Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

gynėjams advokatams Sauliui Zakarevičiui, Kęstučiui Stasiuliui, Konstantinui Mironovui, Juzefui Stankevičiui,

ekspertėms Žavintai Pikutienei, Elenai Šalnaitei, Renatai Konarskienei, Linai Lyvienei, Jelenai Devenson,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. G. , V. Č. , M. B. , G. P. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. G. pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 16 str. 1 d., 232¹ str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaitytas J. G. suėmime išbūtas laikas nuo 2003 m. kovo 26 d. iki 2003 m. rugsėjo 25 d.

Kardomoji priemonė 20000 Lt užstatas ir paso paėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista, o įsiteisėjus užstatas grąžintinas jo davėjui Romualdui Mikliušui.

G. P. pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 16 str. 1 d., 18 str. 4 d., 232¹ str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaitytas G. P. suėmime išbūtas laikas nuo 2003 m. rugsėjo 26 d. iki 2006 m. rugsėjo 28 d.

Kardomoji priemonė 15000 Lt užstatas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista, o įsiteisėjus užstatas grąžintinas jo davėjai G. P. .

V. Č. pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 18 str. 4 d., 232¹ str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaitytas V. Č. suėmime išbūtas laikas nuo 2003 m. gruodžio 14 d. iki 2004 m. sausio 14 d.

Kardomoji priemonė 15000 Lt užstatas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista, o įsiteisėjus užstatas grąžintinas jo davėjai V. Č. .

M. B. pripažintas kaltu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ str. 5 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaitytas M. B. suėmime išbūtas laikas nuo 2004 m. birželio 25 d. iki 2006 m. balandžio 4 d.

Kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. , G. P. , V. Č. ir M. B. nuteisti už tai, kad iš anksto susitarę bendrai veikdami, turėdami tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropinę medžiagą, draudžiamą naudoti sveikatos priežiūros tikslams stambiu mastu; J. G. ir G. P. rengėsi, o V. Č. ir M. B. platino metamfetaminą, o būtent:

N. V. Č. tyrimo ir teismo metu nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo stambiu mastu psichotropinę medžiagą, draudžiamą vartoti sveikatos priežiūros tikslams – 1999,1 g. metamfetamino ir neteisėtai laikė ją nenustatytoje vietoje – nurodęs M. B. ir L. T. nuvykti į sutartą vietą ir perduoti minėtą psichotropinę medžiagą G. P. atsiųstam žmogui, o pastariesiems 2003-03-26 automobiliu Nissan Primera v/n (duomenys neskelbtini) nugabenus psichotropinę medžiagą į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie 9 forto administracijos pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ir ten apie 17 val. 55 min. perdavus ją į susitikimą atvykusiam J. G. , koordinavęs ir derinęs veiksmus telefonu su G. P. , suorganizavo šios psichotropinės medžiagos neteisėtą gabenimą ir platinimą stambiu mastu.

Tokiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą senojo Lietuvos Respublikos BK 18 str. 4 d., 232¹ str. 5 d. (pagal iki 2003-05-01 galiojusią redakcija).

Nuteistasis M. B. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo stambiu mastu psichotropinę medžiagą, draudžiamą vartoti sveikatos priežiūros tikslams – 1999,1 g. metamfetamino ir neteisėtai laikė ją nenustatytoje vietoje. V. Č. nurodymu, pastarajam koordinavus bei derinus veiksmus telefonu su G. P. , 2003-03-26 automobiliu Nissan Primera v/n (duomenys neskelbtini) kartu su L. T. nugabeno minėtą psichotropinę medžiagą į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie 9 forto administracijos pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ir ten apie 17 val. 55 min. perdavė ją G. P. atsiųstam J. G. , tokiu būdu išplatindamas stambiu mastu, tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą senojo Lietuvos Respublikos BK 232¹ str. 5 d. (pagal iki 2003-05-01 gal. red.).

Nuteistasis G. P. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis susitaręs su V. Č. dėl įgijimo iš jo stambiu mastu psichotropinės medžiagos metamfetamino, draudžiamo naudoti sveikatos priežiūros tikslams, nurodė J. G. nuvykti į susitikimą su V. Č. atsiųstais žmonėmis: J. G. 2003-03-26 automobiliu Mazda 121, v/n (duomenys neskelbtini) nuvykus į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie 9 forto administracijos pastato, adresu (duomenys neskelbtini) ir apie 17 val. 55 min. iš V. Č. atsiųstų M. B. ir L. T. neteisėtai įgijus stambiu mastu psichotropinę medžiagą, draudžiamą vartoti sveikatos priežiūros tikslams – 1999,1 g. metamfetamino, turint tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, įdėjus minėtą psichotropinę medžiagą į automobilio Mazda 121 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę bei nuvažiavus apie 100 m. Kauno miesto link autostrada „VIA Baltika“, koordinavo ir derino veiksmus telefonu su V. Č. , tokiu būdu suorganizavo jos neteisėtą įgijimą, laikymą ir gabenimą ir taip rengėsi platinti psichotropinę medžiagą (metamfetaminą) stambiu mastu. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą senojo Lietuvos Respublikos BK 16 str. 1 d. 18 str. 4 d. 232¹ str. 5 d. (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusi redakcija).

Nuteistasis J. G. G. P. nurodymu, pastarajam koordinavus bei derinus veiksmus telefonu su V. Č. , 2003-03-26 automobiliu Mazda 121 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie 9 forto administracijos pastato, esančio (duomenys neskelbtini) kur apie 17 val. 55 min. iš V. Č. atsiųstų M. B. ir L. T. neteisėtai įgijo stambiu mastu psichotropinę medžiagą, draudžiamą vartoti sveikatos priežiūros tikslams – 1999,1 g. metamfetamino, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti – įdėjęs minėtą psichotropinę medžiagą į savo automobilio Mazda 121 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bagažinę ir nuvažiavęs apie 100 m. Kauno miesto link autostrada „VIA Baltika“, tokiu būdu neteisėtai ją laikė ir gabeno, tačiau ten pat apie 18 val. 00 min. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tokiais veiksmais jis rengėsi platinti psichotropinę medžiagą (metamfetaminą) stambiu mastu. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą senojo Lietuvos Respublikos BK 16 str. 1 d. 232¹ str. 5 d. (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusi redakcija).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. Č. apeliacinis skundas tenkinamas, nuteistojo J. G. ir nuteistojo G. P. gynėjo advokato S.Zakarevičiaus apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Šioje byloje yra neabejotinai nustatyta, tai nėra ginčijama ir apeliaciniuose skunduose, kad 2003 m. kovo 26 d., apie 17. 55 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie 9 forto administracijos pastato, (duomenys neskelbtini) nuteistasis M. B. perdavė nuteistajam J. G. paketą su (kaip nustatė specialistai) 1999,1 g psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti sveikatos priežiūros tikslais – metamfetamino. Tiek J. G. tvirtina nežinojęs, jog įgijo psichotropinę medžiagą, tiek M. B. tvirtina nežinojęs, jog jo perduoti milteliai buvo psichotropinė medžiaga. G. P. ir V. Č. teigia visiškai neturintys nieko bendro su psichotropinių medžiagų platinimu, įgijimu ar laikymu. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos V. Č. atžvilgiu buvo atliekamas operatyvinis tyrimas, buvo sankcionuota telekomunikacinių ryšių kontrolė, slapta buvo kontroliuojama telefono, kurio abonentinis Nr. 865269877 perduodama telekomunikacijų tinklais informacija. V. Č. apeliaciniame skunde ginčija operatyvinių veiksmų atlikimo teisėtumą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netikrino, ar operatyvinis tyrimas jo atžvilgiu buvo atliekamas pagrįstai ir teisėtai. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros buvo gautas įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktas, iš kurio matyti, kad buvo pagrindas atlikti operatyvinį tyrimą V. Č. atžvilgiu, kontroliuoti telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją abonentiniu Nr. 865269877, t. y. operatyvinis tyrimas buvo atliekamas teisėtai ir pagrįstai. V. Č. apeliaciniame skunde nurodo (tą patį jis tvirtino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios), kad MRT Nr. 865269877 jam nepriklauso ir jis niekuomet juo nesinaudojo, kokiam abonentui priklauso šis numeris jis nežino. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, matyti, kad neginčijamų faktinių duomenų (sutarčių, telefonų aparatų, SIM kortelių, liudytojų parodymų ar kitų įrodymų), patvirtinančių MRT numerio 865269877 priklausomumą V. Č. , nėra, nors įslaptintų dokumentų išslaptinimo akte nurodoma, kad V. Č. naudojosi telefonu, kurio abonentinis Nr. 865269877. Byloje yra pokalbių, padarytų slapta kontroliuojant telefono abonento Nr. 865269877, garso įrašai. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi šiais garso įrašais, kaip neabejotinai pagrindžiančiais nuteistųjų V. Č. ir G. P. kaltę. Tiek G. P. , tiek V. Č. neigia, jog įrašyti pokalbiai yra jų. Byloje buvo atliktas fonoskopinis tyrimas ir dvi fonoskopinės ekspertizės. 2004 m. liepos 14d. Specialisto išvadoje Nr. 11-270 nurodyta, kad tiriamuosiuose garso įrašuose, prasidedančiuose žodžiais: ,,Tai kaip?“ ir pasibaigiančiuose žodžiais: ,,Tvarkoj. Iki“ užfiksuotas vyro ,,VČ“ balsas tikėtina yra V. Č. balsas (t. 4, b. l. 28 – 32). 2007 m. balandžio 24 d. Ekspertizės akte Nr. 11 – 3035 – (06) konstatuota, jog 2003 m. kovo 26 d., 18:30:06 garso įraše, prasidedančiame žodžiais: ,,Alio. Nu, ką veikiat?“ ir pasibaigiančiame žodžiais: ,,žiūrėsim, kaip čia toliau m... (nužiūrėjo?) – žiūrim. Nu. Davaj.“ yra užfiksuotas V. Č. balsas bei kalba. Tikėtina, kad V. Č. balsas ir kalba yra užfiksuoti šiuose garso įrašuose - 2003 m. kovo 26 d. 10:14:38 garso įraše prasidedančiame žodžiais „Alio. Sveikutis.“ ir pasibaigiančiame žodžiais: „Davaj, iki. Davaj“, 2003 m. kovo 26 d. 15:44:40 garso įraše, prasidedančiame žodžiais: „Alio. Nu. Taip, draugeli“ ir pasibaigiančiame žodžiais: „tai aš tau tada dar už kelių minučių tau skambinsiu, gerai? Gerai.“, 2003 m. kovo 26 d. 17:39:33 garso įraše, prasidedančiame žodžiais: „Viduli, ten stovi žmogelis mano“ ir pasibaigiančiame žodžiais: ,,Gerai, tvarkoj, nu, davaj.“, 2003 m. kovo 26 d. 17:48:00 garso įraše, prasidedančiame žodžiais: „Klausyk, man atrodo, tavo žmogelį prikabino“ ir pasibaigiančiame žodžiais: ,,Paklausk, paskambink. Nu“, 2003 m. kovo 26 d. 17:49:48 garso įraše, prasidedančiame žodžiais: „ O su kokia mašina kirto?“ ir pasibaigiančiame žodžiais: ,,Viskas aišku. Gerai, davaj“, 2003 m. kovo 23 d. 20:09:06 garso įraše, prasidedančiame žodžiais ,,Alio. Vidai. Nu. Zdarova, kur tu leki? Su motociklu?“ ir pasibaigiančiame žodžiais: „Tvarkoj, Vidai. Iki“ (t. 6, b. l. 125 – 144). 2008 m. birželio 10 d. Ekspertizės akte Nr. 11-28 (08) nurodyta, jog 2003 m. kovo 26 d. 18:30:06 garso įraše, prasidedančiame žodžiais: ,,Alio. Nu, ką veikiat?“ ir pasibaigiančiame žodžiais: ,,Žiūrėsim, kaip čia toliau baigsis /žiūrėjom/ – žiūrim. Nu. Davaj.“ yra užfiksuotas V. Č. balsas, dėl kitų įrašų išvados tikėtinos (kaip ir 2007 m. balandžio 24 d. Ekspertizės akte Nr.11-3035-(06) ) arba garso įrašai netinkami balso identifikavimui (t. 6, b. l. 234 - 253). Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tikėtinomis fonoskopinio tyrimo išvadomis ir iš esmės vien šių išvadų pagrindu, neabejotinai priskirdamas įrašytų pokalbių turinį G. P. ir V. Č. , priėmė V. Č. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo paskirtos dvi fonoskopinės ekspertizės, kurių metu iš esmės analogiškai nustatyta, kad 2003 m. kovo 26 d. 18:30:06 garso įraše, prasidedančiame žodžiais: ,,Alio. Nu, ką veikiat?“ ir pasibaigiančiame žodžiais: ,,Žiūrėsim, kaip čia toliau baigsis / žiūrėjom/ – žiūrim. Nu. Davaj.“ yra užfiksuotas V. Č. balsas ir kalba, dėl kitų garso įrašų išvados tikėtinos arba jie netinkami balso identifikavimui. Atliekant fonoskopinį tyrimą bei 2007 m. balandžio 24 d. fonoskopinę ekspertizę siekiant nustatyti, ar įrašuose užfiksuoti G. P. , V. Č. ar kito asmens balsai, buvo atlikta audityvinė analizė bei akustinis – parametrinis tyrimas, atliekant 2008 m. birželio 10 d. fonoskopinę ekspertizę, buvo atlikta audityvinė – lingvistinė analizė bei akustinis – parametrinis tyrimas. Audityvinės ar audityvinės – lingvistinės analizės metu ekspertai (specialistai) klausosi garso įrašų ir savo jutiminių klausos organų pagalba daro išvadas, ar tiriamuosiuose garso įrašuose yra konkretaus asmens (šiuo atveju G. P. ar V. Č. ) balsas. Tačiau ši išvada, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta ekspertė R.Konarskienė, yra tik subjektyvi eksperto (specialisto) nuomonė arba, kaip nurodyta specialisto V.Malinausko tyrimo išvadoje – iškelta hipotezė (t. 4, b. l. 30). Tik atlikus akustinius – parametrinius tyrimus, specialios programinės įrangos pagalba, pagal nustatytą metodiką atlikus tiriamųjų garso įrašų ir lyginamųjų kalbos signalų balso pagrindinio tono dažnio ir išvestinių parametrų skaičiavimus, galima kategoriška išvada ar tiriamuosiuose garso įrašuose yra užfiksuotas konkretaus asmens balsas. Šioje byloje didžioji dalis tiriamųjų garso įrašų dėl užtriukšminimo, trumpumo, telefono linijos kalbos signalo iškraipymų ir kitų aplinkybių, t. y. dėl kokybiškos kalbinės medžiagos nepakankamo kiekio, nebuvo tinkami akustinio – parametrinio tyrimo atlikimui. Specialistas V.Malinauskas padarė išvadą, kad akustiniam – parametriniam tyrimui nėra tinkamas nei vienas įrašas, todėl jo išvada dėl visų įrašų yra tikėtino (hipotetinio) pobūdžio. Fonoskopinių ekspertizių metu buvo kategoriškai nustatyta, kad viename garso įraše, t. y. 2003 m. kovo 26 d. 18:30:06 garso įraše, prasidedančiame žodžiais: ,,Alio. Nu, ką veikiat?“ ir pasibaigiančiame žodžiais: ,,Žiūrėsim, kaip čia toliau baigsis /žiūrėjom/ – žiūrim. Nu. Davaj.“ yra užfiksuoti V. Č. ir G. P. balsai, dar viename, t. y. 2003 m. kovo 23 d. 20:09:06 garso įraše, prasidedančiame žodžiais ,,Alio. Vidai. Zdarova, kur čia leki? Su motociklu?“ ir pasibaigiančiame žodžiais: „ Tvarkoj. Vidai. Iki“ yra užfiksuotas G. P. balsas, dėl kitų įrašų išvados arba tikėtinos, arba šie įrašai netinkami balso identifikavimui. Kolegijos nuomone, tik kategoriška specialisto ar eksperto išvada gali būti apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu byloje surinktų įrodymų grandinėje. Tikėtinos (hipotetinio ar prielaidinio pobūdžio) išvados negali būti vieninteliu ar pagrindiniu apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu, tokios išvados turi būti vertinamos įrodymų visete, analizuojant ir tikrinant kitus surinktus faktinius duomenis. Išanalizavus fonoskopinio tyrimo ir fonoskopinių ekspertizių išvadas, darytina kategoriška išvada, kad pokalbis, užfiksuotas 2003 m. kovo 26 d. 18:30:06 iš MRT, kurio abonentinis Nr. 861430252 į MRT, kurio abonentinis Nr. 865269877 vyko tarp G. P. ir V. Č. . Kitų neabejotinų faktinių duomenų, įrodančių, kad telefono abonento Nr. 865269877 naudojosi V. Č. , ir kad V. Č. organizavo psichotropinių medžiagų platinimą, byloje nėra. 2003 m. kovo 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog automobilyje ,,.Mazda 121“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , stovėjusiame automagistralėje Marijampolė – Kaunas buvo rasta ir paimta dešimt bespalvių plastikinių maišelių su baltos spalvos milteliais (t. 1, b. l. 8 – 15). 2003 m. balandžio 8 d. Specialisto išvadoje Nr. 1877 konstatuota, kad keturi rankų pirštų pėdsakai, išryškinti ant tyrimui pateiktų polietileninių maišelių, surastų ir paimtų automobilio ,,Mazda 121“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusio automagistralėje Marijampolė – Kaunas, apžiūros metu, yra tinkami asmens identifikavimui (t. 1, b. l. 20 – 21). 2003 m. rugpjūčio 8 d. Specialisto išvadoje Nr. 4582 nurodyta, jog vienas rankos piršto pėdsakas, išryškintas ant tyrimui pateikto polietileninio maišelio, surasto ir paimto automobilio ,,Mazda 121“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , stovėjusio automagistralėje Marijampolė – Kaunas, apžiūros metu, yra paliktas M. B. dešinės rankos didžiuoju pirštu (t. 1, b. l. 27 - 28). 2004 m. rugpjūčio 9 d. Specialisto išvadoje Nr. 5124 nurodyta, kad trys pirštų pėdsakai yra palikti ne G. P. , V. Č. , o kitų asmenų (t. 1, b. l. 37). Iš šių išvadų matyti, kad be nuteistojo M. B. su nusikaltimo dalyku – psichotropine medžiaga betarpiškai kontaktavo, t. y. lietė psichotropinės medžiagos įpakavimą dar keli asmenys, tačiau tarp jų nebuvo V. Č. . Nuo 2003 m. vasario 4 d. V. Č. atžvilgiu buvo atliekamas operatyvinis tyrimas (iš įslaptintų dokumentų išslaptinimo akto matyti, kad operatyvinė medžiaga apie V. Č. buvo renkama ir anksčiau), tačiau nebuvo užfiksuota jokio kontakto tarp V. Č. ir nuteistojo M. B. ar kartu su juo buvusios L. T. , nei tiesiogiai, betarpiškai, nei per kitus asmenis, nei telekomunikacinių priemonių pagalba. Byloje nėra jokių duomenų apie tai kur ir kaip V. Č. įgijo psichotropinę medžiagą, kaip ją perdavė M. B. , kokiu būdu davė pastarajam nurodymus perduoti šią medžiagą G. P. atsiųstam žmogui (tokia veika V. Č. inkriminuota pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje). Esminę reikšmę turi ta aplinkybė, kad nėra užfiksuota operatyvinio tyrimo metu nei V. Č. kontakto su nusikaltimo dalyku (1999,1 g metamfetamino), nei su asmenimis, gabenusiais nusikaltimo dalyką ir perdavusiais jį J. G. , jei tokie kontaktai būtų buvę, tai policijos darbuotojai, atlikę operatyvinį tyrimą V. Č. atžvilgiu, neabejotinai šiuos kontaktus būtų užfiksavę. 2003 m. kovo 26 d. 18:30:06 telefoninio pokalbio tarp G. P. ir V. Č. metu nuteistojo V. Č. pasakytos frazės yra mažai informatyvios, vertinant šį pokalbį įrodymų tarpusavio susietumo aspektu su kitais bylos faktiniais duomenimis, galima daryti tik prielaidą, kad V. Č. ir G. P. kalba apie J. G. sulaikymą, kad V. Č. žino apie šį įvykusį faktą. Tačiau prielaidos ir spėjimai negali būti apkaltinamojo nuosprendžio pagrindu, be to, pokalbio turinyje nėra pakankamai duomenų, kad, būtent, V. Č. ir organizavo psichotropinių medžiagų platinimą. Vien V. Č. pasakytos frazės: ,,Ne, mano atvažiavo irgi iš miško“ , ,,iš Klaipėdos atvažiavo...“ (kitos frazės nėra reikšmingos) nėra pakankamos pagrįsti tokiai esminei išvadai, kad V. Č. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – organizavo psichotropinės medžiagos – metamfetamino neteisėtą gabenimą ir platinimą stambiu mastu. Nuteistasis M. B. parodė, kad psichotropinę medžiagą jis gavo iš A. D. , G. P. neneigė pažinojęs A. D. , V. Č. taip pat parodė, kad pakankamai dažnai bendraudavo su A. D. , abu kartais pasinaudodavo vienas kito telefonais. Negalima atmesti galimybės, kad telefonu, kurio abonentinis Nr. 865269877 perduota informacija garso įrašuose, kuriuose specialistai ir ekspertai kategoriškai nenustatė V. Č. balso, yra įrašytas ne V. Č. , o A. D. ar kito asmens balsas. Byloje nėra surinkta neginčytinų neabejotinų įrodymų viseto, kad V. Č. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl V. Č. pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 18 str. 4 d. 232¹ str. 5 d. turi būti išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Pripažįstant G. P. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, įrodymai, gauti slapta kontroliuojant telekomunikacijų tinklais perduodama informaciją, taip pat turėjo esminę reikšmę. Tačiau, skirtingai nuo V. Č. , G. P. kaltę patvirtina ir kiti įrodymai, kuriuos išanalizavus jų tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu, susidaro logiška įrodymų grandinė, pagrindžianti išvadą dėl G. P. kaltumo padarius nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 18 str. 4 d. 232¹ str. G. P. neneigia, kad jis naudojosi ir kalbėdavo mobiliojo ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. 861430252, jis pats ir pateikė šio telefono SIM kortelę policijos pareigūnams, tačiau teigia, kad šiuo telefonu galėjo naudotis ir kiti asmenys. G. P. taip pat neneigia pažįstąs ir bendravęs su J. G. , tačiau nurodo, kad bendravo ne psichotropinių medžiagų įgijimo, o automobilių prekybos tikslais (tą patį nurodė ir J. G. ). Tačiau, analizuojant byloje surinktų įrodymų visetą jų tarpusavio liečiamumo aspektu, darytina išvada, kad G. P. suorganizavo psichotropinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą, o J. G. įgijo psichotropinę medžiagą. Kaip jau minėta, fonoskopinių ekspertizių metu buvo kategoriškai nustatyta, kad G. P. balsas užfiksuotas dviejuose garso įrašuose, telefono Nr. 861430252, t. y. 2003 m. kovo 26 d. 18:30:06 garso įraše, prasidedančiame žodžiais: ,,Alio. Nu, ką veikiat?“ ir pasibaigiančiame žodžiais: ,, Žiūrėsim, kaip čia toliau baigsis /žiūrėjom/ – žiūrim. Nu. Davaj.“ ir 2003 m. kovo 23 d. 20:09:06 garso įraše, prasidedančiame žodžiais ,, Alio. Vidai. Zdarova, kur čia leki? Su motociklu?“ ir pasibaigiančiame žodžiais: „Tvarkoj. Vidai. Iki“. 2003 m. kovo 26 d. 18:30:06 vykusio pokalbio metu galimai kalbama apie sulaikymą, apie tai, kieno žmogų galėjo atsekti, G. P. sako, kad jo žmogus iš Kaišiadorių atvažiavo. 2003 m. kovo 23 d. 20:09:06 vykusio pokalbio metu kalbama apie galimybę įsigyti ,,pigios žuvies“ ir ,,šampano“. Liudytojas policijos pareigūnas D. L. paaiškino, jog ,,žuvimi“ vadinama psichotropinė medžiaga amfetaminas, o ,,šampanu“ – psichotropinių medžiagų 1 – os kategorijos prekursoriai. Iš 2004 m. rugpjūčio 3 d. apžiūros protokolo matyti, kad tarp telefono Nr. 861430252, kuriuo naudojosi G. P. ir telefono Nr. 868605443, kuriuo naudojosi J. G. 2003 m. kovo 26 d. buvo užfiksuoti keturi skambučiai (t. 4, b. l. 43 – 44). Byloje neginčytinai nustatyta, kad G. P. pastoviai naudojosi mobilaus ryšio telefonu, kurio abonentinis Nr. 861430252, tame tarpe ir 2003 m. kovo 26 d., kad jis bendravo su J. G. , todėl šiuo atveju galima remtis ir tikėtinomis fonoskopinės ekspertizės išvadomis dėl G. P. balso priklausomumo tirtuose garso įrašuose, nes šias išvadas patvirtina minėti objektyvūs įrodymai. Iš telefoninių pokalbių išklotinių (t. 4, b. l. 43 – 46) matyti, kad G. P. ir J. G. pastoviai bendravo, tame tarpe yra užfiksuoti keturi pokalbiai 2003 m. kovo 26 d. – tris kartus skambino G. P. , vieną – J. G. . Sugretinus J. G. skambučio G. P. laiką su garso įrašu, padarytu tuoj po šio skambučio iš G. P. telefono į telefoną, kurio abonentinis Nr. 865269877 , darytina išvada, kad J. G. , atvažiavęs į aikštelę, kurioje įvyko psichotropinės medžiagos perdavimas, apie tai pranešė G. P. , kuris nedelsiant paskambino į MRT Nr. 865269877 ir informavo apie J. G. atvykimą. Ši aplinkybė paneigia J. G. aiškinimą, kad jis į aikštelę atvažiavo todėl, kad du nepažįstami vyriškiai jo paprašė iš aikštelės atvežti kažkokius daiktus. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad J. G. iš M. B. 1999,1 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijo G. P. nurodymu, žinodamas, kad įgyja ne ką nors kitą , o būtent, psichotropinę medžiagą.

Pirmosios instancijos teismas G. P. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 16 str. 1 d., 18 str. 4 d., 232¹ str. 5 d., kaip neteisėto psichotropinės medžiagos - metamfetamino įgijimo, laikymo ir gabenimo organizavimą bei rengimąsi platinti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą stambiu mastu, o J. G. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 16 str. 1 d. 232¹ str. 5 d., kaip psichotropinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą bei rengimąsi platinti psichotropinę medžiagą – metamfetaminą stambiu mastu. Neteisė­tas psi­chot­ro­pi­nių ar narko­ti­nių me­džia­gų pla­ti­ni­mas stambiu mas­tu yra 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ str. 5 d. nu­ro­dy­tas nu­si­kal­ti­mą kvalifikuojantis po­žy­mis. 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ str. nenuma­tė griež­tes­nės atsakomy­bės už stam­baus mas­to psi­chot­ro­pi­nių ar nar­ko­ti­nių me­džia­gų gamini­mą, įgi­ji­mą, lai­ky­mą, ga­be­ni­mą, siun­ti­mą, ne­tu­rint tiks­lo par­duo­ti ar kitaip pla­tin­ti (1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ str. 1 d.), taip pat tu­rint to­kį tiks­lą, jei jos dar ne­bu­vo pra­dė­tos pla­tin­ti. Jei as­muo ga­mi­no, įgijo, lai­kė, ga­be­no, siun­tė mi­nė­tas me­džia­gas, turėdamas tiks­lą par­duo­ti ar ki­taip pla­tin­ti, ta­čiau jų nepra­dė­jo pla­tin­ti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, vei­ka kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 16 str. 1 d. ir 232¹ str. 5 d. kaip ren­gi­ma­sis ne­tei­sė­tai pla­tin­ti psichotropines ar nar­ko­ti­nes me­džia­gas stambiu mas­tu. J. G. buvo sulaikytas tik įgijęs psichotropinę medžiagą, psichotropinė medžiaga platinti nebuvo pradėta. 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 16 str. 1 d. 232¹ str. 5 d. J. G. ir G. P. galėjo būti inkriminuota tik nustačius, kad G. P. suorganizavo psichotropinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą, o J. G. psichotropinę medžiagą įgijo, turėdami tikslą ją platinti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad G. P. ir J. G. turėjo tikslą platinti psichotropinę medžiagą, ją įgijo, tačiau platinti nepradėjo, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jų valios. Šiuo metu galiojantis įstatymas – 2003 m. Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. nustato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, nereikalauja įrodyti platinimo ar tikslo platinti, pakanka nustatyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų didelį kiekį, tuo tarpu nusikaltimo padarymo metu galiojusio įstatymo – 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ str. - nusikaltimo sudėtis buvo taip sukonstruota, kad minėtas straipsnis nenuma­tė griežtesnės atsakomy­bės už stam­baus mas­to psi­chot­ro­pi­nių ar nar­ko­ti­nių me­džia­gų gamini­mą, įgijimą, lai­ky­mą, ga­be­ni­mą, siun­ti­mą, ne­tu­rint tiks­lo par­duo­ti ar ki­taip pla­tin­ti, taip pat tu­rint to­kį tiks­lą, jei jos dar ne­bu­vo pra­dė­tos pla­tin­ti. Tik baudžiamojo proceso įstatymo nustatytomis priemonėmis (nesant narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo fakto) nustačius, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos buvo gaminamos, įgyjamos, laikomos, gabenamos arba siunčiamos, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, veika kvalifikuojama pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ str. 3 arba 4 dalį, o ta pati veika padaryta stambiu mastu - pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 16 str. 1 d. 232¹ str. 5 d. Stambus narkotinių ar psichotropinių medžiagų mastas ir tikslas šias medžiaga platinti yra du atskiri savarankiški nusikaltimo sudėties požymiai. Stambus mastas apibūdina nusikaltimo dalyką, o tikslas platinti yra būtinas nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą arduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi faktas, ar pats kaltininkas vartoja šias medžiagas, taip pat rastų medžiagų kiekis, paruoštų vartoti dozių skaičius, asmens anksčiau padarytos panašios veikos, šių medžiagų įsigijimo, radimo aplinkybės ir kiti objektyvūs bylos duomenys. Byloje nėra duomenų apie G. P. ar J. G. narkotikų vartojimą, ar nevartojimą, nėra duomenų, kad jie anksčiau būtų platinę narkotines ar psichotropines medžiagas ar tą pačią veiką darę po 2003 m. kovo 26 d., psichotropinių medžiagų įpakavimai taip pat neleidžia daryti išvados, kad šios medžiagos buvo paruoštos platinimui. Ta aplinkybė, kad buvo įgytas didelis kiekis (stambus mastas) psichotropinės medžiagos leidžia daryti tik prielaidą, kad ši psichotropinė medžiaga gali būti įgyta turint tikslą ją platinti, tačiau ši prielaida gali tapti išvada tik tada, kai ją pagrindžia byloje surinkti leistini įrodymai. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme faktiniai duomenys, leidžiantys pagrįsti išvadą apie G. P. ir J. G. psichotropinės medžiagos įgijimo tikslą, nebuvo nei renkami, nei analizuojami, platinimo tikslą konstatuojant a priori. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos BPK 320 str. ribose, neišeinat už apeliacinių skundų ribų, taip pat nebuvo surinkta jokių faktinių duomenų, kurie leistų patvirtinti išvadą, kad J. G. ir G. P. rengėsi platinti psichotropinę medžiagą. Baudžiamojo proceso įstatymas neleidžia būtinų nusikaltimo sudėties požymių nustatyti aprioriškai, daryti išvadas, pagrįstas ne įrodymais, o prielaidomis. Nesant Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka surinktų ir teisme patikrintų neginčytinų įrodymų, kad G. P. organizavo, o J. G. įgijo psichotropinę medžiagą – metamfetaminą turėdami tikslą ją platinti, t. y. G. P. suorganizavo psichotropinės medžiagos – metamfetamino įgijimą, laikymą ir gabenimą stambiu mastu ir rengėsi ją platinti, o J. G. įgijo šią medžiagą ir rengėsi ją platinti, G. P. nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 16 str. 1 d., 18 str. 4 d. 232¹ str. 5 d. į 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 18 str. 4 d., 232¹ str. 1 d., o J. G. nusikalstama veika turi būti perkvalifikuota iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 16 str. 1 d. 232¹ str. 5 d. į 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ str. 1 d.

Nuteistasis M. B. apeliaciniame skunde nurodo, jog jis nežinojo, kad jo perduodama medžiaga yra psichotropinė. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties – objektyvių ir subjektyvių požymių visumos buvimas asmens veikoje. Esminis nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymis yra kaltė – asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika ir padariniais. Nusikaltimas, numatytas 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ str., gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai ir jų nori. Nuteistasis M. B. neneigia nuvežęs ir perdavęs nurodytam asmeniui maišą su milteliais, supakuotais maišeliuose, t. y. nuteistasis pripažįsta nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius, tačiau teigia nežinojęs, kad jo perduota medžiaga yra psichotropinė. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į paties kaltininko parodymus, bet ir į kitas objektyvias bylos aplinkybes: nusikaltimo padarymo būdą, kaltininko asmenybę, jo elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Atikus objektų tyrimą, buvo nustatyta, jog vienas rankos piršto pėdsakas, išryškintas ant tyrimui pateikto polietileninio maišelio, surasto ir paimto automobilio ,,Mazda 121“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , stovėjusio automagistralėje Marijampolė – Kaunas, apžiūros metu, yra paliktas M. B. dešinės rankos didžiuoju pirštu (t. 1, b. l. 27 - 28). Kaip matyti iš liudytojų policijos pareigūnų R. V. , R. G. , M. D. parodymų M. B. , perdavęs J. G. maišelį su psichotropine medžiaga, dideliu greičiu nuvažiavo iš įvykio vietos, jo pavyti policijos pareigūnams nepavyko. Tą pačią dieną M. B. išvyko į užsienį. Tokie M. B. veiksmai po nusikaltimo padarymo rodo, kad jis psichotropinę medžiagą – metamfetaminą ne tik matė, lietė maišelius, kuriuose ši medžiaga buvo supakuota, bet ir suvokė, kad tai yra psichotropinė medžiaga ir savo noru sąmoningai šią psichotropinę medžiagą perdavė kitam asmeniui – J. G. , t. y. platino psichotropinę medžiagą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog M. B. neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė 1999,1 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino, t. y. išplatino psichotropinę medžiagą stambiu mastu ir šiuos M. B. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ str. 5 d. M. B. kaltė išplatinus psichotropinę medžiagą – metamfetaminą stambiu mastu neginčytinai įrodyta byloje surinktais įrodymais, M. B. yra kaltas, nepriklausomai nuo to, ar psichotropinę medžiagą gavo iš A. D. (kaip jis pats teigia), ar kitaip įgijo.

Perkvalifikavus nuteistųjų J. G. ir G. P. veiką į 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ str. 1 d., turi būti išspręstas ir bausmės paskyrimo klausimas. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Lietuvos Respublikos BK 54 str. reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ str. 1 d. sankcijoje nustatyta bausmė laisvės atėmimas iki trejų metų arba pataisos darbai iki dvejų metų, nusikaltimas nėra sunkus. Lietuvos Respublikos BK 55 str. įtvirtinta nuostata, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Įvertinus J. G. ir G. P. įgytos psichotropinės medžiagos labai didelį kiekį, kolegijos nuomone, bausmės tikslai nebus pasiekti paskyrus J. G. ir G. P. alternatyvią laisvės atėmimui bausmę, todėl J. G. ir G. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima straipsnio, nustatančio atsakomybę už jų padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės maksimumui. Kaip jau minėta, nusikaltimas, numatytas 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ str. 1 d., nėra sunkus. Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Tiek J. G. , tiek G. P. yra vedę, dirbantys, praeityje neteisti. Didelę reikšmę turi ta aplinkybė, kad po nusikaltimo padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas, per kurį nuteistieji ne tik nepadarė naujų nusikaltimų, bet ir nėra byloje duomenų, kad jie būtų padarę kitokius teisėtvarkos pažeidimus. Įvertinus šias aplinkybes, J. G. ir G. P. padaryta nusikalstama veika, nuteistųjų asmenybės atitinka visas sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 75 str., todėl nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pirmosios instancijos teismas M. B. už nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ str. 5 d., padarymą paskyrė bausmę – laisvės atėmimą devyneriems metams. Skirdamas bausmę M. B. , teismas Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir įvertinęs šių aplinkybių visumą, paskyrė M. B. bausmę, mažesnę nei straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkis. Paskirtoji bausmė nėra per griežta, be to, paskirtosios bausmės dydis apeliaciniame skunde nėra ginčijamas.

Pagrįstas yra nuteistojo V. Č. apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje tarp asmenų, įvykdžiusių nusikaltimą, nurodydamas L. T. , dėl kurios tyrimas yra išskirtas, padarė išvadą dėl jos kaltės. Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 1 d. nurodyta, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaip matyti iš bylos duomenų, medžiaga dėl L. T. nusikalstamos veikos, numatytos 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹ str. 5 d., buvo išskirta į atskirą tyrimą, L. T. pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo, baudžiamoji bylą dėl L. T. į teismą nebuvo perduota. Pirmosios instancijos teismas negalėjo spręsti, kokias veikas L. T. padarė, todėl iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintini teiginiai apie tai, kad L. T. kartu su M. B. įgijo, laikė, gabeno ir perdavė 1999,1 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino, t. y. išplatino psichotropinę medžiagą stambiu mastu.

Nuteistasis J. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodė jo tėvavardį, taip pat jam nebuvo grąžinti kratos metu įvairia valiuta išimti daugiau nei 3000 litų. Kaip matyti iš byloje esančių VRM CDB duomenų nuteistojo J. G. tėvo vardas yra V. G. (t. 1, b. l. 187), todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryta klaida ištaisoma. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį išsprendė klausimą dėl laikino J. G. nuosavybės teisės į turtą apribojimo, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodydamas, jog nuosprendžiui įsiteisėjus, laikiną J. G. ir J. G. nuosavybės teisės į turtą apribojimą panaikinti, todėl iš J. G. paimti pinigai turėtų būti jam grąžinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p. 2 p., 4 p., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria V. Č. , G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 18 str. 4 d. 232¹ str. 5 d. panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

V. Č. , G. pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 18 str. 4 d. 232¹ str. 5 d. išteisinti, nenustačius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.

Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 4 d. nuosprendį pakeisti:

G. P. , J. – S. nusikalstamą veiką iš 1961 m. Lietuvos Respublikos 16 str. 1 d., 18 str. 4 d. 232¹ str. 5 d. perkvalifikuoti į 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 18 str. 4 d. 232¹str. 1 d. ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., G. P. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant G. P. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

J. G. , V. nusikalstamą veiką iš 1961 m. Lietuvos Respublikos 16 str. 1 d. 232¹ str. 5 d. perkvalifikuoti į 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 232¹str. 1 d. ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., J. G. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant J. G. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti teiginius, kad L. T. kartu su M. B. įgijo, laikė, gabeno ir perdavė 1999,1 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, t. y. išplatino psichotropinę medžiagą stambiu mastu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo M.B. apeliacinį skundą atmesti.