Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2012-03-26 · Administracinė byla Nr. A-146-298-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-26
Bylos Nr.
A-146-298-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00894-2011-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Stasys Gagys
Pareiškėjas
R. B.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-298/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00894-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,dalyvaujant pareiškėjai R. B. – M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. – M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. – M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėja R. B. – M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 1-4), prašydama:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Fondo valdybos Vilniaus skyrius, atsakovas) 2011 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 6-26-2128 „Dėl R. B. – M. motinystės pašalpos perskaičiavimo“;

2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2011 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (11.1) I-1980 „Dėl motinystės pašalpos mokėjimo“;

3) įpareigoti Fondo valdybos Vilniaus skyrių nustatyti, kad pareiškėjai priklauso motinystės pašalpa ir už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. bei išmokėti šią pašalpos dalį.

Pareiškėja paaiškino, kad 2011 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 6-26-2128 Fondo valdybos Vilniaus skyrius perskaičiavo jai priklausančią motinystės pašalpą įvertinęs jos deklaruotas 2010 metų individualios veiklos pajamas. Iš šios deklaracijos atsakovas padarė išvadas, kad pareiškėjos 2010 metų draudžiamosios pajamos yra didesnės negu minimali mėnesinė alga, todėl motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. (kol ji nebuvo nutraukusi individualios veiklos) neturėjo būti paskirta ir mokama. Už šį laikotarpį jai priklauso 1 852,74 Lt (neatskaičius mokesčių) motinystės pašalpos suma. Nesutikdama su tokiu Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu, apskundė jį Fondo valdybai, tačiau ši 2011 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. (11.1) I-1980 paliko galioti 2011 m. sausio 31 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą.

Pareiškėja teigė, kad atsisakymas mokėti motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. yra nepagrįstas ir neteisėtas. 1 852,74 Lt išskaitą iš motinystės pašalpos Fondo valdybos Vilniaus skyrius atliko motyvuodamas tuo, esą pareiškėja nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, kurios viršija minimalią mėnesinę algą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) 25.11 punktu ir Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, atsakovas laikė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. pareiškėja vykdė veiklą, todėl jos deklaruotas 2010 metų pajamas paskirstė visiems metams. Pareiškėjos manymu, toks skaičiavimas yra neteisingas ir nepagrįstas, nes advokato padėjėjos veiklos pareiškėja nevykdo nuo 2010 m. spalio 28 d., t. y. nuo tos dienos, kai išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų. Tai patvirtina Advokatų tarybos posėdžio protokolo išrašas. Atsižvelgiant į tai, 2010 metų pajamos turėtų būtų paskirstytos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 28 d., ir pašalpa mokama už visą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį.

Pareiškėja nesutiko su Fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Fondo valdybos reikalavimu advokatams ir advokato padėjėjams, norintiems, kad deklaruojamos metinės pajamos nebūtų skirstomos visiems metams, o būtų paskirstytos konkrečiam laikotarpiui, kurį buvo vykdoma veikla, nutraukti individualią veiklą. Tokio reikalavimo nenumato joks teisės aktas, o Registro nuostatų 25.11 punkte kalbama apie veiklos vykdymo laikotarpį, tačiau niekur nėra nurodoma, kad veiklos vykdymo laikotarpis yra individualios veiklos registravimo laikotarpis ar kad, norint asmens metines pajamas išdėstyti tam tikram laikotarpiui, reikia formaliai nutraukti ir išregistruoti veiklą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Vadovaujantis Nuolatinių Lietuvos gyventojų įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių (toliau – ir Mokesčių mokėtojų registro taisyklės) 45 straipsnio 2, 3 dalimis, advokato padėjėjui ar advokatui norint nutraukti individualią veiklą, reikia išsibraukti iš advokatų padėjėjų ar praktikuojančių advokatų sąrašų. Išsibraukus iš advokatų padėjėjų sąrašo, vėliau, grįžus po motinystės atostogų, reikėtų iš naujo atlikti advokato padėjėjo praktiką, o išsibraukus iš advokatų sąrašų, reikėtų vėl laikyti advokatūros egzaminą ir iš naujo vykdyti kitus reikalavimus, keliamus asmenims, norintiems tapti advokatų padėjėjais ar advokatais. Tai yra akivaizdžios nelogiški apsunkinimai asmenims, vykdantiems advokatų padėjėjų ar advokatų veiklą. Šis atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens iškeltas papildomas, jokiuose teisės aktuose neįtvirtintas reikalavimas nutraukti individualią veiklą nėštumo bei vaiko priežiūros atostogų metu apsunkina asmenų teisę į valstybės garantuojamą socialinę apsaugą, taip pat pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnyje įtvirtintus principus bei nuostatas. Pareiškėja nesutiko su Fondo valdybos 2011 m. kovo 28 d. sprendimo argumentais, esą advokato padėjėjo veiklos sustabdymas negali būti prilyginamas individualios veiklos pabaigai. Advokatų tarybos sprendimu sustabdžius jos, kaip advokato padėjėjos, praktiką, nuo 2010 m. spalio 28 d. ji neturėjusi teisės bei galimybės užsiimti jokia kita veikla. Todėl mano, kad advokato padėjėjos praktikos sustabdymas gali būti prilygintas vykdomos veiklos nutraukimui, taigi Fondo valdybos Vilniaus skyrius neteisėtai nusprendė, jog laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. ji vykdė veiklą. Pareiškėjos manymu, atsakovas, remdamasis neteisingu Registro nuostatų interpretavimu ir neturėdamas jokių faktinių duomenų, kad pareiškėja tęsė savo veiklos vykdymą, priėjo prie nepagrįstų išvadų, jog laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. ji turėjo pajamų. Minėtu laikotarpiu ji savo profesinės veiklos nevykdė ir jokių pajamų neturėjo, todėl mano, kad jos 2010 m. deklaruotos pajamos turėjo būti paskirstytos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 28 d., o motinystės pašalpa išmokėta ir už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d.

Šalies argumentai

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 30-34) paaiškino, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. 6-26-2128 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Ligos ir motinystės įstatymas) 5 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 (toliau – ir LMSDP nuostatai), 41 punkto 2 pastraipa bei 63 punktu. Pareiškėja pagal Mokesčių mokėtojų registro duomenis advokato padėjėjo veiklą vykdė nuo 2007 m. vasario 23 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. Laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. socialinio draudimo įmokų avansu nemokėjo. 2010 m. spalio 28 d. pareiškėja kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyrių su prašymu skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2011 m. kovo 2 d. Fono valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 6-24-22022 pareiškėjai paskirta 1 619,20 Lt motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2011 m. kovo 2 d. Vadovaujantis Ligos ir motinystės įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, motinystės pašalpa pareiškėjai paskirta atsižvelgiant į jos draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. Motinystės pašalpos skyrimo metu pareiškėja Valstybinei mokesčių inspekcijai dar nebuvo deklaravusi iš savarankiškos veiklos gautų pajamų už 2010 metus, todėl motinystės pašalpa jai buvo apskaičiuota pagal tuo metu Registre buvusius duomenis apie pareiškėjos draudžiamąsias pajamas. Atsižvelgdamas į 2010 metų gruodžio mėnesį sumažėjusį darbo dienų skaičių, Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 6-26-669 motinystės pašalpa pareiškėjai perskaičiavo. 2011 m. sausio 10 d. pareiškėja Fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė 2011 m. sausio 6 d. prašymą dėl motinystės pašalpos perskaičiavimo, atsižvelgiant į 2010 metais gautas pajamas, o 2011 m. sausio 28 d. Fondo valdybos Vilniaus skyriuje faksu gautas pareiškėjos 2011 m. sausio 27 d. prašymas dėl duomenų įrašymo į Registro duomenų bazę ir pareiškėjos metinė pajamų deklaracija, kurioje pareiškėja deklaravo 42 596,65 Lt pajamų už 2010 metus. Atsižvelgdamas į pareiškėjos pateiktą 2011 m. sausio 27 d. prašymą ir metinę pajamų deklaraciją už 2010 metus, Fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas 2011 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 5-27-1661 nusprendė įrašyti į Registro duomenų bazę apdraustosios R. B. – M. patikslintus duomenis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSD įstatymas) 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Registro nuostatų 25.11 punkto 2 pastraipos reikalavimais, Fondo valdybos Vilniaus skyrius į Registro duomenų bazę įrašė 21 298,32 Lt pareiškėjos 2010 metų deklaruotas pajamas, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, ir 6 070,02 Lt socialinio draudimo įmokas už veiklos vykdymo laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d., kuris nustatytas pagal Mokesčių mokėtojų registro duomenis. Į Registro duomenų bazę įrašius pareiškėjos deklaruotas pajamas už 2010 metus, nustatyta, kad jos 2010 metų mėnesio draudžiamosios pajamos buvo didesnės nei minimali mėnesinė alga (800 Lt), todėl pagal LMSDP nuostatų 41 punkto 2 pastraipą laikoma, kad pareiškėja pajamų turėjo visus 2010 metų mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja tuo laikotarpiu, už kurį jai buvo paskirta motinystės pašalpa, t. y. laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, vadovaujantis Ligos ir motinystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir LMSDP nuostatų 41 punkto 2 pastraipa, pareiškėjai motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. negalėjo būti mokama, todėl už šį laikotarpį nustatyta motinystės pašalpos permoka. Pasikeitus duomenims apie pareiškėjos 2010 metų draudžiamąsias pajamas, Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 6-26-2128 buvo perskaičiuota pareiškėjos motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2011 m. kovo 2 d. Pareiškėja, pateikdama VSDFV Vilniaus skyriui 2010 m. spalio 28 d. prašymą dėl motinystės pašalpos skyrimo, pasirašytinai įsipareigojo laikytis LMSDP nuostatų 63 punkto, kuriame nustatyta, kad apdraustieji, kurie kreipiasi dėl motinystės pašalpos, pateikdami prašymą, įsipareigoja susidariusią pašalpos permoką grąžinti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą. Be to, kitame prašyme (be datos) pareiškėja įsipareigojo grąžinti Fondo biudžetui motinystės pašalpos permoką, jeigu Valstybinės mokesčių inspekcijai nustatyta tvarka deklaravus pajamas tokia pašalpos permoka bus nustatyta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 22-24) rėmėsi analogiškais argumentais, kaip ir atsakovas. Be to, paaiškino, kad individualios veiklos sustabdymo nenumato nei VSD įstatymas, nei kiti teisės aktai. Todėl savarankiškai dirbantys asmenys, kurie laikinai individualios veiklos nevykdo ir pageidauja tai deklaruoti, turėtų kreiptis į apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir Mokesčių mokėtojų registre įregistruoti individualios veiklos nutraukimą. Nors Advokatų tarybos sprendimu pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. advokato padėjėjos praktika sustabdyta, tačiau tai negali būti prilyginta individualios veiklos pabaigai. Tik tuo atveju, jei Mokesčių mokėtojų registre bus įregistruota pareiškėjos individualios veiklos vykdymo pabaigos data 2010 m. spalio 28 d., jos deklaruota draudžiamųjų pajamų suma bus išdėstyta už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 27 d. Pareiškėjai nėštumo ir gimdymo atostogos suteiktos laikotarpiui nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2011 m. kovo 2 d., tačiau iki 2010 m. gruodžio 31 d. motinystės pašalpa buvo mokama tik tuo atveju, kai moteris šios pašalpos gavimo laikotarpiu neturėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Pagal Registro duomenis pareiškėja 2010 metais sumokėjo socialinio draudimo įmokas nuo deklaruotos metinės 21 298,32 Lt pajamų sumos (avansu socialinio draudimo įmokų 2010 m. pareiškėja nemokėjo) už laikotarpį iki 2010 m. gruodžio 6 d. Pareiškėjos deklaruota individualios veiklos pajamų suma buvo išdėstyta mėnesiais proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui: 2010 m. sausio, vasario mėn. – po 1 901,63 Lt, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėn. – po 1 901,65 Lt, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėn. – po 1 901,64 Lt ir gruodžio mėn. (iki 2010 m. gruodžio 6 d.) – 380,25 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad pagal pareiškėjos deklaruotas pajamas vieno mėnesio draudžiamosios pajamos didesnės nei minimali mėnesinė alga (800 Lt), pagal LMSDP nuostatų 41 punktą laikoma, kad pajamų pareiškėja turėjo visą mėnesį. Todėl Fondo valdybos Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Ligos ir motinystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir LMSDP nuostatų 41 punktu bei atsižvelgdamas į tai, kad motinystės pašalpa galėjo būtų mokama tik nuo 2010 m. gruodžio 7 d., pagrįstai 2011 m. sausio 31 d. priėmė sprendimą Nr. 6-26-2128 dėl motinystės pašalpos perskaičiavimo už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 7 d. iki 2011 m. kovo 2 d.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. birželio 15 d. sprendimu (b. l. 73-81) pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl 2011 m. sausio 31 d. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir 2011 m. kovo 28 d. Fondo valdybos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Ginčo dalykas – R. B. – M. motinystės pašalpos nepriemoka už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. Tarp šalių nėra ginčo dėl pašalpos pareiškėjai paskaičiavimo matematinio teisingumo. Šalių pozicijos iš esmės skiriasi dėl to, ar pareiškėjos motinystės pašalpa, 2011 metais jai deklaravus pajamas už 2010 metus, teisėtai ir pagrįstai perskaičiuota, padalinus metinėje pajamų deklaracijoje deklaruotą apmokestinamųjų pajamų sumą ir už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d.

Remdamasis byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad advokato padėjėja dirbusi R. B. – M. Fondo valdybos Vilniaus skyriui 2010 m. spalio 28 d. pateikė prašymą skirti jai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2011 m. kovo 2 d. (b. l. 35-36), taip pat pateikė prašymą skirti ir mokėti jai motinystės pašalpą, kuriuo įsipareigojo, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) nustatyta tvarka deklaravus pajamas ir Fondo valdybos Vilniaus skyriui nustačius motinystės pašalpos permoką, ją grąžins Fondo biudžetui (b. l. 37). Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 6-24-22022 pareiškėjai paskirta 1 619,20 Lt motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2011 m. kovo 2 d. (b. l. 38). Byloje nėra ginčo dėl to, kad motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo laikotarpį skyrimo metu pareiškėja dar nebuvo deklaravusi iš savarankiškos veiklos gautų pajamų už 2010 metus, ir kad motinystės pašalpa jai buvo apskaičiuota pagal tuo metu Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – ir Registras) buvusius duomenis. Iš Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. (10.61) 3-78410 (b. l. 42-43) teismas nustatė, kad pagal Registro duomenis pareiškėja už 2009 metus deklaravo valstybinei mokesčių inspekcijai 18 791,76 Lt pajamų, nuo kurių sumokėtos sumažinto tarifo ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos, todėl pareiškėjos 2009 metų draudžiamosiomis pajamomis laikoma 6 594,03 Lt suma. Šiame rašte paaiškinta, kad dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės pašalpai skirti apskaičiuotas pagal pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d., ir nurodyta, kad pareiškėja valstybinei mokesčių inspekcijai deklaravo 2009 metų pajamas, 2010 metais avansinių mokėjimų nemokėjo, todėl, vadovaujantis Registro duomenimis, nustatyta, jog šio laikotarpio draudžiamosios pajamos sudaro 2 216,00 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad 2011 m. sausio 10 d. pareiškėja Fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė prašymą dėl motinystės pašalpos perskaičiavimo, atsižvelgiant į jos 2010 metais gautas pajamas (b. l. 44). Fondo valdybos Vilniaus skyriuje 2011 m. sausio 27 d. faksu gautas pareiškėjos prašymas dėl duomenų įrašymo į Registro duomenų bazę ir pareiškėjos metinė pajamų deklaracija, kurioje pareiškėja deklaravo 42 596,65 Lt pajamų už 2010 metus (b. l. 54-58). Fondo valdybos Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo 2011 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 5-27-1661 nuspręsta pagal pareiškėjos prašymą ir metinę pajamų deklaraciją už 2010 metus įrašyti į Registro duomenų bazę apdraustosios R. B. – M. 1 901,63 Lt deklaruotas pajamas ir 541,96 Lt socialinio draudimo įmokas už 2010 metų sausio, vasario mėnesius, 1 901,65 Lt deklaruotas pajamas ir 541,97 Lt socialinio draudimo įmokas už 2010 metų kovo mėnesį, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėnesius, 1 901,64 Lt draudžiamąsias pajamas ir 541,97 Lt socialinio draudimo įmokas už 2010 metų rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius bei 380,25 Lt draudžiamąsias pajamas ir 108,37 Lt socialinio draudimo įmokas už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. (b. l. 59-60). Registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius į šią duomenų bazę įrašė 21 298,32 Lt pareiškėjos 2010 metų deklaruotas pajamas, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, ir 6 070,02 Lt socialinio draudimo įmokas už veiklos vykdymo laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d., kuris nustatytas pagal Mokesčių mokėtojų registro duomenis (b. l. 61). Fondo valdybos Vilniaus skyrius ginčijamu 2011 m. sausio 31 d. sprendimu nusprendė pakeisti savo 2011 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. 6-26-669 (b. l. 45-46) ir pareiškėjai nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2011 m. kovo 2 d. perskaičiuoti motinystės pašalpą (b. l. 13-14). Apie šį sprendimą pareiškėja buvo informuota 2011 m. vasario 8 d. raštu Nr. (10.61) 3-7135 (b. l. 11-12). Pareiškėja šį sprendimą apskundė Fondo valdybai (b. l. 27-29), kuri 2011 m. kovo 28 d. sprendimu (b. l. 25-26) nusprendė, kad teritorinis skyrius, vadovaudamasis Ligos ir motinystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir LMSDP nuostatų 41 punktu bei atsižvelgdamas į tai, jog motinystės pašalpa galėtų būti mokama tik nuo 2010 m. vasario 7 d., pagrįstai 2011 m. sausio 31 d. priėmė ginčijamą sprendimą. Šiame sprendime Fondo valdyba nurodė, kad individualios veiklos sustabdymo nenumato nei VSD įstatymas, nei kiti teisės aktai, todėl savarankiškai dirbantys asmenys, kurie laikinai individualios veiklos nevykdo ir pageidauja tai deklaruoti, turėtų kreiptis į apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir Mokesčių mokėtojų registre įregistruoti individualios veiklos nutraukimą. Paaiškino, kad pareiškėjos advokato padėjėjo praktikos sustabdymas laikotarpiui nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. Advokatų tarybos sprendimu negali būti prilygintas individualios veiklos pabaigai, kad tik tuo atveju, jei Mokesčių mokėtojų registre bus įregistruota pareiškėjos individualios veiklos vykdymo pabaigos data 2010 m. spalio 28 d., pareiškėjos deklaruota draudžiamųjų pajamų suma bus užskaityta už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 28 d. Teismas nustatė, kad Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos posėdyje (2010 m. spalio 21 d. protokolo išrašas Nr. 30) nuspręsta leisti advokato padėjėjai R. B. – M. neužsiimti advokato profesine veikla nėštumo ir gimdymo atostogų bei vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. (b. l. 16). Be to, į bylą pateiktas Vilniaus apskrities VMI 2010 m. gruodžio 6 d. atsakymas Nr. (21.26)-47-17430 pareiškėjai, kuriame ji informuojama apie tai, kad advokato padėjėjo individualios veiklos nutraukimo pagrindas yra Lietuvos advokatūros sprendimu advokato padėjėjo išbraukimas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo, o individualios veiklos sustabdymas pagal teisės aktus nėra numatytas(b. l. 17).

Pagal VSD įstatymo 2 straipsnio 8 dalį asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys) laikomi savarankiškai dirbančiais asmenimis. Pagal VSD įstatymo 4 straipsnio 3 dalį savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti, ir sveikatos draudimu. VSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2011 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 50 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų) suma. Pagal VSD įstatymo 9 straipsnio 4 dalį savarankiškai dirbantys asmenys jiems priklausančias mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas moka į Fondo valdybos teritorinio skyriaus sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad savarankiškai dirbantys asmenys turi teisę skaičiuoti ir mokėti socialinio draudimo įmokas avansu ir mokėti jas kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Socialinio draudimo įmokos (sumokėtų įmokų ir mokėtinų įmokų sumų skirtumas), kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos. VSD įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Registre. Registro nuostatų 25.11 punkto 2 pastraipoje (redakcija, galiojanti nuo 2010 m. vasario 14 d.) nustatyta, kad teritorinė registro tvarkymo įstaiga (Fondo valdybos teritorinis skyrius) savarankiškai dirbančių asmenų praėjusių metų pajamų metinę sumą, nuo kurios turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos (remiantis VMI duomenimis), ir jų sumokėtų įmokų metinę sumą vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos (Fondo valdybos) nustatyta tvarka išdėsto mėnesiais proporcingai savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms socialinio draudimo įmokoms. Ligos ir motinystės įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad motinystės pašalpos skiriamos turinčioms teisę jas gauti apdraustoms moterims nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Pagal Ligos ir motinystės įstatymo (redakcija, aktuali nuo 2010 m. gruodžio 2 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.) 5 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir Nuostatų 41 punkto 2 pastraipą savarankiškai dirbantiems asmenims motinystės pašalpa mokama, jeigu jie šios pašalpos gavimo laikotarpiu neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Savarankiškai dirbantys asmenys laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu valstybinio socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimali mėnesinė alga; priešingu atveju, šių asmenų draudžiamųjų pajamų laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Ligos ir motinystės įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos yra visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, šio įstatymo nustatytos ir apdraustajam priskaičiuotos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, mokamos vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, taip pat priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu.

Sistemiškai išanalizavęs nurodytą teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad motinystės pašalpa skiriama pagal pateiktą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, tačiau su sąlyga, jeigu moteris neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Fondo valdybos Vilniaus skyrius, po pareiškėjos pateiktos metinės pajamų deklaracijos už 2010 metus, pasikeitus duomenims Registro duomenų bazėje, perskaičiavęs pareiškėjos deklaruotas 2010 metų individualios veiklos pajamas, nustatė, jog pareiškėja 2010 metais sumokėjo socialinio draudimo įmokas nuo deklaruotos 21 298,32 Lt pajamų sumos už laikotarpį iki 2010 m. gruodžio 6 d. Vadovaudamasis VSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir Registro nuostatų 25.11 punkto 2 pastraipos reikalavimais, Fondo valdybos Vilniaus skyrius į Registro duomenų bazę įrašė 21 298,32 Lt pareiškėjos 2010 metų deklaruotas pajamas, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, ir 6 070,02 Lt socialinio draudimo įmokas už veiklos vykdymo laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d., kuris nustatytas pagal Mokesčių mokėtojų registro duomenis. Į Registro duomenų bazę įrašius pareiškėjos deklaruotas pajamas už 2010 metus, buvo nustatyta, kad jos 2010 metų mėnesio draudžiamosios pajamos buvo didesnės nei minimali mėnesinė alga (800 Lt), todėl pagal LMSDP nuostatų 41 punkto 2 pastraipą laikoma, jog pareiškėja pajamų turėjo visus 2010 metų mėnesius.

Teismas nustatė, kad pareiškėja neginčija fakto, jog deklaracija buvo pateikta, nurodant už 2010 metus gautas pajamas iki 2010 m. gruodžio 6 d. Bylos proceso šalių pozicijos nagrinėjamu atveju skiriasi dėl to, ar Fondo valdybos Vilniaus skyrius, perskaičiuodamas pareiškėjos 2010 metų pajamas pagal pateiktą deklaraciją, teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Registro nuostatų 25.11 punkto 2 pastraipa, pareiškėjos 2010 metais gautas pajamas išdėstė ne už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 28 d., bet ir už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad jos 2010 metais gautos pajamos turėjo būti padalintos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 28 d., o ne už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d., nes nuo 2010 m. spalio 28 d. ji išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų ir nebevykdė individualios advokato padėjėjo veiklos.

Teismas konstatavo, kad byloje neginčytinai įrodyta aplinkybė, jog pareiškėja yra savarankiškai dirbantis asmuo (ginčo laikotarpiu ji dirbo advokato padėjėja). Iš aukščiau pateiktų teisės aktų nuostatų analizės matyti, kad visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Registre. Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius, perskaičiuodamas pareiškėjos motinystės pašalpą, vadovavosi Registro duomenų bazėje esančiais duomenimis apie pareiškėjos 2010 metais gautas pajamas ir veiklos laikotarpius. Kaip minėta, Ligos ir motinystės įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 1 punktas ir LMSDP nuostatų 41 punkto 2 pastraipa nustato, kad savarankiškai dirbantiems asmenims motinystės pašalpa mokama, jeigu jie šios pašalpos gavimo laikotarpiu neturi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokos. Savarankiškai dirbančių asmenų, kokia yra pareiškėja, praėjusių metų pajamų metinę sumą, nuo kurios turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos, ir jų sumokėtų įmokų metinę sumą išdėsto mėnesiais proporcingai savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms socialinio draudimo įmokoms. Teismas nustatė, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius, gavęs duomenis iš valstybinės mokesčių inspekcijos apie pareiškėjos deklaruotas pajamas už 2010 metus ir veiklos vykdymo laikotarpį iš Mokesčių mokėtojų registro, vadovaudamasis Registro nuostatų 25.11 punkto reikalavimais, pareiškėjos 2010 metų pajamų metinę sumą, nuo kurios turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos, jos sumokėtų įmokų metinę sumą išdėstė mėnesiais proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui. Pagal Registro duomenis pareiškėjos 2010 metų pajamomis, nuo kurių apskaičiuojamos draudžiamosios pajamos, laikoma pareiškėjos deklaruota 21 298,32 Lt pajamų suma, mokestinis laikotarpis – nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. Atkreipė dėmesį į tai, kad pajamų, gautų 2010 metais, sumos dydžio pareiškėja neginčija, tačiau teigia, jog visos šios pajamos gautos iki 2010 m. spalio 28 d.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškėjos nėštumo ir gimdymo atostogų pašalpą perskaičiavo pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Registro nuostatų 25.11 punkto reikalavimais, t. y. pareiškėjos 2010 metų pajamų metinę sumą už 2010 metus, atsižvelgdamas į Mokesčių mokėtojų registro duomenis, kuriuose nebuvo informacijos, jog pareiškėjos, kaip advokato padėjėjos, vykdoma veikla nuo 2010 m. spalio 28 d. buvo sustabdyta ar nutraukta, pagrįstai išdėstė mėnesiais proporcingai Mokesčių mokėtojų registre nurodytam pareiškėjos veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms sumoms.

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 23 straipsnis numato tik išbraukimą arba laikiną išbraukimą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, bet nenumato galimybės advokatui/advokato padėjėjui stabdyti savo veiklą. Tačiau jau tuo metu, kai pareiškėja išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų, teisiškai buvo sureguliuotas mechanizmas, leidžiantis spręsti šią problemą. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojai laikinai nevykdo veiklos <...>, mokesčių mokėtojai gali būti laikinai atleidžiami nuo mokesčio deklaracijos ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo tvarką, terminus ir atvejus nustato centrinis mokesčių administratorius. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. VA-135 patvirtintų Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklių (toliau – ir Deklaravimo taisyklės) 25 punkte nustatyta, jog, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 77 straipsnio nuostatomis, mokesčių mokėtojas gali būti laikinai atleistas nuo deklaracijos ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo, kai mokesčių mokėtojas laikinai nevykdo veiklos (25.1 p.). <...> Deklaravimo taisyklių 26 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti pripažintas nevykdančiu veiklos, jeigu negauna pajamų (išskyrus mokesčių mokėtojo banko sąskaitose esamų piniginių lėšų palūkanas) (26.3 p.). Deklaravimo taisyklių 27 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtoją nevykdančiu veiklos gali pripažinti savo sprendimu ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens kompetentingas valdymo organas arba neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininkas, jeigu mokesčių mokėtojas atitinka šių Taisyklių 26.1-26.3 punktuose nurodytus kriterijus. Deklaravimo taisyklių 28 punkte nustatyta, kad po šių Taisyklių 27 punkte nurodyto sprendimo priėmimo mokesčių mokėtojas gali kreiptis į jį įregistravusią apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir pateikti prašymą laikinai atleisti nuo deklaracijų ir (arba) kitų dokumentų pateikimo. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės aktų nuostatomis, teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos skundo teiginius, esą ji neturėjusi galimybės kokiu nors būdu stabdyti savo veiklą tuo laikotarpiu, kai išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų. Pažymėjo, kad iš išdėstytų teisės aktų nuostatų matyti, jog pareiškėja turėjo galimybę valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruoti apmokestinamąsias pajamas tik už tą laikotarpį, kada ji realiai dirbo ir gavo pajamas. Kadangi pareiškėja šia teise nepasinaudojo ir deklaravo savo pajamas už visus 2010 metus, be to, jos 2010 metų vieno mėnesio pajamos buvo didesnės nei minimali vieno mėnesio alga, Fondo valdybos Vilniaus skyrius, apskaičiuodamas pareiškėjos draudžiamąsias pajamas, teisėtai ir pagrįstai į pareiškėjos veiklos laikotarpį įtraukė ir laikotarpį nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. bei pagrįstai nusprendė neišmokėti pareiškėjai motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo laikotarpį nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d.

Remdamasis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. 6-26-2128 ir Fondo valdybos 2010 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. (11.1) I-1980 yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti juos ir įpareigoti Fondo valdybos Vilniaus skyrių nustatyti, kad pareiškėjai priklauso motinystės pašalpa ir už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d., bei išmokėti šią pašalpos dalį nėra jokio teisinio pagrindo.

III.

Pareiškėja R. B. – M. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (b. l. 86-89) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti. Apeliantė taip pat prašo atlyginti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas – 103 Lt žyminį mokestį su komisiniu banko mokesčiu už skundo pirmosios instancijos teismui pateikimą ir 54 Lt žyminį mokestį su komisiniu banko mokesčiu už apeliacinio skundo pateikimą, iš viso 156 Lt.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Nuo 2010 m. spalio 28 d. išeidama nėštumo ir gimdymo atostogų, apeliantė atliko visus reikiamus veiksmus savo vykdomos veiklos sustabdymui nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui – t. y. nebeteikė paslaugų advokatų kontorai, su kuria yra sudariusi išimtinių teisinių paslaugų teikimo sutartį, kreipėsi į Lietuvos advokatūros Advokatų tarybą dėl praktikos sustabdymo nuo 2010 m. spalio 28 d. ir pateikė prašymą Fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl motinystės pašalpos skyrimo. Nepaisant šių aplinkybių, atsakovas, skirdamas jai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas, nustatė, kad tuo laikotarpiu pareiškėja dar nebuvo nutraukusi individualios veiklos, todėl laikė, jog ji ir toliau vykdė veiklą iki 2010 m. gruodžio 6 d. Apeliantės nuomone, tai, kad Mokesčių mokėtojų registre nebuvo informacijos apie jos vykdomos veiklos sustabdymą nuo 2010 m. spalio 28 d., negali būti teisėtu pagrindu pripažinti, jog ji ir toliau vykdė veiklą. Atsakovas turėjo informaciją apie tai, kad ji savo vykdomą veiklą sustabdė nuo 2010 m. spalio 28 d., tačiau perskaičiuodamas motinystės pašalpą į tai neatsižvelgė.Teismas, remdamasis Mokesčių administravimo įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje ir Deklaravimo taisyklių 25 punkte aprašyta laikino veiklos nevykdymo deklaravimo procedūra, neteisingai pritaikė nurodytus teisės aktus nagrinėjamam ginčui. Teismo nurodyta laikino veiklos nevykdymo deklaravimo procedūra, kaip ir ją reglamentuojantys Deklaravimo taisyklių 25-29 punktai, yra taikomi tik juridiniams asmenims. Fiziniai asmenys, vykdantys individualią veiklą, negali pasinaudoti šia procedūra ir deklaruoti laikino veiklos nevykdymo. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPM įstatymas) 7 straipsnio 1 dalis nustato, jog pajamų mokesčio mokestinis laikotarpis sutampa su kalendoriniais metais. Vadovaujantis Metinės pajamų deklaracijos GPM308 formos ir jos priedų užpildymo, pateikimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. VA-96, 23.2 punktu, deklaracijos 6 laukelyje „Mokestinis laikotarpis“ turi būti nurodomas mokestinis laikotarpis, už kurį deklaracija teikiama. Teikiant metinę pajamų deklaraciją, joje nėra galimybės nurodyti kitą laikotarpį nei atitinkamus metus, t. y. kaip mokestinis laikotarpis yra nurodomi konkretūs kalendoriniai metai be mėnesių ir dienų. Atitinkamą mokestinio laikotarpio pabaigą (7 laukelis) gali nurodyti tik asmenys, išvykstantys iš Lietuvos (paminėtų taisyklių 23.3 punktas). Atsižvelgdama į tai, apeliantė mano, kad teikdama savo 2010 metų pajamų deklaraciją, priešingai nei nurodo teismas skundžiamame sprendime, ji neturėjo galimybės deklaruoti pajamų tik už tą laikotarpį, kada ji realiai dirbo ir gavo pajamas, t. y. už laikotarpį iki 2010 m. spalio 28 d.Teismas neįsigilino į nagrinėjamą ginčą. Teismo sprendime nurodyta, kad ji neginčija fakto, jog deklaracija buvo pateikta nurodant už 2010 metus gautas pajamas iki 2010 m. gruodžio 6 d. Apeliantė akcentuoja, kad nagrinėjamas ginčas kilo būtent dėl to, kad jos deklaruotos pajamos buvo gautos iki 2010 m. spalio 28 d., o Fondo valdybos Vilniaus skyrius nepagrįstai nusprendė, jog jos gautos iki 2010 m. gruodžio 6 d. Dar kartą pažymi, kad laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. ji nevykdė jokios profesinės veiklos, todėl jos 2010 m. deklaruotos pajamos turėjo būti paskirstytos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 28 d., ir motinystės pašalpa išmokėta taip pat už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą (b. l. 100-101) su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Be to, atsakovas 2012 m. kovo 12 d. raštu (b.l.109-110) papildomai informavo teismą apie tai, kad Fondo valdyba, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausio administracinio teismo formuojamą praktiką analogiškose bylose, Valstybinė mokesčių inspekcija nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio sudarė techninę galimybę Mokesčių mokėtojų registre fiksuoti advokatų (advokatų padėjėjų) laikino veiklos sustabdymo duomenis ir juos perduoti Fondo valdybai, kai tai reikalinga advokatų (advokatų padėjėjų) valstybinio socialinio draudimo įmokų /išmokų administravimo tikslais. Valstybinė mokesčių inspekcija 2011 m.rugsėjo 9 d. rašte Nr.(12.25-31-3)- R-8400 nurodyta, kad duomenys apie advokatų (advokatų padėjėjų) laikiną veiklos sustabdymą į Mokesčių mokėtojų registrą gali būti įvesti advokatui pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai Lietuvos advokatūros sprendimą dėl advokato (advokato padėjėjo) laikino veiklos sustabdymo nurodant veiklos sustabdymo terminus ir priežastis. Fondo valdybos Vilniaus skyrius, siekdamas ginčą šioje byloje išspręsti taikiai, 2012 m. sausio 6 d. raštu Nr.(4.39)-1409 informavo pareiškėją apie tai, kad nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio sudarė galimybę Mokesčių mokėtojų registre įregistruoti advokato (advokato padėjėjo) likiną veiklos sustabdymą ir už praėjusį laikotarpį bei pasiūlė pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Mokesčių mokėtojų registre įregistruoti veiklos nevykdymą nuo 2010 m. spalio 28 d. Pareiškėja į pasiūlymą išspręsti ginčą taikiai nereagavo, Mokesčių mokėtojų registre iki šiol nėra įregistravusi veiklos laikino sustabdymo, todėl Fondo valdyba neturi galimybės perskaičiuoti pareiškėjos motinystės pašalpą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su apeliaciniu skundu taip pat nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 97-99) grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos išdėstė nagrinėjant bylą pirmąja instancija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pareiškėja nagrinėjamą ginčą iškėlė dėl Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011 m. sausio 31 d. sprendimo Nr.6-26-2128, kuriuo jai buvo perskaičiuota motinystės pašalpa atsižvelgiant į jos (savarankiškai dirbančio asmens, advokato padėjėjos) metinėje pajamų deklaracijoje deklaruotas 2010 metų pajamas ir nuspręsta, kad už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. motinystės pašalpa neturi būti mokama, taip pat dėl Fondo valdybos 2011 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. (11.1)I-1980, priimto išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl šio sprendimo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 6-24-22022 pareiškėjai buvo paskirta motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogas nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2011 m. kovo 2 d. Iki nėštumo ir gimdymo atostogų pareiškėja vykdė savarankišką (advokato padėjėjo) veiklą. Lietuvos advokatų taryba 2010 m. spalio 21 d. nusprendė leisti advokato padėjėjai R. B. – M. (pagal jos 2010 m. spalio 21 d. prašymą) neužsiimti advokato profesine veikla nėštumo ir gimdymo atostogų bei vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2011 m. rugsėjo 1 d. Pareiškėja, kaip savarankiškai dirbantis asmuo, deklaravusi Vilniaus apskrities VMI 2010 metų pajamas, 2011 m. sausio 6 d. prašymu kreipėsi į atsakovą dėl motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogas perskaičiavimo pagal 2010 metų pajamų deklaracijoje pateiktus duomenis apie pajamas, gautas laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 28 d., t.y. už laikotarpį iki laikinojo savarankiškos (advokato padėjėjo) veiklos nevykdymo pradžios, kuri siejama su nėštumo ir gimdymo atostogomis. Atsakovas 2011 m. sausio 31 d. sprendimu Nr.6-26-2128 perskaičiuodamas pareiškėjai motinystės pašalpą nusprendė mokėti pareiškėjai motinystės pašalpą nuo 2010 m. gruodžio 7 d. Atsakovo sprendimas nemokėti pareiškėjai motinystės pašalpos už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d., kuri jai buvo paskirta 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. 6-24-22022, pagrįstas tuo, kad pareiškėjai deklaravus 2010 metų savarankiškos (advokato padėjėjo) veiklos pajamas, remiantis Mokesčių mokėtojų registro duomenimis, kuriuos administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija (Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimas Nr.1059), duomenys apie deklaruotas pajamas buvo įrašyti į Apdraustųjų ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kurį administruoja Fondo valdyba (Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimas Nr. 435), o deklaruotos pajamos paskirstytos proporcingai visiems 2010 kalendorinių metų mėnesiams. Taip išdėsčius pareiškėjos 2010 metų pajamas, buvo prieita prie išvados, kad ir nuo 2010 m. spalio 28 d., t.y. nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, pareiškėja turėjo draudžiamųjų pajamų ir jos vieno mėnesio draudžiamosios pajamos buvo didesnės nei minimali mėnesinė alga.

Asmenis, draudžiamus ligos ir motinystės socialiniu draudimu, jų teisę į šio draudimo pašalpas, pašalpų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas.

Mokesčių mokėtojų registro paskirtis - Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme ir šiuose nuostatuose nustatyta tvarka rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir įstatymų nurodytais atvejais teikti duomenis apie mokesčio mokėtojus (MMR nuostatų 2 p.). Mokesčių mokėtojų registro (bylai aktuali Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 30 d. nutarimo Nr.1226 redakcija) 3 punkte, kuris apibrėžia šio registro objektą, be kita ko nurodyta, kad į registrą įtraukiami mokesčio mokėtojai - Lietuvos Respublikos fiziniai asmenys, savarankiškai vykdantys veiklą, tarp jų advokatai (MMR nuostatų 3.3 p.). Mokesčių mokėtojų registro 62 punktas nustato, kad vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga teikia registro duomenis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir jos įstaigoms.

Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 2 punkte nurodyta, kad šio registro paskirtis - registruoti šių Nuostatų 3 punkte numatytus objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teisės aktų nurodytais atvejais teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registro duomenis ir jų pagrindu suformuotus dokumentus, susijusius su registro objektais, atlikti kitus registro duomenų tvarkymo veiksmus. Pagal šių Nuostatų 3 punktą - Apdraustųjų ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registro objektai: valstybiniu socialiniu draudimu apdrausti asmenys ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjai. Apdraustųjų ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas ir atsakovas, 25.11 punktas numatė, kad teritorinė registro įstaiga savarankiškai dirbančių asmenų (išskyrus verslo liudijimą turinčius asmenis), kuriems socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievolė nustatoma pagal praėjusių metų pajamų metinę sumą remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, praėjusių metų pajamų metinę sumą, nuo kurios turi būti apskaičiuotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos, ir jų sumokėtų įmokų metinę sumą vadovaujančiosios registro tvarkymo įstaigos nustatyta tvarka išdėsto mėnesiais proporcingai savarankiškai dirbančio asmens veiklos vykdymo laikotarpiui ir sumokėtoms socialinio draudimo įmokoms. Pažymėtina, kad VMI prie Finansų ministerijos patvirtintos formos metinėse pajamų deklaracijoje nėra numatytas pajamų išdėstymas kuriais būtent mokestinių metų laikotarpiais yra gautos draudžiamosios pajamos, o deklaruojamos visos atitinkamais mokestiniais metais gautos apmokestinamosios pajamos. Taigi remiantis metine pajamų deklaracija negalima nustatyti kuriuo mokestinių metų laikotarpiu savarankiškai dirbantis asmuo gavo draudžiamąsias pajamas.

Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjos argumentus ir pateiktus įrodymus, kad ji nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d., t.y. nėštumo ir gimdymo atostogų metu, nevykdė savarankiškos (advokato padėjėjo) profesinės veiklos ir šiuo laikotarpiu neturėjo draudžiamųjų pajamų. Byloje nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinis skyrius šiam laikotarpiui priskyrė dalį pareiškėjos pajamų, kurias ji gavo iš savarankiškos veiklos nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 28 d. ir deklaravo 2011 m. sausio pradžioje pateikdama VMI metinę pajamų deklaraciją, t.y. paskirstė pajamas proporcingai visiems tų kalendorinių metų mėnesiams.

Pagal Mokesčių mokėtojų registro 57 punktą, mokesčio mokėtojai (fiziniai asmenys), savarankiškai vykdantys veiklą, išregistruojami, kai nutraukia veiklą, išvyksta iš šalies nuolat gyventi į užsienį, miršta arba įstatymų nustatyta tvarka paskelbiami mirusiu. Mokesčių mokėtojo registras nereglamentuoja atvejų kaip turėtų būti sprendžiama tais atvejais, kai advokatas (advokato padėjėjas) laikinai nevykdo šios veiklos dėl kokių nors priežasčių (pavyzdžiui, motinystės ar motinystės (tėvystės) atostogų). Apdraustųjų ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 46 punkte apbrėžiant kokie duomenys yra naudojami šio Registro funkcionavimo duomenims užtikrinti, dėl sąveikos su Mokesčių mokėtojų registru numatyti iš šio registro gaunami duomenys apie savarankiškai dirbančius asmenis.

Pirmosios instancijos teismas Mokesčių administravimo įstatymo 77 straipsnio 1 dalies nuostatomis nagrinėjamu atveju rėmėsi nepagrįstai. Metinė pajamų deklaracija VMI yra teikiama už atitinkamus metus. Pareiškėja, kaip savarankiškai dirbantis asmuo turėjo pateikti VMI pajamų deklaraciją už 2010 kalendorinius metus, nepriklausomai nuo to, kad ji nuo 2010 m. spalio 28 d. savarankiškos advokato padėjėjo veiklos nevykdė dėl nėštumo ir gimdymo atostogų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas (ABTĮ 13 str.) Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatų taikymą skiriant motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas savarankiškai dirbančiam asmeniui, kuris užsiima savarankiška veikla (advokatų, advokatų padėjėjų), kurios vykdymo sustabdymo teisės aktai nenumato, iš esmės analogiškose bylose yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl šių pašalpų skyrimo ir išmokėjimo bei nustatant ar asmuo atitinkamu laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų turi būti vertinamas susiklosčiusių teisinių santykių turinys, o ne formali jų išraiška (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A502-2390/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A146-2657/2011). Šiose administracinėse bylose, be kita ko, konstatuota ir tai, kad Advokatūros įstatymas numato tik išbraukimą ar laikiną išbraukimą iš advokatų sąrašų. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai nenumato galimybės sustabdyti savarankiškos (advokato, advokato padėjėjo), šiose bylose taip pat konstatuota, kad Fondo valdybos teritorinis skyrius, spręsdamas dėl motinystės pašalpos perskaičiavimo pagal atitinkamų metų draudžiamąsias pajamas, Apdraustųjų ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis turėjo vertinti atsižvelgdamas į pareiškėjų individualios veiklos specifiką. Ligos ir motinystės įstatymu numatyta teisė gauti motinystės pašalpą negali būti ribojama įstatymų nenumatytais apribojimais bei poįstatyminių teisės aktų nuostatomis dėl draudžiamųjų pajamų apskaitymo Apdraustųjų ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre tvarkos.

Iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo pirmiau minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarime, be kita ko, nurodyta, kad Konstitucijos 52 straipsnio formuluotė „valstybė laiduoja“ inter alia reiškia, jog įvairios socialinės paramos rūšys garantuojamos tiems asmenims ir tokiais pagrindais, kurie nustatyti įstatymais: kad atskiros socialinės paramos rūšys, asmenys, kuriems skiriama socialinė parama, socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo pagrindai, sąlygos, dydžiai gali būti nustatyti tik įstatymu; kad socialinės paramos santykių įstatyminis reguliavimas, yra viena svarbiausių konstitucinės teisės į socialinę paramą garantijų. Nagrinėjamu atveju atsakovas, remdamasis poįstatyminiu teisės aktu, pareiškėjos deklaruotas VMI 2010 metų savarankiškos veiklos pajamas paskirstė taip, kad dalį jų priskyrė laikotarpiui, kuriuo pareiškėja nedirbo ir neturėjo draudžiamųjų pajamų, taip atsakovas suvaržė pareiškėjos teisę gauti motinystės pašalpą už minėtą nėštumo ir gimdymo atostogų dalį. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad VMI nuo 2011 metų rugsėjo mėnesio suteikė techninę galimybę Mokesčių mokėtojų registre fiksuoti advokatų ir advokatų padėjėjų laikino veiklos sustabdymo duomenis, nagrinėjamo ginčo išsprendimui įtakos neturi, kadangi minėta galimybė buvo suteikta vėliau nei buvo priimti pareiškėjos skundžiami administraciniai aktai.

Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad pareiškėjai už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. neturėjo burti mokama motinystės pašalpa, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir dėl to buvo neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 143 str.).

Pareiškėja pagal Ligos ir motinystės įstatymą (3 str.1 d., 5 str. 5 d. 1 p., 16 str.1 d.) atitinka sąlygas gauti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas, todėl pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas priimant naują sprendimą ir patenkinant pareiškėjos skundą.

Apeliaciniame skunde taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, t.y. 103 Lt žyminį mokestį su komisiniu banko mokesčiu už skundo pirmosios instancijos teismui pateikimą ir 54 Lt žyminį mokestį su komisiniu banko mokesčiu už apeliacinio skundo pateikimą, iš viso 156 Lt. Šias išlaidas patvirtinantys dokumentai į bylą pateikti (b.l.18,92). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, prašymai dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtini apeliacinės instancijos teisme, o prašymus dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia pirmosios instancijos teismas. Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl išlaidų, kurios yra susijusios su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme Pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus su bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka susijusios išlaidos – 50 (penkiasdešimt) litų, t.y. žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Ši suma priteisinta pareiškėjai iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos R. B. – M. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjos R. B. – M. skundą patenkinti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 6-26-2128 „Dėl R. B. – M. motinystės pašalpos perskaičiavimo“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (11.1) I-1980 „Dėl motinystės pašalpos mokėjimo“ panaikinti. Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių išmokėti pareiškėjai visą jai priklausančios motinystės pašalpos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d.

Priteisti pareiškėjai R. B. – M. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 50 (penkiasdešimt) litų teismo išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėAnatolijus BaranovasStasys Gagys