Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. P. (toliau ir – pareiškėja), jos atstovui advokatui Dainiui Dargevičiui,

Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau ir – Institucija), kurios pareigūnas atliko administracinio teisės nusižengimo tyrimą bei priėmė skundžiamą nutarimą, atstovei Ingai Šileikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, dėl kurio priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, A. P. skundą dėl Palangos savivaldybės administracijos 2024 m. liepos 29 d. nutarimo panaikinimo, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Institucijos priimto ir pareiškėjos skundžiamo nutarimo esmė

1. 2024 m. liepos 29 d. Palangos miesto savivaldybės administracija priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. P. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 154 straipsnio 1 dalyje, bei paskyrė jai 20 Eur baudą (toliau – Nutarimas). Nutarime konstatuota, kad A. P., būdama UAB „Jūros smeltė“ direktore, įmonės vardu 2022 m. birželio 23 d. gavus Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus išduotą leidimą Nr. (17.33.)-PR2-58 teikti paslaugas viešosiose vietose adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – leidimas), kuris galiojo iki 2025 m. gegužės 23 d., savo vardu įgaliojo kitus asmenis verstis leidimuose nurodyta veikla ar pagal sutartį perdavė jiems šias teises. Tokia savo veika A. P. pažeidė galiojančių Palangos miesto prekybos viešosiose vietose taisyklių 16 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 154 straipsnio 1 dalyje.

II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Teismo posėdžio metu pareiškėja A. P. palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti, mano, kad ji nepagrįstai buvo nubausta. Papildomai paaiškino, kad ji nežinojo, jog UAB „Jūros smeltė“ leidimas prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose randasi prekybos vietoje adresu (duomenys neskelbtini), esančioje dėžėje. Ji niekada nebuvo davusi jokių įgaliojimų kitiems asmenims verstis leidimuose nurodyta veikla ir niekam pagal sutartį nebuvo perdavusi leidimo prekiauti.

5. Teismo posėdžio metu liudytoja E. O. parodė, kad ji yra individualios įmonės savininkė. Jos įmonė veiklą vykdo, be kita ko, ir adresu (duomenys neskelbtini). Ji prekiauti leidimo neturi, nors leidimus prekybai žadėjo parūpinti N., kurio pavardės ji nežinanti. Jos pardavėja R. A. jai pasakė, kad vyko patikrinimas, kokius konkrečiai dokumentus, ar tarp jų ir UAB „Jūros smeltė“ leidimą prekiauti, pardavėja pateikė Palangos miesto savivaldybės tikrintojams, ji nežino. Gal iš ankstesnių laikų dėžėje, kur yra laikomi dokumentai, ir buvo UAB „Jūros smeltė“ leidimas. Ji nepažįsta A. P., ir nežino, kad ji yra UAB „Jūros smeltė“ direktorė.

6. Teismo posėdžio metu liudytojas M. G. parodė, kad jis yra buvęs UAB „Nelima“ direktorius. Jam yra žinoma, kad UAB „Nelima“ nuomojasi nuomos sutarties pagrindu iš UAB „Jūros smeltė“ pastatą – kavinę, tačiau prekybinių vietų UAB „Nelima“ nebuvo išsinuomojusi. Mano, kad prekybinės vietos priklauso UAB „Jūros smeltė“.

7. Teismo posėdžio metu liudytoja R. A. parodė, kad vasaros metu ji dirbo E. O. individualioje įmonėje, prekiavo vafliais ir kitais maisto gaminiais. Prisimena, kad vieną darbo dieną atvyko Palangos savivaldybės tikrintojai ir paprašė parodyti prekybai reikalingus dokumentus, taip pat ir leidimą prekiauti. Ji iš dėžės, kuri buvo prekybos vietoje, išėmė dokumentus ir parodė savivaldybės darbuotojams. Tai, kad leidimas prekiauti yra išduotas UAB „Jūros smeltė“ ji nežinojo, jai apie tai pasakė tikrintojai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo faktinių bylos aplinkybių vertinimas, argumentai bei išvados

Skundas tenkinamas.

9. Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 1 dalimi pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

10. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja skundžiamu nutarimu nubausta pagal ANK 154 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji būdama UAB „Jūros smeltė“ direktore, įmonės vardu 2022 m. birželio 23 d. gavus Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus išduotą leidimą Nr. (17.33.)-PR2-58 teikti paslaugas viešosiose vietose adresu (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2025 m. gegužės 23 d., savo vardu įgaliojo kitus asmenis verstis leidimuose nurodyta veikla ar pagal sutartį perdavė jiems šias teises. Tokia savo veika A. P. pažeidė galiojančių Palangos miesto prekybos viešosiose vietose taisyklių 16 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 154 straipsnio 1 dalyje.

13. Pareiškėja ginčija Institucijos įrodymų vertinimą ir padarytas išvadas dėl jos kaltumo pagal ANK 154 straipsnio 1 dalį, tvirtindama, kad jos vadovaujamai įmonei išduoto leidimo prekybai niekam neperdavė, nei įgaliojo kitų asmenų verstis leidime nurodyta veikla, nei pagal sutartį perdavė teises verstis leidime nurodyta veikla.

14. ANK 154 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo šešiolikos iki trisdešimt eurų. Ši norma yra blanketinė, joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Institucijos nutarime nurodyta, kad A. P. savo veiksmais pažeidė Palangos miesto prekybos viešose vietose taisyklių 16 punktą.

15. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-348 1 punktu, patvirtintų Prekybos viešoje vietoje taisyklių 16 punktas numato, kad leidimo turėtojas negali savo vardu įgalioti kitų asmenų verstis leidime nurodyta veikla (išskyrus verslo liudijime įrašytą fizinį asmenį, kaip tai nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1797 „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir Veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“) ar pagal sutartį perduoti jiems šios teisės.

16. Byloje esančiais įrodymais – tarnybiniu pranešimu, nuotraukomis, statinių išdėstymo schema, Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus leidimu prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose Nr. (17.33)-PR2-58, 2024 m. gegužės 10 d. darbdavės E. O. individualios įmonės ir darbuotojos R. O. darbo sutartimi, bei kita rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2024 m. birželio 16 d., 13.55 val., Palangos miesto savivaldybės darbuotojams atliekant pareigas, nuotraukomis buvo užfiksuoti šeši kioskai, esantys žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), iš kurių buvo vykdoma prekyba, tarp jų ir kioske Nr. 2, kuriame pagal darbo sutartį dirbo (prekiavo maisto gaminiais – vafliais, konditerijos gaminiais) E. O. individualios įmonės darbuotoja R. A. ir, kuri savivaldybės darbuotojams pateikė 2022 m. birželio 26 d. UAB „Jūros smeltė“ išduotą leidimą prekybai Nr. (17.33.)-PR2-58 teikti paslaugas viešosiose vietose adresu (duomenys neskelbtini), kuris galiojo iki 2025 m. gegužės 23 d.. Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu kategoriškai tvirtino, kad nei UAB „Jūros smeltė“, nei ji pati neįgaliojo kitų asmenų verstis leidimuose nurodyta veikla ar pagal sutartį neperdavė jiems šios teisės. Liudytoja E. O. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad nežino, iš kur UAB „Jūros smeltė“ leidimas prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose atsirado prekybinėje vietoje, kad UAB „Jūros smeltė“ direktorės A. P. nepažįsta, su ja jokių susitarimų ar sutarčių dėl leidimų prekybai nėra sudariusi. Liudytoja R. A. taip pat parodė, kad ji tikrinimo metu savivaldybės darbuotojams pateikė jų prašomus dokumentus, būtinus prekybinei veiklai vykdyti, buvusius dėžėje, kodėl joje buvo įdėtas UAB „Jūros smeltė“ leidimas prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose, ji nežinanti. Tai, kad leidimas yra išduotas UAB „Jūros smeltė“ vardu ji nežinojo, jai apie tai pasakė tikrintojai.

17. Vertinant byloje esančius ir aptartus įrodymus, sutiktina su pareiškėjos ir jos atstovo argumentais, kad nagrinėjamoje byloje nėra neginčijamai nustatyta, kad būtent A. P., būdama UAB „Jūros smeltė“ vadove, būtų įgaliojusi E. O. individualią įmonę verstis bendrovei išduotame leidime nurodyta veikla ar pagal sutartį būtų jai perdavusi šias teises. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų - įgaliojimų ar kitų duomenų patvirtinančių leidimo prekiauti perdavimo faktą, kaip ir nėra jokių duomenų nei apie žodinių, nei apie rašytinių susitarimų (sutarčių) dėl leidimu suteiktų teisių prekiauti kitiems asmenims egzistavimą. Vien tik aplinkybių, kad E. O. individualios įmonės pardavėja savivaldybės darbuotojams, tikrinusiems, kaip laikomasi Prekybos viešosiose vietose taisyklių reikalavimų, pateikė UAB „Jūros smeltė“ leidimą, ar, kad leidimas yra išduotas UAB „Jūros smeltė“, buvimas negali būti pakankamas pripažinti, jog tokiu būdu A. P. ir/ar jos vadovaujama UAB „Jūros smeltė“ savo vardu įgaliojo kitus asmenis verstis leidimuose nurodyta veikla ar pagal sutartį perdavė jiems šias teises.

18. Taigi, vertinant byloje esančius duomenis, kuriais remiantis Institucija grindžia pareiškėjos kaltę, atmestini Institucijos argumentai, kuriais teigiama, kad A. P., būdama UAB „Jūros smeltė“ direktore, savo vardu įgaliojo kitus asmenis verstis leidimuose nurodyta veikla ar pagal sutartį perdavė jiems šias teises. Vien tik savivaldybės darbuotojų, atlikusių patikrinimą, tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kad adresu (duomenys neskelbtini), iš kiosko Nr. 2 prekybą vykdė R. A., dirbanti pagal darbo sutartį E. O. individualioje įmonėje, kuri pateikė 2022 m. birželio 26 d. UAB „Jūros smeltė“ išduotą leidimą prekybai Nr. 58, ir tai neabejotinai patvirtina A. P. kaltę, neleidžia teismui daryti neabejotinos išvados, kad pareiškėja savo vardu įgaliojo kitus asmenis verstis leidimuose nurodyta veikla ar pagal sutartį perdavė jiems šias teises. Pažymėtina, kad nei liudytoja E. O., nei liudytoja R. A. nenurodė, kad būtent A. P. jas įgaliojo verstis UAB „Jūros smeltė“ išduotame leidime nurodyta veikla, ar, kad pagal sutartį būtų joms perdavusi šias teises, o vien tik leidimo buvimas prekybos vietoje, E. O. individualios įmonės pardavėjos UAB „Jūros smeltė“ leidimo pateikimas savivaldybės darbuotojams, neleidžia teigti, kad pareiškėja savo vardu įgaliojo kitus asmenis verstis leidimuose nurodyta veikla ar pagal sutartį perdavė jiems šias teises, todėl pagrindo teigti, kad visos pasekmės dėl Prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimo turi kilti pareiškėjai, kuri yra tik leidimo prekiauti turėtojos direktorė, pagrindo nėra.

19. Pareiškėjos ir jos atstovo skundo argumentai, susiję su galima UAB „Nelima“, kuriai UAB „Jūros smeltė“ yra išnuomojusi poilsio pastatą ir kiemo aikštelę, taip pat E. O. individualios įmonės bei pardavėjos R. A. administracine atsakomybe už Prekybos viešose vietose taisyklių pažeidimą neturi teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl teismas, vengdamas perteklinių motyvų šiame procesiniame sprendime, dėl jų plačiau nepasisako.

20. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

21. Įvertinus byloje esančią medžiagą, skundžiamą nutarimą, darytina išvada, kad šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad jog A. P., būdama UAB „Jūros smeltė“ direktore, tyčia, įmonės vardu 2022 m. birželio 23 d. gavus Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriaus išduotą leidimą Nr. (17.33.)-PR2-58 teikti paslaugas viešosiose vietose adresu (duomenys neskelbtini), savo vardu įgaliojo kitus asmenis verstis leidimuose nurodyta veikla ar pagal sutartį perdavė jiems šias teises, taigi A. P. veiksmuose nėra būtinųjų ANK 154 straipsnio 1 dalyje, numatytų nusižengimo sudėties požymių. Daroma išvada, kad Palangos savivaldybės administracijos 2024 m. liepos 29 d. nutarimas, priimtas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl jis naikinamas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukiama pareiškėjos veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos A. P. skundą tenkinti.

Palangos savivaldybės administracijos 2024 m. liepos 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną A. P. dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 154 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.