Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-03-21 · Civilinė byla Nr. 2-5045-808/2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-21
Bylos Nr.
2-5045-808/2013
Teisminio proceso Nr.
2-04-3-01505-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Žukauskienė
Pareiškėjas
B. K., D. K.
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-5045-808/2013Teisminio proceso Nr. 2-04-3-01505-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 75.7; 77.4.2; 77.4.3; 78.2.1; 99.1.5; 113.2; 116.1; 128.16.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2013 m. kovo 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų B. K. ir D. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti 2006 m. sausio 7 d. tarp jų sudarytą santuoką, įregistruotą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 38 (b.l. 4) ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 50-51), po santuokos nutraukimo pareiškėjai palikti jos turimą pavardę „K.“, prašo prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio ir nekviečiant šalių. Nurodo, kad prieš dvejus metus pradėjo blogėti jų santykiai, santuoka iširo išsiskyrus nuomonėms dėl šeimyninio gyvenimo, išryškėjo charakterių nesutapimai, nesutarimai dėl šeimos santaupų panaudojimo, turto įsigijimo ir kitų dalykų. Pareiškėjai nebetvarko bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių santykių, gyvena atskirai nuo 2011 m. Pareiškėjai mano, kad jų santuoka iširo galutinai ir neatstatomai (b.l. 48-49).

Šalys pareiškė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio bei nekviečiant šalių. LR CPK 540 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas bylas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjai gyvena atskirai, yra apsisprendę dėl santuokos nutraukimo, sutarė dėl santuokos nutraukimo sąlygų, neturi vienam kitam pretenzijų, išsprendė nepilnamečio vaiko gyvenimo bei išlaikymo klausimus, todėl teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks pareiškėjų interesams.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties matyti, kad šalys sutaria nutraukti 2006 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (b.l. 38) ir po jos nutraukimo, nepilnametės dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su vaiko motina – B. K.. Iš pareiškėjo D. K. priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui – 400 Lt periodinę kasmetinę išmoką iki vaiko pilnametystės, mokant ją grynais pinigais. Teismui pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis nepažeidžia nei pareiškėjų, nei jų vaiko interesų, nei trečiųjų asmenų interesų.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, civilinė byla nagrinėtina Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso V dalies XXXV skyriaus tvarka.

Prašymas tenkintinas ir sutartis tvirtintina.

Įstatymas numato, kad santuoka bendru sutuoktinių sutikimu gali būti nutraukta, jeigu nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir abu sutuoktiniai yra veiksnūs (LR CK 3.51 str. 1 d.). Iš teismui pateikto pareiškėjų prašymo, pridėtos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinio matyti, kad yra visos įstatymo reikalaujamos sąlygos. Pripažintina, kad sutuoktinių pasirašytos sutarties turinys nepažeidžia nė vieno sutuoktinio teisių ar trečiųjų asmenų interesų, todėl, teismo nuomone, tokia sutuoktinių sutartis gali būti patvirtinta (CPK 539 str., CK 3.53 str.), nes jos turinys atitinka Lietuvos Respublikos CK 3.53 str. 3 d. reikalavimus, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia nė vieno sutuoktinio ir nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai susituokė 2006 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 38 (b.l. 4).

Sutuoktiniams jau daugiau nei vienerius metus gyvenant atskirai, netvarkant bendro ūkio, išsaugoti šeimą nėra galimybės (LR CK 3.53 str. 2 d.), juolab, kad pareiškėjai susitaikyti nepageidauja, todėl teismas daro išvadą, kad jų santuoka faktiškai iširo (LR CK 3.53 str. 2 d.) ir netikslinga imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, nes nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.54 str. 1 d. ir 4 d.).

Šalims santuoką nutraukus abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pareiškėjai B. K. grąžintinas byloje jos sumokėtas 142,60 Lt (vieno šimto keturiasdešimt dviejų litų 60 ct) žyminis mokestis (LR CPK 83 str. 1 d. 12 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.51, 3.53 straipsniais, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 540, 541 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Prašymą tenkinti.

Santuoką, įregistruotą 2006 m. sausio 7 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos įrašo Nr. 38, sudarytą tarp B. K., a.k. (duomenys neskelbtini), ir D. K., a.k. (duomenys neskelbtini), nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Nutraukus santuoką pareiškėjams paliekamos pavardės: B. K. – K., D. K. – K.

Patvirtinti tarp šalių laisva valia 2013 m. kovo 8 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (LR CK 3.53 str.) šiomis sąlygomis:

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo:

1.1. Šalių susitarimu nutraukus santuoką nepilnamečio vaiko – dukters A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina B. K..

1.2. D. K. vaiko – A. K., išlaikymui moka kas mėnesį po 400,00 Lt (keturis šimtus litų 00 ct) periodines išmokas grynaisiais pinigais iki jos pilnametystės. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise nustatoma B. K.. Šios lėšos indeksuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

1.3. D. K. turi teisę matytis ir bendrauti su dukra, neribojant susitikimų skaičiaus ir trukmės. Tėvas taip pat turi teisę kiekvienų savo kasmetinių atostogų metu, vieną savaitę, ne dukros mokslų metu, išvykti su dukra atostogauti, net ir už Lietuvos ribų.

1.4. Šalys užtikrina vaiko teises ir laisves.

2. Dėl kilnojamojo ir nekilnojamojo turto padalinimo:

2.1. Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausančio dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi.

2.2. Šalims žinoma, kad kitas turtas įgytas iki santuokos sudarymo, nėra dalintinas.

3. Dėl kreditorių ir prievolių:3.1. Šalys santuokos metu sudarė šias sutartis:

3.1.1. D. K., a.k. (duomenys neskelbtini), su banku „Snoras“ sudarė klasikinę vartojamosios paskolos be užstato sutartį Nr. KV20080630V990002 ir liko skolingas 1861,83 Lt, po santuokos nutraukimo lieka šalių bendra prievole ir vykdoma solidariai.

3.1.2. D. K., a.k. (duomenys neskelbtini), su AB Ūkio banku sudarė lizingo kortelės su kredito limitu sutartį Nr. T808047982, ir liko skolingas 4974,83 Lt, lieka asmenine D. K. prievole.

3.2. Šalys prisiima visišką atsakomybę pagal prievoles, kylančias iš jų sudarytų sandorių, kurie buvo sudaryti ne šeimos interesais, o taip pat pagal prievoles, esančias arba atsirasiančias iš deliktinės atsakomybės.

4. Šalys tarpusavio išlaikymo neprašo

Šalims yra žinomos santuokos nutraukimo teisinės pasekmės, reglamentuojamos LR CK 3.66-3.72 straipsniuose.

Grąžinti B. K. 142,60 Lt (vieno šimto keturiasdešimt dviejų litų 60 ct) žyminį mokestį (LR CPK 83 str. 1 d. 12 p.).

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjai už sutartyje nustatytų prievolių pažeidimą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjams išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gražina Žukauskienė