Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir nuomos sutarties pakeitimo, kurioje trečiasis asmuo ieškovo pusėje V. K., ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės priešieškinį ieškovui V. K. ir atsakovui (pagal priešieškinio reikalavimą) V. K., dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinis atmestinas.

Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. (duomenys neskelbtini) su J. B. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis. Mirus J. B., (duomenys neskelbtini) Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo butas buvo išnuomotas M. B.. M. B. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovas V. K., kuris yra pagrindinės nuomininkės M. B. vaikaitis, 2016-10-31 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties pakeitimo/sudarymo jo vardu, tačiau Kauno miesto savivaldybė netenkino jo prašymo. Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyrius 2016-11-25 raštu Nr. 53-5-2572 ieškovą informavo, kad ieškovas teismo tvarka turi būti pripažintas pagrindinės nuomininkės M. B. šeimos nariu.

Dėl pripažinimo šeimos nariu ir nuomos santykių tęsimo.

Pagal CK 6.588 straipsnio 2 dalį prie gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos narių yra priskiriami pilnamečiai nuomininko vaikai, jų sutuoktiniai ir nuomininko vaikaičiai, jeigu jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Pilnamečiam nuomininko vaikui, vaikaičiui, norint būti pripažintam nuomininko šeimos nariu, būtina nustatyti tokias faktines aplinkybes: kad jis nuomininko ir kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu buvo apgyvendintas nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, gyveno kartu su nuomininku šioje gyvenamojoje patalpoje ir turėjo su juo bendrą ūkį. Tokia tvarka apsigyvenęs gyvenamojoje patalpoje ir joje gyvenantis bei turintis bendrą ūkį su nuomininku pilnametis nuomininko vaikas, vaikaitis įgyja šeimos nario teises, jeigu nuomininkas su tuo sutinka (CK6.588 straipsnio 5 dalis). Remiantis CK 6.589 straipsnio 1 dalimi, gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas.

Ieškovas nurodo, kad jis M. B., mirusios (duomenys neskelbtini), anūkas bei prašo jį pripažinti senelės šeimos nariu. Ieškovas nurodė, jog nuo pat mažumės jį augino M. B. ir jie kartu gyveno (nuo 1995 metų) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį Kauno miesto savivaldybė (duomenys neskelbtini) Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo nuomos tipine sutartimi išnuomojo J. B., o J. B. mirus, (duomenys neskelbtini) Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi ginčo butas išnuomotas M. B. (kuri mirė (duomenys neskelbtini)). Liudytojų R. I., I. O. M., D. A., E. K., Vaidos L. G., S. K., trečiojo asmens V. K. bei paties ieškovo V. K. paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtino ieškovo apsigyvenimo kartu su M. B. aplinkybes. Šių faktinių aplinkybių atsakovė nenuginčijo (CPK 187 str.). Vien tai, kad (duomenys neskelbtini) sudarant su M. B. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nebuvo nurodytas V. K. kaip M. B. šeimos narys bei kad šiuo adresu nebuvo deklaruota V. K. gyvenamoji vieta, nėra pagrindas paneigti paties ieškovo, trečiojo asmens bei liudytojų nurodytas faktines aplinkybes, juolab, kad tuo metu ieškovas buvo nepilnametis ir atsakovės nurodomos aplinkybės nepriklausė nuo jo valios, negalėjo įtakoti, kad jo tėvai ar senelė M. B. tinkamai įformintų jo teisinę padėtį. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybę, jog ieškovas ilgą laiką gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), patvirtina ir rašytiniai įrodymai, t.y. ieškovui nuo 1999 metų iki 2010-08-31 lankant mokyklą (darželį) jo gyvenamosios vietos adresas buvo nurodomas (duomenys neskelbtini) (Kauno M. V. mokyklos-darželio 2017-10-12 pažyma, Kauno Šančių mokyklos-daugiafuncinio centro 2017-10-09 pažyma, Kauno Tito Masiulio mokyklos 2017-10-19 pažyma). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmens pripažinimui nuomininko šeimos nariu lemiamą reikšmę turi ne jo registracija ar kito buto turėjimas, o jo faktinė gyvenamoji vieta, kurioje jis nuolat ar dažniausiai gyvena (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senamiesčio ūkis“ v. I. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2012).

Kaip jau buvo minėta, byloje pakankamai duomenų, kad ieškovas augo ir visą laiką gyveno kartu su M. B. savivaldybės nuomojamame bute, be to šiame bute gyvena ir iki šiol, t.y. ir po M. B. mirties, moka įvairius buto išlaikymo mokesčius. Tai, kad M. B. iki savo mirties oficialiai neišreiškė savo valios nurodyti V. K. savo šeimos nariu, negali būti vertinama, jog ji nelaikė savo anūko V. K. šeimos nariu, priešingai liudytojų parodymai patvirtina, kad jie gyveno kaip šeima. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo nurodomomis aplinkybėmis, t.y. M. B. išlaikius ieškovą, tvirtina nesant įrodymų, patvirtinančių ieškovui buvus jos išlaikomam bei turėjus bendrą namų ūkį su M. B. ilgiau kaip vienerius metus. Teismas iš dalies sutinka su šiuo atsakovės teiginiu, nes byloje nėra rašytinių dokumentų, pagrindžiančių išlaikymo ir bendro ūkio vedimo faktus. Tačiau pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, įrodymai, kaip faktiniai duomenys, nustatomi ir trečiųjų asmenų bei šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, grįsdamas savo reikalavimą, iš esmės rėmėsi liudytojų parodymais, savo bei trečiojo asmens paaiškinimais. Bylos duomenys patvirtina, jog kartu su ieškovu gyveno tik jo motina (tėvas gyveno atskirai), tačiau, kaip patvirtino anksčiau nurodyti liudytojai, motina sūnumi visiškai nesirūpino, nuolat girtuokliavo, visa kasdienė vaiko – ieškovo, priežiūra teko jo senelei M. B.. M. B. vesdavo anūką į darželį, mokyklą, kiek išgalėdama rūpinosi vaiko išlaikymu. Tuo tarpu ieškovas tik 2010-04-02 sulaukė pilnametystės, be to iki 2010-08-31 lankė vidurinę mokyklą, todėl tik nuo šio laiko jam atsirado reali galimybė piniginėmis lėšomis reikšmingiau prisidėti prie bendro ūkio tvarkymo (pvz. mokesčių sumokėjimo, prisidėjimo prie bendrųjų poreikių tenkinimo). Nepaisant to, kad ieškovas niekur oficialiai nedirbo, tačiau tiek ieškovas, teik liudytojai patvirtino, kad ieškovas padėdavo seneliai prekiauti turgavietėje, namų ruošoje, taip pat neoficialiai yra dirbęs pagalbiniu darbuotoju bei uždirbęs pinigines lėšas, tokiu būdu taip pat prisidėjęs prie jo ir senelės būtinųjų poreikių tenkinimo. Teismas atkreipia dėmesį, jog rašytinių įrodymų, kaip patvirtinimo vedus bendrą namų ūkį, nepateikimas neturi prioriteto įrodomajai liudytojų paaiškinimų galiai ((duomenys neskelbtini)str.). Pažymėtina, jog bendro namų ūkio vedimas nėra vertinamas tik kaip mokesčių mokėjimas, bendrų daiktų įsigijimas ar pan. Bendro namų ūkio vedimui priskirtini ir namų ruošos darbai, juolab ieškovas buvo nepilnamečiu, mokėsi mokykloje bei buvo išlaikomas.

Esant nustatytoms anksčiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai yra pakankami įrodymai, pagrindžiantys ieškovui buvus nuomininkės M. B. šeimos nariu, kurių atsakovė nepaneigė (CPK 12 str., 178 str., 185 str.).

Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (priešieškinio reikalavimas).

Atsakovė reikalavimą dėl ieškovo V. K. ir atsakovo (pagal priešieškinio reikalavimą) V. K. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir 114/1000 ūkinio pastato 4Ip, esančio (duomenys neskelbtini), reiškia CK 6.612 str. pagrindu, t. y. kai asmuo savavališkai užima gyvenamąją patalpą (įsikelia į ją be nuomos sutarties). Pripažinus, kad ieškovas V. K. buvo M. B. šeimos narys gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (CK 6.588 straipsnis), pripažintina ir tai, kad po pagrindinio buto nuomininko, t.y. M. B., mirties susidarę nuomos teisiniai santykiai tęsiasi ir toliau, o ieškovas nėra praradęs teisės į šio būsto nuomą.

Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 6.481 str., jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Šios nuostatos taikomos visiems nuomos santykiams, o byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė per nurodytą 10 dienų terminą po pagrindinio nuomininko M. B. mirties būtų pranešusi ieškovui apie savo prieštaravimus dėl ieškovo tolimesnio gyvenimo ginčo bute. Pažymėtina ir tai, jog atsakovė ne tik, kad neprieštaravo, kad ieškovas ir toliau gyventų ginčo bute, bet netgi 2016 m. priėminėjo nuomos mokestį. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovas negali būti traktuojamas savavališkai užėmusiu ginčo butą, jis laikytinas nuomininko M. B. šeimos nariu, turinčiu tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkas (CK 6.588 str. 2 d., 5 d., 6 d., 6.589 str. 1 d., 6.590 str. 3 d.). Kad su ieškovu iki šiol nėra sudaryta rašytinė nuomos sutartis nepaneigia tarp buto savininko ir ieškovės susiformavusių gyvenamosios patalpos nuomos teisinių santykių (CK 6.576 str.).

Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, sistemiškai CK 6.590 straipsnio 2 dalis aiškintina taip, kad įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų gyvenamųjų patalpų, išnuomojamų komercinėmis sąlygomis, nuomininkas turi gauti nuomotojo leidimą apgyvendinti nuomos sutartyje nenurodytus asmenis (išskyrus nuomininko ar jo šeimos nario sutuoktinį (sugyventinį) ir nepilnamečius jų vaikus, kurie gali būti apgyvendinti ir nesant nuomotojo leidimo). O valstybės ar savivaldybės gyvenamosiose patalpose (kaip nagrinėjamu atveju) nuomininkui apgyvendinant asmenis, turinčius teisę būti nuomininko šeimos nariais, nuomotojo leidimo nereikia. Valstybės ar savivaldybės gyvenamosiose patalpose apgyvendinant nuomininko šeimos narį tereikia nuomininko ir pilnamečių šeimos narių sutikimo (išskyrus nuomininko ar jo šeimos nario nepilnamečius vaikus, kurie gali būti apgyvendinti ir nesant nuomininko ir pilnamečių šeimos narių sutikimo), (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98-313/2016). Taigi ieškovas, kaip nuomininko šeimos narys, po nuomininko mirties turi teisę tęsti nuomos santykius su atsakove (CK 6.602 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad ieškovo tėvas V. K. apsigyveno ginčo patalpose (duomenys neskelbtini) mirus ieškovo motinai R. K. paties ieškovo prašymu bei jo sutikimu, nuo to laiko tėvas rūpinasi tiek gyvenamuoju būstu, tiek savo sūnumi (ieškovas turi sveikatos problemų, jam nustatytas tik 40 procentų darbingumas). Taigi V. K., kaip nuomininko (ieškovo) šeimos narys (tėvas), turi teisę gyventi atsakovei priklausančiose gyvenamosiose patalpose (CK 6.590 straipsnio 2 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atsakovės priešieškinis dėl V. K. ir jo tėvo V. K. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir 114/1000 ūkinio pastato 4Ip, esančio (duomenys neskelbtini), atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsni, 185 straipsnis).

Teismas pažymi, kad vertinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimus, atkreiptinas dėmesys į EŽTT iškeldinimo bylose suformuluotas nuostatas, kad būsto praradimas yra radikaliausia teisės į būsto neliečiamybę gerbimą apribojimo forma; bet kuris asmuo tokio dydžio apribojimo pavojuje iš esmės turėtų turėti galimybę šios priemonės proporcingumo ir pagrįstumo klausimą ištirti Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste nepriklausomame teisme; neužtenka taikomą ribojimą vien tik pagrįsti įstatymo norma. Skundžiamas apribojimas bus laikomas „būtinu demokratinėje visuomenėje“ teisėtam tikslui pasiekti, jei jis atitiks „primygtinį socialinį poreikį“ ir bus proporcingas siekiamam teisėtam tikslui (žr., pvz., McCann v. United Kingdom, no 19009/04, § 50, 13 May 2008; Cosic v. Croatia, no 7205/02, 15 January 2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinybei priimti asmens nenaudai griežčiausią priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartį, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, sprendimas priimtas ieškovo naudai, todėl ieškovui iš atsakovės priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas pateikė įrodymus, kad šioje byloje patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį ir 1500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos, todėl iš atsakovės priteistinos ieškovui (CPK 79 str., 93 str., 98 str.).

Šioje byloje valstybė patyrė 6,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, įvertinus tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, o priešieškinis atmestas, priteistinos iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis). Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti V. K. nuomininkės M. B., mirusios (duomenys neskelbtini), šeimos nariu.

Įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę pakeisti Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su M. B. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei jo priklausinio – 114/1000 ūkinio pastato 4Ip, esančio (duomenys neskelbtini), ir nuomos sutartį sudaryti su ieškovu V. K..

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovui V. K. 1650 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priešieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų atmesti.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės valstybei 6,89 Eur (šešis eurus 89 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.