- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2006-05-10
- Bylos Nr.
- A-438-516-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gudynas (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- A.L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Širvintų rajono policijos komisariatui
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 65.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Romano Klišausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A.L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Širvintų rajono policijos komisariatui dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A.L. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė teismo priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Širvintų rajono PK atlyginti 4727,67 Lt žalos (nepagrįsto praturtėjimo).
Skunde pareiškėjas nurodė, kad dirbdamas Širvintų rajono policijos komisariate negavo viso jam priklausančio darbo užmokesčio, kadangi vadovaujantis Vyriausybės nutarimu neteisėtai buvo taikomas indeksavimo koeficientas. Nuo 2004 m. gruodžio 18 d., paskelbus Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, išnyko pagrindas neišmokėti jo nuosavybe esančių lėšų, todėl šios lėšos turi būti grąžintos, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.237 straipsnio 1 ir 2 dalimi. Žala (nepagrįstas praturtėjimas), anot pareiškėjo, buvo padaryta atskirais atsakovų veiksmais ir remiantis Civilinio kodekso 6.279 straipsniu atlygintina solidariai iš abiejų atsakovų, o atsakovų kaltės laipsnis dėl žalos padarymo, jų galimi tarpusavio reikalavimai nenagrinėtini šioje byloje. Pareiškėjas teigė, jog pagal Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalį jam turi būti pilnai atlyginta padaryta žala, kurios dydį ir atitinkamai nepagrįstą Širvintų rajono PK praturtėjimą įrodo Širvintų rajono PK išduota 2005-02-03 pažyma Nr. 95-F9-31.
Atsiliepimas
Atsakovas Širvintų rajono policijos komisariatas ir trečiasis suinteresuotasis asmuo Policijos departamentas prie LR VRM pateiktuose atsiliepimuose prašė skundo netenkinti ir atmesti jį kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2002 metų liepos mėnesio iki 2004 metų kovo mėnesio, vadovaujantis 2002-04-23 Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-856 l straipsnio 3 dalimi, kurios redakcija buvo pakeista 2002-12-10 Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. IX 1243, 2002-05-20 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 metų II pusmetį", 2003-01-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių", Širvintų rajono PK viršininko įsakymais, pareiškėjui A.L., pritaikius darbo užmokesčio indeksavimo koeficientus, buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, dėl ko pareiškėjui buvo neišmokėta 4727,67 Lt darbo užmokesčio dalis.
Teismas nustatė, kad Širvintų rajono policijos komisariatas, taikydamas darbo užmokesčio indeksavimo koeficientus ir išmokėdamas sumažintą darbo užmokestį, nepažeidė tuo metu galiojusių įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjui indeksavimo koeficientą taikė vadovaujantis tuo metu galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais, tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-17 nutarimu Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių". Teismo nuomone, atsakovas Širvintų rajono policijos komisariatas privalėjo vykdyti aukščiau įvardintus įstatymus ir Vyriausybės nutarimus, nes įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime, kuris 2004-12-18 buvo paskelbtas Valstybės žiniose Nr. 181, publikacijos Nr. 6708, pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalies (2002 m. gruodžio 10 d. redakcija) nuostata " prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio l ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio l daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-17 nutarimo Nr. 52 „Dėl Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių" l ir 2 punktai bei šiuo Lietuvos Respublikos nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio l ir 2 dalims, 29 straipsniui, 48 straipsnio l daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, pabrėžė, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti, t. y. nesukėlę realių teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu sprendimas buvo įvykdytas, tai yra remiantis galiojusių įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nuostatomis, jam buvo taikomas darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas ir išmokėtas sumažintas darbo užmokestis, todėl, teismo nuomone, pareiškėjo atžvilgiu 2004-12-13 priimtas LR Konstitucinio Teismo sprendimas negali būti reikšmingas.
Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo Širvintų rajono policijos komisariato atlikti veiksmai buvo teisėti ir paremti tuo metu galiojusiais įstatymais ir Vyriausybės nutarimais, nėra ir Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, o taikydamas indeksavimo koeficientą pareiškėjo darbo užmokesčio atžvilgiu atsakovas negalėjo nepagrįstai gauti iš to naudos (nepagrįstai praturtėti)
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad jis prašo atlyginti žalą, padarytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės neteisėtais veiksmais, tai yra neginčija aplinkybės, kad atsakovas Širvintų rajono PK iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo elgėsi teisėtai pagal tuo metu galiojusius įstatymus. Tuo tarpu šiuo atveju buvo prašoma atlyginti žalą, padarytą Vyriausybės neteisėtu nutarimu, o ši aplinkybė yra neginčijamai konstatuota Konstitucinio teismo nutarimu. Konstatavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės neteisėtus veiksmus, jais padarytą žalą ir tiesioginį priežastinį ryšį (neteisėti veiksmai privertė Širvintų rajono PK neišmokėti viso darbo užmokesčio) žala privalo būti atlyginama. Aiškinant šią situaciją kitaip būtų paneigta Lietuvos valstybės atsakomybė už neteisėtus veiksmus. Tai reikštų, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgytų galimybę elgtis nepaisydama įstatymų ir Konstitucijos, atimti iš piliečių jų nuosavybę ir jos negrąžinti nepriklausomai nuo Konstitucinio teismo sprendimo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintas valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisykles, kai darbo užmokesčio poreikis viršijo atitinkamiems metams Lietuvos Respublikos valstybės biudžete darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus. Todėl Širvintų rajono policijos komisariato įsakymai dėl darbo užmokesčio nustatymo ir mokėjimo policijos pareigūnams atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Atsakovo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog Širvintų rajono policijos komisariatas, neišmokėdamas viso pareiškėjui priklausančio darbo užmokesčio už 2002 - 2004 m. gruodį, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Todėl nėra pagrindo teigti jog šiuo atveju pareiškėjui buvo padaryta žala ar atsakovas nepagrįstai praturtėjo.
Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotasis asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsiliepime teigiama, jog pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Tai patvirtina ir teisinėje Konstitucijos aiškinimo mokslinėje doktrinoje esančios nuostatos (E.Kūris. Konstitucijos aiškinimas, konstitucinės teisės šaltiniai ir besikeičianti konstitucinės teisės paradigma/Teisės problemos, 2003/3, p.8) bei teismų praktika (leidinys Teismų praktika, 1997-07-02, Nr. 7). Todėl trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog Širvintų rajono policijos komisariatas, neišmokėdamas pareiškėjui viso darbo užmokesčio, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Taip pat nėra Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, nei kituose pareiškėjo nurodytuose straipsniuose nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas.
Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja termino per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, todėl atsiranda teisinis pagrindas tokiais atvejais valstybės tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse.
Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis nustato bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą, jeigu Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų.
Pažymėtina, kad Darbo kodekso 297 straipsnio l dalis, kuri nustato sutrumpintą (l mėnesio) ieškinio senaties terminą ginčams dėl darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo, šios kategorijos bylose yra netaikytina, nes valstybės tarnautojo tarnyba dėl savo specifikos -nebuvimas darbo sutarties ir dvišalio susitarimo dėl darbo apmokėjimo sąlygų - nepatenka į Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalies reguliavimo sferą.
Taigi, valstybės tarnautojo reikalavimui dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo yra taikytinas trejų metų senaties terminas.
Kreipimasis į teismą teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sąlygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismą kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais iki tol, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004; A1-638/2005).
Byloje nustatyta, kad teisės aktai - Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo l straipsnio 3 dalis (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1243 redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimo 53 l ir 2 punktai bei šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės, kuriais remdamasis atsakovas valstybės tarnautojams mokėjo tik dalį jiems priklausančio darbo užmokesčio Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13d. nutarimu buvo pripažinti antikonstituciniais.
Tokiu būdu, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą valstybės tarnautojui visa apimtimi.
Byloje reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo pateiktas nepraleidus senaties terminų, o tai, kaip minėta, yra ta sąlyga, kuri įgalina ginčijamus atsakovo sprendimus dėl ne viso darbo užmokesčio išmokėjimo laikyti neįvykdytais Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.
Apibendrinant kas pasakyta, darytina išvada, kad reikalavimas dėl neišmokėtosios darbo užmokesčio dalies priteisimo yra pagrįstas.
Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 3 dalis numato, kad „darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai. Šio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai“.
Kaip minėta, teisiniai santykiai tarp pareiškėjo ir atsakovo – Širvintų rajono policijos komisariato - yra kilę iš valstybės tarnybos teisinių santykių, kurie savo ruožtu yra prilyginami darbo teisiniams santykiams, bei reguliuojami specialiais įstatymais.
Visa tai sąlygoja, kad šioje byloje kilęs ginčas nėra žalos instituto, numatyto Civiliniame kodekse, reguliavimo dalykas, bei tai, kad valstybė nėra tinkamas atsakovas šioje byloje.
Dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, priimant naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymas yra patenkinamas jam iš atsakovo priteisiant 4727,67 Lt darbo užmokestį
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio l dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: pareiškėjo Algio Lebenko skundą tenkinti.
Pareiškėjui Algiui Lebenko priteisti iš Širvintų rajono policijos komisariato 4727,67 Lt (keturis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt septynis Lt šešiasdešimt septynis ct) darbo užmokesčio.
Sprendimas neskundžiamas.