- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-03
- Bylos Nr.
- N-575-6673-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 20 d. nutarties I. K. (I. K.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Vilniaus regiono departamento vyriausioji specialistė 2010 m. gegužės 19 d. nutarimu I. K. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142⁹ straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 1 500 Lt baudą. Nuobauda jam paskirta už tai, kad nors jis, būdamas UAB „Vilrenaras“ direktoriumi, patikrinimui privalėjo pateikti 5 vairuotojų 285 darbo dienų tachografo registracijos lapus nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. kovo 29 d., pateikė tik 133 darbo dienų tachografo registracijos lapus, iš jų 2 tachografo registracijos lapai buvo naudoti ilgiau kaip 24 val., nepateikė 54 procentų tachografo registracijos lapų. Konstatuota, jog I. K., nesaugodamas vairuotojų tachografo registracijos lapų įmonėje daugiau kaip metus ir jų nepateikdamas tikrinimo metu, pažeidė Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 „Dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų“ (toliau – ir Reglamentas) 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 20 d. nutartimi I. K. skundą, kuriuo šis prašė bylą nutraukti, iš dalies patenkino, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Vilniaus regiono departamento 2010 m. gegužės 19 d. nutarimą panaikino ir bylą grąžino Valstybinės transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Vilniaus regiono departamentui nagrinėti iš naujo.
Iš pateikto 2010 m. gegužės 4 d. UAB „Vilrenaro“ patikrinimo akto Nr. KVI-R-10-020 nustatyta, kad protokolas I. K. buvo surašytas remiantis šiuo patikrinimo aktu. Patikrinimo akte nurodytas patikrinimo laikotarpis nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. kovo 29 d. Jame konstatuota, kad įmonė turi 6 transporto priemones su galiojančiomis licenzijos kortelėmis vežti krovinius vidaus maršrutais, įmonėje dirba 4 vairuotojai. Patikrinimo akto 7.1.1. lentelėje, kurioje nurodyti patikrinti vairuotojų dirbtų dienų tachografo registracijos lapai, į vairuotojų sąrašą įtrauktas ir įmonės direktorius I. K. Grafoje „privalėjo pateikti dirbtų dienų (skaičius)“ nurodyta visiems po 57. Tikrinimo rezultatų suvestinėje nurodyta, kad patikrinti 5 vairuotojai, dirbę 285 dienas. Kuo remiantis patikrinimo akte ir tikrinimo rezultatų suvestinėje nurodytos dirbtos darbo dienos nenurodyta. Iš į bylą pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių už tikrintą laikotarpį nustatyta, kad juose nurodytas dirbtų dienų skaičius nesutampa su patikrinimo akte nurodytomis dirbtomis dienomis. Teismas konstatavo, jog, kaip apskaitomas darbuotojų darbo ir poilsio laikas, reglamentuoja Darbo kodekso normos. Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, atstovas nepateikė jokių įrodymų, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai būtų pripažinti negaliojančiais ar kitaip nuginčyti. Atstovo paaiškinimai teismo posėdyje, kad turi būti skaičiuojamos ir poilsio dienos, o ant tachografų registracijos lapų, pasibaigus poilsio dienoms, nors jie ir nebuvo naudoti, vairuotojai turėjo padaryti atžymas ranka, įvertinti kaip neparemti jokiais norminiais aktais ir netraktuotini kaip pažeidimas, jei tokie įrašai ranka nebuvo daromi ant nepanaudotų tachografų lapų. Padaryta išvada, kad dėl netinkamo patikrinimo akte, protokole bei nutarime nurodyto darbo dienų skaičiaus nėra galimybės nustatyti, ar pateiktas kaltinimas atitinka ATPK 142⁹ straipsnio 3 dalies dispozicijoje aptartą pažeidimą. Teismas rėmėsi ATPK 7 straipsniu, pažymėjo, kad nei protokolą surašęs pareigūnas, nei nutarimą priėmusi pareigūnė nesurinko neginčijamų įrodymų, rėmėsi vien patikrinimo aktu, kurio minėti duomenys neatitinka I. K. pateiktų įrodymų. Nurodyta, jog tikrinant nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą teismas visų pirma turi nustatyti, ar yra administracinio teisės pažeidimo įvykis ir sudėtis. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nusprendė, kad priimtas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes yra priimtas nesurinkus pakankamai įrodymų, o pateikti duomenys dėl darbo dienų skaičiaus prieštarauja Darbo kodekso normose nustatytoms darbo ir poilsio laiko apskaitos normoms.
III.
Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Vilniaus regiono departamento 2010 m. gegužės 19 d. nutarimą palikti galioti. Apeliantas paaiškina, kad inspekcijos pareigūnai atliko vairuotojų darbo ir poilsio laiko apskaitos kontrolę įmonėje „Vilrenaras". Buvo tikrinamas laikotarpis nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2010 m. kovo 29 d., šį laikotarpį sudaro 57 dienos. Įmonėje buvo patikrinti 5 vairuotojų darbo ir poilsio laiko apskaitos duomenys, todėl iš viso turėjo būti pateikti 285 dienų tachografo registracijos lapai (pagal Reglamento 14 straipsnio 2 dalį ūkio subjektas saugo registracijos lapus ne mažiau kaip metus ir tikrinančiam pareigūnui paprašius tokius lapus parodo arba perduoda). Apeliantas nurodo, kad Reglamentas aptaria tiek vairuotojų darbo, tiek ir poilsio laiko apskaitą, kadangi neapskaitant poilsio laiko nėra galimybės apskaityti vairuotojų darbo laiko, kuriam yra nustatyti apribojimai ir ypatumai. Reglamento 14 straipsnyje nėra išskirta, kad saugomi ir pateikiami tik dirbtų dienų registracijos lapai. Apeliantas pažymi, kad darbo ir poilsio laikai sudaro vieningą darbo laiko apskaitos sistemą ir nereikalaujama atskirai išskirti, kad įmonė turi pateikti ir poilsio laiko tachografų registracijos lapus su ranka padarytais įrašais. Nurodoma, jog „darbo" ir „dirbtų dienų" sąvokos nebūtinai naudojamos tik faktiškam darbo laikui apibrėžti (pvz., darbo laiko apskaitai įmonėje naudojamas dokumentas „Darbo laiko apskaitos žiniaraštis", kuriame žymimas ir poilsio laikas). Apeliantas remiasi Reglamento 15 straipsnio 7 dalies a punkto, 15 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pažymėdamas, kad kai vairuotojas negali pasinaudoti transporto priemonėje sumontuota įranga, atitinkami duomenys įrašomi ranka, į juos patenka ir poilsio laikas, kad įmonė turi saugoti ne tik iš tachografo išimtus tachografo registracijos lapus, bet ir tachografo registracijos lapus su ranka darytais įrašais. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu kaip teisės aktu, reglamentuojančiu darbo ir poilsio laiko trukmę bei apskaitą transporte, paneigdamas Reglamento ir 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento bei Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85, tiesioginį taikymą Lietuvoje, vykdant vairuotojų darbo ir poilsio laiko apskaitą (Darbo kodekso 3 str. 1 d.). Apeliantas pažymi, kad Europos Sąjungos teisės normos yra neatsiejama Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutarties dalis, o Darbo kodekso 8 straipsnio 1 dalis numato tarptautinių sutarčių viršenybę prieš šio kodekso nuostatas. Apelianto teigimu, teismas netinkamai aiškino ir taikė Reglamento nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamu teismo nutarimu bylos medžiaga grąžinta institucijai, surašiusiai protokolą administracinio teisės pažeidimo byloje, nagrinėti iš naujo, nurodant, jog įmonės vairuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose už tikrintą laikotarpį nurodytas vairuotojų dirbtų dienų skaičius nesutampa su patikrinimo akte nurodytomis dirbtomis dienomis, o institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, atstovas nepateikė įrodymų, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiai būtų pripažinti negaliojančiais ar kitaip nuginčyti. Padaryta išvada, kad dėl netinkamo patikrinimo akte, protokole bei nutarime nurodyto darbo dienų skaičiaus nėra galimybės nustatyti, ar asmeniui pateiktas kaltinimas atitinka ATPK 142⁹ straipsnio 3 dalies dispozicijoje aptartą pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad nei protokolą surašęs pareigūnas, nei nutarimą priėmusi pareigūnė nesurinko neginčijamų įrodymų, rėmėsi vien patikrinimo aktu, kurio duomenys neatitinka I. K. pateiktų įrodymų. Teismas nusprendė, kad nutarimas priimtas nesurinkus pakankamai įrodymų.
ATPK 142⁹ straipsnio 3 dalis numato, jog daugiau kaip 20 procentų kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautinio susisiekimo maršrutais, ekipažams (vairuotojams) privalomų tachografo registracijos lapų ir (ar) duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš patikrintų vairuotojo darbo dienų), nesaugojimas nustatytą laiką įmonėje arba nuo tachografo registracijos lapuose ir (ar) duomenyse, perkeltuose iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš įmonėje patikrintų vairuotojo darbo dienų), nustatytų daugiau kaip 20 procentų vairuotojų darbo ir poilsio režimo pažeidimų užtraukia baudą įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, nuo 1000 iki 2000 litų.
Tarybos reglamento Nr.3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų 15 straipsnio 2 dalyje išdėstyta, kad vairuotojai naudoja registracijos lapus arba vairuotojo kortelę kiekvieną darbo dieną, pradėdami nuo to momento, kai jie perima transporto priemonę. Šiuo atveju, kaip pagrįstai nurodoma pirmosios instancijos teismo nutartyje, UAB „Vilrenaras“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose už tikrintą laikotarpį nurodytas vairuotojų dirbtų dienų skaičius nesutampa su Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2010 gegužės 4 d. patikrinimo akte nurodytomis jų dirbtomis dienomis (b. l. 3-6, 57). Tačiau skundžiamoje teismo nutartyje nėra įvertinta, kokią įtaką toks skirtumas turi įtakos I. K. veikos kvalifikavimui. Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalis numato administracinio teisės pažeidimo byloje priimto nutarimo panaikinimą ir bylos grąžinimą institucijai, įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tik įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą pažeidimą (kai reikia atilikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą ir teismas pats nesiima keisti veikos kvalifikavimo). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta procesinio teismo sprendimo rūšis turi būti priimama išimtiniais atvejais (padarytas klaidas ar trūkumus pirmiausia turi bandyti ištaisyti pats administracinis teismas), aiškiai motyvuojant ir siejant bylos grąžinimą su papildomų bylos aplinkybių tyrimu ar su veikos perkvalifikavimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N-261-1111/2008, N-444-305/2008). Pažymėtina, jog ATPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta įrodymų rinkimo pareiga taikoma ir teismams. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konstatavo, kad teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Išdėstytomis aplinkybėmis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, perduodant bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.