administraciniame akte, o ne atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu. Nors negalima konstatuoti, kad skundžiamas aktas (Raštas) priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, vis dėlto pažymėtina, kad institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2017 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-317-624/2018).

Darytina išvada, kad šiuo atveju neišsamus motyvavimas skundžiamame akte, atsižvelgiant į pareiškėjo 2021 m. liepos 26 d. prašyme keltus reikalavimus, dėl kurių atsakovė negalėjo spręsti pagal kompetenciją, nelaikytinas esminiu Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje numatytų reikalavimų pažeidimu, dėl ko tokiu atveju kiltų pareiga skundžią administracinį aktą laikyti nepagrįstu ir panaikinti. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad laikytina ydinga praktika, kuomet visi / dalis administracinio akto priėmimo argumentų nurodomi ne administraciniame akte, o atsiliepime į skundą ar nagrinėjant bylą Komisijoje / teismo proceso metu.

Taigi Komisijos sprendimo ir atsakovės Rašto pareiškėjo skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo naikinti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Arvydas MartinavičiusJarūnė SedalienėVirginijus Stankevičius