Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovui A. G., ieškovo atstovui advokatui A. Š., atsakovei G. G. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei G. G. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį ar kitų prašymų iki posėdžio teismui nepateikė, ieškinys įteiktas Civilinio proceso kodekso 123 str. 3 d. numatyta tvarka, o apie teismo posėdį pranešta 2016-04-05 viešo paskelbimo būdu, nes nežinoma jos gyvenamoji ir darbo vieta, o teismui žinomu adresu nepavyko įteikti teismo šaukimo. Kadangi atsakovei ieškinys buvo įteiktas tinkamai, jai apie bylos iškėlimą teisme žinoma, ji atsiliepimo nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, bylos eiga nesidomėjo, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tarp šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 120 (25 b. l.). 2016-01-29 Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Linkuvos seniūnijos pažyma įrodo, jog šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi (8 b. l.). VĮ Registrų centro pranešimais nustatyta, kad šalys bendrąja jungtine nuosavybės teise nekilnojamojo turto nevaldo (12 b. l.). Ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) (10-11 b. l.). Ieškovas nurodo, jog šalys kito dalintino turto, kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Dėl santuokos nutraukimo.

Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos Civilinio kodekso 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgtina į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Ieškovas nurodo, kad šalys jau nuo 1997 metų neveda bendro ūkio ir negyvena kartu, ieškovas nurodo, kad šeimyninių santykių iširimo priežastis buvo atsakovės pavydas, nuolatiniai konfliktai namuose, kildavę atsakovės iniciatyva. Atsakovė nepateikė teismui atsikirtimų, paaiškinimų, įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytas aplinkybes, todėl teismas sprendžia pagal byloje esančius įrodymus, o ieškovo (atstovo) paaiškinimai taip pat yra įrodymų šaltinis (CPK 177 str.). Iš ieškovo, jo atstovo paaiškinimų matyti, kad atsakovė pažeidė savitarpio pagarbos bei moralinės paramos sutuoktinės pareigas ir laikytina kalta dėl santuokos iširimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės, paliekant šalims santuokines pavardes – G., G. (CK 3.60 str. 2, 3 d., 178, 185 str.).

Ieškovas nurodo, jog šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi.

Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.

Pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Civilinio kodekso 3.88 straipsnis reglamentuoja konkrečiai, koks turtas ir kokiu atveju pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o Civilinio kodekso 3.89 straipsnis - asmenine sutuoktinių nuosavybe. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą reglamentuoja Civilinio kodekso 3.116–3.129 straipsniai. Byloje dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai ir teismas šioje vietoje neturi būti aktyvus (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Ieškovas nurodė, kad šalys turtą pasidalino notarine tvarka. Pateikti rašytiniai įrodymai, jos dalintino nekilnojamojo turto neturi, nes yra registruotas tik ieškovės vardu iki santuokos sudarymo (10-12 b. l.).

Ieškovas nurodo, kad santuokoje įgyto dalintino kilnojamojo turto neturi. Šios aplinkybės patvirtintos ir ieškovo (atstovo) teismo posėdžio metu. Nekilnojamasis turtas, registruotas atsakovės vardu yra asmeninis turtas, nes įgytas iki santuokos sudarymo, todėl nedalintinas (10-11 b. l., CK 3.89 str., CPK 178, 185 str.).

Ieškovas nei asmeninių, nei bendrų su atsakove kreditorių nenurodė. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog šalys turėtų kreditorių (CPK 178, 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. 2016-01-22 sprendimu ieškovui buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant jį nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo (5-6 b. l.). Pateikta 2016-04-20 patikslinta pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų įrodo, jog ieškovas patyrė 146,29 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi ieškinys tenkintinas, o ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistas, todėl iš atsakovės valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 41,00 Eur žyminis mokestis ir 146,29 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 282 straipsniais, Civilinio kodekso 3.59, 3.60 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti A. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. G. (J.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 120, dėl atsakovės G. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – G., G..

Tarpusavio išlaikymo nepriteisti.

Priteisti iš atsakovės G. G. valstybei bylinėjimosi išlaidas – 41 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis - bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodas – 5660).

Priteisti iš atsakovės G. G. valstybei bylinėjimosi išlaidas – 146,29 Eur (vieno šimto keturiasdešimt šešių eurų, 29 euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas – 188659752, banke AB ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – už antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.