- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-25
- Bylos Nr.
- e2-1863-600/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- Seesam Insurance AS
- Atsakovas
- D. P.
- Trečiasis asmuo
- O. K., V. K.
- Advokatai
- Asta Skujytė, Aistė Bartkevičienė
viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Seesam Insurance AS ieškinį atsakovui D. P. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys O. K. ir V. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo reikalavimas ir nurodomas jo faktinis pagrindas
1. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 2304,84 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas su B. S. buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300 0720017, kurio pagrindu buvo apdrausta transporto priemonė AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
2. 2017 m. vasario 14 d. 00:19 val. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas D. P., vairuodamas AUDI A4, apgadino transporto priemonę MERCEDES BENZ S 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pagal pateiktą Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. spalio 24 d. pažymą apie eismo įvykį atsakovas, sukėlęs eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos.
3. Ieškovas, įvertinęs eismo įvykio metu padarytą žalą transporto priemonei Mercedes Benz S 320, išmokėjo nukentėjusiam asmeniui apgadinto automobilio remonto išlaidų dydžio išmoką – 2304,84 Eur.
Atsakovo atsiliepimas
4. Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad atsakovas arba tą pačią dieną, t. y. 2017 m. vasario 14 d., arba kitą – 2017 m. vasario 15 d., paskambino į draudimo bendrovę, kurioje buvo drausta vairuotojo civilinė atsakomybė, t. y. Seesam Insurance, ir pranešė apie eismo įvykį. Atsakovas nurodo, kad tai buvo pirmasis eismo įvykis, kuriame jis dalyvavo.
Atsiliepimas
5. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad jis paaiškino, jog abu vairuotojai nesutaria dėl eismo įvykio, todėl buvo numatytas eismo įvykio aplinkybių tyrimas 2017 m. spalio 20 d. Išklausius atsakovo paaiškinimų, jam buvo nurodyta laukti atsakymo iš policijos komisariato. Gavęs pretenziją iš draudiko, jis su juo susisiekė ir pranešė, kad su pretenzija nesutinka.
6. Pažymi, kad supranta administracinio tyrimo metu nustatytų aplinkybių prejudicinę reikšmę, tačiau mano, kad šio tyrimo metu nebuvo paisoma svarbaus principo, įtvirtinto Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, t. y. nekaltumo prezumpcijos, kuri šiuo atveju, atsakovo įsitikinimu, buvo pažeista. Tokią išvadą grindžia Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. K. 2017 m. vasario 14 d. tarnybiniu pranešimu ir teigia, kad abu vairuotojai kelyje elgėsi netinkamai, o atsakovo D. P. versija yra objektyviai paaiškinama ir labiau tikėtina nei kito vairuotojo O. K..
7. Atsakovas nesutinka, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino tik jis, nes iš įvykio vietos pasišalino ir kitas vairuotojas – O. K..
Šalies argumentai
8. O. K. paaiškinimus prašo vertinti kritiškai, nes jie, pagal atsakovą, nėra labai įtikinami dėl galimo automobilio AUDI A4 manevravimo, nes tokiems manevrams nebuvo nei poreikio, nei pagrindo, nes atsakovas buvo blaivus.
Atsiliepimas
9. Be to, atvykus policijos pareigūnams, buvo pasakyta, kad tai abiejų vairuotojų kaltė, tačiau tyrimo metu atsakovas D. P., neturėdamas patirties, nesugebėjo apsiginti, jog yra ir kito vairuotojo kaltė. Įsitikinęs, kad siekdamas pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jis nebūtų sustojęs Neste degalinėje įsipilti kuro.
10. Atsakovas nurodo, kad su žalos dydžiu taip pat nesutinka, nes įvykio metu automobiliui Mercedes S 320 buvo 11 metų, t. y. automobilis nenaujas, būtina aiškintis atliktų remonto darbų būtinybę ir reikalingumą, keistinų detalių skaičių.
11. Byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovui, kurio dalyvavimą teismas buvo pripažinęs būtinu, tenkinus ieškovės atstovės prašymą pakeisti teismo procesinį sprendimą dėl atsakovo dalyvavimo būtinumo, įvertinus aplinkybes, kad teismas, pripažinęs atsakovo dalyvavimą būtinu, du kartus atidėjo teismo posėdžius dėl atsakovo neatvykimo, įvertinus laiko tarpą tarp praeito ir šio teismo posėdžio, atsakovo procesinį elgesį nuo to momento, kai jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu iki šio teismo posėdžio, t.y. nuo birželio 5 d. iki rugsėjo 9 d., išaiškintas bei sudarytas jo atstovei galimybes pateikti papildomus rašytinius įrodymus, kuriais būtų grindžiama atsakovo pozicija, dėl ko nebuvo sprendžiamas baudos skyrimo klausimas, o nutarta bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.
12. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, kad ieškinį palaiko, prašo tenkinti. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovo neigia savo pasišalinimą iš įvykio vietos bei nesutinka su žalos dydžiu. Pirmuoju atveju, atsakovo argumentus paneigia administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, kurioje nurodyta, kad policijos pareigūnai atsakovą sulaikė Neste degalinėje, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos bei nedavė kelio persirikiuodamas. Teiginys dėl saugesnės vietos paieškos vertintinas kaip pasirinkta gynybos taktika, nes iš Neste degalinės atsakovas taip pat jau ruošėsi išvažiuoti, tik buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Be to, atsakovo pozicija šioje byloje neigiant administracinio teisės pažeidimo byloje pripažintas aplinkybes ir procesinį elgesį (neneigė, neginčijo nurodytų teisės pažeidimų bei sumokėjo baudą) vertintina kritiškai, nes asmuo, nesutikdamas pažeidimais, neturėtų mokėti baudos, siekti bylos aplinkybių visiško ištyrimo.
13. Trečiojo asmens pateikti vaizdo įrašai tik patvirtina policijos pareigūnų dokumentuose nurodytas aplinkybes. Be to, filmuotoje medžiagoje agresyvių veiksmų, kaip teigia atsakovas, negalima įžvelgti. Be to, jeigu kitas vairuotojas elgėsi agresyviai, kodėl nebuvo kviečiama policija atsakovo iniciatyva.
14. Atstovė, pasisakydama dėl žalos dydžio, nurodė, kad būtina įvertinti tai, ar Mercedes automobilio pažeidimai padaryti šio eismo įvykio metu, ir ar žala pašalinta ekonomiškiausiu būdu. Pirmuoju klausimu ieškovė poziciją grindžia apklausto žalos eksperto paaiškinimais dėl pažeidimų pobūdžio, krypties, kontakto mechanizmą, papildomai išsiaiškinta, kad nukentėjęs automobilis buvo apgadintas ir 2016 m. liepos 29 d., o eismo įvykio metu buvo apgadinta automobilio galinė kairė pusė, kada važiuojant atbuline eiga atsitrenkta galiniu kairiu kampu į kitą automobilį taip apgadinant galinį sparną ir galinį bamperį, bet ne automobilio šoną, o 2017 m. buvo apgadintos automobilio kairės pusės priekinės durelės, sparnas ir ratas.
15. Antruoju klausimu dėl žalos sumos pagrįstumo atstovė prašė įvertinti tai, kad buvo apgadintas ratlankis, ir tokiu atveju keičiami abu ratlankiai, be to, atsakovas kritikuodamas žalos šalinimo būdą, konkrečių savo argumentų nenurodo, o posėdžio metu apklaustas ekspertas paaiškino, kodėl kai kurios detalės turi būti keičiamos, t. y. detalės, kurios pagamintos iš aliuminio, pagal gamintojo rekomendacijas nėra remontuojamos, o keičiamos naujomis.
16. Atsakovo atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus, mano, kad dėl eismo įvykio kalti abu vairuotojai, mano, kad kadangi po eismo įvykio abu automobiliai judėjo, vadinasi, iš eismo įvykio pasišalino abu vairuotojai. Filmuotoje medžiagoje matosi, kad atsakovas nedidino greičio, vadinasi, nesiekė pasišalinti. Ar skambino atsakovas į BPC, nežino.
17. Trečiasis asmuo O. K. paaiškino, kad nesutinka su atsakovo pateiktais paaiškinimais. Nurodė, kad eismo įvykis įvyko ant viaduko. Po kontakto jis iš karto sustabdė automobilį, paskambino į BPC, apibūdino situaciją, jog į jį atsitrenkė keistai manevruojantis automobilis, po ko paklausė, ar gali važiuoti paskui nurodytą automobilį, tai ir padarė. Atsakovo vairuojamą automobilį pavijo Neste degalinėje, privažiavo, sustojo, priėjo prie automobilio ir pasakė, kad iškvietė policiją, perspėjo, kad nepasišalintų.
18. Pasakodamas apie eismo įvykio aplinkybes, nurodė, kad jis su broliu važiavo iš aerouosto ir pasiekus Šeškinės viaduką, tiksliau pradėjus juo kilti pavijo atsakovo automobilį, kurį aplenkė, persirikiuodamas į vidurinę juostą, kai atsakovo automobilis iš trečios juostos (kairės pusės) pradėjo judėti jo juostos link, dėl ko jis perrikiavo savo automobilį dešiniau, t.y. į pirmąją juostą, kurioje nebuvo kur trauktis ir atsakavo automobilis atsitrenkė į Mercedes kairįjį šoną. Atsakovo automobilio manevravimas jam pasirodė keistas, jis greičio nedidino, tačiau atsitrenkus į O. K. automobilį, automobilis nesustojo, o nuvažiavo, vairuotojas net nepristabdė.
19. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju žalų ekspertas T. Z. paaiškino, kad jis yra draudimo ekspertas. Nurodė, kad apgadinto automobilio, t. y. Mercedes detalės gaminamos iš aliuminio, kad būtų lengvesnė konstrukcija, tačiau jos nėra plastiškos, todėl apgadinimo atveju būtinas jų keitimas - deformuotose vietose detalės tampa trapios. Šio eismo įvykio atveju atstatyti dėl didelio apgadinto ploto negalima, durys buvo pažeistos tiek, kad pažeistas kairės pusės durų stiprintuvas. Žalai apskaičiuoti jis naudojo Audatex sistemą – sąmatų kompiuterinę programą, kuri paskaičiuoja automobilio remonto išlaidas – medžiagas, remonto laiką ir pan., šia sistema naudojasi autorizuoti servisai. Į klausimą ar būtina keisti tarpinę atsakė, jog jei galima būti daryti išvadą, kad dar gali būti naudojama, tada keisti nereikėtų.
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti teismo motyvai
20. Į bylą pateiktame pranešime BPC nurodyta, kad 2017 m. vasario 14 d. 00:19 val. (duomenys neskelbtini) sankirtoje įvyko automobilių susidūrimas, po ko pranešėjas važiuoja paskui automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atsitrenkė į pranešėjo automobilį MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bando šalintis (t. 1, b. l. 16). Eismo įvykio metu automobiliui Mercedes buvo apgadintos priekinės kairės pusės durys, galinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės sparnas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis (t. 1, b. l. 16). Vilniaus apskrities VPK 2017 m. spalio 24 d. pranešime draudimo bendrovei Seesam Insurance AS kaltu dėl eismo įvykio nurodytas D. P., kuris pažeidė Kelių eismo taisyklių 104, 220 punktus, ANK 417 straipsnio 3 dalį (reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas), 426 straipsnio 2 dalį (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių) (t. 1, b. l. 16-17).
21. Pranešimas apie ginčo eismo įvykį buvo gautas 2017 m. vasario 14 d. 00:19 val., pranešėjas – Mercedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas (t. 1, b. l. 52).
22. 2017 m. spalio 20 d. administracinio teisės nusižengimo protokolu Nr. 10ANPAN-124201806-17 D. P. buvo nubaustas administracine tvarka už ANK 417 straipsnio 3 dalies pažeidimą 30 Eur bauda, o už 417 straipsnio 2 dalies pažeidimą – 425 Eur bauda (t. 1, b. l. 77). Protokolo skiltyje „Pažeidimo esmė“ nurodyta, kad AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. P., persirikiuodamas 2017 m. vasario 14 d. 00:17 val. Ukmergės gatvėje, Vilniuje, nepraleido gretima juosta ta pačia kryptimi važiavusio automobilio Mercedes Benz S 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė; apgadintos abi transporto priemonės; iš eismo įvykio vietos vairuotojas pasišalino, pažeisdamas KET reikalavimus (t. 1., b. l. 77).
23. Analogiškos aplinkybės buvo nurodytos ir žalos administravimo byloje, pateiktoje į nagrinėjamą bylą (t. 1, b. l. 136-182).
24. Automobiliui Mercedes Benz S 320 eismo įvykio metu buvo apgadintas priekinis bamperis, galinis bamperis, galinis kairės pusės sparnas, kairės pusės galinės durys, kairės pusės galinių durų slenkstis, priekinis kairės pusės sparnas, priekinės kairės pusės durys, kairės pusės galinio sparno lipdukas, kairės pusės galinių durų tarpinė (t. 1, b. l. 140, transporto priemonės techninės apžiūros 2017 m. kovo 14 d. protokolas).
25. Ginčo automobilis buvo remontuojamas UAB „Irventa Plius“ (t. 1, b. l. 144-182, 197-198). Pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad žalos skaičiavimas atliktas naudojant Audatex sistemą, suma 2304,84 Eur. Šią sumą trečiajam asmeniui O. K. ieškovė kaip kalto dėl eismo įvykio vairuotojo draudikas sumokėjo 2017 m. spalio 30 d. (t. 1, b. l. 18).
Šalies argumentai
26. Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo patvirtina į bylą pateiktas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas, kuriame nurodyta, kad automobilio valdytojų civilinė atsakomybė buvo drausta laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. vasario 23 d. (t. 1, b. l. 3-4).
27. Byloje kilo ginčas dėl eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų kaltės, atsakovui iš dalies neigiant savo kaltę ir teigiant, kad dėl eismo įvykio yra kalti abu eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai, dėl ko šiuo atveju draudimo išmoką išmokėjęs draudikas neturi teisinio pagrindo reikalauti visos išmokėtos draudimo sumos iš atsakovo.
28. Reikalavimą ieškovė grindžia Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta teisės norma, numatančia, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jei jis pasišalino iš eismo įvykio vietos.
29. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „Finėjas“, bylos Nr. 3K-3-483/2011). Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausios Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).
30. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad tokiais atvejais būtina išsiaiškinti ir nustatyti, ar transporto priemonės valdytojas tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas, ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra jo kaltės, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu.
31. Nagrinėjamoje byloje nekilo abejonių bei ginčo dėl to, kad abu eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai suprato buvus automobilių kontaktui. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo apie eismo įvykį nedelsdamas pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Pagal Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintas Kelių eismo taisykles tais atvejais, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Minėta, kad pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą asmuo, pasišalinęs iš įvykio vietos, t. y. pažeidęs KET nustatytą imperatyvųjį reikalavimą, turi atlyginti draudikui sumokėtą nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas. Šiuo klausimu kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant kaltininko atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą (Lietuvos Aukščiausios Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).
32. Ginčo byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 14 d. 00:17 val. įvykus eismo įvykiui atsakovo vairuojamas automobilis AUDI A4 po susidūrimo nesustojo, neįjungė avarinio signalo, vairuotojas neskambino policijai, o nuvažiavo ir sustojo Neste degalinėje, kur pylėsi kurą. Vertinant atsakovo bei jo keleivės paaiškinimus, fiksuotus policijos komisariate, jog jie išsigando Mercedes vairuotojo agresyvaus elgesio, dėl ko nesustojo ir nuvažiavo, išklausius trečiojo asmens paaiškinimus, ištyrus prijungtą video medžiagą, policijos administracinio teisės pažeidimo byloje užfiksuotus abiejų vairuotojų paaiškinimus, vertintini kritiškai, kaip pasirinkta gynybos taktika, nes atsakovo paaiškinimų nepatvirtina pateikta nei šios bylos, nei administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, į bylą ir vėliau nebuvo pateikta įrodymų per jo atstovę, o į teismo posėdžius atsakovas pats nevyko. Atsakovas, kurio vairuojamas automobilis, dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas turtas, turi pareigą sustoti ir, nesant sužeistų asmenų, esant nesutarimui dėl kaltės, pranešti policijai. Atsakovas šios pareigos neįvykdė, o Neste degalinėje buvo sulaikytas trečiojo asmens iškviestų policijos pareigūnų.
33. Teismo vertinimu atsakovo teiginys, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino ir trečiasis asmuo O. K. negali sąlygoti tokios išvados kaip pasišalinimo iš įvykio vietos, nes apie važiavimą paskui atsakovo automobilį jis pranešė BPC, kas yra užfiksuota BPC pranešime.
34. Atsakovas buvo nubaustas administracine tvarka pažeidus KET reikalavimus, t. y. pasišalinus iš eismo įvykio, kurio dalyvis buvo atsakovas. Pažymėtina tai, kad šioje byloje nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės – atsakovas už padarytą KET pažeidimą – pasišalinimą iš eismo įvykio vietos buvo nubaustas administracine tvarka ir tai sudaro pagrindą atleisti ieškovę nuo įrodinėjimo CPK 182 straipsnio 2 punkto pagrindu, kada nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys.
35. Aukščiau aptartų aplinkybių bei įrodymų visuma sąlygoja išvadą, kad atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos ir tai suteikia teisę draudikui naudotis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta teisės norma, numatančia, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jei jis pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Atsiliepimas
36. Atsakovas nesutiko su žalos dydžiu, teigdamas, kad draudikas neįrodė žalos dydžio pagrįstumo, atsiliepime iškėlė abejones dėl tikslingumo keisti pakeistas Mercedes automobilio detales, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje nuo bylos nagrinėjimo atsakovas nusišalino, o atsakovo atstovė teismo posėdžiuose negalėjo paaiškinti, kodėl atsakovas į teismo posėdžius neatvyksta, nors patikino, kad apie posėdžius ir jo dalyvavimo būtinumą ji perdavusi, be to, buvo išaiškinta ir teisė prašyti skirti ekspertizę žalai nustatyti, tačiau tokio prašymo iš atsakovo pusės nebuvo pareikšta.
37. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas esant ginčui dėl žalos dydžio, vadovaujasi CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, numatančia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.
38. Ieškovė pateikė įrodymus, kad automobiliui Mercedes Benz S320 padaryta žala įvertinta 2304,84 Eur, kuri buvo sumokėta 2017 m. spalio 30 d. (t. 1, b. l. 18). Žala paskaičiuota naudojantis Audatex sistema. Atsakovo atstovei teisme ginčijant visų keistinų / remontuotinų detalių tikslingumą, teismo posėdyje buvo apklaustas specialistas – draudiko žalų ekspertas T. Z., kuris paaiškino, kad nurodytos keisti detalės turėjo būti pakeistos vadovaujantis gamintojo rekomendacijomis, nes jos gaminamos iš aliuminio, įvykio metu kairės pusės priekinėse durelėse buvo aštrus įlenkimas durų briaunoje ir šiek tiek už jos, durų paviršius įlenktas, toje vietoje negalimas durų remontas iš vidinės dalies, kadangi durys pagamintos iš aliuminio ir jų remontas negalimas vadinamuoju ištempimo būdu (t. 2, b. l. 93-97). Šiuo atveju, vadovaujantis įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, ieškovei pateikus aukščiau aptartus įrodymus, atsakovui, nesutinkant su žalos dydžiu, buvo permesta pareiga paneigti nurodytos žalos dydį arba jį sumažinti teikiant CPK 177 straipsnio 2 dalyje leidžiamus įrodymus taip įrodant savo atsikirtimų pagrįstumą (CPK 12, 178 straipsniai). Tokių įrodymų į bylą nepateikta. Dėl nurodyto bei vadovaudamasis CK 6.251 straipsnyje įtvirtintu visišku nuostolių atlyginimo principu teismas vadovaujasi ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais dėl žalos dydžio ir reikalavimą tenkina CK 6.245-6.249 straipsnių pagrindu, esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms - nukentėjusios šalies patirtai žalai (nuostoliams), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtiems veiksmams (neteisėtam neveikimui) ir kaltei (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastiniam neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšiui.
39. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. spalio 23 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo tenkinamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
40. Ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 52,00 Eur žyminio mokesčio, 0,10 Eur komisinio mokesčio už žyminio mokesčio pervedinimą, 700 Eur advokato atstovavimo išlaidų, viso 752,10 Eur (LR CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis).
41. Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, - 25,08 Eur priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 92, 98, 259-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės Seesam Insurance AS, j. a. k. 10055752, naudai 2304,84 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. spalio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 752,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 25,08 Eur teismo pašto išlaidų, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.