- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-02-01
- Bylos Nr.
- e1-336-1138/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Kaltinamasis
- A. G. J.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Eivido Chmieliauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, netekėjusi, pensininkė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. G. J. 2021 m. gruodžio 22 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (1,50 prom.), kilusio žodinio konflikto metu, tyčia sugriebė rankomis sūnaus sutuoktinei R. J. už plaukų, parvertė ant žemės, tampė plaukus bei nagais draskė veidą, taip sukėlė nukentėjusiajai R. J. fizinį skausmą. Šiais veiksmais ji kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Kaltinamoji A. G. J. pirminėje apklausoje parodė, kad kalta neprisipažįsta, pareikštas įtarimas yra aiškus ir suprantamas. Gynėjas jai šiuo metu nereikalingas. Galvos traumų nėra turėjusi. Psichinėmis ligomis neserga, nesigydo. Į priklausomybių įskaitą nėra įrašyta. Kalta neprisipažįsta, kadangi nepamena, kaip viskas įvyko, gali neatsiminti dėl to, kad įvykio metu buvo labai susinervinusi. 2021 m. gruodžio 22 d., apie 14.30 val., ji atėjo į savo sūnaus ir marčios namus, adresu (duomenys neskelbtini), kad pabūtų su anūku J., gim. (duomenys neskelbtini), kol sugrįš tėvai iš darbų, kad jam sugrįžusiam iš mokyklos nereikėtų vienam būti namuose. Prieš ateidama ji savo draugo, kurio nenorėtų nurodyti jokių asmens duomenų, namuose, kurie yra tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, išgėrė vieną skardinę alaus, 4,5 laipsnių stiprumo. Alus jai jokio poveikio nepadarė, jautėsi nuo alkoholio neapsvaigusi. Ji su anūku žaidė šakėmis svetainėje, kuomet į namus iš darbo grįžo marti, koks laikas buvo negali pasakyti. Tik sugrįžusi į namus, marti pradėjo ant jos šaukti, kokia tiksliai buvo konflikto priežastis negali pasakyti, lyg supyko už tai, kad išleido anūką į lauką pavedžioti šunį. Taip žodis po žodžio jos susipyko. Kas įvyko toliau, ji nepamena. Nepamena, kuri kurią užpuolė, tad apie konfliktą nieko papasakoti negali. Santykiai su R. yra normalūs, nesupranta, dėl ko ji ją vakar užsipuolė, ji sūnaus šeimai tikrai daug padeda, nuolat prižiūri anūką, gamina maistą, tvarko kambarius, sūnaus šeima gyvena jai nuosavybės teise priklausančiuose namuose. Sutinka, kad kol pasibaigs ikiteisminis tyrimas ji nebendraus su marčia, prie jos namų nesiartins, gyvens jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 93-95).
2.1. Apklausta papildomai A. G. J. parodė, kad savo pirmosios apklausos metu ji davė ne visiškai teisingus parodymus apie 2021 m. gruodžio 22 d., apie 16.30 val., savo įvykusį konfliktą su marčia R. J.. Pripažįsta savo kaltę dėl įvykusio konflikto, kurio metu savo marčiai sukėlė fizinį skausmą, konflikto metu neatlaikius emocijoms, ji užsipuolė R. ir apdraskė jai veidą, pešė plaukus. Tiksliai savo veiksmų ji negali įvardinti dėl buvusio savo neblaivumo ir tuo metu buvusių emocijų, ne visas įvykio aplinkybes gerai pamena, o kai kurių įvykio detalių nepamena iš viso. Pirmosios apklausos metu ji buvo labai pikta ant savo marčios, todėl savo kaltės nepripažino, šiuo metu apgalvojusi visas konflikto priežastis ir aplinkybes ji savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, kad toks konfliktas įvyko, kad nesusivaldė, tačiau su savo marčia susitaikyti neketina, negali jos matyti, yra ant jos labai pikta, nesutinka, kad tarp jų būtų atlikta akistata. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka, kad jai būtų paskirta laisvės apribojimo bausmė, jei įmanoma jai ją paskirti, atsižvelgiant į jos amžių, kad nusikalsta pirmą kartą, prašo bausmės kuo švelnesnės (b. l. 103-104).
3. Kaltinamosios A. G. J. kaltę, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jos parodymų, kuriais ji visiškai pripažįsta savo kaltę, taip pat įrodo kiti bylos duomenys.
4. Nukentėjusioji R. J. parodė, kad ji kartu su savo vyru R. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena bendra nuosavybės teise priklausančiame name, (duomenys neskelbtini). Kartu augina sūnų J. J., gim. (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 22 d., apie 16.30 val., grįžo į namus, kuriuose tuo metu buvo jos nepilnametis sūnus J. J. ir uošvienė A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), kuri tuo metu prižiūrėjo jos sūnų. Įėjusi į virtuvę pamatė akivaizdžiai neblaivią uošvienę, kurios paklausė, ką ji sau galvoja būdama neblaivi su jos vaiku, kurį ji turėjo prižiūrėti ir rūpintis juo kol ji grįš iš darbo, todėl liepė jai skubiai išeiti iš namų. Tai išgirdusi A. G. J. tapo agresyvi ir sugriebusi rankomis už plaukų parvertė ją ant grindų. Jai parvirtus ant grindų, pradėjo stipriai tampyti už plaukų, bei nagais draskyti veidą, tokiais savo veiksmais sukeldama jai stiprų fizinį skausmą. Ištrūkusi iš uošvienės gniaužtų ji nubėgo į kambarį, kur pasiėmusi savo telefoną paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė pagalbą. Kadangi A. G. J. nenurimo ir toliau elgėsi agresyviai bei vadino ją necenzūriniais žodžiais, ji iš namų pasišalino ir būdama kieme laukė kol atvyks policija. Namuose buvęs nepilnametis sūnus J. J., matydamas vykstantį konfliktą, labai išsigando ir nubėgo į antrame namo aukšte esantį kambarį. Atvykus pareigūnams jos uošvienė buvo sulaikyta ir išvežta į areštinę. Atvykęs GMP ekipažas ją apžiūrėjo, vykti išsamesnei apžiūrai į ligoninės priėmimo skyrių atsisakė, nes padaryti sužalojimai nėra stiprūs, subraižytas kairės pusės veidas ir juntamas skausmas galvos srityje. Jos uošvienė A. G. J. ankščiau prieš ją nėra smurtavusi, tačiau elgdavosi agresyviai prieš ją ir dažnai vadindavo necenzūriniais žodžiais. Ji kartu su ja ir jos šeima tame pačiame name negyvena, tačiau atvyksta dažnai į svečius prižiūrėti savo anūko J. J.. Kaip suprato šiandien, ji būdama pas juos namuose kartu su jos vyru R. J. vartojo alkoholinius gėrimus. Iki jai grįžtant, vyras iš namų išėjo ir namuose tuo metu liko neblaivi uošvienė A. G. J. kartu su jos nepilnamečiu sūnumi. Kadangi dėl tokio A. G. J. elgesio ji jaučiasi nesaugi ir bijo pasikartosiančio smurto prieš ją, prašo uždrausti jai artintis prie jos ir namų kuriuose ji gyvena kartu su šeima. Tokiais savo veiksmais A. G. J. sukėlė jai stiprų fizinį skausmą (b. l. 15). Papildomai R. J. parodė, kad po konflikto, įvykusio 2021 m. gruodžio 22 d. su uošviene A. G. J., jai labai pablogėjo sveikata, labai pergyveno dėl šio įvykio, patiria nuolatinį stresą, šiuo metu jai yra aukštas kraujospūdis, dėl šios priežasties ji negali dirbti, yra nedarbinga. Po šio konflikto ypač pablogėjo santykiai ir su vyru, jie gyvena to paties namo, tačiau skirtinguose aukštuose, vyras ant jos pyksta, kad jo mamai ji iškvietė policijos pareigūnus, kad ji buvo sulaikyta. Su uošviene niekad jos santykiai nebuvo labai geri, ji jos nemėgo, nes jų gyvenimo būdas skiriasi, uošvienė nevengia vartoti alkoholio, kas iššaukia jos agresiją ir pyktį. Po įvykio uošvienė jos neatsiprašė, niekaip neišreiškė savo apgailestavimo dėl įvykio. Kadangi ji ją pažįsta apie 20 metų, tad žinodama jos charakterį ir aršų būdą, ji yra neprognozuojama, labai nenorėtų dalyvauti akistatoje su ja, tai pakenktų jos emocinei būsenai, kuri šiuo metu ir yra labai bloga (b. l. 47-48)
5. Liudytojas J. J. parodė, kad jo santykiai su močiute A. G. J. nėra geri, nes ji mėgsta pyktis, dažniausiai ji pykstasi su jo mama ir tėčiu. Paskutinį kartą pas juos močiutė buvo svečiuose po jo gimtadienio praėjus apytiksliai 13 dienų, bet tiksliai datos jis nepamena. Grįžęs iš mokyklos rado močiutę ir savo tėtį, rado juos virtuvėje, jau eidamas per lauką girdėjo, kad jiedu kažką kalbasi. Jo mama buvo darbe, ji dirba turgelyje, šalia (duomenys neskelbtini). Mamytė iš darbo visada grįžta apie 17.00 val., bet tą dieną mamytė grįžo iš darbo vėliau, apie 18.00 val., nes buvo „nuimtas“ autobusas, tai reiškia, kad jis vėlavo. Kai grįžo mamytė, jie visi trys, tai yra močiutė, jis ir tėtis, buvo namuose, jis žaidė kompiuteriu savo kambaryje. Jis atėjo iš savo kambario mamos pasitikti ir močiutė ją pasitiko ir iš karto paklausė, kodėl ji taip vėlai grįžo. Mamytė pasakė, kad buvo ,,nuimtas“ autobusas, jis vėlavo. Tada močiutė pastūmė mamytę į kampą šalia spintos ir įbrėžė į nosį, įbrėžė su nagais, po to truputį dar patampė mamytės plaukus. Po to, mamytė nuėjo pas kaimyną pasiskolinti telefono, kadangi močiutė pagriebė mamytei iš rankos telefoną. Po to, jis gynė mamytę ir močiutę išstūmė į kambarį, kad mamytė galėtų pakviesti pagalbą. Policiją iškvietė kaimynas, galėjo ir jis, nes žinojo numerį, bet neturėjo sąskaitoje. Tėtis nuėjo į mašiną, kai močiutė įbrėžė mamytei į nosį, nes išsigando policijos. Tai antras kartas, kuomet močiutė atima telefoną iš mamytės, dar vienas kartas buvo prieš jo gimtadienį, kai mamytė kalbėjo telefonu su močiute V., nes ji jo mamos mama. Močiutė G. yra tėvo mama. Jis kai močiutė pyko ant mamytės, močiutės nebijojo. Po šio karto močiutė pas juos neateina, kalba tik su tėvu. Mamytės neatsiprašė (b. l. 69-71).
6. 2021 m. gruodžio 22 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), dviejų aukštų gyvenamajame name. Foto lentelėje yra užfiksuotas virtuvėje ant stalo esantis tamsios spalvos plaukų kuokštas. Apžiūrint įvykio vietą, kitų nusikalstamos veikos pėdsakų neaptikta (b. l. 14-27).
7. Iš 2021 m. gruodžio 22 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. J. nurodė sužalojimus, esančius ant kairės pusės veido srities ir skaudamą plaukuotąją galvos sritį. Apžiūrint veidą kairėje pusėje po akimi matomas paraudimas ir įdrėskimas. Kairėje pusėje ant nosies matomi įdrėskimai ir paraudimai. Apžiūrint galvos plaukuotąją dalį, viršugalvį, akivaizdžių sužalojimų nesimato. Galvos sritis nurodoma kaip skaudama vieta (b. l. 28-34).
8. 2021 m. gruodžio 22 d. užduotyje atlikti objektų tyrimą – pirminį vienos srities R. J. kūno tyrimą užfiksuota, jog R. J. pas ekspertą vykti atsisakė.
9. 2022 m. sausio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas „Bodycam“ vaizdo įrašas Nr. B0F1EC5F6F58, atvykus policijos pareigūnams dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, adresu (duomenys neskelbtini). Viso peržiūrėti keturi vaizdo įrašai. Pirmame vaizdo įraše užfiksuota, jog policijos pareigūnams įvykio vietoje įėjus į namų svetainę, uošvienė buvo nusiteikusi paniekinamai ir agresyviai nukentėjusiosios atžvilgiu, neigiamai reagavo į policijos pareigūnų prašymą pasitikrinti girtumą, elgėsi agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius, bendravo nepagarbiai. Antrame vaizdo įraše užfiksuota kaip nukentėjusiosios uošvienė toliau nevykdo teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, pasipriešina policijos pareigūnui, yra sulaikoma ir nuvedama į tarnybinį automobilį. Nukentėjusioji papasakojo, dėl ko įvyko konfliktas, patvirtino, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ant nukentėjusiosios nosies matomi įdrėskimai bei paraudimai ant abiejų skruostų. Trečiame vaizdo įraše užfiksuota, jog nukentėjusioji yra blaivi. Ketvirtame vaizdo įraše užfiksuota, kad įtariamoji tarnybiniame automobilyje toliau nevykdo policijos pareigūnų reikalavimų, į alkotesterį pučia nepakankamą laiko dalį, rodmenys nefiksuojami, ji elgiasi neadekvačiai (b. l. 42-44).
10. 2022 m. gruodžio 22 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo pažymėti ant nukentėjusiosios R. J. nustatyti sužalojimai: įdrėskimai ant veido, taip pat didelis susijaudinimas. Nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 22 d., apie 16.40 val., nukentėjusiajai grįžus iš darbo į namus, neblaivi sutuoktinio motina A. G. J., gim. (duomenys neskelbtini), užsipuolė, elgdamasi agresyviai išvadino necenzūriniais žodžiais, tempdama už plaukų ir nagais įbrėždama į veido sritį (nosis ir abu skruostai), sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai. Namuose įvykio metu buvo ir galimai smurtą matė nukentėjusios nepilnametis sūnus J. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 73-77).
Motyvuojamoji dalis
11. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).
12. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojo parodymai ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji A. G. J. įvykdė jai inkriminuojamą nusikaltimą, kaltinamosios A. G. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui abejonių nekelia, ji savo kaltę pripažino.
13. Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamoji A. G. J. smurtavo R. J. atžvilgiu, tai yra 2021 m. gruodžio 22 d., apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (1,50 prom.), kilusio žodinio konflikto metu, tyčia sugriebė rankomis sūnaus sutuoktinei R. J. už plaukų, parvertė ant žemės, tampė plaukus bei nagais draskė veidą, taip sukėlė nukentėjusiajai R. J. fizinį skausmą.
14. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, įstatymo ginamas vertybes, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
15. Kaltinamosios A. G. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
16. Prokuroras pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo prašo A. G. J. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jai 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3, galutinę bausmę paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Įpareigoti be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos miesto, rajono ribų, nevartoti alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Į bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką – 1 parą.
17. Kaltinamoji neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, o taip pat sutinka ir su siūloma bausme, jos dydžiu (b. l. 114-119).
18. Teismas, skirdamas A. G. J. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytas nesunkus nusikaltimas, į jos asmenybę, neteista (b. l. 109-110), administracine tvarka nebausta (b. l. 112-113), pensininkė, taip pat atsižvelgia į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas laiko, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti paskyrus kaltinamajai BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis). Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis), šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
19. A. G. J. į paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gruodžio 22 d. 18.03 val. iki 2021 m. gruodžio 23 d. 11.00 val. (1 para) (b. l. 86, 97-98).
20. Kaltinamajai A. G. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. G. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos rajono ribų, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos rajono ribų, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į A. G. J. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gruodžio 22 d. 18.03 val. iki 2021 m. gruodžio 23 d. 11.00 val. (1 parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad A. G. J. yra atlikusi 2 (dvi) dienas laisvės apribojimo bausmės.
Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. G. J. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajai, jog ji nesutikdama su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.