Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-09-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-509-719-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-05-09Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-09-10Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-10
Bylos Nr.
1A-509-719-2013
Teisminio proceso Nr.
1-71-1-00001-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis, Ričardas Gilys
Nuteistasis
A. G.
Kategorijos
Teisėja Irena Pocevičienė Baudž. bylos Nr. 1A-509-719/2013
Teisminio proceso Nr.1-71-1-00001-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 10 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Artūro Ridiko, teisėjų Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio,

Sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant: prokurorei Gailutei Vilkienei,gynėjui advokatui A. S.,nuteistajam A. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-05-09 nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. ir BK 260 str. 1 d., paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Šiuo nuosprendžiu į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-01-02 iki 2013-01-04 (įskaitytinai), o taip pat nuspręsta iš A. G. į valstybės pajamas konfiskuoti 200 Lt.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad 2013-01-01, apie 23 val., būdamas svečiuose pas A. S., gyvenantį (duomenys neskelbtini), nuo lovos paimdamas ir išsinešdamas E. Č. priklausantį mobilų telefoną „(duomenys neskelbtini)“ (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) 500 Lt vertės, su SIM kortele 20 Lt vertės, pagrobė svetimą turtą, padarydamas E. Č. 520 Lt turtinę žalą.

Be to, A. G. nuteistas ir už tai, kad 2013-02-02 Panevėžio mieste, laikotarpyje nuo 17.00 val. iki 21.00 val., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – apie 2 g kanapių ir jų dalių, kurias nuo įgijimo momento neteisėtai, turėdamas tikslą kitaip platinti laikė su savimi, po to šias narkotines medžiagas, važiuodamas automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, gabeno su savimi iš Panevėžio į Kupiškį, pakeliui sustojus Panevėžio r., netoli Paliūniškio, automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ duodamas narkotinių medžiagų – kanapių ir jų dalių V. Z. ir I. T. rūkymui, kitaip platino narkotines medžiagas, po to likusias narkotines medžiagas, kanapes ir jų dalis gabeno automobilyje „(duomenys neskelbtini)“ iki 2013-01-02 21.45 val., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir iš automobilio bei A. G. drabužių buvo paimtos narkotines medžiagos - kanapės ir jų dalys viso 2,082 g.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. G. prašo panaikinti 2013-05-09 Kupiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu pagal 260 str. l d. ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Nurodo, jog apylinkės teismas, pripažindamas jį kaltu pagal BK 260 str. 1 d. neteisingai interpretavo subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius, t.y. visiškai neatsižvelgė į tai, kad byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog narkotines medžiagas įgijo turėdamas tikslą jas platinti. Teigia, kad pastarąsias medžiagas pirko savo reikmėms, jokio tikslo parduoti ar kitaip platinti neturėjo, o anksčiau jokių panašių nusikalstamų veikų nėra padaręs. Pabrėžia, jog jokios materialinės naudos nagrinėjamu atveju neturėjo, o patys V. Z. ir I. T. iš anksto buvo susitarę dėl narkotinių medžiagų vartojimo bei parduotuvėje įsigijo atitinkamas priemones, kas rodo, jog pastarieji faktiškai buvo lygiai tokie pat iniciatyvūs kaip ir jis (dėl ko negalima daryti išvados, jog jo veiksmuose yra platinimo požymių). Mano, jog teisiamojo posėdžio metu buvo išnagrinėti tik kaltinantys bylos duomenys ir besąlygiškai palaikyta kaltinimo pozicija, pažeidžiant tokius svarbius baudžiamojo proceso kodekso įstatymo principus kaip rungtyniškumo, objektyvaus ir visapusiško byloje esančių įrodymų išnagrinėjimo ir kt. Pastebi, jog dėl išdėstytų aplinkybių, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl BK 260 str. l d. neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-21 nutarimu Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmtakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ formuojamos praktikos, o apylinkės teismas, anksčiau neteistam asmeniui, iš esmės neneigiančiam savo kaltės ir padėjusiam tyrimo organams atskleisti visas nusikaltimų detales, paskyrė per griežtą bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

A. G. apeliaciniame skunde prašo jo veiksmus iš BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 259 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendžio plačiau neanalizuodamas ir nenagrinėdamas klausimų dėl A. G. pripažinimo kaltu pagal BK 178 str. 1 d. bei už šią nusikalstamą veiką paskirtos bausmės.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinį skundą bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nuodugniai ištyrė baudžiamosios bylos medžiagą, nešališkai, pagal įstatymo nuostatas vertino byloje esančius duomenis, vertindamas įrodymus nepažeidė BPK 20 str. reikalavimų, ir, remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, dėl ko nėra jokio pagrindi tenkinti A. G. apeliacinį skundą.

Tiek BK 259 str. 1 d., tiek BK 260 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas (arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas). Tai būtinasis veikos, numatytos BK 260 str. 1 d., sudėties požymis. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tai vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-113/2011, 2K-781/2007, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-166/2010, 2K-4/2009, 2K-281/2009, 2K-618/2010 ir kt.).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tiek pats nuteistasis A. G., tiek liudytojai V. Z. bei I. T. ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdyje vieningai tvirtino jog įvykio dieną apeliantas vaišino liudytojus narkotine medžiaga, o susitarimas vartoti šias narkotines medžiagas buvo kilęs dar prieš jas įsigyjant. Tačiau byloje buvo nustatyta, kad narkotines medžiagas pirko būtent nuteistasis ir už savo asmeninius, o ne bendrai su V. Z. bei I. T. sudėtus pinigus. Todėl nuteistasis savo veiksmais sudarė sąlygas, kad jo neteisėtai įgytos narkotinės medžiagos būtų išplatintos (duodant jas vartoti) aukščiau nurodytiems asmenims, o tokie veiksmai yra nusikalstami.

Pastabėtina, jog BK 260 str. 1 d. dispozicija nereikalauja kiekvienu atveju nustatyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimo fakto. Veika kvalifikuojama pagal šį straipsnį tiek tuo atveju, kai nustatomas minėtos medžiagos perdavimo kitam asmeniui faktas (platinimas), tiek tuo atveju, kai kaltininkas to nepadaro, tačiau byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad tokį tikslą jis turėjo. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog A. G. turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas jau jų įgijimo momentu, nes planavo jas vartoti kartu su minėtais liudytojais. Pastebėtina, jog pagal formuojamą teismų praktiką, kitokiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimu pripažįstamas psichotropinių ar narkotinių medžiagų ir pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan. Platinimu pripažįstami ir veiksmai, kai medžiagų turėtojas suleidžia jų dozę kitam asmeniui. Be to, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas suprantamas ir kaip šių medžiagų davimas, dovanojimas, pavaišinimas ir panašiai.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog apeliantas įsigytomis narkotinėmis medžiagomis tik vaišino V. Z. ir I. T., o pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, yra atmetamas, kaip nepagrįstas.

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme ir nurodo, jog atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, jam turėtų būti skirta švelnesnė bausmė. Tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, skirdamas A. G. bausmę pagal BK 260 str. 1 d. apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės individualizavimui aplinkybes ir pagrįstai nurodė, jog A. G. baudžiamąją atsakomybę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 str. 1 d. padarymo, nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nėra, o bausmę pastarajam paskyrė laikydamasis BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę atsižvelgė ir įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei pobūdį – padaryti du tyčiniai nusikaltimai, kurių vienas priskiriamas nesunkių, o kitas sunkių nusikaltimų kategorijos, atsižvelgė į tai, jog A. G. nedirba, neregistruotas darbo biržoje, anksčiau neteistas (1 t. 154 b.l.), turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t. 153 b.l.), nepriklauso priklausomybės ir psichikos ligų stebimų ligonių grupei (1 t. 152 b.l.), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (1 t. 150 b.l.), o taip pat įvertino kitas reikšmingas aplinkybes.

Taigi nagrinėjamu atveju, teismas įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir pagal BK 260 str. 1 d. paskyrė bausmę, kurios dydis artimas sankcijoje numatytam minimumui, o pagal BK 178 str. 1 d. paskyrė viešųjų dabų bausmę, kurios dydis taip pat buvo nustatytas artimas minimaliam, bei paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 str. 2 d. bei 5 d. 2 p., t.y. paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu, paskirdamas teisingą bei tinkamai individualizuotą galutinę bausmę. Apelianto argumentai, kad šiuo atveju jam, kaip neteistam asmeniui, turėtų būti skiriama su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, yra atmetami, kaip nepagrįsti, kadangi nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog A. G. turėtų būti skiriama švelnesnė, negu inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta bausmė ar paskirta bausmė prieštarauja teisingumo principui.

Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2013-05-09 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko jo keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Artūras RidikasTeisėjai Algirdas GaputisRičardas Gilys