Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rokiškyje, rusė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, pensininkė, netekėjusi, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji A. I., laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 21 d. 23 val. iki liepos 22 d. 5 val. 35 min., tiksli data nenustatyta, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sunkiai sužalojo savo šeimos narį, sugyventinį, nukentėjusįjį A. Ž., suduodama jam vieną smūgį metaliniu įrankiu į galvos sritį ir taip padarydama kairio smilkinio ir kaukolės pamato vidurinės kairės duobės lūžį, muštinę žaizdą kairiame smilkinyje, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, nes kaukolės pamato lūžis kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji A. I. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad su A. Ž. kartu gyveno 17 metų. Paskutinius trejus metus dažnai bardavosi, nes A. Ž. kiekvieną dieną gėrė, nuolat eidavo rūkyti, ir tai ją vesdavo iš kantrybės. Įvykio dieną A. Ž. taip pat buvo girtas, gulėjo virtuvėje, rūkė ir žiūrėjo televizorių. Tarp judviejų kilo barnis, ir ji gulinčiam A. Ž. metaliniu santechnikos įrankiu sudavė per galvą. Žaizda pradėjo kraujuoti, tačiau dėl girtumo A. Ž. nenorėjo vykti pas medikus. Jis ant žaizdos užpylė peroksido ir užklijavo ją pleistru. Kaltinamoji parodė, kad nuėjo miegoti, o atsikėlusi apie 5 valandą ryto rado A. Ž. sėdintį virtuvėje šalia šaldytuvo. Virtuvėje, ant grindų buvo numesta mikrobangų krosnelė, o ant laikiklio, ant kurio laikėsi televizorius, A. Ž. buvo pasikoręs. Ji greitai paėmusi peilį nupjovė virvę ir bandė A. Ž. gaivinti, tačiau kūnas buvo atšalęs. Nubėgusi pas kaimynus iškvietė medikus ir policiją. A. I. teisme parodė, kad labai gailisi dėl to, ką padarė, tačiau nieko nebegalinti pakeisti.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Ž. parodė, kad A. Ž. – jos sūnus. J. Ž. parodė, kad jos sūnaus gyvenimas su A. I. buvo nežmoniškas, nes A. I. jį skriaudė – daužydavo, draskydavo nagais, liepdavo parnešti degtinės. Būdamas ligotas ir silpnos sveikatos, A. Ž. negalėjo apsiginti nuo A. I.. Apie tai sūnus jai guodėsi. Ji siūliusi jam persikelti gyventi pas ją. Prašo patenkinti civilinį ieškinį ir priteisti 20000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis E. Ž. teisme parodė, kad A. Ž. yra jo tėvas, su juo matydavosi retai. Tėvas sakydavo, kad dėl piktos pamotės negali pasikviesti į svečius. Jie susitikdavo mieste, prie tėvo darbovietės. Ne kartą yra matęs tėvo subraižytą veidą, tačiau šis nieko nepasakodavo. Tai, kad tėvas prieš mirtį buvo sužalotas, sužinojo iš bylos medžiagos. Po tėvo mirties paveldėjo tėvo indėlį – 30000 litų.

Liudytoja L. P. teisme parodė, kad A. I. yra kaimynė, gyvena gretimame bute. Nors yra kaimynės 23 metus, tačiau paskutinius dvejus metus nebendraudavo, nes ne kartą A. I. bute būdavo girtaujama ir triukšmaujama, dėl triukšmo nebūdavo galima užmigti. Liudytoja parodė, kad vieną ankstų penktadienio rytą, apie 5 val. 20 min. išgirdo skambutį į duris. Pradariusi duris, pamatė kaimynę A., kuri paprašė nueiti pas ją, nes pasikorė A.. A. ji pažino, su juo bendraudavo ir anksčiau kartu dirbo dviračių gamykloje. Liudytojos teigimu, iš vakaro A. I. bute taip pat girdėjosi triukšmas ir bildesys.

Liudytoja Ž. P. teisme davė analogiškus parodymus.

Motyvuojamoji dalis

A. I. kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo apžiūrėta įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini). Virtuvėje rastas gulintis A. Ž. lavonas ir kraujas aplink galvą. Taip pat kraujo dėmės rastos ant tualeto grindų, klozeto dangčio, vonios grindų, ant kriauklės ir plastikinio butelio (1 t., 10–21, 25–40 b. l. ).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. M 390/(04) matyti, kad A. Ž. kūne rasti sužalojimai: kairio smilkinkaulio ir kaukolės pamato vidurinės kairės duobės lūžis, muštinė žaizda kairiame smilkinyje, paviršutinės pjautinės žaizdos kairiame dilbyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių viršutiniuose vokuose, kairiame skruoste, abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, abiejose krūtinės ląstos pusėse, odos nubrozdinimai viršugalvyje, kairės akies apatiniame voke, abiejuose skruostuose, nosies nugarėlėje, dešinėje kaklo pusėje, dešiniame dilbyje. Paviršinės pjautinės žaizdos kairiame dilbyje padarytos aštriu pjaunančiu įrankiu (įrankiais) ar daiktu (daiktais), ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais dviejų parų laikotarpiu iki mirties. Kairio smilkinkaulio ir kaukolės pamato vidurinės kairės duobės lūžis, muštinė žaizda kairiame smilkinyje galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu, dviejų parų laikotarpiu iki mirties. Kaukolės pamato vidurinės kairės duobės lūžis kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimų visuma nėra būdinga griuviminei traumai (1 t., 67–70 b. l.). Iš byloje esančių teismo medicinos eksperto H. Daujoto, atlikusio A. Ž. padarytų sužalojimų apžiūrą, paaiškinimų matyti, kad trauminis poveikis, sukėlęs kaukolės pamato vidurinės kairės duobės lūžį, dėl kurio atsirado muštinė žaizda kairiame smilkinyje, galėjo būti padaryta dviejų parų laikotarpiu iki mirties, t. y. sužalojimas galėjo būti padarytas tiek dvi paros iki mirties, tiek kelios valandos iki mirties. (1 t., 75 b. l.). Ekspertas taip pat paaiškino, kad pagal A. I. parodymus A. Ž. kairiojo smilkinkaulio ir kaukolės pamato lūžis, muštinė žaizda kairiame smilkinyje galėjo būti padaryta nurodytomis A. I. aplinkybėmis, t. y. A. I. santechniniu raktu sudavus smūgį A. Ž. į galvą ir tuo padarant sunkų sveikatos sutrikdymą – kaukolės pamato vidurinės kairės duobės lūžį (1 t., 79 b. l.).

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr.pM2/12-390/11(04) matyti, kad A. Ž. kairio smilkinkaulio ir kaukolės pamato vidurinės kairės duobės lūžis, muštinė žaizda kairiame smilkinyje padaryti kietu buku daiktu, tai galėjo būti apžiūrai pateiktas įrankis (1 t., 119 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas metalinis įrankis, kuris buvo paimtas 2011-10-25 A. I. parodymų patikrinimo metu (1 t., 120–122 b. l.).

Atliekant parodymų patikrinimą vietoje A. I. parodė gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir butą, kuriame ji gyvena, taip pat parodė, kaip A. Ž. virtuvėje gulėjo ant žemės ir žiūrėjo televizorių, taip pat parodė, kaip nuėjusi į vonios kambarį pasiėmė metalinį įrankį, ir parodė, kaip tuo įrankiu dešine ranka sudavė vieną smūgį A. Ž. į galvą (1 t., 9–17 b. l.).

Iš byloje esančios A. I. charakterizuojančio medžiagos matyti, kad ji piktnaudžiauja alkoholiu, bausta administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus (2 t., 201–206 b. l.).

A. I. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p., t. y. sunkus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui, nes byloje neginčijamai nustatyta, kad ji su A. Ž. pragyveno 17 metų, su juo vedė bendrą ūkį, A. Ž. buvo jos sugyventinis. Tai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtino pati A. I., taip pat nukentėjusieji E. Ž. ir J. Ž.. LR BK 248 str. 2 d. nurodyta, jai asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), toks asmuo yra šeimos narys.

Kaltinamoji tyčia metaliniu įrankiu sudavė A. Ž. per galvą ir nors nenorėjo tokių sunkių pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms kilti.

A. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į A. I. charakterizuojančią medžiagą, iš kurios matyti, kad ji praeityje neteista, bet ne kartą bausta administracine tvarka, linkusi piktnaudžiauti alkoholiu, padarė nusikaltimą, kuris įstatymo priskirtas prie labai sunkių nusikaltimų. Teismas taip pat atsižvelgia į jos sveikatos būklę, Iš byloje esančios sveikatos pažymos matyti, kad A. I. serga pirmine arterine hipertenzija ir cukriniu diabetu (2 t., 187 b. l.). Teismas taip pat atsižvelgia ir į nukentėjusiojo A. Ž. elgesį – įvykio metu jis buvo neblaivus, atlikus medicininį tyrimą jo kraujyje rasta 1,83 promilės etilo alkoholio, tai atitinka vidutinį girtumo laipsnį (1 t., 70 b. l.). Įvertinus visas išvardytas aplinkybes, A. I. skirtina reali minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmė, numatyta įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijos.

Nukentėjusiosios J. Ž. civilinis ieškinys dėl 20000 litų neturtinės žalos priteisimo iš A. I. netenkintinas, nes, pagal susiformavusią teisminę praktiką, kitas fizinis asmuo gali būti pripažįstamas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu tik kai tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo miršta (LAT 2007 04 03 nutartis Nr. 2KL -252/2007). Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros nutarimas, kuriuo laikinai apribotos A. I. nuosavybės teisės, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintas.

Pridėti prie bylos daiktiniai įrodymai – metalinis įrankis, smaugvirvė, antklodė, kelnės, palaidinė, DNR mėginiai, kėdės, plaktukas, veržliaraktis, mentelė, pieštukas, užrašų knygelė nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. I. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., ir nuteisti ją laisvės atėmimu dvejiems (2) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011 m. spalio 25 d. iki 2011 m. lapkričio 2 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Ž. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinti. Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros 2012 m. liepos 9 d. nutarimą, kuriuo laikinai apribotos A. I. nuosavybės teisės, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus – metalinį įrankį, smaugvirvę, antklodę, kelnes, palaidinę, DNR mėginius, kėdes, veržliaraktį, mentelę, pieštuką, užrašų knygelę, saugomus Šiaulių AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą