- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-27
- Bylos Nr.
- 2-969-169/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00581-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Pareiškėjas
- G. G.
- Advokatai
- Gintaras Gricius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal pareiškėjos G. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir testamento (palikimo akto) patvirtinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja G. G. kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl asmeninio testamento patvirtinimo bei patvirtinti asmeninį testamentą. Nurodė, jog 1992 m. gegužės 8 d. ji įsigijusi trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno kartu su savo šeima bei globotine R. G.. Jų kaimynystėje ((duomenys neskelbtini esančiame bute, toje pačioje laiptinėje) gyveno Z. B. su žmona N. B.. Jie buvo jau senyvo amžiaus, jiems buvo reikalinga priežiūra, todėl ji su savo šeima visada jiems padėdavusi, parūpindavusi jiems maisto produktų, vaistų. Dažnai juos lankydavo ir kartu vesdavosi globotinę R., kurią jie labai mylėjo (vadindavo savo anūke). Z. B. ir N. B. ne kartą jai buvo užsiminę, jog norėtų, kad po jų mirties jiems priklausantis butas atitektų būtent globotinei R. G. arba jai, kaip jos globėjai. Pažymėjo, jog po N. B. ir Z. B. mirties ji butą prižiūrėjusi ir mokėjusi mokesčius. Nurodė, jog 2011 m. rugsėjo mėnesį būdama Z. B. ir N. B. priklausančiame bute, lentynoje tarp knygų radusi 1995 m. rugpjūčio 15 d. Z. B. ir N. B. sudarytą palikimo aktą, kuriuo jiems priklausantį butą po jų mirties paliko pareiškėjai G. G.. Be to, nurodė mananti, jog terminą kreiptis į teismą dėl asmeninio testamento (palikimo akto) patvirtinimo praleidusi dėl svarbios priežasties, nes apie Z. B. ir N. B. sudarytą palikimo aktą sužinojusi tik 2011 m. rugsėjo mėn.
Pareiškėja G. G. teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Ji paaiškino, jog B. savo vaikų neturėjo, labai mylėjo R. Ji eidama leisti vaistų B. vesdavosi kartu R. Po N. mirties Z. kalbėjęs, jog nori spėti persirašyti butą savo vardu ir po to perrašyti jai, tačiau nepraėjus trim savaitėms po žmonos mirties jis mirė. Kai B. mirė, ieškojo jų giminių, bet neradę. Ji užeinanti kartais pažiūrėti, ar kas neapsigyveno ir valydama dulkes ant sekcijos radusi tą dokumentą – palikimo aktą.
Pareiškėjos atstovas advokatas Gintaras Gricius, antrindamas pareiškėjai, nurodė, jog pareiškėjai gyvenant (duomenys neskelbtini), šalia kaimynystėje gyveno Z. B. ir N. B., kurie savo vaikų neturėjo. R. G. B. mylėjo, vadino savo anūke. Buvo išreiškę norą savo butą palikti R. G.. Pareiškėja praeitų metų rugsėjo mėnesį rado testamentą, kad jai B. palieka butą ir kad jį panaudotų R. G. naudai. Ne tik pareiškėja žinojo apie tokius B. ketinimus, bet ir kaimynai, nes visą laiką apie tai buvo kalbama. B. mirus oficialaus testamento nebuvo. Pagal įstatymą pareiškėja paveldėti buto negalėjo. G. iki pat šiol mokėjo mokesčius už butą, juo rūpinosi. Tikėjosi, kad bus kažkada galimybė, kad jiems atitektų butas. Atsitiktinai bute rado tą asmeninį abiejų B. palikimo aktą - testamentą.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas, kuriam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b. l. 23), į teismo posėdį neatvyko, atsiliepime į pareiškimą nurodė pareiškimą spręsti teismui savo nuožiūra (b. l. 24).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, gali testamentu atimti paveldėjimo teisę iš vieno, kelių ar visų įpėdinių (CK 5.19 straipsnis). Testamentas yra pirminis juridinis faktas, kuris, įvykus kitam juridiniam faktui – atsiradus palikimui – sukuria teisinį paveldėjimo santykį – testamentiniai įpėdiniai kviečiami paveldėti. LR CK numato dviejų rūšių testamentus: oficialiuosius ir asmeninius (CK 5.27 straipsnis). Asmeninis, kaip ir oficialusis, testamentas yra vienašalis sandoris, kuriuo išreiškiama jį sudariusio asmens valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo jo mirties atveju. CK 5.30 straipsnio pirmoje dalyje nustatyti asmeniniam testamentui būtini reikalavimai, kuriems esant toks testamentas galioja: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Asmeninis testamentas negalioja, jeigu nenurodyta jo sudarymo data ir vieta tik tuo atveju, kai testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų bylos aplinkybių. Įstatymas nereglamentuoja asmeninio testamento teksto, tačiau nurodo, kad per klaidą praleistas koks nors žodis arba žodis parašytas neteisingai, nedaro testamento negaliojančio; galioja ir atitinkamos sąlygos, jeigu dėl jų prasmės nekyla neaiškumų (CK 5.30 straipsnio 2 dalis).
Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata, neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų.
Iš byloje esančio Palikimo akto (b. l. 6) matyti, jog Z. B. ir N. B. 1995 m. rugpjūčio 15 d. surašė ir pasirašė testamentą, kuris iš esmės atitinka asmeninį testamentą. Jame yra aiškiai nurodyta testatorių vardas, pavardė, testamento sudarymo data ir vieta. Iš pateikto teismui tvirtinti testamento turinio matyti ir aiški testatorių valia palikti jiems po ½ dalį jiems priklausančio buto pareiškėjai G. G.. Tai suponuoja išvadą, jog turtas pareiškėjai paliekamas po jų mirties. Tai yra asmeninio testamento sudarymo požymis. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 11) akivaizdu, jog Z. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir N. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties pagal LR 1991.05.28 įstatymą Nr. I-1374, 1992-01-17, Nr.427 pagrindu nuosavybės teise priklausė po ½ buto su rūsiu Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Iš mirties įrašų Nr.48 (b. l. 15) ir Nr.16 (b. l. 16) matyti, jog N. B. mirė (duomenys neskelbtini), o Z. B. – (duomenys neskelbtini). Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pateiktas tvirtinti testamentas atitinka CK 5.30 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus asmeniniam testamentui pripažinti, todėl jis tvirtintinas.
CK 5.31 straipsnio 4 dalis numato, kad asmeninis testamentas, neperduotas saugoti šiame straipsnyje nustatyta tvarka, turi būti pateiktas teismui tvirtinti per vienerius metus nuo testatoriaus mirties. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja palikimo aktą rado tik 2011 m. rugsėjo mėnesį, ir todėl objektyviai neturėjo jokios galimybės kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas turi pakankamą pagrindą minėtąją priežastį laikyti svarbia ir atnaujinti pareiškėjai terminą pateikti teismui jį tvirtinti (CPK78 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 577, 578, 579-582 straipsniais, teismas
nutaria:
patenkinti pareiškimą.
Atnaujinti įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir patvirtinti Z. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), ir N. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), palikimo aktą - asmeninį testamentą, sudarytą 1995 m. rugpjūčio 15 d., kuriuo jie po savo mirties G. G. paliko butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Teismo nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per septynias dienas nuo nutarties priėmimo Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.