Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. Grambos skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-03-26 nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) perduota Vilniaus apygardos prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Vilniaus apygardos prokuratūros I-ojo (Labai sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo) skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Ramūnas Šileika 2010-02-23 surašė bei perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui kaltinamąjį aktą su baudžiamąja byla, kurioje A. Ū., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnyje. Lietuvos apeliacinis teismas 2010-03-02 nutartimi šią baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Skundžiama 2010-03-26 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas perdavė minėtą baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti motyvuodamas tuo, kad yra padaryti aiškūs ir reikšmingi ikiteisminio tyrimo trūkumai, tai yra pažeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 218 str. nustatyta ikiteisminio tyrimo pabaigos procedūra, kuria yra pažeista kaltinamojo A. Ū. teisė į tikslų, galutinai suformuluotą kaltinimą, tai yra teisė žinoti nedviprasmišką kaltinimų apimtį ir jo sunkumą bei atitinkamai ruoštis gynybai, bei pažeistos nukentėjusiosios D. K., jos įstatyminės atstovės N. V. bei įgaliotojo atstovo advokato A. Venckaus jiems įstatymu deklaruotos teisės dėl rungimosi principo ikiteisminiame tyrime ir dėl teisingo ikiteisminio proceso. Teismas nutartyje nurodė, kad šiuos ikiteisminio tyrimo metu padarytus esminius proceso pažeidimus galima ištaisyti tik atnaujinus ikiteisminį tyrimą ir užbaigus prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą išnagrinėjimo stadiją iki galo.

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. Gramba, veikdamas savo kompetencijos ribose, skundu prašo panaikinti 2010-03-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimtą nutartį perduoti bylą prokurorui ir grąžinti baudžiamąją bylą nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui. Prokuroro nuomone, ši teismo nutartis neteisėta, todėl naikintina dėl netinkamai įvertintų šios baudžiamosios bylos aplinkybių ir prieštaravimo Lietuvos Respublikos BPK 219 str., 234 str. 2 d. ir 3 d., 255 str. reikalavimams.

Iš esmės aptariamojoje nutartyje įvardyti tariami ikiteisminio tyrimo trūkumai, dėl kurių nutarta baudžiamąją bylą perduoti ikiteisminiam tyrimui papildyti, t. y. byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui nesulaukus, kol mažametės nukentėjusiosios D. K. atstovai A. V. ir N. V. išnaudos visas galimybes apskųsti Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. Šileikos 2010-01-26 priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas J. F. atžvilgiu, nepadarius jam nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 153 str., 150 str. 4 d., požymių; L. S. ir V. N. atžvilgiu, nepadarius joms nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 153 str., 24 str. 6 d., 150 str. 4 d., požymių; A. Ū. atžvilgiu, nepadarius jam nusikalstamos veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., požymių, ir 2010-02-23 priimtas nutarimas, kuriuo netenkinti nukentėjusiosios D. K. atstovų N. V. ir A. Venckaus prašymai papildyti ikiteisminį tyrimą. Teismo nuomone, tuo pažeidžiamos nukentėjusiosios D. K. atstovų teisės dėl rungimosi principo ir dėl teisingo bylos proceso. Tačiau Baudžiamojo proceso kodekse nėra jokios normos, kurios neleistų prokurorui priimti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo, surašyti kaltinamąjį aktą ir bylą perduoti teisminiam nagrinėjimui proceso dalyviams neišnaudojus visų prokuroro veiksmų ir nutarimų apskundimo procedūrų. Teigia, kad teismas proceso dalyvių teisę į rungimosi principą ir teisingą ikiteisminį tyrimą išaiškino pernelyg plečiamai. Įpareigojus prokurorą laukti, kol proceso dalyviai pasinaudos visomis galimybėmis apskųsti jo veiksmus ir nutarimus, bylos tyrimo procesas įgytų neapibrėžtumo dėl tolesnių veiksmų atlikimo ir paties ikiteisminio tyrimo proceso gremėzdiškumo bruožus. Nurodo, kad nukentėjusiosios D. K. atstovai N. V. ir A. Venckus turėjo galimybę apskųsti ir apskundė 2010-01-26 priimtą nutarimą, o pareiškėjų skundus išnagrinėjo aukštesnysis prokuroras 2010-02-23 priimdamas nutarimą. Teigia, kad Vilniaus apygardos prokuratūroje buvo išnagrinėti ir nukentėjusiosios D. K. atstovų prašymai, pareikšti susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Minėti prašymai 2010-02-23 priimtais nutarimais nebuvo patenkinti. Teigia, kad Baudžiamojo proceso kodekse ne tik nenumatyta pareiga prokurorui laukti, ar proceso dalyvis apskųs tokį nutarimą, bet ir nėra numatytas skundo pateikimo terminas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos BPK 63 str. 3 d., skundo padavimas iki jo išsprendimo nesustabdo skundžiamo veiksmo ar nutarimo vykdymo, išskyrus atvejus, jeigu tai padaryti reikalinga pripažįsta prokuroras. Šiuo atveju visi prokuratūroje ikiteisminio tyrimo metu gauti skundai buvo išnagrinėti. Pasikeitus bylos stadijai dėl jos perdavimo teisminiam nagrinėjimui, prokurorui jau nebelieka galimybės priimti byloje kokius nors sprendimus, nes ikiteisminis tyrimas nebevyksta. Iš proceso dalyvių neatimama teisė prašymus pateikti ir kitoje bylos stadijoje. Lietuvos Respublikos BPK 238 str. 2 d. nurodyta, kad prašymai, kurie buvo atmesti, palikti nenagrinėti dėl motyvų nebuvimo ar gauti pavėluotai, gali būti pakartoti teisiamajame posėdyje.

Taip pat prokuroras skunde nurodo, kad teismas aptariamoje nutartyje nenurodė, kokį būtent 218 straipsnio reikalavimą pažeidė prokuroras. Prokuroro manymu, bylos užbaigimo procedūros buvo atliktos laikantis Lietuvos Respublikos BPK 218 str. reikalavimų, tai yra prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, pranešė įtariamajam, jo gynėjui, nepilnametės nukentėjusiosios atstovams, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Proceso dalyviams buvo suteikta galimybė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, prokuroras gautus prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą išsprendė motyvuotu nutarimu ir, atlikęs šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašė kaltinamąjį aktą. Reikalavimo laukti, kol bus paduoti ir išnagrinėti proceso dalyvių skundai minėtame straipsnyje nėra. Priešingai, laikydamasis proceso greitumo principo (BPK 1, 2 str.), prokuroras privalo per įmanomai trumpiausią laiką surašyti kaltinamąjį aktą ir nedelsdamas perduoti bylą teismui.

Prokuroras teigia, kad visiškai nėra aišku, kaip pažeidžiama paties kaltinamojo A. Ū. teisė žinoti tikslų ir galutinį jam pareikštą kaltinimą, jo apimtį, kad jis galėtų laiku pasiruošti gynybai būtent pagal galutinius ir nebeginčijamus kaltinimus, teisė į greitą, išsamų, bešališką ir teisingą procesą. Prokuroras nurodo, kad kaltinimas yra suformuluotas ir pateiktas A. Ū. 2010-01-26 įteikiant jam pranešimą apie įtarimą. Toks pat kaltinimo tekstas yra įrašytas ir kaltinamajame akte. O kaltinimo teisme ribos numatytos Lietuvos Respublikos BPK 255 str. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jei apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Tačiau BPK 257 str. aiškiai nurodyta, kokius veiksmus turėtų atlikti teismas, jei nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo. Tokiu atveju teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui. Šiuo atveju teismas, remdamasis nukentėjusiosios D. K. atstovų pozicija, tik pateikia spėlionę, kad kaltinimų apimtis A. Ū. gali keistis.

Prokuroras taip pat mano, kad byloje surašyto kaltinamojo akto turinys atitinka Lietuvos Respublikos BPK 219 str. 3 p. ir 4 p. keliamus reikalavimus, o teismas išplėtė BPK 219 straipsnyje reglamentuotas kaltinamojo akto turinio ribas, t. y. perdavė baudžiamąją bylą prokurorui BPK nenumatytu pagrindu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, prokuratūrai grąžinus bylą, tiesiog nėra aišku, kokiais ikiteisminio tyrimo veiksmais reikia papildyti ikiteisminį tyrimą, nors byla perduodama būtent ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Skunde pažymima, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2010-03-22 nutartimi mažametės nukentėjusiosios atstovų skundai dėl Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo B. Maculevičiaus 2010-02-23 nutarimo perduoti nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui, t. y. šie skundai atiduoti spręsti ne konkrečiai bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai. Be to, šie skundai perduoti nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui būtent siekiant greičiau ir išsamiau išnagrinėti pareiškėjų skundus, pašalinti bet kokias abejones skundus nagrinėjančio teismo nešališkumu, kad nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei visuomenėje nekiltų nepagrįstų teisėjo darbo vertinimų.

Be to, prokuroras skunde pažymi ir tai, kad nors byloje 2010-02-23 priimtais nutarimais prokuroras atmetė tiek nukentėjusiosios atstovo advokato A. V., tiek nukentėjusiosios įstatyminės atstovės N. V. prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą, tačiau aptariamoje nutartyje nurodyta, kad dėl N. V. skundo priekaištų nėra. Tai yra teismas, nutartyje dėstydamas tokio sprendimo motyvus, pats nėra nuoseklus.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą tenkinti, advokatas prašė skundą atmesti.

Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundas tenkinamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą baudžiamąją bylą teismas konstatuoja, kad 2010 m. kovo 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis naikintina.

Iš skundžiamos 2010-03-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties matyti, kad teisėjas ją priėmė bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 232 str. 3 p., 234 str. 2 ir 3 d., 219 str. 3 ir 4 p., iš nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad teisėjas baudžiamąją bylą, kurioje A. Ū. yra kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 153 str., nutarė perduoti Vilniaus apygardos prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Pagal BPK 232 str. bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimamos šios nutartys:

1) perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje;

2) perduoti bylą pagal teismingumą;

3) perduoti bylą prokurorui;

4) išskirti bylą į kelias ar kelias bylas sujungti į vieną;

5) atidėti bylos nagrinėjimą;

6) pavesti ikiteisminio tyrimo teisėjui ar prokurorui atlikti šio Kodekso XIV skyriaus antrame, trečiame, ketvirtame ir penktame skirsniuose numatytą proceso veiksmą ar organizuoti šio proceso veiksmo atlikimą;

7) nutraukti bylą.

Pagal BPK 234 str. 2 d. byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, o pagal to paties straipsnio 3 dalį byla taip pat gali būti perduota prokurorui jo prašymu ikiteisminiam tyrimui papildyti. Teismas, perduodamas bylą prokurorui, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti, pašalinęs pažeidimus ar papildęs ikiteisminį tyrimą prokuroras bylą teismui perduoda šio kodekso 218 ir 220 straipsniuose nustatyta tvarka.

Prokuroras perduoti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti iki teisėjui priimant skundžiamą nutartį neprašė, priešingai – skundu prokuroras ginčija tokį teismo sprendimą. Skundžiamoje nutartyje nėra nustatytas ir BPK 234 str. 3 d. reikalaujamas konkretus terminas pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimant skundžiamą nutartį nebuvo ir nėra BPK 234 str. 3 dalyje numatytos būtinos sąlygos perduoti bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti – prokuroro prašymo, todėl tokiu pagrindu byla perduota prokurorui nepagrįstai, nesant tam įstatymo reikalaujamo pagrindo.

Kaip jau minėta, pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį byla iš teismo perduodama prokurorui tais atvejais, kai surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Tai yra būtinos bylos perdavimo prokurorui BPK 234 str. 2 dalies pagrindu sąlygos. Kaltinamasis aktas neatitinka 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodyti arba neteisingai nurodyti BPK 219 straipsnio 1–7 punktuose išdėstyti kaltinamojo akto turinio reikalavimai. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad minimą nutartį priima, be kitų pagrindų, vadovaudamasis ir BPK 219 str. 3 ir 4 punktais. Pagal BPK 219 str. 3 punktą kaltinamajame akte nurodoma: nusikalstamos veikos aprašymas (padarytos nusikalstamos veikos vieta laikas, būdas, padariniai) ir kitos svarbios aplinkybės (duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės), o to paties straipsnio 4 punktas reikalauja kaltinamajame akte nurodyti pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas. Kaip konkrečiai pažeisti BPK 219 str. 3 ir 4 punktų reikalavimai skundžiamoje nutartyje nėra įvardijama. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su byloje esančiu kaltinamuoju aktu, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra aukščiau minėtų būtinų sąlygų – BPK 219 straipsnyje nurodytų reikalavimų pažeidimų nenustatyta, jų nėra nurodyta ir apskųstoje nutartyje. Pirmosios instancijos teismo nutarties dėl kaltinamojo akto trūkumų nekonkretumas ir BPK 219 str. numatytų reikalavimų pažeidimų neįvardijimas, nepatvirtina kaltinamojo akto teisės normų reikalavimų neatitikimo o kartu ir būtinybės perduoti bylą prokurorui BPK 234 str. 2 d. pagrindu. Nesant konkrečių teismo kaip taisytinų įvardytų kaltinamojo akto turinio trūkumų, bylos perdavimas prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą siekiant, jog kaltinimas bus konkretesnis, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje, yra nelogiškas bei beprasmis. Be to, kaip jau minėta aukščiau, byla teisėjo nutartimi grąžinta ne kaltinamojo akto trūkumams ištaisyti, o ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nenustatė ir pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuoto kaltinamojo A. Ū. teisės į tikslų, galutinai suformuluotą kaltinimą pažeidimo. Kaip jau minėta, teismas skundžiamoje nutartyje nekonkretizavo, kuo pasireiškia kaltinamajam pateikto kaltinimo netikslumas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK įtvirtintą kaltinamojo akto kaip procesinio dokumento koncepciją, kaltinamasis aktas neturi būti detalus ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymas, nes svarbiausi duomenys turi būti pateikti teismui pagal Lietuvos Respublikos BPK 220 straipsnio 2 dalį, o teismas ir kiti proceso dalyviai su tais duomenimis gali susipažinti tiesiogiai, o ne perskaitę kaltinamąjį aktą. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. Ū. buvo informuotas tiek apie veiką, kurią jis įtariamas padaręs, tiek ir apie šios veikos teisinį vertinimą. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybės nurodytos tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Kaltinamajame akte, kaip procesiniame dokumente, išdėstyta prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Teisėjų kolegijos nuomone, kaltinamajame akte, pateiktame pirmosios instancijos teismui, yra Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje išvardinti būtini kaltinamajame akte nurodyti duomenys.

BPK 218 str. yra reglamentuota ikiteisminio tyrimo pabaigimo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 d. prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, praneša proceso dalyviams, kad ikiteisminis tyrimas pabaigtas ir jie turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Pagal to paties straipsnio 2 d. proceso dalyviai turi teisę per prokuroro nustatytą terminą pateikti prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ir jeigu yra toks jų prašymas, jie supažindinami su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Pagal to paties straipsnio 3 d. BPK 218 str. 1 ir 2 d. numatytus veiksmus prokuroras gali pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Vadovaudamasis BPK 218 str. 4 d., gautus prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą motyvuotu nutarimu išsprendžia prokuroras. Jeigu prokuroras nusprendė atlikti papildomus proceso veiksmus, proceso dalyviai supažindinami tik su medžiaga, gauta atlikus papildomus tyrimo veiksmus. Pagal šio straipsnio 5 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnas pateikia trumpą rašytinę atskirų ikiteisminio tyrimo veiksmų ataskaitą, jeigu prokuroras nenurodo kitaip. BPK 218 str. 6 d. nustato, kad atlikus šiame straipsnyje nurodytus veiksmus, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad perduoto nagrinėti kaltinamojo akto apimtyje BPK 218 str. reikalavimai įvykdyti taip, kaip nustatyta BPK 218 straipsnyje, po jų atlikimo prokuroras surašė kaltinamąjį aktą.

Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytą išvadą apie nukentėjusiosios D. K., jos įstatyminės atstovės N. V. bei įgaliotojo atstovo advokato A. V. jiems įstatymu deklaruotos teisės dėl rungimosi principo ikiteisminiame tyrime ir dėl teisingo ikiteisminio proceso pažeidimo. Pagrindinis argumentas, kuriuo teismas grindžia šią savo išvadą yra tas, kad prokuroras kaltinamąjį aktą surašė nepasibaigus visų priimtų prokuroro nutarimų apskundimo procedūroms. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie teismo argumentai nėra susiję su kaltinamojo akto turiniu, todėl negali būti pripažinti esminiais BPK 219 straipsnio reikalavimų pažeidimais, trukdančiais šią bylą nagrinėti teisme. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo pradėtas pagal 2008-11-28 D. K. pareiškimą dėl tvirkinamųjų veiksmų jo dukters atžvilgiu. Vėliau prie šio ikiteisminio tyrimo buvo prijungti kiti pareiškimai ir duomenys dėl A. Ū. ir kitų asmenų galimai įvykdytų kitų nusikalstamų veikų. Baudžiamoji byla pagal D. K. pareiškimą dėl tvirkinamųjų veiksmų jo dukters atžvilgiu, kaltinant tuo A. Ū., perduota su kaltinamuoju aktu teismui. Teismas šia apimtimi ir turi išspręsti BPK 232 str. numatytais procesiniais sprendimais tolesnę baudžiamosios bylos pateikto kaltinamojo akto ribose eigą. Bylos dalis dėl kitų A. Ū. ir kitų asmenų galimai įvykdytų nusikalstamų veikų prokuroro nutarimu baudžiamoji byla nutraukta, šioje (nutrauktos bylos) dalyje BPK 214 str. ir 217 str. numatyta skundų sprendimo procedūra nėra baigta ir ją turi baigti ne teisėjų kolegija, sudaryta bylai, gautai su kaltinamuoju aktu, nagrinėti. Kaip jau konstatuota aukščiau, BPK 218 str. nustatyta ikiteisminio tyrimo pabaigos procedūra kaltinamojo akto apimtyje buvo atlikta, nepažeidžiant minimo straipsnio reikalavimų. Tai, kad prokuroras, įvykdęs BPK 218 str. reikalavimus dėl vienos nusikalstamos veikos, surašė kaltinamąjį aktą ir jį kartu su bylos medžiaga perdavė teismui, kitiems ikiteisminio tyrimo subjektams neišnagrinėjus atitinkamų prokuroro sprendimų dėl galimai kitų A. Ū. ar kitų asmenų įvykdytų kitų nusikalstamų veikų, nėra aplinkybė, trukdanti teismui nagrinėti bylą pagal kaltinamajame akte nurodytą kaltinimą. Kaltinamajame akte nurodyto kaltinimo apimtyje nusprendęs perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą ir nustatęs kitokią kaltinimo apimtį ar tai, kad kaltinamajame akte nurodytos netikslios šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ar jos neatitinka byloje esančių duomenų ir tai trukdo priimti objektyvų sprendimą (nuosprendį), išsamiai atskleisti nusikalstamą veiką ir tinkamai taikyti įstatymą, gali konstatuoti kaltinamojo akto trūkumus, kurių negalima pašalinti teisme ir jie trukdo nagrinėti bylą. Kaltinamajame akte nurodytos veikos esmines bylos aplinkybes ir jos kvalifikavimą gali keisti (pildyti) iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos ir prokuroras (Lietuvos Respublikos BPK 256 straipsnis), o nagrinėjimo teisme metu paaiškėjus, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi praneša tai prokurorui. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismo nutarties motyvai, kad bylą nagrinėti kliudo neišspręsti proceso dalyvių skundai dėl galimai kitų nusikalstamų veikų ir juose dalyvavusių asmenų, vertintini kaip teisingumo vykdymui nebūdingas baudžiamojo persekiojimo elementas.

Atsižvelgdama į aukščiau paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi bylą perduodamas prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti tuo motyvu, kad aptariamoje baudžiamojoje byloje yra padaryti aiškūs ir reikšmingi ikiteisminio tyrimo trūkumai, trukdantys nagrinėti bylą kaltinamajame akte nurodyta apimtimi, nepagrįsta, todėl naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 441 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

N U T A R I A:

Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) , kurioje A. Ū. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 153 straipsnį, perduota Vilniaus apygardos prokuratūrai ikiteisminiam tyrimui papildyti, ir grąžinti šią baudžiamąją bylą Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Ši nutartis neskundžiama.