- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- eI3-3046-609/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00152-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Visvaldas Petryla
dalyvaujant atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjui S. G. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 21R2-3 (AG2-143/14-2019) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo S. G. (toliau – ir pareiškėjas) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skunde nurodo, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriuje buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 26 d. raštą Nr. D3-3643 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ bei atsakovę įpareigoti iš naujo išnagrinėti jo 2019 m. lapkričio 13 d. prašymą. Komisija 2020 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 21R2-3 (AG2-143/14-2019) pareiškėjo skundą patenkino, konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 26 d. raštas Nr. D3-3643 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ neargumentuotas, nepagrįstas teisės aktų normomis. Atsakovė nesutinka esamą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą pakeisti į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, motyvuodama tuo, kad dėl žemės sklype esančio pastato būtų pažeistos galiojančių teisės aktų nuostatos. Vienu iš atsisakymo pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą argumentų yra privalomas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius. Teigia, kad būtinas minimalus 36 automobilių stovėjimo vietų skaičius Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. D3-3643 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ pagrįstas Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatomis, o mažesnio automobilių stovėjimo vietų skaičiaus reikalingumas turėjo būti pagrįstas pareiškėjo. Nurodo, kad minimalų automobilių stovėjimo vietų skaičių pareiškėjas skaičiuoja nuo pagrindinio pastato ploto (480,75 kv. m.), o atsakovė – nuo bendrojo pastato ploto (1358,25 kv. m.). Mano, kad Komisija nepagrįstai nenagrinėjo atsakovės minimalaus automobilių stovėjimo vietų skaičiaus apskaičiavimo teisingumo. Teigia, kad pakeitus žemės sklypo naudojimo būdą, būtų pažeisti Statybos techninio reglamento 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 9 priedo reikalavimai, susiję su sklypo užstatymo tankiu, bei Statybos techninio reglamento 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimai, nustatyti vienbučiam gyvenamajam namui ir jo aplinkai, susiję su priešgaisriniais reikalavimais. Atsakovės vertinimu, Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. D3-3643 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ nurodyti argumentai, kodėl žemės sklypo naudojimo būdas negali būti keičiamas, pareiškėjui pasiūlyta inicijuoti detaliojo plano rengimą, tačiau šia teise pareiškėjas nepasinaudojo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas skundo reikalavimus palaiko ir prašo juos patenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Pareiškėjas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad jis yra 0,1167 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. 2019 m. lapkričio 13 d. jis kreipėsi į atsakovę su prašymu priimti sprendimą dėl žemės sklypo naudojimo būdo iš „visuomeninės paskirties teritorijos“ į „vienbučių ir dvibučių gyvenamų pastatų teritorijos“. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. D3-3643 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ jo prašymą atsisakyta tenkinti. Šį raštą jis skundė Komisijai, kuri 2020 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 21R2-3 (AG2-143/14-2019) Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 26 d. raštą Nr. D3-3643 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ panaikino ir atsakovę įpareigojo iš naujo išnagrinėti jo 2019 m. lapkričio 13 d. prašymą.
Pareiškėjas pažymi, kad Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nustato visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus. Mano, kad kilusio ginčo atveju ši teisės aktas netaikytinas. Teigia, kad vertindama privalomąjį minimalų automobilių vietų skaičių žemės sklype, atsakovė netinkamai aiškina šio reglamento nuostatas, vertindama žemės sklypo užstatymo tankį, mano, kad atsakovė netinkamai taikė Statybos techninio reglamento 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" 9 priedo nuostatas. Pažymi, kad 2019 m. lapkričio 13 d. jis kreipėsi į atsakovę dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo, o Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. D3-3643 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ suformuluotas atsakymas visai kitu klausimu - dėl statinių projektavimo ir statybos. Teigia, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. D3-3643 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ nenurodytos teisės normos, susijusios su žemės naudojimo būdo keitimu. Pareiškėjas atsiliepime remiasi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 44 redakcija) (toliau – ir Aprašas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. D3-3643 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ suformuluoto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Panaikinus Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 26 d. raštą Nr. D3-3643 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“, pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti 2019 m. lapkričio 13 d. pareiškėjo prašymą.
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio 0,1167 ha ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paskirtis kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Toks naudojimo būdas nustatomas žemės sklypams, kurie skirti valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybės biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams ir jų funkcijoms vykdyti; religinės paskirties pastatams ir religinių bendruomenių ir bendrijų veiklai, socialinei infrastruktūrai – mokslo paskirties pastatams, kultūros paskirties pastatams; gydymo paskirties pastatams; sporto paskirties pastatams ir sporto inžineriniams pastatams; specialiosios paskirties pastatams (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3d-37/D1-40 patvirtinimo Žemės naudojimo būdų turinio aprašo (toliau – ir Žemės naudojimo būdų turinio aprašas) V skyriaus 18 p.).
Pareiškėjas siekia, kad Palangos miesto savivaldybės administracija pakeistų jam priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą iš visuomeninės paskirties teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritoriją, nerengiant teritorijų planavimo dokumento ir žemės valdos projekto. Toks naudojimo būdas reiškia, kad žemės sklypai priskiriami vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais (Žemės naudojimo būdų turinio aprašo V skyriaus 16 p.).
Nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 13 d. pareiškėjo atstovas kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu nekeičiant žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinės naudojimo paskirties, pakeisti žemės naudojimo būdą iš visuomeninės paskirties teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija arba motyvuotai nurodyti faktines aplinkybes ir konkrečias teisės normas, draudžiančias tai atlikti.
Atsakydama į pareiškėjo atstovo 2019 m. lapkričio 13 d. prašymą, Palangos miesto savivaldybės administracija 2019 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. D3-3643 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ nurodė, kad ji nepritaria žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimui iš visuomeninės paskirties teritorijos į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, nes pakeitus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą, jo užstatymo tankis prieštarautų STR 2.02.09:2005 9 priedo reikalavimams, taip pat STR 2.06..04:2014 XIII skyriaus 107 punkto nuostatoms, nes minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius žemės sklype turėtų būti 36. Pažymėjo, kad 2019 m. lapkričio 11 d. UAB „Urban architects“ laiške nurodyta, kad patenkinti viso reikiamo parkavimo žemės sklype (duomenys neskelbtini), negali, todėl ieško galimybių automobilių parkavimo vietas nuomotis – išpirkti iš Palangos miesto. Atsakovė nurodė, kad nepagrįstas nagrinėjamo rajono P7 atitikimas Palangos miesto bendrajam planui, patvirtintam Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317, nepateikti skaičiavimai, įrodantys, kad gyvenamosios teritorijos P7 kvartale neviršija nurodytos teritorijos struktūros, kad naudojimo būdo keitimas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos neprieštaraus Palangos miesto bendrojo plano sprendiniams. Taip pat nurodyta, kad nepateikti duomenys, įrodantys, jog žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esantis pastatas atitiks statybos, saugos ir priešgaisrines normas. Pažymėjo, jog žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), teritorijai galioja Palangos miesto centrinės dalis detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. 32 1 punktu (toliau – ir Detalusis planas), sprendiniai, pagal kuriuos žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), patenka į kvartalą Nr. 24. Tekstinėje dalyje nurodyta teritorijos naudojimo paskirtis – visuomeninė, gyvenamoji, papildomos veiklos pobūdis – komercinė, aptarnavimo veikla. Pažymėta, jog tekstinė dalis nesutampa su detaliojo plano pagrindiniu brėžiniu, kur pastatas, adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtas 27 numeriu, pagal eksplikaciją yra „viešbučiai“. Vadovaujantis Detaliojo plano sutartiniais ženklais, pagal spalvą žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), patenka į komercinės paskirties teritoriją. Nurodyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracija pareiškėjui rekomendavo teikti pasiūlymą Palangos miesto savivaldybei dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo.
Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. D3-3643 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, Komisija 2020 m. sausio 8d. sprendimu Nr. 21R2-3 (AG2-143/14-2019) pareiškėjo skundą patenkino – Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 26 d. raštą Nr. D3-3643 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ panaikino ir Palangos miesto savivaldybės administraciją įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 13 d. prašymą „Dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo“.
Žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo teisinis reglamentavimas pasižymi imperatyvumu, todėl negali būti taikomas kitaip, negu betarpiškai įvirtinta teisės aktuose.
Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir/ar būdas (būdai) keičiami pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas.
Remiantis Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) gali būti keičiami žemės savininkų prašymu dvejopa tvarka: 1) pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus; 2) urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Pirmuoju atveju sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priima atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija, o antruoju atveju – savivaldybės administracijos direktorius. Žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalis taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikia įgaliojimus nustatyti pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas.
Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad detalieji planai nerengiami, jeigu vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatyti visi detaliesiems planams privalomi teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai.
Teritorijos naudojimo reglamentas – vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo ir apsaugos nuostatų, veiklos teritorijoje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 22 d.).
Funkcinis zonavimas – rengiant teritorijų planavimo dokumentus pagal planavimo lygmenis ir uždavinius atliekamas teritorijos suskirstymas į zonas nustatant pagrindinių žemės naudojimo paskirčių ir galimų jose veiklų prioritetus (Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 3 d.).
Žemės sklypų naudojimo paskirtis ir būdas nerengiant teritorijų planavimo dokumento ir žemės valdos projekto gali būti keičiama, kai egzistuoja tokios sąlygos: 1) žemės sklypas turi būti urbanizuotoje ar urbanizuojamoje teritorijoje; 2) šioje teritorijoje neturi būti galiojančio detaliojo plano; 3) numatomas žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas turi atitikti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir vietovės lygmens bendrojo plano (jei parengtas) sprendinius.
Įvertinus tai, jog žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), yra teritorijoje, kuriai galioja Detalusis planas, akivaizdu, kad ginčo atveju žemės sklypo naudojimo būdas turi būti keičiamas, keičiant/koreguojant Detaliojo plano sprendinius.
Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas, kuris reikalauja, kad „administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais“. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas).
Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, numatytais VAĮ 3 straipsnyje. Atitinkamai atsakovo priimtiems sprendimams, kaip individualiems administraciniam aktams, taikomi Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai.
Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis).
Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (LVAT 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013). Pažymėtina, jog viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-990/2007, 2014 m. kovo 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A858-111/2014). Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, jog VAĮ įpareigoja atsakovą, kaip viešojo administravimo subjektą savo veikloje laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų. Taigi, viešojo administravimo subjektas, pasirinkdamas atitinkamą sprendimo variantą, nėra absoliučiai laisvas, nes jam teisės aktais suteikta diskrecija galima tik įstatymų nustatytose ribose ir ja naudojantis turi būti atsižvelgiama į įstatymų nustatytus reikalavimus, kad nebūtų pažeidžiami bendrieji teisės principai, taip pat konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2008 m. spalio 6 d. įstatymo Nr. X-1743 redakcija) nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pagal šio straipsnio 2 dalį individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, jog šio straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010).
Nors Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. D3-3643 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ nepateikti argumentai, kuo pasireiškia numatomo žemės naudojimo būdo keitimo pareiškėjo prašomu būdu prieštaravimas Palangos miesto Bendrojo plano sprendiniams, nenurodyta, ar teritorijoje, į kurią patenka žemės sklypas (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, Palangos miesto Bendrajame plane apskritai yra numatytas, yra pasisakyta, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas turi teisę Palangos miesto savivaldybei teikti pasiūlymą dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo.
Nors Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 26 d. raštas Nr. D3-3643 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ turi trūkumų, tačiau jie nelaikytini esminiais. Įvertinus aplinkybę, jog jis adresuotas ne pačiam pareiškėjui, o jį atstovaujančiam asmeniui, kuris yra kvalifikuotas teisininkas, darytina išvada, jog nustatyti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 26 d. rašto Nr. D3-3643 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ turinio trūkumai negalėjo būti kliūtimi pareiškėjui susivokti ir tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.
Nenustačius pagrindų, sudarančių savarankišką ir pakankamą pagrindą Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 26 d. raštą Nr. D3-3643 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti, jis laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Konstatavus, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 26 d. raštas Nr. D3-3643 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 13 d. prašymą netenkintinas.
Kadangi , Komisijos 2020 m. sausio 8 d. sprendimas Nr. 21R2-3 (AG2-143/14-2019) naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Kadangi skundas atmestas, pareiškėjas neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas iš atsakovės priteisti 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Skundą patenkinti visiškai. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 21R2-3 (AG2-143/14-2019) panaikinti – pareiškėjo S. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.