Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-19867-896/2016, kurioje buvo sprendžiamas dėl ieškovo A. V. ieškinio atsakovei O. V. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, išvada teikianti institucija Kauno rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti tarp jo ir atsakovės O. V. sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės, priteisti ieškovui iš atsakovės 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nustatyti šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai, padalinti santuokos metu įgytą turtą.Ieškovas taip pat prašė pripažinti ieškovui teisę, įvykdžius kitas teisės aktuose numatytas sąlygas, be atsakovės sutikimo atlikti visus veiksmus, susijusius su 0,0568 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0558 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimu į vieną sklypą, o taip pat be atsakovės O. V. sutikimo užsakyti ir gauti visus dokumentus, reikalingus sklypų sujungimo procedūrai atlikti; pripažinti teisę, įvykdžius kitas teisės aktuose numatytas sąlygas, įregistruoti be atsakovės O. V. sutikimo nuosavybės teises į: ½ dalį 141,35 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo 3A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14 700,00 Eur vertės; į ½ dalį rekonstruoto 43,97 kv. m. bendro ploto pastato-sodo namelio 1S1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 875,00 Eur vertės; į ½ dalį 12 kv. m. užstatyto ploto ūkio pastato 211p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 177,00 Eur vertės; į ½ dalį 22 kv. m. užstatyto ploto pirties 411ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 120,00 Eur vertės, o taip pat be atsakovės sutikimo užsakyti ir gauti visus dokumentus, reikalingus nuosavybės teisių įregistravimui atlikti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. V. ieškinio reikalavimus pripažinti ieškovui teisę, įvykdžius kitas teisės aktuose numatytas sąlygas, be atsakovės sutikimo atlikti visus veiksmus, susijusius su 0,0568 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0558 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimu į vieną sklypą, o taip pat be atsakovės O. V. sutikimo užsakyti ir gauti visus dokumentus, reikalingus sklypų sujungimo procedūrai atlikti; pripažinti teisę, įvykdžius kitas teisės aktuose numatytas sąlygas, įregistruoti be atsakovės O. V. sutikimo nuosavybės teises į: ½ dalį 141,35 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo 3A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14 700,00 Eur vertės; į ½ dalį rekonstruoto 43,97 kv. m. bendro ploto pastato-sodo namelio 1S1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 875,00 Eur vertės; į ½ dalį 12 kv. m. užstatyto ploto ūkio pastato 211p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 177,00 Eur vertės; į ½ dalį 22 kv. m. užstatyto ploto pirties 411ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 120,00 Eur vertės, o taip pat be atsakovės sutikimo užsakyti ir gauti visus dokumentus, reikalingus nuosavybės teisių įregistravimui atlikti. Be to, teismas nustatė ieškovui keturiolikos dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti: patikslinti ieškinio reikalavimus dalyje dėl turto padalinimo.Teismas dėl ieškinio reikalavimų, kuriuos atsisakė priimti, nurodė, kad ieškovas, prašydamas pripažinti jo teisę atlikti ieškinyje nurodytus veiksmus be atsakovės sutikimo, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 0,0568 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0558 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimo į vieną sklypą, taip pat dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo be atsakovės sutikimo. Be to, teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų, kad administracine tvarka jam butų užkirstas kelias atlikti sklypų sujungimo procedūrą, kitus veiksmus, reikalingus turtui pertvarkyti, todėl sprendė, kad ieškovas neišnaudojo įstatymu nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.Teismas taip pat nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti ieškinio reikalavimus dalyje dėl turto padalijimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškinio priėmimą ir ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančias procesines teisės normas, taip pat pažeidė CPK 5 straipsnyje numatytą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. O taip pat neįvertino aplinkybės, kad 0,0568 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 5217-0015-00585, Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, bet atsakovės vardu asmeninės nuosavybės teisė, todėl akivaizdu, kad administracine tvarka pradėti sklypų sujungimo procedūras neįmanoma. Kadangi šalių santuokos metu pastatytas tiek gyvenamasis namas, tiek rekonstruotas pastatas-sodo namelis patenka į du gretimus žemės sklypus, kurių įregistruoti VĮ Registrų centre nėra galimybės, nes pagal galiojančius teisės aktus pastatai privalo būti statomi viename žemės sklype, todėl šiuose sklypuose esančių pastatų teisinę registraciją būtų įmanoma atlikti tik sujungus sklypus į vieną sklypą. Vienu iš ieškinio reikalavimų yra prašoma pripažinti 0,0568 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 2517-0015-005, bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti jį lygiomis dalimis, su kurio išsprendimu yra siejama galimybė atlikti žemės sklypų sujungimo procedūras ir atlikti pastatų dalių teisinę registraciją. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog teismo skundžiama nutartimi atsisakyti priimti ieškinio reikalavimai yra išvestiniai iš reikalavimo pripažinti 0,0568 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalinti jį lygiomis dalimis. Be to, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės atsisakyti priimti ieškinio reikalavimus CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kadangi nagrinėjamu atveju išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka įstatymų nėra nustatyta. Juolab, kad teismas, atsisakydamas priimti tuos pačius reikalavimus ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindais, negalėjo jų kartu taikyti, nes jie yra vieną paneigiantys, kadangi negali tie patys reikalavimai kartu būti ir nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka ir nepriimti dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo. Atsiliepimų į ieškovo A. V. atskirąjį skunda neteikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti dalį ieškovo pareikštų reikalavimų, ir kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir nereiškia, kad kiekvienas asmens ieškinys turi būti besąlygiškai priimamas ir pagal jį turi būti iškeliama civilinė byla. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo turi patikrinti ne tik tai, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, bet ir nustatyti, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą.Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti ieškovo ir atsakovės O. V. santuoką dėl atsakovės kaltės, priteisti ieškovui iš atsakovės 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, nustatyti šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai, padalinti santuokos metu įgytą turtą. Taip pat ieškovas pareikštu ieškiniu prašė pripažinti ieškovui teisę, įvykdžius kitas teisės aktuose numatytas sąlygas, be atsakovės sutikimo atlikti visus veiksmus, susijusius su 0,0568 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,0558 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sujungimu į vieną sklypą, o taip pat be atsakovės O. V. sutikimo užsakyti ir gauti visus dokumentus, reikalingus sklypų sujungimo procedūrai atlikti; pripažinti teisę, įvykdžius kitas teisės aktuose numatytas sąlygas, įregistruoti be atsakovės O. V. sutikimo nuosavybės teises į: ½ dalį 141,35 kv. m. bendro ploto gyvenamojo namo 3A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14 700,00 Eur vertės; į ½ dalį rekonstruoto 43,97 kv. m. bendro ploto pastato-sodo namelio 1S1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 875,00 Eur vertės; į ½ dalį 12 kv. m. užstatyto ploto ūkio pastato 211p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 177,00 Eur vertės; į ½ dalį 22 kv. m. užstatyto ploto pirties 411ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 120,00 Eur vertės, o taip pat be atsakovės sutikimo užsakyti ir gauti visus dokumentus, reikalingus nuosavybės teisių įregistravimui atlikti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pastaruosius ieškinio reikalavimus atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka, o taip pat ieškovui nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymu numatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti nurodytus ieškinio reikalavimus, taip pat nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti ieškinio reikalavimus dalyje dėl turto padalinimo (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra išvardintas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriuos nustačius teismas atsisako priimti ieškinį. Kaip vienas iš tokių pagrindų yra atvejis, kuomet suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad CPK nuostatos nedetalizuoja pastarojo atsisakymo priimti ieškinį pagrindo turinio bei nereglamentuoja pačios išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tokiai tvarkai keliamus reikalavimus įtvirtina konkretūs įstatymai, todėl būtent vadovaujantis šiais įstatymais, įtvirtinančiais išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarką, o ne CPK nuostatomis, galima nustatyti, ar pareiškėjas tinkamai vykdė pareigas ir tinkamai įgyvendino savo teises išankstinio ginčo sprendimo ne teisme metu bei atitinkamai iš to padaryti išvadą, ar pareiškėjas tinkamai laikėsi įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.Tuo tarpu CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Šis atsisakymo priimti ieškinį pagrindas tiesiogiai susijęs su viena iš procesinės teisės kreiptis į teismą prielaidų – ieškinio priskyrimu nagrinėti teisme civilinio proceso tvarka. Šiuo pagrindu būtina ieškinį atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Ši norma įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės, kylančių iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, priskirtinumą teismui, o tai reiškia, kad visi šie ginčai dėl teisės priklauso teismo kompetencijai. CPK 137 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas, atsisakydamas priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, privalo nurodyti į kurią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis.Iš byloje pateikto ieškinio turinio ir jame suformuluotų reikalavimų matyti, kad ieškovas, siekdamas nutraukti tarp jo ir atsakovės O. V. sudarytą santuoką bei nustatyti kitas santuokos nutraukimo pasekmes, be kita ko prašė, pripažinus atsakovės O. V. vardu asmeninės nuosavybės teise įregistruotą 0,0568 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) jų bendrąją jungtine nuosavybe, šio žemės sklypo ½ dalį priteisti ieškovui, ir taip pat priteisti ½ dalį 0,0558 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Kaip teisingai nurodyta ir paties ieškovo atskirajame skunde, akivaizdu, kad ieškinio reikalavimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, yra tiesiogiai susiję su ieškinio reikalavimu, kuriuo prašoma, nutraukus tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą santuoką, padalinti jiems su atsakove bendrąją jungtinės nuosavybės teise esantį turtą, t. y. šiuo konkrečiu atveju minėtus žemės sklypus. Tokiu būdu, tenkinus ieškovo pareikštą ieškinį, dalyje dėl ieškovui ir atsakovei bendrąją jungtine nuosavybe priklausančio turto, t. y. žemės sklypų, padalinimo būdo, tiek ieškovui, tiek ir atsakovei, kiekvienam iš jų asmeninės nuosavybės teise priklausytų po dalį žemės sklypų, o taip pat pasikeistų ir jų nuosavybės teisinis rėžimas- iš bendrosios jungtinės nuosavybės į bendrąją dalinę nuosavybę. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju, kai daiktas priklauso keliems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus ir veikdami pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Taigi, akivaizdu, kad ieškovas pareikšdamas ieškinio reikalavimus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, siekė įgyvendinti jam įstatymu suteiktą teisę, jau po santuokos nutraukimo ir bendrosios jungtinės nuosavybės turto padalinimo, pripažinti jam teisę, be bendrasavininkio sutikimo, įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą bei atlikti kitus su žemės sklypų į vieną sujungimu būtinus veiksmus. Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais, kad ieškovas, prašydamas pripažinti jo teisę atlikti ieškinyje nurodytus veiksmus be atsakovės sutikimo, turėjo pateikti duomenis, patvirtinančius, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl nurodytų žemės sklypų sujungimo į vieną sklypą, taip pat dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien faktas, jog ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, patvirtina, jog tarp ieškovo ir atsakovės yra kilę nesutarimai dėl jiems kartu nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. žemės sklypų, valdymo ir disponavimo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nesant aukščiau minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, ieškovo ieškinyje pareikšti reikalavimai (dėl kurių ir kilo ginčas) yra nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, vadovaujantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, ieškovas, manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę nuspręsti, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Todėl kilus abejonių dėl pareikšto ieškinio reikalavimo, teismas turi teisę taikyti trūkumų šalinimo institutą, bet ne atsisakyti priimti pareikštus reikalavimus CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Juolab, kad kaip nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, ieškovui siekiant įgyvendinti bendrosios nuosavybės teisę, šios kategorijos bylose išankstinė bylos sprendimo ne teisme tvarka įstatymu nėra numatyta.Atskiruoju skundu taip pat keliamas pirmosios instancijos teismo nutartimi ieškovui nustatytų ieškinio trūkumų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs jog ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, plačiau nepasisako.Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Todėl ieškovo atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.