Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovei D. S. dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo E. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ieškovas) ieškinyje teismo prašė pripažinti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp S. S. ir D. S. negaliojančia.

2. Nurodė, kad D. S. (toliau – ir atsakovė) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui 2017 m. kovo 1 d. pateikė prašymą skirti jai socialinio draudimo našlių pensiją, mirus jos sutuoktiniui S. S.. Fondo valdybos Alytaus skyrius, 2017 m. kovo 1 d. patikrinęs Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis apie santuokos sudarymą ir apie mirtį, nustatė, kad S. S. ir D. S. susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. S. S. mirė (duomenys neskelbtini). Fondo valdybos Alytaus skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymu, 2017 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei nuo 2017 m. gegužės 17 d. iki gyvos galvos paskyrė socialinio draudimo našlių pensiją. 2021 m. liepos 9 d. Fondo valdybos Kauno skyriuje buvo gautas E. S. prašymas skirti vienišo asmens išmoką, kuriame ji nurodė, kad yra išsiskyrusi ir nėra sudariusi kitos santuokos. Taip pat Fondo valdybos Kauno skyriui buvo pateikta (duomenys neskelbtini) ištuokos liudijimo kopija, kurioje nurodyta, kad S. S. ir E. S. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, tačiau šį ištuokos liudijimą patvirtinantis antspaudas yra (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos skyriaus. E. S. ir S. S. susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Duomenų apie minėtos santuokos nutraukimą nėra.

3. Ieškovo teigimu, S. S. mirties dieną galiojusios jo dvi santuokos su E. S. ir D. S. pažeidžia jo teisėtą interesą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, t. y. nustatyti asmenis, turinčius teisę gauti našlių pensiją ar vienišo asmens išmoką, išvengti neteisingo išmokų paskyrimo ir (ar) mokėjimo asmenims, kuriems šios išmokos nepriklauso, ir išmokų permokų susidarymo. Kadangi (duomenys neskelbtini) S. S. ir E. S. sudarė santuoką, o (duomenys neskelbtini) S. S., nenutraukęs šios santuokos, susituokė su atsakove, santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) tarp S. S. ir D. S., privalo būti pripažinta negaliojančia, nes buvo sudaryta pažeidžiant monogamijos principą.

4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) susituokė su S. S., jų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje. (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis mirė. Ji, sulaukusi įstatyme nustatyto pensinio amžiaus ir būdama našlė, 2017 metais pateikė prašymą Sodros Alytaus skyriui skirti jai socialinio draudimo našlių pensiją, kuri atsakovei 2017 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skirta iki gyvos galvos. 2021 m. liepos 9 d. Sodros Kauno skyriui E. S., buvusi pirmoji S. S. žmona, pateikė prašymą skirti jai vienišo asmens išmoką, nurodydama, jog yra išsituokusi ir nebuvo sudariusi kitos santuokos. (duomenys neskelbtini) E. S. buvo išduotas jos ir S. S. ištuokos liudijimas. Atsakovės teigimu, 1973–1980 metais imtinai, kai buvo atliekami S. S. santuokos bei skyrybų su E. ir santuokos su atsakove sudarymo veiksmai, tiek Civilinės metrikacijos skyriuose, tiek ir kitose institucijose dokumentų blankai buvo pildomi / rašomi ranka arba pildomi spausdinimo mašinėle. Ieškovas teismui nepateikė įrodymų, jog šiuo atveju nebuvo įsivėlusi žmogiškoji klaida, kad galimai atsakingas asmuo nesuvedė į programą duomenų apie S. S. ir E. S. ištuoką, dėl to registruose atsirado atitinkami nesutapimai.

5. Pažymėjo, kad S. S. mirė (duomenys neskelbtini), nuo jo mirties dienos praėjo jau beveik 24 metai, todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.44 straipsnio 2 dalies nuostatomis, netenkama teisės pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia. Atsakovės santuoka nuo (duomenys neskelbtini) laikoma pasibaigusia, nes mirė vienas iš sutuoktinių. Taigi, šiuo atveju nėra ginčo dalyko, nes negalima pripažinti negaliojančiu dalyko, kuris sprendimo priėmimo metu jau faktiškai neegzistuoja.

6. Akcentavo, kad subjektai, turintys teisę pareikšti ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia dėl monogamijos principo pažeidimo, įvardinti CK 3.38 straipsnio 1 dalyje, tačiau ieškovui tokia teisė nesuteikta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp S. S. ir D. S. negaliojančia nuo jos sudarymo momento dėl monogamijos principo pažeidimo, pripažįstant nesąžiningu sutuoktinį S. S., mirusį (duomenys neskelbtini).

8. Nustatė, kad S. S. ir D. S. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), kuri įregistruota (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). S. S. mirė (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2022 m. gegužės 4 d. rašto bei (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad E. S. ir S. S. (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje.

9. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškinys pareikštas asmens, neturinčio teisės jį reikšti. Pasisakydamas šiuo aspektu nurodė, kad ieškovas į teismą dėl santuokos nutraukimo kreipėsi gindamas savo paties interesą, o būtent, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi.

10. Teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, nurodė, kad objektyvių, patikimų duomenų apie E. S. ir S. S. santuokos nutraukimą byloje nėra. Pažymėjo, kad nors byloje yra pateiktas (duomenys neskelbtini) ištuokos liudijimas, kuriame nurodyta, kad S. S. ir E. S. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau šis ištuokos liudijimas patvirtintas (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriaus antspaudu. Teismas šį įrodymą vertino kaip nepatikimą ir juo nesivadovavo.

11. Teismas vertino, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog šalių santuoka buvo nutraukta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Laikėsi pozicijos, kad Kauno regioninio valstybės archyvo pateikti dokumentai neįrodo, jog teismas buvo priėmęs įsiteisėjusį sprendimą dėl S. S. ir E. S. santuokos nutraukimo iki (duomenys neskelbtini), kai S. S. susituokė su atsakove. Iš Kauno regioninio valstybės archyvo pateiktų Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo nagrinėtų civilinių bylų apskaitos–statistinių kortelių nustatė, kad teisme 1977 m. rugsėjo 27 d. buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei E. S. dėl ištuokos ir turto padalijimo, tačiau byloje nepateikta duomenų, jog šalių santuoka buvo nutraukta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

12. Nurodė, kad laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) (S. S. ir E. S. santuokos sudarymo) iki (duomenys neskelbtini) (S. S. ir D. S. santuokos sudarymo) galiojusio Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso 40 straipsnyje buvo numatyta, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. S. ir E. S. sudarytos santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos organuose nebuvo įregistruotas.

13. Darė išvadą, jog S. S., nenutraukęs santuokos su E. S., pateikdamas prašymą įregistruoti naują santuoką, elgėsi nesąžiningai. Taigi, teismas S. S. ir atsakovės santuoką pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento dėl monogamijos principo pažeidimo, pripažindamas nesąžiningu S. S..

14. Teismas vertino, jog atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji ir S. S. susituokė (duomenys neskelbtini) ir kartu pragyveno iki pastarojo mirties daugiau nei 18 metų, buvo sukūrę šeiminius santykius, nešalina SŠK ir CK nustatyto santuokos pripažinimo negaliojančia pažeidus monogamijos principą pagrindo.

15. Sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos yra susidariusios dėl S. S., mirusio (duomenys neskelbtini), veiksmų, jam nesąžiningai sudarius antrą santuoką, atsakovė apie tai nežinojo, todėl teismas iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Nesutinka su teismu, kad E. S. išduotas ištuokos liudijimas prieštarauja kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Tokios pozicijos apeliantė laikosi, nes negali būti laikoma prieštaravimu teismo sprendime įvardijama situacija, kad „...šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, šis ištuokos liudijimas patvirtintas (duomenys neskelbtini) rajono civilinės metrikacijos skyriaus antspaudu“, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kitoje savivaldybėje tokio paties pavadinimo padalinys – Civilinės metrikacijos skyrius, valstybės vardu vykdydamas analogiškas valstybines funkcijas, nebūtų galėjęs išdavinėti kvestionuojamo ištuokos liudijimo kitoje savivaldybėje gyvenantiems asmenims. Taip pat ištuokos liudijimas išrašytas ant tuo laikotarpiu naudojamos nustatytos formos blanko, liudijime yra kompetentingos institucijos apvalus antspaudas ir atsakingo asmens parašas, liudijime užpildytos visos reikalingos grafos, tačiau teismas dėl šių atsakovės argumentų nepasisakė. Ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų, kad trečiojo asmens jam, o vėliau ir teismui pateiktas ištuokos liudijimas yra padirbtas ar suklastotas, teismas nėra pasisakęs dėl šio liudijimo neatitikimo teisės aktams.

16.2. Teismas, remdamasis santuokos sudarymo akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), daro nepagrįstą išvadą, jog S. S. Civilinės metrikacijos įstaigai buvo nurodęs, kad yra „nevedęs“. Apeliantės teigimu, šį santuokos sudarymo akto įrašą pildė ne pats S. S., o civilinės metrikacijos įstaigos darbuotoja, nes įrašas rašytas rašomąja mašinėle, tik pabraukimai daryti ranka, dėl ko negali būti atmesta žmogiškosios klaidos tikimybė. Nesant neginčijamų įrodymų, neva S. S. nurodė esąs „nevedęs“, nėra pagrindo pripažinti jį buvus nesąžiningu sudarant santuoką su atsakove.

16.3. Teismas nepasisakė ir nevertino ne tik atsakovės žodžiu duotų parodymų, bet nepasisakė ir nevertino trečiojo asmens E. S. žodinių parodymų, kad ji savęs nelaiko našle, o laiko, kad buvo išsiskyrusi.

16.4. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad byloje nepateikta duomenų, jog šalių santuoka buvo nutraukta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Anot apeliantės, tokia išvada neatitinka kitų bylos duomenų bei santuokos ir šeimos kodekso nuostatų.

16.5. Teismas netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 265 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nepasisakė dėl atsakovės pateikto bažnyčios išduoto santuokos liudijimo apie jos ir S. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje sudarytą bažnytinę santuoką. Akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 1994 m. balandžio 21 d. nutarimo nuostatos, suvienodinant / suteikiant vienodą teisinę reikšmę civilinei ir bažnytinei santuokoms, suponuoja išvadą, kad sprendžiant dėl civiline tvarka sudarytos santuokos pripažinimo negaliojančia, turėjo būti sprendžiamas klausimas ir dėl bažnytinės santuokos pripažinimo negaliojančia / galiojančia, tačiau toks klausimas teisme nebuvo nagrinėjamas.

16.6. Sprendime konstatuojant vien tik ieškovo interesų pažeidimą visiškai ignoruojamas atsakovės interesas likti pripažintai / įsitikinusiai buvus ištekėjus ir daug metų gyvenus santuokinį gyvenimą, santuokoje pagimdžius sūnų bei interesas laikyti save našle, o ne vienišu asmeniu.

16.7. Teismas tenkindamas ieškinį ir atsakovės su S. S. sudarytą santuoką pripažindamas negaliojančia nuo jos sudarymo momento, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir tuo pažeidė CPK 330 straipsnio nuostatas.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Ištuokos liudijimo ir kitų rašytinių įrodymų duomenų prieštaravimų kiekis bei pobūdis leidžia spręsti, jog Ištuokos liudijime nurodyti duomenys negali būti vertinami kaip rašymo ar žmogiškosios klaidos. Nepaisant to, kuriame iš Civilinės metrikacijos skyrių ((duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)) būtų įregistruotas santuokos nutraukimas, Ištuokos liudijimo registracijos vieta turėjo sutapti su šį liudijimą patvirtinančiu antspaudu, kadangi Civilinės metrikacijos skyrius galėjo disponuoti tik savo įstaigos antspaudu. Ištuokos akto numeris ir sudarymo data negali būti vertinami kaip rašybos klaida. Teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai Ištuokos liudijimą vertino kaip nepatikimą įrodymą ir juo nesivadovavo, nes jis prieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams.

17.2. Bažnytinės santuokos pasibaigimą reglamentuoja kanonų teisė ir tai nelaikytina bendrosios kompetencijos teismų jurisdikcija. Be to, Konstitucijos 38 straipsnio ketvirtosios dalies nuostata, kad „Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją“, įsigaliojo kartu su Konstitucija ir grįžtamosios galios neturi. Šia Konstitucijos nuostata bažnytinė santuokos registracija pripažįstama tik po 1992 m. lapkričio 2 d., todėl apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai neįvertino (duomenys neskelbtini) sudarytos bažnytinės santuokos fakto, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

17.3. Atsakovė ir E. S. yra S. S. našlės, tačiau įstatymų leidėjas nenumatė galimybės našlių pensiją skirti ir mokėti dviem vieno mirusio asmens našlėms, kadangi tai prieštarautų principui ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė nekyla). Jei ieškovas, egzistuojant faktinei situacijai, kai yra dvi mirusio asmens našlės, joms abiem išmokėtų našlių pensiją, jis padarytų žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, o jei vienai iš našlių būtų paskirta ir mokama vienišo asmens išmoka, žalą patirtų valstybės biudžetas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

19. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

20. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. S. su atsakove santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad S. S. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su E. S.. Santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriuje. S. S. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje ginčas kilo dėl antrosios santuokos, sudarytos tarp S. S. ir atsakovės, pripažinimo negaliojančia, kaip pažeidus monogamijos principą. Į teismą su ieškiniu kreipėsi Sodros Kauno skyrius, kadangi, jo teigimu, S. S. mirties dieną galiojusios jo dvi santuokos su E. S. ir atsakove pažeidžia ieškovo teisėtą interesą, įtvirtintą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, t. y. nustatyti asmenis, turinčius teisę gauti našlių pensiją ar vienišo asmens išmoką, išvengti neteisingo išmokų paskyrimo ir (ar) mokėjimo asmenims, kuriems šios išmokos nepriklauso, ir išmokų permokų susidarymo.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį tenkino – pripažino santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp S. S. ir atsakovės negaliojančia nuo jos sudarymo momento dėl monogamijos principo pažeidimo, pripažįstant nesąžiningu sutuoktinį S. S., mirusį (duomenys neskelbtini). Procesinį sprendimą argumentavo tuo, kad objektyvių, patikimų duomenų apie pirmosios santuokos nutraukimą byloje nėra. Teismas į bylą pateiktą (duomenys neskelbtini) ištuokos liudijimą, kuriame nurodyta, kad S. S. ir E. S. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), vertino kaip nepatikimą ir juo nesivadovavo.

23. Atsakovė apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį ir jos su S. S. sudarytą santuoką pripažindamas negaliojančia nuo jos sudarymo momento, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir tuo pažeidė CPK 330 straipsnio nuostatas.

24. CPK 330 straipsnis numato, kad materialinės teisės normų pažeidimas yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti, jeigu pirmosios instancijos teismas netinkamai jas pritaikė arba išaiškino. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys netenkinamas.

25. Byloje kilo ginčas dėl santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp S. S. ir D. S., todėl nagrinėjamu atveju taikomos teisės normos, galiojusios santuokos sudarymo metu - Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – SŠK). Pagal SŠK, galiojusio (duomenys neskelbtini) S. S. ir D. S. sudarant santuoką, 17 straipsnio 1 punktą, buvo neleidžiama sudaryti santuokos tarp asmenų, iš kurių bent vienas jau yra kitoje santuokoje. SŠK 42 straipsnis numatė, kad santuoka gali būti pripažįstama negaliojančia, jeigu pažeistos santuokos sudarymo sąlygos, nustatytos SŠK 15–17 straipsniuose, taip pat tais atvejais, kai santuoka įregistruota neketinant sukurti šeimos (fiktyvi santuoka), o to paties kodekso 45 straipsnyje buvo nurodyta, kad reikalauti pripažinti santuoką negaliojančia dėl to, kad ji sudaryta tarp asmenų, iš kurių bent vienas santuokos sudarymo metu jau buvo kitoje santuokoje, turi teisę sutuoktinis, kuris santuokos sudarymo metu nebuvo kitoje santuokoje, taip pat asmenys, kurių teisės pažeistos šios santuokos sudarymu, ir prokuroras.

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės su S. S. sudarytą santuoką pripažino negaliojančia, kadangi jam pritrūko objektyvių ir pakankamų duomenų apie pirmosios santuokos, sudarytos S. S. su E. S., nutraukimą. Taigi, teismas laikė, kad S. S., sudarydamas santuoką su atsakove, pažeidė monogamijos principą, buvo nesąžiningas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pakanka įrodymų išvadai, kad S. S. su E. S. sudaryta santuoka buvo nutraukta.

27. Visų pirma, nesutiktina su apylinkės teismo vertinimu dėl (duomenys neskelbtini) ištuokos liudijimo nepatikimumo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo neigiamai vertinamas E. S. ir S. S. (duomenys neskelbtini) ištuokos liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kaip teisingai nurodo apeliantė savo procesiniuose dokumentuose, yra surašytas ant valstybės institucijų nustatytos ir tuo laikotarpiu naudojamos formos blanko, ištuokos liudijime yra atsakingo asmens parašas, užpildytos visos reikiamos grafos, liudijimas paženklintas apvaliu antspaudu. Liudijime nurodyta, kad jis išduotas pilietei E. S.. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad reikalavimo dėl šio ištuokos liudijimo pripažinimo fiktyviu ar negaliojančiu ieškovas neteikė. Vadinasi, šis įrodymas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra oficialus ir galiojantis, patvirtinantis, kad santuoka tarp E. S. ir S. S. buvo nutraukta. Todėl vertintina kaip nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtas ištuokos liudijimas yra nepatikimas ir juo vadovautis negalima.

28. Svarbi yra ir ta aplinkybė, jog iš Kauno regioninio valstybės archyvo pateiktų Kauno miesto Panemunės rajono liaudies teismo nagrinėtų civilinių bylų apskaitos–statistinių kortelių nustatyta, kad teisme 1977 m. rugsėjo 27 d. buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei E. S. dėl ištuokos ir turto padalijimo. Ištuokos liudijimas išduotas (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas nėra pateiktas ir apylinkės teismas tai vertino kaip aplinkybę, patvirtinančią, jog S. S. nebuvo išsituokęs. Teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka, nes civilinės bylos iškėlimas patvirtina, jog S. S. siekė išsituokti, ištuokos liudijimas išduotas sekančiais metais, t.y. atliekant nuoseklius veiksmus. Sprendimo nepateikimas vertinant, kad nuo ištuokos liudijimo išdavimo praėjo 45 metai, nepatvirtina fakto, kad sprendimo nebuvo.

29. Antra, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis santuokos sudarymo akto įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), padarė nepagrįstą išvadą, jog kadangi S. S. Civilinės metrikacijos skyriui buvo nurodęs, kad yra nevedęs, todėl nepagrįstai jį pripažino nesąžiningu. Pasisakant šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į dvi reikšmingas aplinkybes: pirma, santuokos sudarymo įrašą tikėtina pildė ne pats S. S., o civilinės metrikacijos skyriuje dirbanti (-is) darbuotoja (-as), kadangi įrašas padarytas rašomąja mašinėle, o tik pabraukimai atlikti ranka, todėl, kaip teisingai nurodė apeliantė, šiuo konkrečiu atveju neatmestina žmogiškosios klaidos tikimybė; antra, byloje esantis Kauno savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 23 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog S. S. ir atsakovės ranka pildyto pareiškimo santuokai sudaryti nėra išlikę, kadangi jie, pasibaigus saugojimo terminui, buvo sunaikinti. Sutiktina su apeliante, kad šiuo atveju pačių besituokiančiųjų ranka pildytame pareiškime nurodyti duomenys galėtų būti vertinami kaip neginčijami įrodymai. Taigi, priešingai nei nurodė apylinkės teismas, aplinkybė, kad S. S., sudarydamas antrąją santuoką Civilinės metrikacijos skyriui buvo nurodęs, jog yra nevedęs, neįrodo fakto, kad iš tiesų taip buvo, o ne įsivėlė žmogiška klaida santuokos sudarymo akto įraše atliekant pabraukymus ranka. Kita vertus, ir nurodymas „nevedęs“, ir nurodymas „išsituokęs“ suteikia teisę sudaryti santuoką.

30. Pažymėtina, kad SŠK 195 straipsnis reglamentavo susituokiančiųjų supažindinimą su santuokos sudarymo sąlygomis bei tvarka ir sutuoktinių teisių bei pareigų jiems išaiškinimą. Šiame straipsnyje buvo numatyta, kad Civilinės metrikacijos organas, priėmęs pareiškimą, privalo susituokiančiuosius supažindinti su santuokos sudarymo sąlygomis ir santuokos registravimo tvarka, įsitikinti, kad šie asmenys yra vienas antrą painformavę apie savo sveikatos būklę ir šeiminę padėtį, taip pat jiems išaiškinti jų kaip būsimų sutuoktinių ir tėvų teises bei pareigas ir įspėti dėl atsakomybės už kliūčių santuokai sudaryti nuslėpimą. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu teismas daro išvadą, jog civilinės metrikacijos organai turėdami pareigą patikrinti norinčių susituokti asmenų pateiktų duomenų tikrumą, ją atliko.

31. Trečia, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kodėl E. S., anot ieškovo, esanti vienintelė teisėta S. S. žmona, jam mirus, ir jai sulaukus pensinio amžiaus, nesikreipė į Sodrą dėl našlės pensijos skyrimo (nors pagal įstatymą tam turėjo visas teises), o į Sodrą kreipėsi 2021 metais dėl vienišo asmens išmokos gavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks E. S. (pirmosios S. S. žmonos) elgesys patvirtina faktą, kad ji save laikė ne našle, o išsituokusiu asmeniu.

32. Ketvirta, tiek Socialinio draudimo pensijų, tiek Vienišo asmens išmokų įstatymai reglamentuoja skirtingų tipų išmokas. Vienu atveju išmokos mokamos mirusio sutuoktinio našlei, kitu atveju – išsiskyrusiam, vienišam asmeniui. Šiuo atveju E. S. pripažįstant vienišu, išsiskyrusiu asmeniu, o atsakovę D. S. - S. S. našle, šios dvi moterys turi teisę gauti atitinkamų rūšių išmokas. Priešingu atveju būtų pažeisti jų teisėti interesai. Pažymėtina, kad priešingai nei nurodė ieškovas, šiuo atveju S. S. našlės yra ne dvi, o viena – atsakovė D. S., todėl jai išmokant našlės pensiją žala Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nebus padaryta. Tas pats pasakytina ir dėl vienišo asmens išmokos, kadangi šiuo atveju E. S. bus mokama tik ši išmoka (kadangi jai nepriklauso socialinio draudimo našlės pensija).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame teismo sprendime konstatuojant vien tik ieškovo interesų pažeidimą, visiškai ignoruojami atsakovės interesai. Akcentuotina, kad atsakovė D. S. su S. S. santuokoje išgyveno virš 18 metų, santuokoje jiems gimė sūnus. Akivaizdu, kad pripažinus santuoką negaliojančia, yra pažeidžiami atsakovės interesai save laikyti ištekėjusia moterimi, 18 metų gyvenusiai santuokoje ir joje susilaukus sūnaus, taip pat save laikyti našle, o ne vienišu asmeniu.

Dėl procesinės bylos baigties.

34. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo abejoti (duomenys neskelbtini) E. S. išduotu ištuokos liudijimu, kuris, priešingai, nei nurodė apylinkės teismas, įrodo pirmosios S. S. sudarytos santuokos pasibaigimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas per daug formaliai išnagrinėjo bylą, nevertino bylai reikšmingų anksčiau nurodytų aplinkybių, ieškovo interesus iškėlė aukščiau kitų byloje dalyvavusių asmenų interesų, vertindamas įrodymus pažeidė CPK 178 straipsnio reikalavimus, ko pasėkoje nepagrįstai sprendė, jog S. S. buvo sudaręs dvi santuokas ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, draudžiančias sudaryti santuoką, tarp asmenų, iš kurių bent vienas santuokos sudarymo metu jau yra kitoje santuokoje (SŠK 17 straipsnio 1 punktas), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys netenkinamas (329 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme.

35. Atsakovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidas (patvirtina 2022 m. rugpjūčio 3 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1045837). Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistina iš ieškovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme.

36. Tenkinus apeliacinį skundą teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė. Atsakovė už apeliacinio skundo pateikimą sumokėjo 146 Eur dydžio žyminį mokestį. Ši suma pagrįsta, todėl priteistina iš ieškovo (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, juridinio asmens kodas 188677437, atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, juridinio asmens kodas 188677437, atsakovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 146 Eur (vieno šimto keturiasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.