- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-16
- Bylos Nr.
- e2A-279-252/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00736-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Eigirdas Činka
- Ieškovas
- Ž. D.
- Atsakovas
- V. B.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Eigirdo Činkos, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. D. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-11-29 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5059-266-2019 pagal ieškovo Ž. D. ieškinį atsakovui V. B. dėl piniginių lėšų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Ž. D. teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4300 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas P. D.. Pagal išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą P. D. turtą paveldėjo jo vaikai, t. y. ieškovas, R. D. ir D. M..
3. Gavęs mirusio tėvo banko sąskaitos išrašą pastebėjo, kad P. D. (duomenys neskelbtini) bankiniu pavedimu pervedė atsakovui 4300 Eur (39 349,15 (duomenys neskelbtini) kronų) sumą. Duomenų, kad ši suma jo tėvui buvo grąžinta nėra, todėl ji turi būti priteista iš atsakovo.
4. Mano, kad ginčas su atsakovu turėtų būti sprendžiamas vadovaujantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.237 - 6.242 straipsniai) institutu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2019-11-29 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš Ž. D. V. B. 800 Eur atstovavimo išlaidų, o į valstybės biudžetą 11,64 Eur pašto išlaidų.
6. Teismas nustatė, kad iš P. D. banko sąskaitos išrašo matyti, jog (duomenys neskelbtini) jis, nenurodydamas nei asmens pavardės, nei paskirties, į atsakovo sąskaitą pervedė 4300 Eur, kurie buvo konvertuoti į (duomenys neskelbtini) kronas, viso 39 949 (duomenys neskelbtini) kronų. Atsakovo teigimu pinigai buvo skirti automobilio P. D. (duomenys neskelbtini) pirkimui. P. D. mirė beveik po dviejų metų.
7. Teismas pasisakė, kad paveldimos gali būti ne tik palikėjo nuosavybe buvusios lėšos, bet ir palikėjo turėta turtinė teisė jas išreikalauti iš kitų asmenų, jeigu ji nėra neatskiriamai susijusiu su palikėjo asmeniu. Paveldėto turto masė vertinama pagal palikimo atsiradimo laiką. Teismas nustatė, kad duomenų, jog P. D. būtų reikalavęs grąžinti jam lėšas ir jų negavo, nėra.
8. Pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą nei ieškovas, nei kiti įpėdiniai nėra paveldėję jokio reikalavimo atsakovo atžvilgiu, toks reikalavimas nebuvo įtrauktas į dalintino P. D. turto sąrašą, todėl teismas sprendė, kad pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą ieškovui nepriklauso reikalavimo teisė dėl paminėtų lėšų į atsakovą. Be to, yra dar du įpėdiniai, todėl ieškovas vienas negali turėti reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu.
9. Teismas vertino, kad šiuo atveju nėra nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo pagrindo, nes ieškovas nežino už ką buvo pervesti pinigai.
10. Teismas nenustatęs, kad lėšos buvo pervestos suklydimo/apgaulės įtakoje, pasisakė, kad atsakovo ir liudytojų R. B., J. L. ir V. L. paaiškinimai, kuriuos jis vertino kaip patikimus, patvirtina, kad tuo metu buvo aiškiai išreikšta P. D. valia pervesti pinigus atsakovui automobilio pirkimui. Pervesti pinigai tuoj pat buvo panaudoti automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimui. Todėl teismas konstatavo, kad negalima tvirtinti, jog lėšos buvo pervestos be pagrindo, ir, kad atsakovas praturtėjo P. D. lėšų sąskaita.
11. Teismas pasisakė, kad tenkinant ieškovo ieškinį būtų įvedamas neapibrėžtumas, bei paneigiama tiesioginių santykių dalyvių valia, o mokėjimo atlikimas negali būti laikomas nepagrįstu praturtėjimu, nes jis atliktas su mokėtojo valia ir lėšų grąžinimo nebuvo reikalaujama. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovas reikalavimo teisės į atsakovą dėl lėšų priteisimo, neturi, todėl teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
12. Papildomai pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo nepagrįsto praturtėjimo aspektu, teismas pabrėžė, kad vien išrašas iš P. D. banko sąskaitos nepatvirtina, kad atsakovas gaudamas iš jo 4300 Eur nepagrįstai praturtėjo. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovas turi įrodyti, jog lėšas jis gavo pagrįstai. Teismas sutiko su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis dėl pinigų atsakovui pervedimo automobilio pirkimo tikslu, todėl vertino, kad ir šiuo pagrindu ieškovas, ieškinio reikalavimo neįrodė.
13. Teismas netenkino atsakovo prašymo vadovaujantis CPK 95 straipsnio nuostatomis už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti ieškovui 5000 Eur baudą, 50 procentų iš šios sumos skiriant atsakovui, nes neišžvelgė ieškovo veiksmuose piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-11-29 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti pilna apimtimi ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
15. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius, konstatuojant, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovą dėl lėšų priteisimo. Visas P. D. turtas yra paveldimas pagal įstatymą, todėl reikšti reikalavimus dėl paveldimo turto turi bet kuris paveldėtojas. Paveldėtojas perimdamas reikalavimą, perima tiek teisių, kiek turėjo miręs asmuo. Tai, kad pagal paveldėjimo teisės liudijimą nei ieškovas, nei kiti įpėdiniai nėra paveldėję jokio reikalavimo atsakovo atžvilgiu, nepaneigia ieškovo reikalavimo teisės susigrąžinti kitiems asmenims P. D. perleistas pinigines lėšas.
16. Mano, jog aplinkybės, kad P. D. šių lėšų nereikalavo, negali būti vertinamos atsakovo naudai ir kad atsakovas neprivalo jų grąžinti. Būtent atsakovas privalo įrodyti ir pagrįsti, jog jam pervestos lėšos, buvo grąžintos P. D..
17. Teigia, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas yra subsidiaraus taikymo. Jis taikomas tada, kai ginčo negalima išspręsti kitais pažeistų civilinių teisių gynimo būdais. Apelianto nuomone, šiuo atveju yra visos nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos, t. y. P. D. pervedus 4300 Eur į atsakovo sąskaitą ir nesant jokių duomenų apie piniginių lėšų grąžinimą, pastarasis nepagrįstai praturtėjo ginčo suma. Juolab, kad ginčo, jog tokią sumą atsakovas gavo iš P. D. – nėra, o įrodymų, kad lėšas grąžino - atsakovas nepateikė.
18. Teismas nepagrįstai vertino, jog atsakovui pinigai buvo pervesti automobilio pirkimui ir, kad liudytojų parodymai neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.
19. Apeliantas įsitikinęs, kad nesant sutarties, kurios pagrindu buvo pervesti pinigai atsakovui, pastarasis turi pateikti įrodymus, kad tuos pinigus grąžino. Tai, kad iš (duomenys neskelbtini) atsakovas P. D. prašymu turėjo nupirkti automobilį nepagrindžia fakto, jog nurodomas automobilis buvo pirktas P. D.. Teismui ieškovas teikė VĮ Regitra išrašą iš kurio matyti, kad tuo laikotarpiu atsakovo nurodomas (duomenys neskelbtini) automobilis nebuvo P. D. vardu registruotas. Be to, iš pateiktų rašytinių įrodymų apie tokios transporto priemonės įsigijimą, akivaizdu, kad ją įsigijo asmeniškai pats atsakovas ir už gerokai didesnę sumą (5274,20 Eur = 49 000 (duomenys neskelbtini) kronų), nei P. D. pervedė atsakovui. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kieno vardu Lietuvoje buvo įregistruotas šis automobilis. Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoja apklausta atsakovo motina R. B. patvirtino, jog automobilis (duomenys neskelbtini) yra pas atsakovą ir registruotas jo vardu.
20. Atsakovui nepagrindus savo argumentų apie iš P. D. gautų lėšų grąžinimą, ieškinys turėjo būti patenkintas.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
22. Nurodo, kad tiek automobilio (duomenys neskelbtini) įsigijimą P. D. lėšomis jo naudai, tiek vėlesnį automobilio atsisakymą ir pinigų grąžinimą P. D. patvirtino liudininkai R. B. ir V. L.. Faktą dėl to, kad automobilį (duomenys neskelbtini) atsakovas pirko P. D. patvirtino ir paties P. D. ilgametis draugas J. L.. Tokie P. D. ir atsakovo santykiai atitiko komiso/pavedimo santykius, tik dėl artimo ryšio atsakovas tokius veiksmus atliko neatlygintinai.
23. Pabrėžia, kad jis neįrodinėja, kad automobilis (duomenys neskelbtini) priklauso P. D. nuosavybės teise. (duomenys neskelbtini) iš kur pirktas automobilis P. D. ir negalėjo būti įvardytas pirkėju, nes jis pirkimo – pardavimo sutarties ir nesudarinėjo, tačiau tai nepaneigia tarp atsakovo ir P. D. buvusios sutarties dėl automobilio įgijimo fakto.
24. Mano, jog aplinkybės dėl to, koks automobilio likimas P. D. jo atsisakius, nėra svarbios šioje byloje, nes ieškovo tėvas jo neįgijo ir jam pinigai buvo grąžinti. Automobilio kainos pasikeitimas taip pat neturi įtakos santykių fakto buvimui.
25. Atsakovas nurodo, kad gavęs pervestas lėšas kitą dieną (duomenys neskelbtini) nupirko automobilį (duomenys neskelbtini), ką patvirtina (duomenys neskelbtini) automobilio pirkimo - pardavimo sutartis ir banko sąskaitos išrašas dėl mokėjimo nurodymo, kuriame matoma, kad lėšos pervestos automobilio pardavėjui (duomenys neskelbtini), t. y. kitą dieną po lėšų iš P. D. įskaitymo. (duomenys neskelbtini) į P. D. banko sąskaitą įnešta 4250 Eur grynaisiais pinigais. Kadangi atsakovas nebuvo tuo metu Lietuvoje, P. D. persigalvojus dėl automobilio, V. L., paprašytas atsakovo, grąžino aptariamą sumą. Iš niekur kitur P. D. pinigų įnešti į savo sąskaitą negalėjo.
26. Be to, P. D. per beveik 2 metus nereikalavo grąžinti aptariamų pinigų, o (duomenys neskelbtini) įsigijo kitą automobilį - (duomenys neskelbtini).
27. Atsakovas pripažįsta, kad neturi jokio dokumento, kuriuo būtų patvirtinamas lėšų grynaisiais pinigais perdavimas P. D., nes juos siejo artimas ryšys ir nebuvo poreikio lėšų perdavimo forminti rašytiniais dokumentais. P. D. nuo (duomenys neskelbtini) metų iki savo mirties kartu gyveno su R. B., atsakovo mama. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-2239-266/2019 R. B. reiškia reikalavimą pripažinti jai nuosavybę į ieškovo ir kitų įpėdinių paveldėtą turtą, kuris buvo pagerintas jos lėšomis esant jos ir P. D. jungtinės veiklos susitarimui. Šioje byloje ieškovas patvirtino, kad su tėvu nebendravo (duomenys neskelbtini).
28. Ieškovo reikalavimą drausti naudotis liudytojų parodymais, nevertinti kitų duomenų, patvirtinančių P. D. ir atsakovo santykius bei lėšų grąžinimą, ir vadovautis tik mokėjimo atlikimu, laiko piktnaudžiavimu teise.
29. Mano, kad ieškovas iškraipo atsakovo nurodytas ir teismo nustatytas faktines aplinkybes. Nors ir cituoja teismų praktiką dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo, bet ieškovas šių sąlygų egzistavimo nepagrindė.
30. Atsakovas įrodė, kad tarp jo ir P. D. susiklostė sutartiniai santykiai dėl automobilio pirkimo. Ieškovas nepaneigė, kad P. D. pinigus pervedė savo valia ir tokius veiksmus atliko išimtinai savo interesais ir rizika. Pabrėžia, kad ginčo santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.
31. Sutinka su teismo vertinimu, kad ieškovas kaip vienas iš trijų P. D. paveldėtojų apskritai negali vienas pats turėti reikalavimo teisės į atsakovą. Teismui priteisus lėšas tik vienam paveldėtojui iš trijų paveldėtojų, būtų pažeisti kitų paveldėtojų pagal įstatymą teisės bei interesai. Ieškovas teikdamas ieškinį nenurodo, kad jis reiškia reikalavimą ir seserų R. D. bei D. M. vardu, nors pats nurodo, kad reikalavimo teises paveldėti turėtų visi įpėdiniai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
32. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad iš P. D. sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini) į atsakovo banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) atliktas 4300 Eur (39 349,15 (duomenys neskelbtini) kronų) mokėjimo pavedimas. (duomenys neskelbtini) P. D. mirė. (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį patvirtinti P. D. įpėdiniai – ieškovas Ž. D., D. M. ir R. D.. Vienas iš P. D. įpėdinių - jo sūnus Ž. D. pareiškė ieškinį dėl paminėtos sumos grąžinimo, nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto pagrindu.
34. Pirmosios instancijos teismas, detaliai išanalizavęs ginčo šalių pozicijas, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, pagrįstai pasisakė, kad paveldėjimo teisės liudijime, išduotame įstatyminiams įpėdiniams, įskaitant ir ieškovą, reikalavimo teisė į atsakovą nėra nurodoma. Tačiau apeliacinės instancijos teismas laiko teisiškai nepagrįstais, ginčijamo sprendimo motyvus ir jiems pritariančius atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, jog be ieškovo esant ir kitų P. D. įpėdinių, jis vienas apskritai negali turėti reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu. Kiekvienas įpėdinis savo procesines teises realizuoja savarankiškai ir tai, jog kiti įpėdiniai apsisprendė nesikreipti teisminės gynybos, negali tokios teisės eliminuoti iš likusio įpėdinio.
35. Nepaisant pirmiau aptartos išvados, ieškovas reikalavimo teisę į atsakovą turėjo įrodinėti kitais, o ne paveldėjimo teisinių santykių pagrindais, ką ieškovas ir atliko, nurodydamas, kad jo reikalavimas grindžiamas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto pagrindu.
36. Nepagrįstas praturtėjimas reglamentuojamas CK 6.242 straipsnyje, kurio normų paskirtis – įgyvendinti bendrąją taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Nurodytame straipsnyje nustatytos sąlygos, kurios būtinos konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo ir turi prievolę už praturtėjimą atlyginti kitam asmeniui, kurio sąskaita tai įvyko (ar kaip šiuo atveju – jo įpėdiniui).
37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2018-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).
38. Pagal kasacinio teismo praktiką aplinkybę, kad asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas, priešingai teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (LAT 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009)
39. Ieškovui teisinis pagrindas, kuriuo buvo pervesta ginčo suma į atsakovo sąskaitą, nežinomas. Savo reikalavimą jis grindžia tik rašytiniu įrodymu – P. D. banko sąskaitos išraše fiksuotu ginčo sumos pervedimu atsakovui. Atsakovas atsikirsdamas į ieškinio reikalavimus nurodė, kad ginčo sumą ieškovo tėvas jam pervedė automobiliui (duomenys neskelbtini) nupirkti.
40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pozicija, kad ginčo suma į atsakovo sąskaitą buvo pervesta pavedimo teisinių santykių pagrindu laiko pagrįsta bylos duomenimis. Atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas byloje priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir įrodymus vertino neišsamiai ar formaliai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaujantis, teismas atmeta ieškovo reikalavimus.
41. Papildomai pažymėtina, kad šiuo atveju reikšminga ta faktinė aplinkybė, kad P. D. banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog atsakovui ginčo suma pervesta (duomenys neskelbtini), o jau (duomenys neskelbtini) atsakovas sudarė automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį. Kad P. D. (duomenys neskelbtini) atsakovo vardu nupirktas automobilis buvo pristatytas ir jis juo kurį laiką važinėjo, nurodė ne tik atsakovo motina R. B., kurią su ieškovo tėvu siejo artimi santykiai, bet ir liudytojas J. L.. Tiek atsakovas, tiek paminėti liudytojai paaiškino, kad P. D. persigalvojo ir nutarė nepirkti automobilio, nes šis buvo įgytas už didesnę sumą ir didesnis, nei jis tikėjosi.
42. Ieškovo pateikti duomenys apie jo tėvo sąskaitoje esančių lėšų judėjimą, leidžia vertinti atsakovo nurodomas aplinkybes dėl pirmiau aptartų P. D. pervestų lėšų atsakovui grąžinimo labiau tikėtinomis, nei abejotinomis. P. D. (duomenys neskelbtini) į savo sąskaitą įnešė 2900 Eur, o (duomenys neskelbtini) dar 1350 Eur, viso 4250 Eur. Ši suma artima pervestai atsakovui sumai ir atitinka liudytojo V. L. nurodytas aplinkybes, kad jis esant atsakovui (duomenys neskelbtini), paprašytas R. B. šią sumą grąžino P. D.. Pateiktas šio liudytojo banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad jis reguliariai, kas mėnesį, iš savo sąskaitos išsigrynindavo po 500 Eur, tad teismas neturi pagrindo netikėti V. L., kad jis turėjo realias finansines galimybes ginčo sumą grąžinti už atsakovą.
43. Vertinant P. D. sąskaitos išrašą ginčui aktualiu laikotarpiu akivaizdu, kad pagrindinės ir reguliarios jo pajamos tebuvo kas mėnesį gaunama išmoka 274,10 Eur, po to 327,83 Eur iš (duomenys neskelbtini) nereguliariai gaunamos skirtingos, bet 300 Eur neviršijančios išmokos iš (duomenys neskelbtini) ir iš privataus asmens gaunamas metinis nuomos mokestis už žemę (221 Eur ar 260 Eur ). P. D. išlaidos, kurios atsispindi minėtame išraše tik patvirtina, kad jis aktyviai naudojosi savo sąskaitoje esančiomis lėšomis tiek įvairiems atsiskaitymams, tiek išsigrynindamas. Ieškovas neteikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad P. D. grynais pinigais įsineštos didelės piniginės sumos atsižvelgiant į jo gaunamas pajamas buvo gautos iš kito šaltinio, o ne iš V. L.. O kita, į P. D. sąskaitą pervesta didesnė suma, buvo už parduotą žemės sklypą, tačiau ši 4900 Eur suma buvo pervesta gerokai vėliau ((duomenys neskelbtini)), nei 4250 Eur jis įnešė į savo sąskaitą.
44. Be to, (duomenys neskelbtini) iš jo sąskaitos buvo nuimta viso 4000 Eur ir (duomenys neskelbtini) jo vardu įregistruotas automobilis (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė tik sustiprina vertinimą, kad pirmiau nurodytų liudytojų, kurie nors ir susiję su atsakovo motina gerais asmeniniais santykiais, paaiškinimai yra objektyvūs ir teisingi bei patvirtina atsakovo paaiškinimus, kad P. D. turėjo realių ketinimų pirkti automobilį ir atsakovui lėšos buvo pervestos būtent šiuo tikslu. Be to, P. D. be smulkių išlaidų ar išsigrynintų lėšų, (duomenys neskelbtini) išsigrynino 2000 Eur, o (duomenys neskelbtini) už dar 2000 Eur įsigijo ir atsiskaitė mokėjimo kortele už pirkinį. Ieškovo tėvo įplaukos ir išlaidos atsispindinčios ieškovo pateiktame P. D. banko sąskaitos išraše, leidžia spręsti, kad iš esmės jis iki (duomenys neskelbtini) išleido tiek įneštas grynais 4250 Eur, tiek gautas už žemės sklypą sumas, savo poreikių tenkinimui. Tad šiais duomenimis spręsti apie atsakovo nepagrįstą praturtėjimą ar turto įgijimą nėra pagrindo.
45. Tai, kad atsakovas neneigia pinigų pervedimo į jo sąskaitą fakto, ar, kad P. D. su atsakovu nebuvo sudarę rašytinio susitarimo dėl automobilio pirkimo bei į bylą nėra pateiktas rašytinis patvirtinimas apie pervestų pinigų grąžinimą, neleidžia sutikti su apeliantu, kad šioje teisinėje situacijoje yra visos nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos sąlygos.
46. Apelianto akcentuojamos aplinkybės dėl dabartinio automobilio (duomenys neskelbtini) savininko ar tai, kad (duomenys neskelbtini) P. D. vardu nebuvo registruotos naujai įsigytos transporto priemonės, nėra reikšmingos sprendžiant šalių ginčą. Juolab, kad atsakovas atsikirsdamas į ieškovo argumentus ir pasisakydamas dėl ginčo esmės, tokių aplinkybių ir neįrodinėjo. Atsakovas ir liudytojai nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) pargabentas automobilis neatitiko P. D. lūkesčių, todėl jis jo nusprendė nepirkti, būtent dėl šios priežasties pinigai per kitą asmenį jam buvo grąžinti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad pinigų grąžinimo aplinkybės pirmosios instancijos teismo sprendimu įvertintos nepakankamai.
47. Subjektyvi apelianto nuomonė, teigiant, kad teismas neišsiaiškinimo ginčo lėšų grąžinimo aplinkybių prieštaringa, nes pats apeliantas skunde dėsto nesutikimo su tokių aplinkybių vertinimu, atliktu teismo sprendime, argumentus. Apeliacinio skundo argumentai, apie įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo trūkumus, kai apeliantas konkrečiai neįvardija įrodymų, neatskleidžia jų reikšmės tinkamam bylos išnagrinėjimui, laikytini deklaratyviais. Kita vertus, vien tai, kad apeliantas nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis, nesudaro pagrindo spręsti apie teismo procesinio sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą.
48. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių; teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, todėl priimdamas skundžiamą sprendimo dalį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. Kitais apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentais plačiau nepasisakytina, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui neturi.
50. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1600 Eur išlaidų. Ši suma pagal 2004-04-02 Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nuostatas, neviršija nustatytos maksimalios mokėtinos sumos už tokio procesinio dokumento parengimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši byla nėra sudėtinga, tas pats advokatas atsakovą atstovavimo ir pirmosios instancijos teisme, tad ginčo situacija jam buvo žinoma. Kita vertus, atsakovo prašoma priteisti suma apeliacinėje instancijoje dvigubai viršija pirmosios instancijos teismo priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo bei teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis) atsakovo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 900 Eur (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019-11-29 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. B., gim. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Ž. D., gim. (duomenys neskelbtini), 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.