- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-07-13
- Bylos Nr.
- 1-1205-1100/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44715-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- G. S.
- Nukentėjusysis
- V. B.
- Advokatai
- Virginija Balčiūnienė
kaltinamajam G. S. (dalyvavo nuotoliniu būdu), jo gynėjai advokatei Virginijai Balčiūnienei (dalyvavo nuotoliniu būdu),
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
G. S. 2020 m. lapkričio 9 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, automobiliu „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavo prie nukentėjusiojo V. B., išlipo iš automobilio ir žodinio konflikto su nukentėjusiuoju V. B. metu dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam V. B. į veidą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą dėl jam padarytų apatinės lūpos raudonio kairės pusės nubrozdinimų, apatinės lūpos raudonio ir gleivinės kairės pusės muštinių žaizdų.
G. S. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis G. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino kaltę padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 9 d. apie 16 val. požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje sudavė smūgį nukentėjusiajam V. B. į veidą. Jį užvaldė emocijos, kai pamatė, kad nukentėjusysis V. B. vos nepartrenkė keliu norėjusių eiti jo dviejų mažamečių dukrų. Atmintyje iškilo prisiminimai, kai vaikystėje jo akivaizdoje automobiliu taip pat buvo partrenkta mergaitė. Visus šiuos įvykius susiejo ir, kaip tėvas, patyrė labai didelį stresą. Matė, kaip V. B. automobilio nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) į požeminę aikštelę. Jis taip pat ten nuvažiavo ir, išlipęs iš automobilio, priėjo prie nukentėjusiojo ir paklausė, ar jis matė, kad važiuodamas keliu vos nepartrenkė mergaičių. V. B. jam abejingai atsakė, kad nieko nepadarė. Atsakymas jį išvedė iš pusiausvyros ir nesusivaldęs kumščiu smogė jam į veidą. Supratęs, ką padarė, išsigando ir, būdamas šoko būsenos, pasišalino iš įvykio vietos. Pripažįsta, kad pasielgė impulsyviai, neapgalvotai. Dėl šio poelgio jaučia didelę gėdą ir prieš nukentėjusįjį, ir prieš šeimą, draugus. Toks elgesys jam nėra būdingas. Supranta, kad pernelyg skausmingai sureagavo į prieš tai buvusią situaciją. Teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, atlygino dalį turtinės ir neturtinės žalos. Savo veiksmų negali pateisinti. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo labai išsigandęs, dėl to ir neigė kaltę. Teisiamas pirmą kartą. Taip pat nurodė, kad į mėnesį gauna vidutiniškai apie (duomenys neskelbtini) Eur atskaičius mokesčius. Jokių papildomų pajamų negauna, turi kreditinių įsipareigojimų bankui. Augina dvi mažametes dukras.
Nukentėjusysis V. B., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis važiavo automobiliu Opel Astra į darbo objektą, įvažiavo į požeminę aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Prieš tai, važiuodamas gatve, pamatė du bėgančius vaikus, pristabdė, bet jie praleido jį, todėl nuvažiavo toliau. Požeminėje aikštelėje susirinko įrankius ir ėjo lifto link. Tuo metu kaltinamasis (iki įvykio jo nepažinojo) privažiavo, pradėjo jį kaltinti viršijus greitį ir dešinės rankos kumščiu trenkė į veido sritį (pataikė į apatinę lūpą, tuo metu buvo su kauke). Po suduoto smūgio V. B. nukrito, pametė įrankius, pamatė automobilyje dvi mergaites, kurios muistėsi ir verkė (tie patys vaikai, kuriuos matė nukentėjusysis iki įvykio). Kaltinamasis greitai įlipo į automobilį ir pasišalino. Tada V. B. iškvietė policiją, paskambino sužadėtinei. Policijos pareigūnai įvertino jam padarytus sužalojimus ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nukentėjusysis buvo nuvežtas į Žalgirio ligoninę, kur susiuvo žaizdas.
Liudytojas M. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), įvykio metu patruliavo su M. S.. 2020 m. lapkričio 9 d. apie 16 val. gavo iškvietimą, kad požeminėje automobilio aikštelėje pranešėjui sudavė į veidą nepažįstamas asmuo – kito automobilio vairuotojas. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko V. B.. Jis parodė jiems savo veidą, buvo matyti, kad buvo sumušta kairės pusės apatinė lūpa, buvo kraujuojanti žaizda. Iš nukentėjusiojo pasakojimo suprato, kad davė pastabą kito automobilio vairuotojui, kad per dideliu greičiu važinėja prie vaikų darželio, ir po to šis, išlipęs iš savo automobilio, sudavė jam. V. B. parodė jiems savo telefone padarytą nuotrauką, tačiau joje labai blogai buvo matyti automobilis, kuris buvo raudono atspalvio, galimai „Audi“. Valstybinių numerių nukentėjusysis neįsidėmėjo ir nuotraukoje jų taip pat neužfiksuota. Pamatę nukentėjusiojo žaizdą, jie su M. S. nusprendė, kad jam yra reikalinga medikų pagalba, ir paprašė Operatyvaus valdymo skyriaus darbuotojų iškviesti greitąją. Atvykę medikai apžiūrėjo V. B. ir ji nuvežė į Žalgirio ligoninę (1 t., b. l. 78)
V. B. 2020 m. lapkričio 9 d. protokole–pareiškime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 9 d. (duomenys neskelbtini), požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, prie jo priėjo nepažįstamas vyras, kuris atvažiavo su „vyšninės“ spalvos automobiliu „Škoda“ ir pasakęs jam, kad jis vos važiuodamas neužmušė mergaičių, trenkė dešinės rankos kumščiu jam į veido sritį, dėl ko jis patyrė fizinį skausmą. Po įvykio greitoji medicinos pagalba jį išvežė į Žalgirio ligoninę, kurioje jam diagnozavo apatinės lūpos žaizdą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 7).
Asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką 2020 m. lapkričio 19 d. protokole nurodyta, kad nukentėjusysis V. B. apžino ir nurodė, jog nuotraukoje Nr. 3 (G. S.) yra asmuo, kuris 2020 m. lapkričio 9 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini), požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje trenkė dešinės rankos kumščiu į veido sritį, asmenį atpažįsta iš bendrų veido bruožų, iš veido, nosies, akių formos. Parodymo atpažinti metu fotografuota, nuotraukos prijungtos prie bylos (1 t., b. l. 50–53).
Akistatos protokole užfiksuota, nukentėjusysis V. B. 2021 m. vasario 25 d. akistatos su G. S. metu patvirtino savo anksčiau duotus parodymus (1 t., b. l. 98–99).
VšĮ Vilniaus Universitetinės ligoninės Žalgirio klinikos medicinos dokumentų 2020 m. lapkričio 9 d. išraše nurodyta, kad V. B. diagnozuota apatinės lūpos patinimas, apie 1 cm ilgio žaizda per odą, paodį ir raumenį, stebimos dvi žaizdos iki 2 cm ilgio per gleivinę, pogleivį iki raumens. Kliniškai veido kaulų, žangikaulių, dantų lūžių nėra, sąkandis laisvas (1 t., b. l. 57–59).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje 2020 m. lapkričio 9 d. fiksuota, kad V. B. konflikto metu gavo smūgį į veidą, prakirsta lūpa, sumuštas žandikaulis, preliminari diagnozė: lūpos ir burnos paviršinis sužalojimas (1 t., b. l. 61–63).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 20 d. specialisto išvadoje Nr. G 3267/2020 (01) nustatyta, kad, remiantis V. B. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis: V. B. nustatytos apatinės lūpos raudonio kairės pusės nubrozdinimai, apatinės lūpos raudonio ir gleivinės kairės pusės muštinės žaizdos, padarytos paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti neilgai trukus iki apžiūros VšĮ Vilniaus Universitetinės ligoninės Žalgirio klinikoje 2020 m. lapkričio 9 d., galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. lapkričio 9 d. Sužalojimai padaryti mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Neatmetama galimybė, kad dėl nustatytų sužalojimų V. B. galėjo justi fizinį skausmą (1 t., b. l. 27–29).
Vaizdo įrašų apžiūros 2020 m. lapkričio 19 d. protokole nurodyta, kad, apžiūrėjus vaizdo įrašus, kuriuos elektroniniu paštu pateikė Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazija, vaizdo kameros stebėjimo laukas neapima įvykio vietos, todėl tyrimui reikšmingų duomenų negauta (vaizdo įrašai ch03_20201109155425.mp4 ir ch03_20201109154958.mp4). Vaizdo įrašas įrašytas į CD laikmeną, kuri prijungta prie bylos (1 t., b. l. 64–71).
Kitų objektų apžiūros 2020 m. gruodžio 23 d. protokole nurodyta, kad Bendrasis pagalbos centras pateikė garso įrašą, kurį apžiūrėjus, nustatyta, jog pagalbos telefonu 2020 m. lapkričio 9 d. 16.05 val. kreipėsi V. B. nurodydamas, kad įvyko konfliktas, žmogus išlipo iš mašinos, dėl to, kad V. B. važiavo gatve, išbėgo vaikai ir jis sustabdė; vyras apkaltino jį, kad per greitai važiavo, bet iš tikrųjų jis važiavo 40 km/h greičiu, ir vyras išlipo ir trenkė jam į veidą, numerius jau užmiršo, vyro nebemato, vyras išvažiavo staigiai. (duomenys neskelbtini), automobilis „Škoda“ raudonas, nežino kaip vyrą dabar net apibūdinti“. Garso įrašas įrašytas į CD laikmeną, kuri prijungta prie bylos (1 t., b. l. 73–75).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. B., taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną matė, kaip nukentėjusysis, važiuodamas automobiliu, vos nepartrenkė jo mažamečių dukrų, ketinusių eiti keliu. Šis nukentėjusiojo poelgis jį labai sukrėtė, todėl, įsisodinęs dukras į automobilį, nuvažiavo paskui nukentėjusįjį į požeminę stovėjimo aikštelę, kur, išlipęs iš automobilio, pasakė V. B., kad jis vos nepartrenkė mergaičių. Kai V. B. abejingai atsakė, kad nieko nepadarė, tai G. S. labai suerzino, jis prarado savitvardą ir sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veido sritį. Po suduoto smūgio suprato, ką padarė, labai išsigando ir pasišalino iš įvykio vietos. Tokius G. S. parodymus patvirtina nukentėjusiojo V. B. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, taip pat netiesioginio liudytojo M. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. V. B. baudžiamojo proceso metu nuosekliai nurodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje G. S. sudavė jam kumščiu į veido sritį. Liudytojas (policijos pareigūnas) M. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad, atvažiavęs į įvykio vietą, matė, kad V. B. kairės pusės apatinė lūpa buvo sumušta, iš žaizdos bėgos kraujas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad nukentėjusysis ir liudytojas būtų suinteresuoti duoti tikrovę neatitinkančias aplinkybes. Be to, asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką metu V. B. 2020 m. lapkričio 19 d., tai yra netrukus po įvykio, atpažino G. S. kaip asmenį, sudavusį jam smūgį bylai reikšmingu metu ir vietoje.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. lapkričio 20 d. specialisto išvada Nr. G 3267/2020 (01), V. B. nustatyti apatinės lūpos raudonio kairės pusės nubrozdinimai, apatinės lūpos raudonio ir gleivinės kairės pusės muštinės žaizdos, padarytos paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti neilgai trukus iki apžiūros 2020 m. lapkričio 9 d. VšĮ Vilniaus Universitetinės ligoninės Žalgirio klinikoje galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. lapkričio 9 d. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 27–29). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šio įrodymo objektyvumu. Byloje nenustatyta, kad V. B. iki nagrinėjamo įvykio buvo patyręs kokius nors sužalojimus.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl G. S. veiksmo nukentėjusysis patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju akivaizdu, kad tarp kaltinamojo veiksmo ir nukentėjusiajam sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys.
Kaltinamojo padaryto veiksmo pobūdis, nukentėjusiajam suduoto smūgio lokalizacija ir mechanizmas neleidžia abejoti tuo, kad G. S. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmo pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti nežymiai sutrikdyta sveikata, ir to norėjo.
Taigi G. S. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.
IV. Dėl G. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį G. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį draugo D. A. atsakomybėn.
G. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis labai gailisi ir išgyvena dėl savo neteisėto elgesio. Teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Teigė, kad tuo gyvenimo etapu patyrė daug įtampos, prieš įvykį jis prisiminė vaikystėje matytą ir jį labai stipriai sukrėtusią avariją, kurios metu buvo patrenkta mergaitė, panašaus amžiaus kaip ir jo dukrų. Šį prisiminimą ir vaizdą, matytą gatvėje, jis tarpusavyje susiejo ir tai, kaip tėvą, jį labai sukrėtė. Nurodė, kad savitvardą prarado pirmą kartą. Jo santykiai su galimu laiduotoju D. A. yra labai artimi. Jį pažįsta daugiau kaip trylika metų, kartu ir su šeimomis leidžia laisvalaikį, dažnai susitinka, vienas kitą supranta ne tik iš žodžių, bet ir iš elgesio, mimikų. Su draugu dalijasi visais gyvenimo įvykiais. D. A. jo veiksmų neteisino, paragino prisiimti atsakomybę, todėl mano, kad gali daryti jam teigiamą įtaką.
Galimas laiduotojas D. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tarnauja (duomenys neskelbtini) daugiau kaip (duomenys neskelbtini) metų. Jis su G. S. pažįstamas daugiau kaip trylika metų, juos sieja labai glaudus ryšis. Kaip ir kaltinamasis, augina panašaus amžiaus dukrelę, todėl dažnai kartu su šeimomis bendrai leidžia laisvalaikį, dalinasi gyvenimiška patirtimi. G. S. apibūdino kaip rūpestingą žmogų, kuris labai rūpinasi ir išgyvena dėl jos, kartais pamiršdamas net save. Praeitais metais jį pradėjo persekioti nesėkmės, G. S. su žmona norėjo susilaukti trečio vaikelio, tačiau pas jį buvo sveikatos problemų, matėsi, kad jis skausmingai tai išgyveno, buvo prislėgtas. Po poros savaičių G. S. jam paskambino ir pasakė, kad sutrikdė žmogaus sveikatą. Mano, kad tos aplinkybės susiklostė dėl ankstesnių išgyvenimų, bet jokių būdu neteisina kaltinamojo poelgio, nori pasakyti, kad nusikalstama veika nėra dėsningas jo elgesys, G. S. visą laiką buvo nuoširdus, jautrus, draugiškas. Jis buvo labai nustebęs dėl tokio kaltinamojo poelgio. Įsitikinęs, kad G. S. suprato savo klaidą, mano, kad tai jam bus skaudi asmeninė patirtis, tiki, kad jis daugiau to nekartos. Mato ir jaučia kaltinamojo nuoširdų gailestį. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės suteiktų jam naujas viltis. Žino, kad G. S. vertina kritiškai savo poelgį. G. S. nelinkęs į agresiją ar konfliktus, stengiasi spręsti viską gražiuoju net nepakeldamas balso. D. A. mano, kad tvirtas ryšys, susiklostęs tarp jų, darys jam teigiamą įtaką ir sutinka būti G. S. laiduotoju tiek su užstatu, tiek be jo.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji G. S. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Bylos teisminio nagrinėjimo metu atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, taip pat atlygino dalį turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajam. G. S. taip pat įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam ir likusią žalą, kurią priteistų teismas. G. S. yra dirbantis, teigiamai charakterizuojamas ne tik darbovietėje, bet ir medžiotojų bei šokių klubo, vedęs, turi du mažamečius vaikus. Nors jis anksčiau penkis kartus baustas administracine tvarka, tačiau administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs, visos paskirtos baudos sumokėtos. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, nustatyta pakankamai aplinkybių, teigiamai apibūdinančių jo asmenybę, todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo draugą D. A., su kuriuo jie yra geriausi draugai daugiau kaip trylika metų, jie vienas kitu pasitiki. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad jų tarpusavio ryšys yra tvirtas bei artimas. D. A. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis draugui yra autoritetas, jis paskatino prisiimti atsakomybę, o draugas į jo nuomonę atsižvelgė. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad D. A. tarnauja (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) specialistas, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad D. A. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas G. S., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką G. S., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, G. S., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo D. A. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 metų terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Teismas, įvertinęs G. S. elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos, veikos padarymo aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo skirti jam kokią nors baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 67 straipsnio 2 dalyje.
V. Civiliniai ieškiniai
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 39,69 Eur išlaidų priteisimo už V. B. gydymą ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimą už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 34–35) G. S. teisiamojo posėdžio metu pateikė rašytinius dokumentus, patvirtinančius, kad jis 2021 m. birželio 9 d. sumokėjo Valstybinei ligonių kasai 39,69 Eur, todėl bylos procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 489,77 Eur išlaidų priteisimo už V. B. laikino nedarbingumo laikotarpiu išmokėtą ligos išmoką. G. S. teisiamojo posėdžio metu pateikė rašytinius dokumentus, patvirtinančius, kad jis 2021 m. birželio 9 d. sumokėjo 489,77 Eur sumą. Taigi bylą nagrinėjant teisme spręsti klausimus dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pripažinimo civiline ieškove ir civilinio ieškinio prijungimo byloje nebebuvo teisinio pagrindo.
Nukentėjusysis V. B. pareiškė 4000,00 Eur dydžio civilinį ieškinį, kuriuo neišskyrė turtinės ir neturtinės žalos dydžių. Teismas, suskaičiavęs civiliniame ieškinyje patirtus ir būsimus nuostolius, nustatė, kad V. B. prašo atlyginti 1723,48 Eur turtinę žalą ir atitinkamai 2276,52 Eur neturtinę žalą (1 t., b. l. 31, 181–182).
Nukentėjusysis V. B. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl G. S. neteisėtų veiksmų patyrė sveikatos sutrikdymą – jam buvo sukeltas fizinis skausmas, dėl kurio teko kreiptis į gydymo įstaigą. Patyrė išlaidų įsigydamas medikamentus žaizdų priežiūrai, jų nuskausminimui – iš viso 29,93 Eur. Žaizdų gijimo laikotarpiu buvo sutrikdyta valgymo funkcija – dėl skausmingo žaizdos ir aplinkinių audinių edemos, riboto išsižiojimo turėjo vartoti specialiai paruoštą švelnų, pertrintą maistą. Vėliau, sveikimo laikotarpiu, žaizda trukdė dėvėti kaukę, todėl teko apriboti lankymąsi viešumoje ir kreiptis į kitus asmenis, kad pristatytų maisto produktus arba užsisakyti jau paruoštą maistą išsinešimui. Specialiai ruošto maisto išlaidas įvertino 20,00 Eur. Užpuolimo metu dėvėjo apsauginę M3 FFP3 klasės veido kaukę, kuri buvo sugadinta (aptaškyta krauju). Sugadintą veido kaukę įvertino 2,17 Eur. Patyrė papildomų transporto išlaidų – 2020 m. lapkričio 9 d. nuosavu automobiliu vyko į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyrių pateikti pareiškimą apie užpuolimą, taip pat važiavo į akistatą su G. S. į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto I policijos komisariatą, vyko į Valstybinę teismo medicinos tarnybą teismo medicinos eksperto apžiūrai bei vaistinę įsigyti medikamentų. Papildomas transporto išlaidas įvertino 38,00 Eur. Patyrė 913,38 Eur nuostolį dėl sumažėjusio darbo užmokesčio aštuonių dienų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. Dėl rando, likusio veide, kreipėsi į MB „Inovatyvios dermatologijos centro“ gydytoją dermatovenerologę I. K., už konsultaciją ir rando plano šalinimo plano sudarymą bei procedūrą sumokėjo 120 Eur. Gydytojos sudaryto rando plano šalinimo trukmė – šeši mėnesiai, plano įvykdymui reikalinga 600 Eur suma. Civiliniame ieškinyje taip pat nurodoma, kad V. B. patyrė sunkumų atšaukiant įvykio dieną bei artimiausios savaitės suplanuotus darbus, kadangi liko neįvykdyti to laikotarpio įsipareigojimai. Dėl G. S. veiksmų patyrė stresą, buvo sutrikdyta jo ir artimiausios aplinkos žmonių emocinė gerovė. Dėl rando, likusio veide, išgyvena.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.
Pagal byloje nustatytas aplinkybes, G. S. bylos nagrinėjimo teisme metu V. B. atlygino dalį 400 neturtinės ir 32,10 Eur (29,93 Eur medikamentų įsigijimo išlaidas, 2,17 Eur vienkartinės kaukės sugadinimo išlaidos) turtinės žalos.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.283 straipsnyje, kuris taikytinas sveikatos sužalojimo atveju, nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
Kaip minėta, V. B. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos patyrė išlaidų:
1) įsigydamas medikamentus žaizdų priežiūrai, nuskausminimui;
2) nes turėjo vartoti specialiai paruoštą maistą, kuris papildomai kainavo;
3) nes buvo sukruvinta apsauginė kaukė M3 FFPS, teko kreiptis į kitus asmenis, kad pristatytų maisto produktus ar pirkti paruoštą maistą išsinešimui, kas padidino išlaidas;
4) nes turėjo papildomų transporto išlaidų, t. y. turėjo vykti į policijos komisariatą ir teismo medicinos eksperto apžiūrai;
5) nes sumažėjo atlyginimas dėl 8 dienoms išduoto nedarbingumo pažymėjimo;
6) nes patyrė žalą dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo vakarą suplanuotų darbų atšaukimo, liko neįvykdyti tuo laikotarpiu duoti įsipareigojimai (1 t., b. l. 31).
Pagal byloje nustatytas aplinkybes, G. S. bylos nagrinėjimo teisme metu V. B. atlygino 32,10 Eur (29,93 Eur medikamentų įsigijimo išlaidas, 2,17 Eur vienkartinės kaukės sugadinimo išlaidos) turtinės žalos. V. B. nurodė, kad jis dėl patirto sužalojimo sugadino tris apsaugines veido kaukes, kurių bendra vertė 6,51 Eur. Teismas, įvertinęs nukentėjusiajam padaryto sužalojimo vietą, tai, kad po nagrinėjamo įvykio jis buvo nuvežtas į ligoninę, kur buvo susiūtos žaizdos, konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis galėjo sunaudoti tris veido apsaugines kaukes, kurias reikėjo keisti dėl nestojusio kraujavimo. Todėl ši civilinio ieškinio dalis tenkinama. Kadangi G. S. atlygino vienos kaukės kainą, iš kaltinamojo priteisiama nukentėjusiajam 4,34 Eur turtinės žalos (už abi kaukes).
V. B. civiliniame ieškinyje teigė, kad dėl patirto sužalojimo jis turėjo vartoti specialiai paruoštą maistą, kuris papildomai kainavo. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jis pirko tyreles ir jas valgė, kad neiširtų siūlai. Kita vertus, V. B. nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad už tokį maistą jis sumokėjo 20 Eur, kaip nurodyta surašytame 2021 m. gegužės 3 d. dokumente (1 t., b. l. 181–182). Pastebėtina, kad, net ir nepatyręs byloje nustatyto sužalojimo, V. B., tikėtina, pirktų įprastą maistą vartojimui. Šiuo atveju nukentėjusysis rašytiniais dokumentais nepagrindė, kodėl būtent tokia pinigų suma (20 Eur) buvo sumokėta už neva pirktą specialų maistą, taip pat kad šio maisto kaina iš tiesų skirtųsi 20 Eur suma nuo V. B. vartojamo įprastinio maisto kainos. Be to, 2020 m. lapkričio 9 d. medicinos dokumento išraše nebuvo nurodyta rekomendacija valgyti V. B. specialų maistą (1 t., b. l. 59). Dėl aptartų priežasčių ši nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis atmetama.
V. B. civiliniame ieškinyje teigė, kad jis turėjo papildomų transporto išlaidų, t. y. turėjo vykti į policijos komisariatą ir teismo medicinos eksperto apžiūrai. Nukentėjusysis įvertino tokias išlaidas 38 Eur sumai (1 t., b. l. 181–182). Kita vertus, nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokią išlaidų sumą. Nagrinėjamu atveju nepašalintos abejonės, kad V. B. galėjo vykti į minėtas įstaigas viešuoju transportu, darbo automobiliu, būti nuvežtas kito asmens, o ne su savo transporto priemone. Vien aptariamų išlaidų nurodymas civiliniame ieškinyje ir jų įvertinimas 2021 m. gegužės 3 d. rašytiniame dokumente savaime negali būti pripažintas kaip pakankamas pagrindas priteisti 38 Eur sumą iš kaltinamojo. Dėl aptartų priežasčių ši nukentėjusiojo civilinio ieškinio dalis atmetama.
V. B. civiliniame ieškinyje tvirtino, kad jis patyrė žalą dėl galimos nusikalstamos veikos padarymo vakarą suplanuotų darbų atšaukimo, liko neįvykdyti tuo laikotarpiu duoti įsipareigojimai, tačiau jokie įrodymai, patvirtinantys, kad nukentėjusysis asmeniškai patirtų tokio pobūdžio turtinę žalą, byloje nebuvo pateikti. Pastebėtina, kad V. B. bylai reikšmingu laikotarpiu dirbo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, o ne individualios veiklos pagrindu. Todėl teigti, kad nukentėjusysis, kaip bendrovės darbuotojas, galėjo asmeniškai patirti žalą dėl jo neatliktų darbų, nėra pagrindo, juolab jo darbus laikinai galėjo perimti kiti bendrovės darbuotojai. Be to, ir pats nukentėjusysis realiai neapskaičiavo konkrečios pinigų sumos, kuri būtų susijusi su patirta tokio pobūdžio žala.
V. B. sieja jam turtinės žalos padarymą ir su darbo užmokesčio praradimu laikino nedarbingumo laikotarpiu. Tai, kad negautos pajamos yra laikomos turtine žala ir priteisiamos, pripažįstama ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-303/2019).
Pagal bylos aplinkybes, V. B. dėl nusikalstamos veikos buvo laikinai nedarbingas laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2020 m. lapkričio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės 24 d. pateikė informaciją, kad V. B. 2020 m. lapkričio mėn. turėjo išdirbti 20 darbo dienų, tačiau išdirbo 12 darbo dienų. Pagal atsiskaitymo lapelį už 2020 m. lapkričio mėn., už 12 darbo dienų V. B. gavo (duomenys neskelbtini) Eur atlyginimą, iš kurio atėmus asmens socialinio draudimo ir pajamų mokesčius (773,12 ir 792,94 Eur), iš viso (duomenys neskelbtini) Eur (atskaičius mokesčius) (1 t., b. l. 165). Taigi vidutiniškai per vieną darbo dieną 2020 m. lapkričio mėn. nukentėjusysis uždirbdavo (duomenys neskelbtini) Eur. Už pirmas dvi laikino nedarbingumo dienas V. B. darbdavys išmokėjo (duomenys neskelbtini) Eur, o atskaičius mokesčius – iš viso (duomenys neskelbtini) Eur. Tai sudarė nukentėjusiojo 62,06 procentų algos. Todėl nukentėjusysis už pirmas dvi laikino nedarbingumo dienas negavo 100,95 Eur (399,76 Eur – 298,81 Eur). „Sodra“ išmokėjo V. B. už likusias šešias laikino nedarbingumo dienas 386,91 Eur (1 t., b. l. 195–196). Todėl nukentėjusysis už likusias šešias laikino nedarbingumo dienas negavo 812,37 Eur ((duomenys neskelbtini) Eur – 386,91 Eur). Atsižvelgiant į tai, V. B. negavo iš viso (duomenys neskelbtini) Eur darbo užmokesčio. Ši pinigu suma priteisiama iš G. S..
V. B. taip pat sumokėjo 120 Eur už konsultaciją dėl rando šalinimo (1 t., b. l. 184). Tai laikytina nukentėjusiojo patirtomis išlaidomis, todėl minėta pinigų suma priteistina iš kaltinamojo.
Nukentėjusysis bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad planuoja susitvarkyti atsiradusį randą. V. B. domėjosi dėl rando pašalinimo, kaina gali svyruoti nuo 100 Eur iki 300 Eur. 2021 m. gegužės 3 d. rašytiniame dokumente nurodyta, kad rando gydymo planui įvykdyti reikalinga 600 Eur suma (1 t., b. l. 181–182).
Paprastai civilinė atsakomybė taikoma jau už padarytą žalą, tačiau ji gali būti taikoma ir už būsimą žalą, vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 3 dalimi. Minėta norma nustato, kad būsimos žalos dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti, remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama ir į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios ir būtinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).
Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo priteisti būsimų išlaidų už V. B. rando šalinimą. Pirma, nuosprendžio priėmimo metu byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nukentėjusiojo rando pašalinimas iš tiesų kainuos 600 Eur. Antra, byloje nenustatyta, kad, nepriteisus nukentėjusiajam būsimų išlaidų už rando šalinimą, itin nukentės V. B. interesai. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam nedidelį randą būtina pašalinti nedelsiant. Be to, pagal gautus dokumentus, nukentėjusysis gauna nemažą darbo užmokestį. Todėl negalima daryti išvados, kad V. B. pats negali susimokėti už rando šalinimo procedūras, o tik po to prašyti priteisti realiai sumokėtą pinigų sumą iš kaltinamojo. Esant tokioms aplinkybėms, priteisti būsimų išlaidų iš G. S. nėra pagrindo.
Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, pripažįsta, kad V. B. dėl G. S. nusikalstamos veikos iš viso patyrė 1037,66 Eur turtinės žalos (4,34 Eur + 913,32 + 120 Eur). Ši pinigų suma priteistina iš G. S..
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. S. nusikalstama veika nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. B. sveikatą. Kaltinamasis tyčia kumščiu sudavė vieną kartą V. B. į veido sritį. Nėra abejonių, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė tam tikrus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pats fizinio smurto patyrimas lemia nukentėjusiojo dvasinius išgyvenimus, tačiau fizinio smurto panaudojimas šiuo konkrečiu atveju nebuvo intensyvus. Pasak V. B., dėl žaizdos veide jam buvo nemalonu būti viešumoje prieš kitus asmenis, kurį laiką negalėjo dėvėti kaukės, kadangi žaizda lietėsi su paviršiumi. V. B. nurodo, kad iki šiol dėl nagrinėjamo įvykio metu sužalotos lūpos yra likęs randas. Kita vertus, teismas nenustatė, kad V. B. žaizda veide buvo matoma ilgą laiką. Nukentėjusiajam išorėje randas yra nedidelis. Teismas nenustatė, kad V. B. lankėsi pas psichologą, vartojo kokius nors vaistus nuo nerimo. Jis teisiamajame posėdyje nurodė, kad šiuo metu nejaučia streso. Teismas negali daryti išvados, kad nukentėjusysis ilgesnį laiką patyrė kokius nors dvasinius išgyvenimus. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžių priteisimo, kai nukentėjusiesiems padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokie dydžiai yra įvairūs, pavyzdžiui, 300 ir 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347-976/2018); 1000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-719/2020).
Teismas, įvertinęs visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą teismų praktiką, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis yra neproporcingai didelis, todėl mažintinas. Jam iš G. S. priteistinas 500 Eur neturtinės žalos dydis. Kaltinamasis pagal byloje surinktus įrodymus atlygino nukentėjusiajam 400 Eur neturtinės žalos, todėl iš G. S. priteistina V. B. 100 Eur neturtinės žalos.
VI. Kiti klausimai
G. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 102). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu, esantį byloje, palikti prie bylos medžiagos.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
G. S., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo D. A. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
G. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
iš G. S. priteisti nukentėjusiajam V. B. 1037,66 Eur (tūkstantį trisdešimt septynis eurus ir šešiasdešimt šešis euro centus) turtinės žalos atlyginimo ir 100 Eur (šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą nukentėjusiojo V. B. civilinio ieškinio dalį atmesti.
Bylos dalį dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu, esantį byloje, palikti prie bylos medžiagos.
Išaiškinti G. S. ir D. A., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti G. S., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.