Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimo, kuriuo I. R. pripažinta kalta padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir jai paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. nubausta už tai, kad 2013 m. vasario 12 d., apie 16.12 val., Žirmūnų g. 117, Vilniuje, vairuodama automobilį Lexus GS300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu, kuriame jos pusėje buvo kliūtis, apvažiuodama kliūtį, nepraleido priešpriešiais atvažiuojančio automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį kliudžiusi apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisykles, taip pažeisdama Kelių eismo taisyklių 144 ir 232 punktų reikalavimus ir padarydama administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

Be to, administracinė nuobauda turi būti skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo, tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama, tuo pačiu taip asmuo apsaugomas nuo pernelyg ilgo persekiojimo. ATPK 35 str. 1 d. numatyta bendra taisyklė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Šioje byloje administracinė nuobauda galėjo būti paskirta iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. Kadangi byloje nėra jokio procesinio sprendimo, kuriuo būtų buvęs pratęstas administracinės nuobaudos terminas ir tai yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl administracinio teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.).

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad I. R. administracinė nuobauda buvo paskirta pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytiems terminams.

Pagal ATPK 35 str. 1 d. administracinė nuobauda už pažeidėjai inkriminuotus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas iki vienerių metų, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo.

Byloje nagrinėjamas eismo įvykis kilo 2013 m. vasario 12 d., todėl šešių mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas būtų suėjęs 2013 m. rugpjūčio 12 d., tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutarimu administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas iki vienerių metų, t.y. iki 2014-02-12, todėl skundžiamu nutarimu pažeidėja dėl pažeidimo pripažinta kalta ir administracine nuobauda nubausta nepasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Dėl I. R. kaltės padarius pažeidimus

Vieni iš ATPK 248 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal formuojamą teismų praktiką administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Įvertinus byloje surinktus ir apylinkės teisme posėdžio metu ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog I. R. pagrįstai pripažinta kalta dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymo.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). I. R. inkriminuotas KET 144 punkto pažeidimas, pagal kurį jeigu su priešais važiuojančia transporto priemone prasilenkti sunku, kelią privalo duoti vairuotojas, kurio pusėje yra kliūtis.

Pažeidėja neneigia automobiliu Lexus važiavusi administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, tačiau teigia, jog su automobiliu Audi, vairuojamu nukentėjusiojo G. Š., prasilenkė neužkliudydama kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio. Tuo tarpu nukentėjusysis tvirtino, jog važiavo gatve, kurioje pažeidėjos važiavimo kryptimi stovėjo automobiliai, todėl vietos prasilenkti dviem automobiliams nebuvo, nepaisant to pažeidėja jo nepraleido ir važiavo priešpriešiais, norėdamas išvengti kontakto jis užvažiavo ant šaligatvio, tačiau automobilių kontaktas vis tiek įvyko galinio vaizdo veidrodėliais. Nors pažeidėja apeliaciniame skunde teigia, jog nukentėjusiojo parodymai yra nepatikimi, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiuoju, nes byloje nėra jokių duomenų apie G. Š. suinteresuotumą apkalbėti I. R., siekiant nepagrįsto pastarosios nubaudimo. Nukentėjusiojo teisme duoti parodymai atitinka jo rašytinį paaiškinimą, juos taip pat patvirtina kiti bylos duomenys: policijos pareigūnų parodymai, eismo įvykio vietos schema, užfiksuoti automobilių apgadinimai. Tiek teisme apklausti policijos pareigūnai, tiek nukentėjusysis patvirtino sudarytos eismo įvykio vietos schemos teisingumą, be to, eismo įvykio vietos schema yra patvirtinta parašais. Nesutikdama su eismo įvykio vietos schema pažeidėja iš esmės remiasi savo subjektyviu įsitikinimu, jog nukentėjusysis G. Š. melagingai nurodė įvykio aplinkybes, tačiau, kaip jau minėta, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis, be to, pati pažeidėja iš dalies pripažįsta tiek nukentėjusiojo parodymus, tiek eismo įvykio vietoje užfiksuotas aplinkybes apie šalikelėje stovėjusius automobilius. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, jog gatvėje pažeidėjos važiavimo kryptimi stovi automobiliai, kurie praktiškai užima pusę kelio pločio, be to, automobilių prasilenkimas yra apsunkintas sniego, nukentėjusiojo G. Š. automobilis stovi prie pat šaligatvio. Taigi, eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos aplinkybės atitinka nukentėjusiojo parodymus ir paneigia pažeidėjos paaiškinimus, kad automobiliams prasilenkti vietos užteko, dėl ko konstatuotina, jog pažeidėjai pagrįstai buvo inkriminuotas KET 144 p. pažeidimas. Nors I. R. neigia buvus automobilių kontaktą, tačiau tokie jos paaiškinimai vertintini kaip siekis išvengti atsakomybės, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi nuosekliais ir neprieštaringais nukentėjusiojo parodymais dėl automobilių kontakto kairės pusės galinio vaizdo veidrodėliais ir dėl jo automobilio veidrodėliui padarytų apgadinimų. Tai, kad nukentėjusiojo automobiliui Audi 80 buvo apgadintas galinio vaizdo veidrodėlis yra užfiksuota ir policijos pareigūnų surašytuose papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b.l. 7), padarytose fotonuotraukose (b.l. 18), iš kurių matyti veidrodėlio korpuso įbrėžimai ir įskėlimas. Automobilio Audi 80 veidrodėlio apgadinimai ir automobilio Lexus veidrodėlio apgadinimai užfiksuoti praktiškai viename aukštyje, nežymus aukščių skirtumas paaiškinamas tuo, kad eismas vyko ant suvažinėto sniego, be to, automobilis Audi 80 kontakto metu buvo dviem ratais užvažiavęs ant apsnigto šaligatvio, dėl pastarųjų aplinkybių automobilių sugretinimas iš esmės netikslingas, nes jo metu nebūtų galima atkurti tikrųjų įvykio aplinkybių. Dėl tų pačių aplinkybių nėra tikslinga skirti ir autotechninės ekspertizės. Apklausti policijos pareigūnai patvirtino užfiksuotus automobilio Audi 80 kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio apgadinimus, taip pat nurodė, jog įvykio metu akivaizdžiai matėsi, kad apgadinimai nauji, įvykį tyręs A. G. parodė, jog tokie apgadinimai yra galimi atsižvelgiant į automobilių konstrukcijos ypatumus.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje be kita ko yra numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiuo atveju I. R. inkriminuotas KET 232 punkto pažeidimas, jog nesutariant dėl eismo įvykio aplinkybių, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai į eismo įvykio vietą turi kviesti policiją.

Kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia, t.y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Pagal suformuotą teismų praktiką kaltės turinys tokiu atveju nustatomas įvertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą, atsižvelgiant į automobiliams ar kitiems objektams padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Nors pažeidėja teigia automobilių kontakto nejutusi, tačiau ji neneigia nukentėjusiojo parodymų toje dalyje, jog nukentėjusysis priėjo prie jos ir pasakė apie automobilio apgadinimą, tačiau ji nukentėjusiuoju nepatikėjo, nenorėdama su juo ginčytis tiesiog nuėjo nelaukdama kol bus iškviesta policija. Taigi, akivaizdu, jog I. R. nukentėjusysis apie eismo įvykį informavo iš karto, tačiau ji, neigdama savo kaltę, priešingai nei reikalauja KET 232 p., nepasiliko įvykio vietoje ir nesulaukė policijos pareigūnų, o iš jos pasišalino, be to, pati pažeidėja parodė, jog po kurio laiko važiuodama namo dar matė nukentėjusįjį stovintį prie savo automobilio. Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog I. R. suvokė kliudžiusi kitą automobilį, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko ir iš jos pasišalino pažeisdama aukščiau nurodytus KET punktų reikalavimus, kas patvirtina pažeidėją veikus tyčia.

Dėl administracinės nuobaudos

ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, jog pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 Lt iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, jog pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 Lt iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Vadovaujantis ATPK 30 straipsniu, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Skirdamas administracinę nuobaudą, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad nenustatyta pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tinkamai įvertino I. R. asmenybę – ne kartą bausta už KET pažeidimus, pažeidimą padarė turėdama galiojančią nuobaudą, kas neigiamai charakterizuoja pažeidėjos asmenybę, taip pat apylinkės teismas atsižvelgė į pažeidėjos elgesį iš karto po įvykio ir bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, apylinkės teismo paskirta minimali ATPK 130 str. 1 d. numatyta nuobauda laikytina proporcinga padarytam pažeidimui ir pažeidėjos asmenybei, neprieštaraujanti teisingumo principui. Vien tai, kad pažeidėja turi darbą ir augina mažamečius vaikus, savaime nėra vertinamos kaip išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą skirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Pažeidėja nenurodė jokių aplinkybių, kurioms esant, paskirta administracinė nuobauda aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai ir objektyviai įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimą nepakeistą ir I. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.