Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1457-823/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-09-19
Bylos Nr.: 2A-1457-823/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-10134-2012-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Vidas Stankevičius, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
Ieškovas: A. B.
Atsakovas: G. P.
Trečiasis asmuo: UAB „Azimutas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Registrų centras“

Kategorijos

30.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. Nr. 2A-1457-823/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-10134-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 30.5 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės ir Vido Stankevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovui G. P., tretiesiems asmenims UAB „Azimutas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, SB „Tulpė-1“ ir atsakovo G. P. priešieškinį dėl žemės sklypų ribų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė A. B. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio 0,06 ha žemės sklypo Nr. 64 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio sodininkų bendrijoje „Tulpė-1“, ribas pagal UAB „Azimutas“ 2009 m. rugpjūčio 14 d. parengtą žemės sklypo planą, pagal kurį ieškovei priklausančio žemės sklypo plotas sumažėja iki 0,0577 ha, ir pripažinti ieškovei teisę šiame plane nurodytas žemės sklypo ribas įregistruoti VĮ „Registrų centras“ be atsakovo G. P. sutikimo.

Nurodė, kad jai nuosavybės teise priklausantį 0,06 ha žemės sklypą Nr. 64 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį sodininkų bendrijoje „Tulpė-1“, nusipirko 1993 m. birželio 17 d. Žemės sklypas buvo suformuotas pagal sodininkų bendrijos „Tulpė- 1“ sodo suplanavimo projektą (generalinį planą) po atliktų kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai (preliminarūs matavimai), ir įregistruotas 1993 m. sausio 7 d. Valstybinio žemės kadastro duomenų laikinajame registre, 1993 m. birželio 27 d. Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, o šiuo metu Nekilnojamo turto registre. Minėtu žemės sklypu ieškovė naudojasi nuo 1980 m. Faktines žemės sklypo Nr. 64 ribas pagal buvusius riboženklius ieškovė dar 2002 m. apsodino medeliais ir krūmais, o gretimo sklypo Nr. 61 savininko G. P. senelis žemės sklypo ribas buvo atskyręs šiferiu ir lentomis. Jokių ginčų tarp kaimyninių sklypų savininkų dėl žemės sklypo ribų nebuvo. Dabartinis sklypo Nr. 61 savininkas G. P. 2007 m. sklypo ribų atskyrimą panaikino, nuėmė šiferį ir lentas, išrovė bei išpjovė ieškovės pasodintus jaunus medelius ir krūmus, žyminčius jos žemės sklypo ribas, ir užsakė matininkams atlikti jo žemės sklypo kadastrinius matavimus, pagal kuriuos norėjo iš ieškovės atimti jai priklausančią ir faktiškai valdytą 2x20 m. žemės sklypo juostą, tokiu būdu pasididindamas savo žemės sklypo plotą. Ieškovei su G. P. pageidaujamais matavimais dėl sklypo ribų nesutikus, jis atsisakė matininkų paslaugų. 2008 m. ieškovė savo žemės sklype prie sklypo ribos pagal buvusius riboženklius pasistatė tvorą, tačiau ginčai ir konfliktai dėl sklypo ribų su žemės sklypo Nr. 61 savininku G. P. tęsiasi. Atsakovas 2008 m. dėl pastatytos tvoros skundu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Atlikus patikrinimą, ieškovė telefonu buvo informuota, kad skundas nepagrįstas. Ieškovė, norėdama galutinai išspręsti ginčus, 2008 m. kreipėsi į UAB „Azimutas“, prašydama atlikti jos sklypo kadastrinius matavimus. UAB „Azimutas“, vadovaudamasis žemėtvarkos projektu, sklypo privatizacijos schema-planu, sodininkų bendrijos generalinio išplanavimo projektu, 2008 m. gegužės 8 d. parengė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kuris buvo suderintas su ieškovės sklypui gretimų sklypų savininkais ir sodininkų bendrijos „Tulpė-1“ valdybos pirmininku, išskyrus sklypo Nr. 61 savininką G. P., kuris atsisakė pasirašyti aktą, motyvuodamas tuo, kad jo žemės sklypo ribos susiaurėja apie 2 m. pločio juosta, o tvora, skirianti žemės sklypus, pastatyta be jo sutikimo. 2009 m. rugpjūčio 14 d. UAB „Azimutas“ taip pat parengė žemės sklypo Nr. 64 ribų planą, pagal kurį nustatyta, kad ieškovės sklypo Nr. 64, faktiškai valdomo pagal minėtus žemės sklypo planų projektus ir buvusius riboženklius, plotas yra 577 m². Turimais duomenimis, atlikus kadastrinius matavimus, G. P. žemės sklypo Nr. 61 plotas yra 558 m², nors jis kaip ir ieškovė pirko 0,06 ha žemės sklypą pagal tą patį suformuotą sodo suplanavimo projektą (generalinį planą). UAB „Azimutas“ parengta žemės sklypo Nr. 64 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla 2011 m. lapkričio 25 d. buvo pateikta tikrinti ir derinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus žemėtvarkos skyriui, kuris, patikrinęs kadastro duomenų bylą ir užpildęs žemės sklypo duomenų tikrinimo kameralinius aktus, kadastro duomenų bylos nederino, motyvuodamas tuo, kad skyriaus specialistai, nuvykę prie žemės sklypų Nr. 61 ir Nr. 64, patikrino žemės sklypų naudojimą ir surašė 2011 m. gruodžio 15 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietoje aktą Nr. 01-19-272, iš kurio matyti, kad riba, skirianti žemės sklypus Nr. 61 ir Nr. 64, nėra aiški iš faktiškai naudojamų ribų. Iš minėto 2011 m. gruodžio 15 d. akto matyti, kad Vilniaus žemėtvarkos skyrius, naudodamas geodezinę matavimų įrangą, nustatė, jog vietovėje žemės sklypo Nr. 64 rytinė riba ties pravažiavimu pagal parengtus kadastrinius matavimus yra 29,92 m., vakarinė riba ties žemės sklypais Nr. 60 ir Nr. 65 yra 29,19 m.; žemės sklypo Nr. 61 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) rytinė riba, esanti ties pravažiavimu tarp žemės sklypų Nr. 64 ir Nr. 42, yra 27,92 m., vakarinė riba šalia žemės sklypų Nr. 43 ir Nr. 60 yra 28,53 m. Iš aptariamo akto akivaizdžiai matyti, kad pagal žemės sklypų Nr. 61 ir Nr. 64 sodų planuose (privatizavimo schemose) esančius duomenis, minėtų sklypų rytinių ribų ilgių suma turi būti 60 m., vakarinių ribų ilgių suma – 60 m., tačiau faktinė, t.y. pagal UAB „Azimutas“ parengtus kadastrinius matavimus ir faktinį valdymą rytinių ribų suma yra 57,84 m., t.y. 2,16 m. trumpesnė, o vakarinių ribų suma yra 57,72 m., t.y. 2,28 m. trumpesnė. Ieškovė pažymėjo, kad su žemės sklypo Nr. 61 savininku G. P. susitarti geruoju nepavyksta, nes jis atsisako pasirašyti 2008 m. gegužės 8 d. parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymų aktą, kuris yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas ir neatskiriama kadastrinių matavimų bylos dalis. UAB „Azimutas“ 2009 m. rugpjūčio 14 d. parengtas žemės sklypo planas ir Vilniaus žemėtvarkos skyriaus 2011 m. gruodžio 15 d. žemės sklypo kadastro duomenų tikrinimo vietoje aktas Nr. 01-19-272 patvirtina, kad ieškovei priklausančio žemės sklypo Nr. 64 plotas pagal minėtus žemės sklypų projektus bei sklypo ilgametį faktinį naudojimą skiriasi nuo įregistruoto sklypo ploto. Ginčytina žemės ploto dalis yra 2x20 m., skirianti žemės sklypus Nr. 61 ir Nr. 64, kuri yra atitverta ieškovės A. B. pastatyta tvora. Iš UAB „Azimutas“ 2009 m. sudarytos kadastrinių matavimų bylos akivaizdžiai matyti, kad, atliekant žemės sklypo Nr. 64 kadastrinius matavimus, buvo vadovaujamasi tinkamais dokumentais (žemėtvarkos projektu, sklypo privatizacijos schema-planu, sodininkų bendrijos generalinio išplanavimo projektu), o nustatyta žemės sklypo ploto paklaida – 23 m², yra mažesnė už maksimalią leistiną paklaidą. UAB „Azimutas“ kadastrinių matavimų būdu nustatant A. B. priklausančio žemės sklypo Nr. 64 ribą su G. P. priklausančiu žemės sklypu Nr. 61, ji buvo nustatyta pagal žemėtvarkos projekte, sklypo privatizacijos schemoje-plane, sodininkų bendrijos generalinio išplanavimo projekte numatytas ribas, t.y. faktiškai ieškovės A. B. valdomas sklypo ribas. Ši riba nebuvo pastumta į atsakovo R. P. žemės sklypo Nr. 61 pusę, todėl jo nei faktiškai, nei teisiškai valdomo žemės sklypo ribos nepakito. UAB „Azimutas“ parengtas žemės sklypo Nr. 64 planas iš esmės nesiskiria nuo esamo teisiškai įtvirtino sklypo dydžio, todėl nėra teisinio pagrindo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kuomet leistiną (ribinę) ploto paklaidą būtina taikyti abiem gretimiems sklypams po lygiai, nes ši faktinė situacija yra kitokia. Nagrinėjamu atveju sklypo ribas nustatyti įmanoma, jos visada buvo aiškios, tačiau atsakovas nepagrįstai jas ginčija ir norėtų pasididinti savo sklypą ieškovės sklypo sąskaita.

Atsakovas G. P. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovės teiginys, jog sklypų ribos buvo apsodintos ieškovės medeliais ir krūmais pagal buvusius riboženklius, yra neteisingas. Sklype po atsakovo senelio mirties aktyvi sodininkystės veikla nebuvo vykdoma nuo 1999 m., o ieškovė dėl augalų sodinimo į tuometinę sklypo savininkę, atsakovo močiutę L. B., nesikreipė ir jokio sutikimo neprašė, todėl naujų medžių ir krūmų sodinimo faktas nei L. B., nei atsakovui nebuvo žinomas. Ieškovė 2002 m. savavališkai pradėjo naudotis atsakovo šeimai priklausančia 2x20 m. žemės sklypo juosta ir pasodino šioje sklypo dalyje augalus, pažeisdama atsakovo žemės sklypo ribas. Ieškovės nurodytos sklypo ribos nebuvo atskirtos jokiomis lentomis ar šiferiu. 2007 metais, atsakovui nusprendus atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, jokio ginčo su ieškove dėl žemės sklypo ribų nebuvo, ir ieškovė iš pradžių sutiko patvirtinti atsakovo žemės sklypo ribas matavimo dokumentuose. Tik vėliau, 2007 m. balandžio 2 d. prašymu, ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl savo parašo atšaukimo. Minėti kadastriniai matavimai buvo atliekami vadovaujantis pirminiais teritorijų planavimo dokumentais bei faktinėmis žemės naudojimo ribomis, kurias nurodė buvusi sklypo savininkė L. B., vykdžiusi šiame sklype sodininkystės veiklą. Pagal atliekamus kadastrinius matavimus atsakovo žemės sklypo plotas nebūtų padidėjęs, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokiu būdu atsakovas siekė pasididinti savo žemės sklypo plotą ieškovės sklypo sąskaita. Kadastro duomenų byla nebuvo pateikta tikrinti ir derinti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos iškilus nesutarimams su ieškove dėl žemės sklypo ribų. Be to, nebuvo aišku, kuriuo iš dviejų egzistuojančių sodininkų bendrijos „Tulpė-1“ generalinių planų vadovautis atliekant kadastrinius matavimus, kadangi skirtingi planai turėtų įtakos matuojamų žemės sklypų plotams bei konfigūracijai. Pagal sodininkų bendrijos „Tulpė-1“ plano ištrauką, išduotą Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento kartu su sąlygų sąvadu atsakovo namo statybai, bei sodininkų bendrijos „Tulpė-1“ plano ištrauką pagal Nekilnojamo turto registro ir kadastro duomenis, ties atsakovo žemės sklypu, šiuose planuose pažymėtu pagal adresą ((duomenys neskelbtini)), prasideda apsisukimo aikštelė automobiliams ir baigiasi ties ieškovės sklypu ((duomenys neskelbtini)), tačiau pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išduotą, bet jokiais parašais nepatvirtintą, sodininkų bendrijos „Tulpė-1“ generalinio plano ištrauką ties atsakovo ir ieškovės sklypais toliau eina Balsių sodų 11-oji gatvė. Minėtas planas neatitinka tikrovės, nes faktiškai Balsių sodų 11-oji gatvė baigiasi automobilių apsisukimo aikštele ties atsakovo ir ieškovės sklypais. Ieškovės tvora yra pasislinkusi apie 1,5 m. į atsakovo sklypą nuo slyvų ruožo, kuris apytiksliai žymėjo faktinę žemės sklypų ribą. Pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punktą atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo tvora (gyvatvore) galima tik esant rašytiniam susitarimui su kaimynu. Be suderinimo tvora gali būti statoma savo žemės sklype ne arčiau kaip 2 m. nuo kaimyninio sklypo. Ieškovė pažeidė aukščiau nurodytus teisės aktus, kadangi, neturėdama atsakovo sutikimo, bei neesant suderintiems kadastriniams matavimams ir tiksliai sklypų ribai, pastatė tvorą ir pažymėjo naują skiriamąją ribą, neatitinkančią privatizavimo schemoje nurodytos ribos vietos ir ilgio, tokiu būdu ieškovė neteisėtai nukrypo nuo žemės sklypo ribų ir pažeidė atsakovo interesus, sumažindama atsakovo nuosavybės teise priklausančio sklypo plotą apie 40 m². Atsakovas pažymėjo, kad su ieškovės užsakytais ir UAB „Azimutas“ atliktais kadastriniais matavimais jis nesutinka ir tai patvirtino žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte. Ieškovė neteisingai nurodo, kad UAB „Azimutas“ parengta ieškovės žemės sklypo Nr. 64 kadastrinių matavimų byla buvo sudaryta vadovaujantis žemėtvarkos projektu, sklypo privatizacijos schema-planu, sodininkų bendrijos generalinio išplanavimo projektu. Ieškovės pateiktas jos žemės sklypo planas neatitinka sodininkų bendrijos „Tulpė-1“ generaliniame plane nurodytų duomenų ir kraštinių ilgių. Pagal UAB „Azimutas“ 2009 m. rugpjūčio 14 d. sudarytą ieškovės sklypo planą ieškovės sklypo pietinės ribos kraštinės, besiribojančios su sklypu Nr. 83, ilgis yra 18,92 m., o sodininkų bendrijos generaliniame plane, kuriuo vadovavosi UAB „Azimutas“, sudarydamas ieškovės žemės sklypo kadastrinę bylą, numatytas šios kraštinės ilgis yra 23 m. Ieškovės pateiktame žemės sklypo kadastrinių matavimų plane viena žemės sklypo kraštinė akivaizdžiai trumpesnė (4,08 m.) negu numatyta generaliniame plane. Galimai dėl šio UAB „Azimutas“ atliktų kadastrinių matavimų neatitikimo, ieškovė sklypo plotas sumažėjo palyginus su Nekilnojamo turto registre įregistruotu sklypo plotu, tačiau tai nėra pagrindas ieškovei pasididinti savo sklypą iki reikiamo dydžio atsakovo sklypo sąskaita. Siekiant atlikti sodininkų bendrijos „Tulplė -1“ žemės sklypų kadastrinius matavimus, būtina nustatyti, kuris šios bendrijos generalinis planas yra galiojantis. Remiantis ieškovės pateiktu planu, ieškovės žemės sklypas yra pasislinkęs į atsakovo sklypo pusę 2 metrais, todėl atsakovo sklypas sumažėja nuo 0,06 ha iki 0,0558 ha., t.y. 42 kv.m., Ieškovė, siekdama savo žemės sklypą prasiplatinti atsakovo sklypo sąskaita, pažeidžia atsakovo privačios nuosavybės teises. Remiantis ieškovės teismui pateiktu planu, jos žemės sklypo rytinės ribos ilgis būtų 29,92 m., o vakarinės ribos – 29,19 m., taigi rytinė riba sumažėtų tik 0,02 m., o vakarinė riba sumažėtų tik 0,81 m., bendras sklypo plotas sumažėtų 23 kv. m., tuo tarpu atsakovo žemės sklypo Nr. 61 rytinės ribos ilgis sumažėtų nuo 30 m. iki 27,92 m., iš viso net – 2,08 m., o vakarinė riba sumažėtų nuo 30 m. iki 28,53 m., t.y. 1,47 m., bendras sklypo plotas sumažėtų 42 kv.m. Nėra aišku, kurių sklypų sąskaita ieškovei priklausantis žemės sklypas yra sumažėjęs, nes visi su jos sklypu besiribojantys sklypai neturi patvirtintų kadastrinių matavimų. Atsakovas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad sklypų ribas įmanoma nustatyti, nes jos visada buvo aiškios. Šį ieškovės teiginį paneigia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dokumentai, kuriuose pažymima, kad faktinė naudojimosi sklypais riba nėra aiški. Ieškovės pateiktame kadastrinių matavimų plane nurodytos žemės sklypo Nr. 64 ribos yra neteisingos, neatitinka pirminių žemės sklypų formavimo schemų, generalinio plano ribų, ieškovė yra savavališkai nukrypusi nuo faktinio sklypų naudojimo ribų.

Priešieškiniu atsakovas G. P. prašė nustatyti jam nuosavybės teise priklausančio 0,06 ha žemės sklypo Nr. 61 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini) ribas pagal UAB „Geoksis“ 2012 m. gruodžio 5 d. parengtą žemės sklypo planą ir pripažinti jam teisę šiame plane nurodytas žemės sklypo ribas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog vieninteliai pirminiai duomenys, nurodantys žemės sklypų Nr. 61 bei Nr. 64 vakarinių bei rytinių ribų ilgius, yra privatizavimo schemos. Remiantis privatizavimo schemomis, abiejų sklypų vakarinių ir rytinių ribų ilgiai yra vienodi – po 30 m., todėl bendrai abiejų sklypų vakarinė ir rytinė ribos turėtų būti po 60 m. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus atsakymas ieškovei, kuriame teigiama, kad riba skirianti žemės sklypus Nr. 61 ir Nr. 64 nėra aiški iš faktiškai naudojamų ribų, įrodo, kad faktinės sklypų naudojimo ribos nustatyti neįmanoma. Byloje nėra objektyvių įrodymų, pagrindžiančių faktinę sklypų naudojimo ribą. Atsakovo užsakymu atlikti sklypo Nr. 61 geodeziniai kadastriniai matavimai atitinka pirminius duomenis, 1992 m. kovo 31 d. žemės sklypo privatizavimo schemą, yra suderinti su visų gretimų sklypų savininkais, išskyrus ieškovę. Įteisinus atsakovo užsakymu atliktų sklypo Nr. 61 kadastrinių matavimų pagrindu nustatytą ribą tarp sklypų Nr. 61 ir Nr. 64, ieškovės nuosavybės teisės nebūtų pažeistos. Teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus sprendimą dėl ginčo sklypų ribos, neliktų kliūčių žemės tvarkymo darbus administruojančiai valstybės institucijai juos suderinti. Atsakovas įrodė ieškovės atliktų sklypo Nr. 64 geodezinių kadastrinių matavimų neatitikimą pirminiams susijusių sklypų duomenims bei faktinį nurodytais kadastriniais matavimais nustatytų ribų pasislinkimą į atsakovo žemės sklypą, todėl ieškovės ieškinys yra atmestinas. Ieškovės sklypo dalis sumažėjo dėl jos sudaryto sandorio, o ne dėl netikslių preliminarių kadastrinių matavimų, todėl atsakovo atliktų sklypo Nr. 64 geodezinių kadastrinių matavimų pagrindu nustatyta riba tarp sklypų Nr.61 ir Nr. 64 nepažeidžia ieškovės teisių.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo priešieškinį prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovo pretenzijos pailginti faktiškai valdomo sklypo vakarines ir rytines ribas iki 30 m. ilgio, paslenkant jas į ieškovės sklypo pusę, yra nelogiškos. Ieškovė faktiškai valdo 577 kv. m. dydžio sklypą, atsakovas – 558 kv. m. UAB „Geoksis“, kuris atliko matavimus atsakovo prašymu, jo sklypo šiaurines ir pietines ribas nustatė atitinkamai 19,61 m. ir 19,98 m., nors atsakovas faktiškai naudojasi ribomis, kurios viršija 20 m. Iš generalinio plano matyti, kad atsakovo žemės sklypo vakarinių ir rytinių ribų ilgiai yra akivaizdžiai mažesni nei ieškovės žemės sklypo vakariniai ir rytiniai ilgiai, o šiaurinė kraštinė ilgesnė už pietinę, nors pagal UAB „Geoksis“ matavimus yra atvirkščiai: šiaurinė kraštinė yra 19,61 m., pietinė – 19,98 m. Besąlygiškas atsakovo reikalavimas išlaikyti jo vakarinių ir rytinių sklypo ribų ilgį būtent 30 m. bei prailginti šias ribas ieškovės sklypo sąskaita, sumažinant jos sklypą maždaug 34 kv. m., sudarytų situaciją kuomet ieškovės sklypo plotas būtų 543 kv. m. ir neatitiktų maksimalių teisiškai leistinų nukrypimų arba ieškovė būtų priversta bylinėtis su gretimo žemės sklypo Nr. 83 savininke G. K., kuri jau dabar valdo mažesnį nei privatizavo sklypą.

Šalies argumentai

2013 m. rugpjūčio 9 d. pirmosios instancijos teismui pateiktu priešieškinio patikslinimu atsakovas G. P. prašė teismo nustatyti jam nuosavybės teise priklausančio 0,06 ha žemės sklypo Nr. 61 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio adresu (duomenys neskelbtini) ribas pagal UAB „Geoksis“ 2013 m. rugpjūčio 5 d. parengtą žemės sklypo planą ir pripažinti jam teisę šiame plane nurodytas žemės sklypo ribas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad atlikus sklypo ribų patikslinimą ginčijama žemės sklypo dalis padalijama ieškovei ir atsakovui po lygiai; atsakovui priklausančio žemės sklypo plotas sumažėja nuo 592 kv.m. iki 576 kv.m.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškovės A. B. ieškinį atmetė, o atsakovo G. P. patikslintą priešieškinį tenkino – nustatė G. P. nuosavybės teise priklausančio 0,06 ha ploto žemės sklypo Nr. 61, esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal UAB „Geoksis“ 2013 m. rugpjūčio 5 d. parengtą žemės sklypo planą ir pripažino jam teisę šiame plane nurodytas žemės sklypo ribas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; priteisė iš A. B. G. P. naudai 143 Lt žyminio mokesčio išlaidų bei 123,52 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu duoti liudytojų parodymai apie šalių sodintus vaismedžius vienoje ar kitoje abiejų sklypų vietoje yra prieštaringi, o iš atsakovės pateiktos jos sodinukų pasodinimo schemos nėra galimybės tiksliai ir neginčijamai nustatyti sodinukų pasodinimo vietos. Šalių žemės sklypų faktinės naudojimosi tvarkos iki ginčo dėl sklypo ribų nustatymo kilimo tarp ieškovės ir atsakovo taip pat nėra galimybės tiksliai nustatyti. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra galimybės tarp šalių kilusį ginčą išspręsti kitaip, nei ginčytiną žemės sklypų dalį padalijant tarp ieškovės ir atsakovo, t.y. nustatant atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas pagal UAB „Geoksis“ 2013 m. rugpjūčio 5 d. parengtą žemės sklypo planą ir, pripažįstant atsakovui teisę šiame plane nurodytas žemės sklypo ribas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Teismo vertinimu, toks ginčo sprendimo būdas maksimaliai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009 ir kitais analogiškais atvejais, nagrinėjant panašius ginčus, suformuotą teismų praktiką. Taip nustatyta riba vienodai suvaržo šalių teises ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.45 straipsnio l dalies reikalavimus.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1) Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas 2013 m. liepos 5 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau nutartyje nenurodė jokio būtinumo nustatyti naujas bylai reikšmingas aplinkybes ar ištirti naujus įrodymus. Teisėjas, nepriimdamas galutinio sprendimo ir neišsprendęs bylos iš esmės, 2013 m. liepos 5 d. nutartimi ne tik išsakė savo išankstinę nuomonę dėl bylos baigties, bet ir nepagrįstai įpareigojo šalis parengti dokumentus, atitinkančius šią nuomonę. Ieškovė pasinaudojo savo teise į teisėjo nušalinimą, tačiau nušalinimo pareiškimas nebuvo patenkintas. Teisėjas neobjektyviai elgėsi viso proceso metu. Šiuo atveju buvo pažeistas teismo nešališkumo principas ir ieškovės teisė į teisingą teismą, dėl ko teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.

2) Visi bylos duomenys rodo, kad ieškovė nuo pat sklypo suteikimo jai dienos, daugiau nei 30 metų, naudojasi nepakitusio dydžio žemės sklypu, dėl kurio ribų nei J. B., nei sklypą paveldėjęs atsakovas teisinio ginčo niekada nekėlė. Nepaisant atsakovo aiškinimo apie tariamus konfliktus dėl sklypo ribų ir viešus grasinimus ieškovei dėl to kreiptis į teismą, byloje nėra jokių duomenų, kad G. P. būtų inicijavęs teisinį ginčą su ieškove dėl sklypo ribų.

3) Pirmosios instancijos teismas tiek 2013 m. liepos 5 d. nutartyje, tiek 2013 m. lapkričio 27 d. sprendime konstatavo, kad teismas neturi galimybės tiksliai nustatyti ieškovės ir atsakovo besiribojančių žemės sklypų ribų ir rėmėsi teismų praktika, pagal kurią turi būti vienodai suvaržomos kiekvieno savininko teisės, t.y. abiejų sklypų plotas mažinamas po lygiai. Toks teisėjo pasirinktas ginčo sprendimo būdas ir išvada apie sklypų ribų nustatymo negalimumą neatitinka byloje surinktų įrodymų ir prieštarauja CK 4.45 straipsnio nuostatoms. CK 4.45 straipsnio 1 dalis įpareigoja ginčą nagrinėjantį teismą atsižvelgti į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus, ir tik tuo atveju, kai ribų neįmanoma nustatyti, prie kiekvieno žemės sklypo prijungti vienodo dydžio ginčytino ploto dalis. Nagrinėjamojoje byloje ieškovės sklypo ribas nustatyti įmanoma, jos visada buvo aiškios ir nekito daugiau kaip 30 metų, dėl jų niekada nebuvo iškeltas joks teisinis ginčas.

4) Pagal ginčijamą sprendimą G. P. sklypo plotas padidėjo iki 576 m², o A. B. sumažėjo iki 559 m². Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pagal generalinį planą G. P. sklypo ilgis yra tik 28 m., A. B. – 30 m., o G. P. sklypo plotis šiaurinėje dalyje yra 21 m., nors pagal UAB „Geoksis“ atliktus matavimus atsakovas tenkinasi tik 19,61 m. sklypo pločiu. Pagal UAB „Geoksis“ atliktus matavimus sklypai Nr. 43 ir Nr. 60 kampu remiasi į G. P. sklypą Nr. 61, iškreipdami tiesią liniją ir sumažindami susikirtimo vietoje G. P. sklypo plotį apie 1,5 m., nors pagal generalinį planą G. P. sklypo linija turėtų būti tiesi. Atsakovas šio teisminio ginčo metu neprieštaravo, nereiškė pretenzijų ir pasirašė sutikimą, kad gretimo sklypo Nr. 60 savininkė R. D., kuri kaip ir bylos šalys buvo nusipirkusi 600 m². žemės sklypą, po patikslintų kadastrinių matavimų 2013 m. liepos 18 d. privatizuotų 637 m² ploto sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. 37 m² didesnį, nei įsigijo. Minėtos aplinkybės liudija, kad G. P. nėra sąžiningas, nes atsisako kaimynų naudai dalies savo žemės sklypo, o tuo pačiu nepagrįstai stengiasi pasididinti savo sklypą A. B. sklypo sąskaita.

Atsakovo G. P. atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 straipsnio 1 dalimi, pagrindinė apeliacinio proceso forma yra rašytinis procesas, o žodinio proceso tvarka byla nagrinėjama tik išimtiniais atvejais, apeliacinės instancijos teismui pripažinus žodinio proceso būtinumą. Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka savo procesiniuose dokumentuose gali teikti teismui motyvuotus prašymus (CPK 322 straipsnis), tačiau šie prašymai teismui nėra privalomi. Apeliantė yra pareiškusi prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė jokių tokį prašymą pagrindžiančių motyvų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindų, dėl kurių teisingam šios bylos išsprendimui būtų reikalinga skirti žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliantės prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka atmeta.

Apeliacinis skundas be kita ko grindžiamas tuo, kad byla pirmosios instancijos teisme nebuvo išnagrinėta nešališko teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teisėjo nušalinimo klausimas išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi (b.l. 286, t. I), nenustačius teisėjo nušalinimo pagrindų, nušalinimo pareiškimas buvo grindžiamas tapačiais argumentais, kurie nurodyti apeliaciniame skunde, tad vien dėl šios priežasties ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti naikinamas šiuo pagrindu. Kita vertus, kolegijos vertinimu, bylai aktualios teismų praktikos įvardijimas nutartyje, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės, ir pasiūlymas abiems ginčo šalims patikslinti savo reikalavimus bei pateikti atitinkamus įrodymus savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumas, t.y. palankumas vienai kuriai nors kilusio ginčo šalių. Pagal CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismo posėdžio pirmininkas gali nurodyti byloje dalyvaujantiems asmenims aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, taip pat pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus. Tokia bylą nagrinėjančio teisėjo veikla negali būti vertinama kaip teisėjo šališkumo įrodymas. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad nutartyje, kuria atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės, pareikšta išankstinė atsakovui palanki pozicija. Priešingai, šia nutartimi abiems ginčo šalims buvo pasiūlyta patikslinti savo procesinę poziciją, ir atsakovas šį teismo pasiūlymą įvykdė, sumažindamas pirminiu priešieškiniu keltus reikalavimus. Po bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo abiems proceso šalims buvo sudarytos vienodos galimybės teikti savo paaiškinimus bei įrodymus, ieškovei – ginčyti atsakovo su priešieškinio patikslinimu pateiktą planą, todėl šalių teisė į nešališką ginčo išsprendimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pažeista nebuvo.

Teismas, nagrinėdamas kaimyninių sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų, pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos yra neaiškios. Teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje nustatytais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Vadovaujantis CK 4.45 straipsniu, jeigu ginčytinų sklypo ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys. Apeliantė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde neteigia, kad pagal UAB „Geoksis“ 2013 m. rugpjūčio 5 d. parengtą žemės sklypo planą prie jos ir atsakovo sklypų prijungiamos nevienodo dydžio ginčytino ploto dalys, todėl kolegija daro išvada, kad UAB „Geoksis“ 2013 m. rugpjūčio 5 d. parengtas žemės sklypo planas atitinka CK 4.45 straipsnio reikalavimus.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nei ieškovės, nei atsakovo valdomų sklypų plotai neatitinka pirminiuose nuosavybės dokumentuose nurodytų sklypo plotų (yra mažesni). Maksimali leistina (ribinė) abiejų sklypų ploto paklaida yra +/- 48 kv.m. (b.l. 37, t. I). Apeliantė neįrodinėja, kad priėmus ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą jos valdomo sklypo plotas sumažėjo daugiau nei leistina ribinė paklaida. Esminiai apeliantės argumentai susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, primdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai sprendė, kad ginčo sklypų ribų nėra galimybės nustatyti. Apeliantės teigimu, jos naudojamo sklypo riba yra visiškai aiški, nekintanti daugiau nei 30 metų, ir tai patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas.

Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Žemės sklypo ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą nekonkrečiuose dokumentuose atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010).

Byloje nustatyta, kad atsakovo sklypas vakarinėje pusėje ribojasi su sklypu Nr. 60 (registruoti kadastriniai matavimai) ir 43, šiaurinėje pusėje – su sklypu Nr. 42 (registruoti kadastriniai matavimai), rytinėje pusėje – su keliu, pietinėje – su ieškovės sklypu. Ieškovės sklypas vakarinėje pusėje ribojasi su sklypais Nr. 60 ir 65 (registruoti matavimai), pietinėje – su sklypu Nr. 83 (b.l. 196, t. I), rytinėje – su sklypais Nr. 63 ir 84. Ieškovės ir atsakovų sklypus skiria tvora, kuri ieškovės pastatyta 2008 metais, kilus ginčui su atsakovu dėl sklypo ribų. Atsakovas su tuo, kad pastatyta tvora žymi faktinę sklypų naudojimo ribą, nesutiko nuo pat tvoros pastatymo momento (b.l. 105, t. I). Kitų statinių, kurie galėtų būti reikšmingi teismui sprendžiant dėl sklypų faktinio naudojimo ribų, sklypuose nėra, riboženkliai neišlikę. Į bylą pateiktas 2011 m. gruodžio 15 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriuo konstatuojama, kad riba ties ieškovės ir atsakovo valdomais sklypais nėra aiški iš situacijos bei išnagrinėjus teritorijų planavimo dokumentus (b.l. 34, t. I). Sodų bendrijos „Tulpė – 1“ sodo suplanavimo projekto sprendinių, kiek tai susiję su ieškovės ir atsakovo valdomais sklypais, įgyvendinti neįmanoma, kadangi faktinė minėtų žemės sklypų rytinių ribų ilgių suma yra apie 2,16 m trumpesnė, o vakarinių ribų ilgių suma apie 2,28 m trumpesnė nei tų pačių žemės sklypų ribų ilgių sumos, gautos pagal žemės sklypų sodų planuose (privatizavimo schemose) nurodytus žemės sklypo ribų ilgius (b.l. 42, t. I).

Teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, kad ginčo sklypų faktinę ribą žymėjo ieškovės pasodinti medeliai ir krūmai bei J. B. atskyrimas šiferiu ir lentomis (b.l. 2, t. I). Atskyrimas šiferiu ir lentomis nėra išlikęs (atsakovo teigimu, jo niekada nebuvo). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai tvirtino, kad prie ginčo sklypų ribos sodinukus sodino tiek ieškovė, tiek atsakovo senelis J. B. (b.l. 245, t. I), todėl nėra aišku, kurie iš šiuo metu sklype išlikusių sodinukų yra pasodinti būtent ieškovės. Liudytojos R. D. paaiškinimu, ieškovė sodino vyšnias ir slyvas. Atsakovo teigimu, žemės sklypo apytikrę naudojimosi ribą žymėjo ieškovės pasodintų slyvų ruožas, apie 0,5 m. įsiterpęs į tuo metu atsakovo seneliui priklausiusį sklypą (b.l. 76, t. I). Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad tvora, ieškovės teigimu žyminti faktinę sklypų naudojimo ribą, yra pastatyta už slyvų ruožo atsakovui priklausančio sklypo pusėje (atsakovo teigimu, apie 1,5 metro) (b.l. 104, t. I). „Persidengianti“ ieškovės ir atsakovo sklypų dalis yra 2 metrų pločio, ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtinta sklypų riba šią juostą dalina perpus. Apeliantės teigimu, ribą žymėjo už slyvų juostos pasodinta vaiskrūmių juosta (esanti apie 0,5 m. nuo kaimyninio sklypo), tačiau liudytojų parodymai šios aplinkybės nepatvirtina. Pažymėtina ir tai, kad pati ieškovė, ieškinyje nurodžiusi, kad sklypo ribą žyminčius sodinukus sodino 2002 metais (b.l. 2, t. I) vėliau savo poziciją pakeitė ir tvirtino, kad sodinukai pasodinti 1981-1982 metais (b.l. 223, t. I).

Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės pateiktą sklypo apsodinimo planą, tačiau kolegija, įvertinusi šį įrodymą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš šio įrodymo nėra galimybės tiksliai nustatyti sodinukų pasodinimo vietos. Be to, šis įrodymas yra vienašališkai ieškovės surašytas ir jo įrodomoji vertė, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra suinteresuota nagrinėjamos bylos baigtimi, negali būti pervertinta. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė teikia faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantė CPK 314 straipsnyje įtvirtintų naujų įrodymų leistinumo sąlygų nepagrindė, todėl kolegija šio naujai teikiamo įrodymo nepriima ir dėl jo nepasisako.

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, kad ginčo sklypų ribas žymėjo stulpas. Apeliantė apeliaciniu skundu taip pat teigia, kad ginčo sklypų riba buvo ties stulpu (kurio buvimo vieta atitinka ieškovės pastatytą tvorą), tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog teismui pateiktame ieškinyje ieškovė nenurodė, kad faktinę sklypų ribą žymėjo stulpas, tokia aplinkybė nenurodyta ir ieškovės 2007 metais rašytuose pareiškimuose Vilniaus miesto 1 VPK (b.l. 30-31, t. I). Toks ieškovės pozicijos pasikeitimas bylos nagrinėjimo metu kelia abejonių dėl jos paaiškinimų teisingumo.

Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teisę į jai priklausantį žemės sklypą įgijo 1993 metais (b.l. 21-22, t. I). Atsakovas nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą įgijo 2006 m. lapkričio 23 d. dovanojimo sutartimi iš savo motinos I. P. (b.l. 86, t. I), o pastaroji – 2006 m. lapkričio 16 d. dovanojimo sutartimi iš savo motinos (atsakovo senelės) L. B. (b.l. 90, t. I). L. B. ginčo sklypą paveldėjo iš savo sutuoktinio J. B., mirusio 1999 m. liepos 14 d. (b.l. 94, t. I). Byloje neginčijama, kad atsakovui priklausantis sklypas nuo J. B. mirties 1999 m. iki tol, kol nuosavybės teises į jį įgijo atsakovas, nebuvo naudojamas aktyviai sodininkystės veiklai. Liudytoja I. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po J. B. mirties nuo 2000 metų sklype buvo kraunamos kaimyninių sklypų šiukšlės, sklypas pradėtas tvarkyti atsakovui pradėjus statyti namą (b.l. 224, t. I). Sklypo nuosavybės teises įgijus atsakovui, tarp jo ir ieškovės beveik išskyk kilo nesutarimai dėl jiems priklausančių sklypų ribų. Esant tokioms aplinkybėms kolegija kritiškai vertina apeliantės argumentą, kad ginčo dėl žemės sklypų faktinio naudojimo tarp gretimų sklypų savininkų nebuvo daugiau nei 30 metų, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tokių ginčų nebuvimas galėjo būti sąlygotas vien to, kad atsakovui priklausančio sklypo savininkė L. B., nenaudodama sklypo aktyviai sodininkystės veiklai, faktiškai nekontroliavo sklypo naudojimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad sklypų riba nebuvo atskirta tvora ar kitais statiniais, objektyviai apsunkinančiais galimybę ieškovei naudotis gretimai esančiu žemės sklypu.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės ir atsakovo sklypų riba nėra aiški iš byloje surinktų įrodymų, ir pagrįstai vadovavosi CK 4.45 straipsniu ir teismų praktika, reikalaujančia tokiu atveju prie abiejų sklypų prijungti po vienodą ginčytino ploto dalį. Kaip minėta, apeliantė neginčija, kad UAB „Geoksis“ 2013 m. rugpjūčio 5 d. parengtas žemės sklypo planas, pagal kurį patvirtinta ieškovės ir atsakovo sklypų riba ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, šį reikalavimą atitinka.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad sklypas Nr. 60, priklausantis R. D., ribojasi tiek su atsakovo, tiek su ieškovės sklypu, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu dėl atsakovo nesąžiningumo tikslinant sklypo Nr. 60 kadastrinius matavimus. Apeliantės argumentai, susiję su jos amžiumi bei apeliantės ir atsakovo turtine padėtimi neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Kolegijos vertinimu, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Goda Ambrasaitė - BalynienėTeisėjai Rūta BurdulienėVidas Stankevičius