Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Virginijai Švedienei,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei O. Ž.,

asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti darbininke UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140str. 1d. ir 135str. 2d. 1, 2, 3p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. E. 2010m. gruodžio 13d., nenustatytą valandą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia suspaudė pirštais ir įdrėskė nagais į pilvą savo mažamečiui sūnui O. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), padarydama daugybinius smulkius pilvo sienos nubrozdinimus ir kraujosruvas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir taip nežymiai sutrikdė mažamečio O. Ž. sveikatą.

Be to, E. E. 2010m. gruodžio 24d., apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia suspausdama ir laikydama už dešinės rankos savo mažametį, bejėgiškos būklės dėl kūdikystės sūnų O. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), trenkė pastarąjį į sieną, padarydama abipusį pakaušio sumušimą, galvos smegenų sumušimą, smulkias kraujosruvas dešiniame žaste, dešinio žastikaulio lūžį, bendrą kūno sukrėtimą, ko pasėkoje išsivystė ūmus kvėpavimo nepakankamumas, kas sukėlė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, ir taip sunkiai sutrikdė savo mažamečio, bejėgiškos būklės dėl kūdikystės sūnaus O. Ž. sveikatą.

E. E. kalta neprisipažino ir parodė, kad 2010m. gruodžio 13d. bemaudydama savo sūnų O. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), dėl neatsargumo užbėrė jam ant pilvo neskiestų kalio permanganato grūdelių, dėl ko atsirado pūslės. Apie 23.00 val. grįžęs iš darbo J. Ž. keisdamas sauskelnes pastebėjo sužalojimus ant pilvuko ir iškvietė policiją bei medikus. Dėl 2010m. gruodžio 24d. įvykio kaltinamoji parodė, kad apie 16.00 val., kambaryje einant su O. Ž. ant rankų jai pasidarė silpna, aptemo akyse, užkliuvo už šildytuvo laido ir nukrito užgriūdama ant vaiko, abu atsitrenkė į medinį lovos galą, po to - į balkono duris. O. Ž. neteko sąmonės, ji bandė gaivinti ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Pirmiausia po įvykio paskambino liudytojai I. V. ir pasakė, kad paguldė vaiką miegoti, o rado tokios būklės.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji kalta neprisipažino, jos kaltė įrodyta nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais ir bylos medžiaga.

Mažamečio nukentėjusiojo O. Ž. atstovas pagal įstatymą J. Ž. parodė, kad su E. E. gyvena apie septynerius metus, turi bendrą vaiką O. Ž., gim. 2010m. liepos 26d. Kartu gyvena E. E. sūnus A. E., gimęs (duomenys neskelbtini) 2010m. gruodžio 13d. vakare keisdamas sauskelnes pastebėjo vaikui ant pilvo ruoželius, panašius į nudeginimus kepsnine, jų buvo apie septyni. Kadangi kaltinamoji nieko negalėjo paaiškinti, jis iškvietė medikus, kurie išgabeno vaiką į Santariškių vaikų ligoninę. Apie žymes ant vaiko pilvuko kaltinamoji iki šiol nieko nepaaiškino. 2010m. gruodžio 24d. rytą jis pastebėjo, kad Orestas turi temperatūros, tačiau Eglė pasakė, kad viskas gerai. Jis su A. E. išvažiavo ir grįžo tik vakare. Bute jau buvo medikai, kurie taikė Orestui elektros šoką, jis buvo be sąmonės, vėliau išvežė į Santariškių vaikų ligoninę. Vaikas ilgą laiką išbuvo komos būsenoje, be to, jam buvo nustatytas žasto lūžis. Kaltinamoji medikams apie įvykį nieko negalėjo paaiškinti, o jam vėliau sakė, kad su Orestu ant rankų užkliuvo už laido ir užgriuvo vaiką, atsitrenkdama su juo į medinį lovos galą. Jam žinoma, kad liudytoja I. V. lankė tiek Orestą ligoninėje, tiek Arną globos namuose, surengė Oresto krikštynas, internete atidarė portalą jo vardu ir rinko labdarą. Jis tokiems liudytojos veiksmams nepritarė, skambino liudytojai, nes nenorėjo, kad ji bendrautų su vaikais, tačiau SMS pranešimų nesiuntė.

Liudytoja I. V. parodė, kad su kaltinamąja buvo draugės, susipažino vaiko ir motinos pensionate. Iš kaltinamosios žodžių jai žinoma, kad kaltinamoji norėjo palikti O. Ž. gyvybės langelyje. Pastaruoju metu E. E. gyveno su J. Ž.. 2010m. Kūčių naktį kaltinamoji žinute paprašė, kad liudytoja jai paskambintų. Ji paskambino ir paklausė kas nutiko. E. E. papasakojo, kad Orestas ligoninėje, jam išsiliejo kraujas į smegenis, sakė, kad paguldė Orestą miegoti, jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Liudytoja nuvyko į ligoninę kur buvo gydomas O. Ž. ir iš med. personalo sužinojo, kad Orestui padaryta trauma. Kitą dieną paskambino J. Ž. ir paklausė „ar žinai, ką padarė Eglė“, po to perdavė ragelį Eglei, ir ši paaiškino, kad tuo metu nekentė savo vaiko ir trenkė jį į sieną. Liudytoja surado kunigą ir su tėvų žinia surengė Oresto krikštynas ligoninėje, tačiau nei kaltinamoji, nei vaiko tėvas nedalyvavo. Vėliau kaltinamoji pradėjo siųsti grasinamo pobūdžio žinutes.

Liudytoja V. C. parodė, kad A. E. galima apibūdinti kaip bendraujantį, smalsų vaiką. Po 2010 m. kalėdinių atostogų sužinojo, kad Arnas yra vaikų globos namuose „(duomenys neskelbtini)“ po namuose įvykusio jaunesniojo brolio Oresto sumušimo. Kai į mokyklą atvykdavo E. E., Arnas visada stovėdavo atokiau nuo motinos ir neidavo prie jos, niekada nematė, kad vaikas prisiglaustų prie mamos, apkabintų ją, tačiau noriai glausdavosi prie liudytojos bei kitų mokytojų. Iš bendravimo su E. E. liudytoja suprato, kad pastaroji nelabai geba bendrauti su vaikais. Iš vaikų dienos centro darbuotojų liudytojai tapo žinoma, kad buvo sumuštas Arno jaunesnysis brolis Orestas. Vienos iš pamokų metu A. E. pasakė, kad mama supykusi spyrė jam koja į galvą, dažnai apstumdo.

Liudytoja R. S. apibūdino A. E. kaip protingą, bendraujantį vaiką, kuris jai ne kartą skundėsi, kad mama jo nemyli, mažai su juo bendrauja, spardydavo, mušdavo jį. A. E. būnant su mama matėsi, kad jų santykiai neartimi, labiau oficialūs, jie beveik nebendrauja. Kartą Arnas buvo atėjęs su subraižymais galvoje, veide, sakė, kad susižalojo pats, kaime į atsitrenkęs į šakas. Sužinojusi, kad O. Ž. yra ligoninėje, bandė A. E. klausti kas atsitiko, tačiau jis nieko nepasakojo, sakė, kad tai paslaptis ir jis negali pasakoti, o vėliau pasakė, kad tai padarė mama.

Liudytoja T. M. parodė, kad 2010m. gruodžio14d. ligoninėje kaltinamoji jai pasakė, kad O. Ž. kažką padarė, bet neprisimena ką, nes buvo išgėrusi. Į klausimą ar turi problemų su alkoholiu atsakė teigiamai. Apie tai buvo informuota vaikų teisių apsaugos tarnyba. Antrą kartą O. Ž. buvo paguldytas į ligoninę 2010m. gruodžio 24d. dėl sutrikusio kvėpavimo, bet nustačius dešinės rankos lūžį ir kraujo išsiliejimą į smegenis buvo perkeltas į reanimaciją. Į klausimą kas nutiko O. Ž.. E. E. atsakė, kad eidama netyčia pargriuvo su vaiku ant rankų. J. Ž. liudytojai yra sakęs, kad kaltinamoji slapta vartoja alkoholį, o apsvaigusi tampa agresyvi. O. Ž. buvo nustatytas sukrėsto vaiko sindromas, gydytojas R. R. yra sakęs, kad tokie sužalojimai negali atsirasti nuo griuvimo, nes turėtų būti kitokio pobūdžio kaukolės pažeidimai, o dėl išsiliejusio kraujo ir akių dugno požymių nustatytas sukrėsto vaiko sindromas. Apie tai liudytoja informavo vaikų teisių apsaugos tarnybos specialistę. Iš pastarosios žodžių liudytojai žinoma, kad A. E. yra sakęs, jog ką mama padarė su broliuku yra paslaptis.

Liudytojas B. K. parodė, kad 2010m. gruodžio mėn. pagal pranešimą apie sumuštą vaiką nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur J. Ž. paaiškino, kad grįžęs namo rado girtą sugyventinę ir vaiką su kraujosruvomis ant pilvo. Apžiūrėjus ant vaiko pilvo matėsi raudonos spalvos dėmės, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Aiškinantis kas atsitiko vaikui, kaltinamoji tylėjo.

Liudytojas R. R. parodė, kad 2010m. gruodžio 24d. į ligoninės reanimacijos skyrių dėl sąmonės ir kvėpavimo sutrikimų buvo pristatytas O. Ž., vėliau dėl patirtos galvos traumos perkeltas į neurochirurgijos skyrių, be to, kūdikio pilvo sienoje buvo matyti senos sumušimo žymės. Atlikus kompiuterinę tomografiją nustatyti smulkūs kraujavimai visoje galvos smegenų masėje ir masyvios kraujosruvos akių tinklainėje, kurie galėjo atsirasti dėl didelės jėgos energinės traumos. Atlikus kontrolinius tyrimus 2011m. vasario 10-12d. nustatyti progresuojantys atrofiniai smegenų procesai, pakartotinai ištyrus 2011m. balandžio 7-12d. pastebėtas žymus pablogėjimas, progresuojanti smegenų atrofija. Analogišką padėtį parodė ir 2011m. liepos mėn. atlikti tyrimai. Pagal galvos smegenų ir akių dugno būklę O. Ž. buvo diagnozuotas ir sukrėsto vaiko sindromas, tai yra jis buvo stipriai kratomas, ko pasėkoje galvoje išorinių sužalojimų nėra, tačiau sutrūkinėjo kapiliarai. Pagal sužalojimų pobūdį galima spręsti, kad buvo panaudota energinė jėga, nes diagnozuotas ir dešinės rankos žastikaulio lūžis, o tam reikalinga didelė jėga. Neurochirurgijos skyriuje tėvai vaiką lankė, tačiau E. E. apie įvykio aplinkybes nieko neaiškino, o J. Ž. paminėjo, kad kaltinamoji turi problemų dėl alkoholio bei agresijos ir kad sūnui taip nutiko dėl jos kaltės, tačiau kaip būtent nutiko nekonkretizavo. Ant O. Ž. sulaužytos dešinės rankos matėsi pirštų atspaudai, kurie turėjo atsirasti nuo suspaudimo didele jėga, kurios poveikyje galimai atsirado ir kraujas nosies landose.

Liudytoja Ž. G. parodė, kad A. E. lankė Vaikų dienos centrą, yra paklusnus, paslaugus, noriai bendraujantis, ne pagal amžių protingas vaikas. Arnas jai yra sakęs, kad mama murdė jį veidu į sniegą už tai, kad „buvo negeras“. Dėl O. Ž. sužalojimo aplinkybių girdėjo dvi versijas, viena buvo - kad Orestą į sieną trenkė mama, kita – kad Orestas iškrito jai iš rankų.

Liudytojas S. M. parodė, kad 2010m. per Šv. Kūčias pagal iškvietimą, kad miršta vaikas, buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini). A. O. Ž. buvo komos būklėje, kaltinamoji kategoriškai neigė traumą ir daugiau nieko neaiškino. Vaikas buvo suglebęs, nereagavo į aplinką, cianotiškas dėl kvėpavimo sutrikimo, nosies landose - kraujas, kvėpavimas spontaniškas, nepakankamas, išorinių sužalojimų nesimatė, buvo skubiai pristatytas į vaikų ligoninę.

Liudytoja R. P. parodė, kad dirbant sutrikusio vystymosi vaikų namuose jai teko gydyti O. Ž., kurio būklė buvo stabiliai sunki: nustatytas cerebrinis paralyžius, rezistencinė epilepsijos forma, įtariamas aklumas, atsilieka vystymasis, kūdikis nekalba, nesėdi, nevaikšto, dėl sunkios neurologinės būklės pastoviai springsta skysčiais, progresuoja galvos smegenų atrofija.

Analogiškus parodymus davė liudytoja R. M..

Teismo posėdyje peržiūrėjus kaltinamosios parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašą ekspertas V. K. parodė, kad kaltinamosios judėjimo trajektorija griuvimo su vaiku ant rankų metu – iš pradžių į dešinę, ant sofos ranktūrio, o po to staiga į priešingą pusę, ant grindų šalia sofos, nepaaiškinama fizikos dėsniais, tačiau kaltinamajai laikantis šios versijos duodant išvadą tokia galimybė nebuvo atmesta.

Iš asmens duomenų matyti, kad kaltinamoji E. E. yra (duomenys neskelbtini) gimusio O. Ž. motina (b. l. 15, t. 1).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad mažamečio O. Ž. sveikata buvo sunkiai sutrikdyta bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-26, t. 1).

Iš medicininių dokumentų išrašo matyti, kad 2010m. gruodžio 24d. O. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), hospitalizuotas į Vš Į Vilniaus universiteto vaikų ligoninę dėl sukrėsto vaiko sindromo, kraujosruvos po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ir dešinio žastikaulio suprakondylinio lūžio, ant pilvo ir žasto srityje – poodinės kraujosruvos (b. l. 29, t. 1).

Iš specialisto išvadų matyti, kad O. Ž. padaryti pilvo sienos daugybiniai smulkūs nubrozdinimai ir kraujosruvos, galimai neužilgo iki GMP iškvietimo (2010-12-13), nuo trauminių poveikių kietais, bukais, ribotą bei mažą kontaktinį paviršių turinčiais daiktais, galėjo būti padaryti vienu metu, visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Medicininiuose dokumentuose aprašomos daugybinės žymės, todėl tiksliai nustatyti trauminių poveikių kiekį nėra galimybės. Sužalojimai padaryti vienos rūšies daiktais. Tikėtina, kad smulkios kraujosruvos galėjo atsirasti nuo suspaudimu pirštais; smulkūs nubrozdinimai galėjo atsirasti nuo įdrėskimų nagais. O. Ž. pilvo sužalojimai negalėjo atsirasti nuo užberto kalio permanganato, nes ši cheminė medžiaga gali sukelti cheminį odos pažeidimą, bet ne kraujosruvas ir nubrozdinimus; be to, kalio permanganato užbėrimui nebūdingas pūslių susidarymas. Be to, O. Ž. nustatyta: pakaušio sumušimas abipus, galvos smegenų sumušimas, smulkios kraujosruvos dešiniame žaste, dešinio žastikaulio lūžis, bendras kūno sukrėtimas, ko pasėkoje išsivystė ūmus kvėpavimo nepakankamumas, galimai neužilgo iki hospitalizacijos į VUVL, nuo trauminių poveikių kietais, bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu, visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl galvos smegenų sumušimo bei išsivysčiusio ūmaus kvėpavimo nepakankamumo; atskirai dešinio žastikaulio lūžis ir kraujosruvos dešiniame žaste vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Kraujosruvos dešinėje rankoje galėjo atsirasti nuo suspaudimo pirštais, kiti sužalojimai neatspindi žalojančių daiktų individualių požymių. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo atsirasti taip, kaip E. E. parodė parodymų patikrinimo vietoje metu ir užfiksuota šio procesinio veiksmo vaizdo įraše, tačiau tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir liudytojos I. V. nurodytu būdu (b. l. 41-47, 51- 52, t. 1).

Iš akistatos protokolo matyti, kad kaltinamoji E. E. ir liudytoja I. V. liko kiekviena prie savo parodymų (b. l. 156, 157, t. 1).

Iš mažamečio liudytojo A. E. parodymų matyti, kad jis gyvena su mama, jaunesniu broliuku O. Ž. ir jo tėvu J. Ž. (duomenys neskelbtini). Jie gyvena gerai, nei jo, nei broliuko niekas nemuša, mama ir tėvas juos myli. Jo broliukas yra ligoninėje, bet kas jam nutiko jis nepasakos (b. l. 97, 98, t. 1).

Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato Fabijoniškių policijos nuovados tyrimo medžiagos matyti, kad 2011m. vasario 3d. liudytoja I. V. kreipėsi su pareiškimu dėl grasinančio pobūdžio žinučių, siunčiamų iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Pravedus prevencinio pobūdžio pokalbį su E. E. ir J. Ž. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą nesant pagrindo manyti, kad grasinimai bus įvykdyti.

Aptartų netiesioginių įrodymų visuma įgalina teismą padaryti tik vieną išvadą - kad E. E. padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamoji duodama parodymus nebuvo nuoširdi, keitė parodymus sau palankia linkme, apie įvykių aplinkybes nieko nepaaiškino net nukentėjusio kūdikio gydytojams.

Kaltinamosios versijas paneigia surinktų įrodymų visuma: dėl nesunkaus mažamečio O. Ž. sužalojimo specialisto išvada nustatyta, kad kraujosruvos bei įdrėskimai nuo kalio permanganato atsirasti negalėjo; dėl sunkaus bejėgiškos būklės mažamečio sūnaus sužalojimo - liudytojos I. V. parodymai, kad kaltinamoji jai prisipažino trenkusi kūdikį į sieną, nes jo nekentė tuo metu; grasinančio pobūdžio SMS žinučių siuntimas liudytojai, kuris liovėsi pareigūnams pravedus profilaktinį pokalbį su kaltinamąja ir J. Ž.; liudytojo R. R. parodymai, kad O. Ž. padarytų sužalojimų pobūdis nurodo į didelės energinės jėgos traumą, sukrėsto vaiko sindromą; liudytojų R. R. bei T. M. parodymai, kad nukentėjusysis J. Ž. yra sakęs, jog kūdikis sužalotas dėl kaltinamosios kaltės ir dėl jos problemų dėl alkoholio bei agresijos; specialistų išvados apie tai, kad kraujosruvos ir įdrėskimai O. Ž. pilvo sienoje negalėjo atsirasti užbėrus kalio permanganato. Nežiūrint to, kad specialisto išvada nustatyta, jog sužalojimai galėjo atsirasti E. E. nurodytu būdu, užfiksuotu vaizdo įraše, tuo pačiu tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir liudytojos I. V. nurodytu būdu. Juolab, kad ekspertas parodė, jog kaltinamosios paaiškinta judėjimo trajektorija griuvimo metu prieštarauja fizikos dėsniams: nugriuvus į dešinę pusę ant sofos judėjimo kryptis nepaaiškinamu būdu staiga pasikeitė į priešingą pusę. Be to, liudytojos I. V. parodymus papildo specialisto išvada ir liudytojų R. R., R. P., R. M., dalinai – Ž. G., R. S., T. M. aukščiau aptartais parodymais.

Nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140str. 2d., nes E. E. tyčia suspausdama pirštais ir įdrėksdama nagais į pilvą nežymiai sutrikdė mažamečio O. Ž. sveikatą, ir pagal BK 135str. 2d. 1, 2, 3d., nes tyčia suspausdama ir laikydama už dešinės rankos savo mažametį bejėgiškos būklės dėl kūdikystės savo artimąjį giminaitį - sūnų O. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini), trenkė į sieną, ir dėl padarytų sužalojimų sunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą. Sveikatos sutrikdymas yra sunkus, nes O. Ž. padarytas galvos smegenų sumušimas su ryškiais židininiais neurologiniais simptomais, patvirtintais specialiais tyrimais. Kaltinamoji veikė sąmoningai ir suvokė, kad jos veika gali sunkiai sutrikdyti bejėgio kūdikio sveikatą, ir nors smurtaudama konkrečių padarinių nesiekė, tačiau sąmoningai leido jiems kilti.

E. E. padaryti nusikaltimai įstatymo priskiriami nesunkių ir labai sunkių kategorijai (BK 11str.), visuomenei sukėlė nepataisomas pasekmes. Iš netiesioginių įrodymų visumos ir byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, o dėsninga kaltinamosios gyvenimo ir elgesio pasekmė: liudytojos R. S., V. C., Ž. G. parodė apie kaltinamosios grubų elgesį vyresniojo sūnaus Arno atžvilgiu, T. M., B. K., R. R. – apie problemas dėl alkoholio vartojimo.

E. E. praeityje neteista, administracine tvarka nebausta, gydyta psichiatrinėje ligoninėje, į psichiatrinę, narkologinę įskaitas neįrašyta ( b. l. 165, 166, 174, 175), dirba. Kaltinamoji išlaiko du mažamečius vaikus, vienas kurių dėl jos kaltės tapo neįgalus, ir, iš jos žodžių, laukiasi trečiojo, tačiau nėra pagrindo teigti, kad dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės vaikų nebūtų kam prižiūrėti: po padarytų nusikaltimų A. E. buvo patalpintas į globos namus, o nukentėjusysis O. Ž. buvo laikinai globojamas neįgalių kūdikių namuose, vėliau – perduotas tėvui.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei aukščiau aptartų aplinkybių visumą, dėl to manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus už sunkesniąją iš veikų minimalią įstatymo sankcijoje numatytą bausmę.

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, saugotini prie bylos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. E. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 140str. 2d. ir BK 135str. 2d. 1. 2 ir 3 p. ir nuteisti:

pagal BK 140str. 2d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

pagal BK 135str. 2d. 1p., 2p., 3p. – laisvės atėmimu 2 metams.

Bausmes subendrinus BK 63str. 5d. 2p. tvarka galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įvykdymo dienos.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus – saugoti prie bylos.

Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.