- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-23
- Bylos Nr.
- 2K-145/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Bieliūnas (pirm.), Benediktas Stakauskas, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Antanas Vitlipas
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Bieliūno, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
žodinio kasacinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteista pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą laisvės atėmimu vienuolikai metų šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, kuria nuteistosios A. K. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Čiučiulkos pranešimą, nuteistosios A. K. gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, pašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteista už tai, kad ji 2008 m. gruodžio 27 d., apie 21-21.30 val., Jonavos r., Žeimių sen., Žeimių geležinkelio stoties gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu tyčia sudavė rankomis ir kojomis gulinčiai ant grindų, esančiai bejėgiškoje būklėje dėl sunkaus girtumo, invalidumo, senatvės G. J., gim. 1931 m., į krūtinę, galvą, abejas plaštakas, kairį petį, dešinį klubą, dešinę šlaunį, kairio kelio sritį, liemenį, padarydama nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą krūtinės dešinėje, poodines kraujosruvas su žaizdomis kaktos abiejose pusėse, dešinės akies vokuose, kairės akies viršutiniame voke, poodines kraujosruvas nosies pamato srityje, kairiame skuoste, smakre, dešinio klubo sityje, dešinėje šlaunyje, kairio kelio srityje, abiejose plaštakose, kairio peties srityje, kraujosruvas apatinės lūpos gleivinės kairėje, veido, pakaušio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, viso sudavė ne mažiau septyniolikos smūgių rankomis ir kojomis, iš kurių ne mažiau keturiais trauminiais poveikiais padarė liemens sumušimą, abipusius (dešinėje IV, VII, kairėje III-V ir VII) šonkaulių lūžius, kraujosruvas dešinio plaučio apatinėje, kairio plaučio viršutinėje skiltyse, sukėlė židininį plaučių uždegimą, ūmų kvėpavimo – kraujotakos nepakankamumą, nuo ko iškart po patirtų sužalojimų G. J. įvykio vietoje mirė. Taip A. K. tyčia nužudė bejėgiškos būklės G. J..
Šalies argumentai
Nuteistoji A. K. kasaciniame skunde prašo skundžiamus teismų sprendimus pakeisti: paskirti jai mažesnę nei aštuoneri metai laisvės atėmimo bausmę. Šį prašymą nuteistoji motyvuoja tuo, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino BK 59, 62 straipsnių nuostatas. Kasatorė mano, kad, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalimi, teismai jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėjo pripažinti ne tik tai, kad ji pripažino padarius nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, bet ir tai, kad ji iš karto po įvykio, siekdama išvengti sunkesnių padarinių, telefonu kvietė pagalbą (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, nuteistosios nuomone, teismas nepagrįstai jai netaikė BK 62 straipsnio nuostatų, nes šių nuostatų pritaikymui būtinų sąlygų visuma byloje yra. Nuteistoji skunde pažymi, kad svarstydamas klausimą dėl BK 62 straipsnio taikymo teismas nurodė, jog: be nustatytų dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, būtina dar viena sąlyga – kaltininkas turi išlaikyti mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti; nors nuteistoji turi 6 mažamečius vaikus, o septinto laukiasi, tačiau tai nereiškia, jog jų nebus kam prižiūrėti, nes juos galės išlaikyti vaikų tėvas, jos sugyventinis S. D., kuris dirba UAB „Amunetė“. Tokie teismo motyvai, kasatorės nuomone, yra nepagrįsti, nes sąvokos „vaikų išlaikymas“ ir „vaikų priežiūra“ skirtingos. Nuteistoji teigia, kad mažamečiai vaikai gautomis lėšomis patys pasinaudoti negali – jiems reikia ruošti maistą, pasirūpinti jų drabužiais, ugdyti elementarius higienos bei buities įgūdžius ir t. t., o dirbantis tėvas pasirūpinti šešiais mažamečiais vaikais bei netrukus gimsiančiu naujagimiu neabejotinai negalės, nes tai užima iš esmės visą dieną. Anot kasatorės, akivaizdu, kad vaikų priežiūra gali tekti valstybei, juolab, kad darbdavys darbuotojo, privalančio rūpintis būriu mažamečių vaikų ir kūdikiu, o ne savo darbo funkcijomis, darbe nelaikys ir visi vaikai neteks galimybės būti išlaikomi savo tėvo, būti atitinkamai prižiūrėti. Taigi, anot kasatorės, mažamečių vaikų priežiūros sąvokos aiškinimas tik kaip lėšų gavimo yra klaidingas ir neatitinka BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų. Be to, nuteistosios nuomone, teismas nepagrįstai kaip ją neigiamai charakterizuojančią aplinkybę nurodė tai, kad ji nemoka išlaikymo savo dukrai iš pirmosios santuokos. Nuteistoji skunde pažymi, kad ji išlaikymo nemoka ne todėl, kad nenori ar vengia, o dėl to, jog neturi tam lėšų, turėdama šešis mažamečius vaikus negali pradėti dirbti, o sugyventinio gaunamų pajamų neužtenka. Nuteistoji teigia ieškosianti darbo ateityje, kai paaugs vaikai. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nuteistosios nuomone, jai taikytinos BK 62 straipsnio nuostatos ir paskirtina švelnesnė nei įstatymo sankcijoje numatyta bausmė.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Iš byloje paduoto nuteistosios A. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame ji nekėlė klausimo dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Todėl nuteistosios kasacinio skundo argumentas, kad teismas be pagrindo jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino to, kad ji iš karto po įvykio, siekdama išvengti sunkesnių padarinių, telefonu kvietė pagalbą (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), paliekamas nenagrinėtas.
Nuteistosios kasacinio skundo teiginys, kad teismas nepagrįstai jai netaikė BK 62 straipsnio nuostatų, nes šių nuostatų pritaikymui būtinų sąlygų visuma byloje yra, prieštarauja tiek aptariamos BK normos turiniui, tiek bylos medžiagai. Prašymą sušvelninti jai bausmę, pritaikius BK 62 straipsnį, kasatorė argumentuoja iš esmės tuo, kad be jos nebus kam prižiūrėti jos mažamečių vaikų. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 62 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai: 1) yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių; 2) bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta; 3) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Byloje nustatyta nuteistosios A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ieškinys dėl materialinės žalos atlyginimo nepareikštas. Todėl būtų galima spręsti, kad pirmosios dvi aptariamos BK normos pritaikymui būtinos sąlygos yra. Tačiau iš trečiosios sąlygos formuluotės akivaizdu, kad ji byloje nenustatyta. Įstatymas pirmiausia reikalauja, kad kaltininkas išlaikytų vaikus. Duomenų, kad savo vaikus išlaiko nuteistoji A. K., byloje nėra. Pagal bylos duomenis juos išlaiko tų vaikų tėvas S. D. Nenustačius bent vienos iš būtinų sąlygų, apariama BK norma negalėjo būti pritaikyta. Todėl kasacinio skundo teiginys, kad netaikydamas aptariamos normos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai, yra nepagrįstas.
Byloje nustatyta nuteistosios atsakomybę tiek lengvinančių, tiek sunkinančių aplinkybių, todėl teismas bausmę jai skyrė, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios įpareigoja teismą įvertinti tiek atsakomybę lengvinančias, tiek sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį, tarpusavio santykį, o taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Įvertinęs tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pusiausvyrą tarp jų), padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo stadiją, kaltės formą ir rūšį, nuteistosios asmenybę, jos šeiminę padėtį teismas A. K. paskyrė mažesnę bausmę, negu įstatyme numatytos bausmės vidurkis. Kasatorė skunde nenurodo bausmės skyrimui svarbių aplinkybių, į kurias teismas nebūtų atsižvelgęs. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo išvadai, kad bausmės skyrimą reglamentuojančias BK normas pirmosios instancijos teismas būtų pritaikęs netinkamai.
Apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvykdė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nes nutartyje visi esminiai nuteistosios A. K. apeliacinio skundo argumentai buvo aptarti ir motyvuotai paneigti.
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl kasaciniame skunde išdusytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios A. K. kasacinį skundą atmesti.