Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybės traukiamam L. K., jo atstovui advokato padėjėjui V. R., institucijos surašiusios protokolą atstovams V. V., J. K., išnagrinėjo L. K., dirbančio UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. buvo traukiamas atsakomybėn už tai, kad 2013 m. vasario 20 Valstybinė Energetikos inspekcija (toliau - VEI) Kauno teritorinis skyrius gavo A. Ž., gyvenančio (duomenys neskelbtini), Galgaudiškyje, Šakių raj., skundą dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Šakių raj., šildymo sistemos vamzdžių pakeitimą į mažesnio diametro, ko pasekoje išsiderino namo šildymo sistema. VEI Kauno teritorinis skyriaus vedėjo pavedimu Nr. 13ĮP1-2, 2013 m. kovo 5 d. atlikus neplaninį namo šilumos ūkio patikrinimą skunde minėti faktai pasitvirtino (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 13/03/05-01) ir nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini)būdamas namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas eksploatuodamas namo šildymo sistemą nevykdo tam tikrų norminių aktų reikalavimų. Nustatytų trūkumų pašalinimui buvo surašytas privalomas vykdymui nurodymas Nr. 13ĮP1-2. Nurodyme buvo nustatyti terminai trūkumų pašalinimui. Minėtas nurodymas buvo įteiktas įmonės direktoriui, tačiau įmonės direktorius, kaip vadovas, nesiėmė visų įmanomų techninių ir organizacinių priemonių šiems trūkumams pašalinti ir trūkumai nustatytais terminais nebuvo pašalinti tuo pačiu neįvykdytas aukščiau minėtas VEI nurodymas. Šiais veiksmais įmonės direktorius pažeidė Energetikos įstatymo ir VEI nuostatų reikalavimus.

Teismo posėdžio metu L. K. paaiškino, kad kiek jis dirba įstaigoje visada vykdė inspekcijos nurodymus. Šiuo atveju, tai po nurodymo surašymo nurodymų neskundė, nes nenorėjo sugadinti santykių. Nustatytų pažeidimų pašalinti negali, tai suprasdamas informavo ir inspekciją. Pakartotinai rašė 2013 m. spalio 17 d. Nežiūrint to, jam surašė protokolą, su kuriuo jis nesutiko. Pažeidimai padaryti yra ne prižiūrėtojo, bet paties savininko. Jis negali kaip prižiūrėtojas griauti savininko nuosavybę. Teisės aktus pažeidė taip pat turto savininkas. Vidaus šildymo sistema yra savininko nuosavybė. Šiuo atveju pati savininkė norėjo pakeisti vamzdį, tačiau buvo atlikta rekonstrukcija. Rekonstrukciją pagal šilumos teikimo vartojimo taisyklių 2010 m. redakciją 93 p. vykdo pats savininkas, nėra numatyta nei vienos pareigos prižiūrėtojui. Rekonstrukcijas darė D. N., kuri kategoriškai neigia, kad darė rekonstrukciją, ji to ir nedarė. Jie D. N. įteikė inspekcijos nurodymą, kad ši pašalintų trūkumus. D. N. atsisakė, nes ne jinai vykdė tuos darbus. Tuos darbus organizavo to namo jungtinės veiklos sutarties savininkai.

Kada vykdoma rekonstrukcija, rekonstrukcija įvardinama tada kada keičiama galia, pralaidumas. Šiuo atveju buvo padaryta rekonstrukcija, o N. prašė tik pakeisti radiatorių. Vykdant rekonstrukciją darbų vykdytojai privalo išsiimti projektavimo sąlygų sąmatą, pasidaryti projektą ir gauti valstybinės statybos inspekcijos leidimą, jį pristatyti prižiūrėtojui. Rekonstrukcija buvo atlikta neteisėtai, buvo leidimas duotas pakeisti radiatorių. Kad savavališkos rekonstrukcijos nebūtų daromos atsakomybė, pagal teisės aktus, tenka savininkui. Jie prižiūri tą namą (duomenys neskelbtini), Gelgaudiškis. Prižiūrėtojas reikalingas tam, kad vykdytų teisės aktais numatytus veiksmus. Prižiūrėtojai atsako teisės aktų nustatyta tvarka už punktą 10.17 už 10.21 ir 87. 92, 93 punktu prasideda rekonstrukcija, o tai jau savininko atsakomybė ir pareiga. Atlikti šildymo sistemos rekonstrukciją savininkai patys tokią teisę turi, tik teisės aktų nustatyta tvarka turi gauti architektūrinius reikalavimus, turi pasidaryti projektą ir turi pristatyti energetikos inspekcijos pažymą. Tą procesą turi kontroliuoti inspekcija. Jie neturi pareigos pateikti aktus, savininkas turi pateikti. Jie tame name darome hidrauliką. Pažeidime konstatuota, kad yra rekonstrukcija, o rekonstrukcijos vykdymas yra numatytas 7 skyriumi, o yra taikoma pareigą vykdyti 6 skyrių. Tai, kad atsirado būtinybė turėti aprašą, tai yra teisės dokumentas išleistas 2005 m. Dokumentas aiškiai sako, kad aprašus rengia savininkas. Jie kaip prižiūrėtojai neprivalo juos rengti, tačiau jie tai daro. Jie aprašą turi ir į jį sudėjo tai, ką galima sudėti. Jie priežiūrą Šakiuose vykdo nuo 2000 m. visų daugiabučių namų. Aprašas išėjo 2005 m., jie kaip suprantantys tą sistemą, sugebėjo tą daryti ir be aprašo. Aprašas turi būti taip kaip numato teisės aktai, jį turi padaryti savininkas arba mes turime tai padaryti jo pavedimu. Jie aprašą sudarė nepilnai todėl, kad tie duomenys, kurie reikalingi atkeliami iš projektų. Jiems projektų neperdavė tuo metu projektų neturėjo jau pati seniūnija.

Buvo buto savininkės D. N. prašymas keisti radiatorius tik savo bute. Tai šiuo atveju buto savininkei leido pasikeisti. Radiatorių pakeitimas tai remontas, bet šiuo atveju buvo užfiksuota rekonstrukcija. Šildymo sistemos vamzdžiai ir radiatoriai esantys bute yra bendroji inžinerinė sistema. Buvo duotas nurodymas iki rugsėjo 30 dienos pašalinti trūkumus, nurodymų neapskundė. Surašė protokolą ir V. Ž. buvo nubaustas, baudą sumokėjo. Baudą galima sumokėti, bet tas neišsprendžia trūkumų pašalinimo klausimo. Esminis klausimas, kas turi pašalinti trūkumus, ar prižiūrėtojas, ar kaltininkas. Jį taip pat dabar nori nubausti, jis gali būti nubaustas ir sumokėti baudą, bet tie nurodymai ir toliau nebus vykdomi. Jis negali brautis į savininko turtą ir griauti. N. prašė tik pakeisti radiatorius jos bute. Ten stovai pakeisti šildymo sistemos per visus tris butus tame tarpe ir per Ž. butą. Darbus organizavo namo savininkų atstovai, bet jie dėl to į juos nesikreipė, kreipėsi tik N.. Su jų žinia buvo padarytas radiatorių keitimą. Jie sistemą nudrenavo, kad N. pasikeistų radiatorių. Kai keitė vamzdžius jiems ir nereikėjo prižiūrėti, nes savininko pareiga yra įsiteisinti projektą. Jie nesakė, kad vykdys rekonstrukciją. 93 punktu visi darbai vykdant rekonstrukciją yra numatyti savininkui.

Atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokato padėjėjas V. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažeidimas yra padarytas to neginčijama. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo už tai, kad nevykdo energetikos ministerijos nurodymų. Energetikos inspekcija reikalauja pašalinti pažeidimus. Tos aplinkybės, kurios buvo iki pažeidimo padarymo nėra reikšmingos šiai bylai. Reikėtų svarstyti, ar tikrai tas reikalavimas pašalinti pažeidimus adresuotas tam subjektui. Ar tikrai sėdi čia tas asmuo, kuris yra atsakingas. Tinklai yra taip pat atsakingi už šiuos pažeidimus. Bylos esmė ar yra atsakingas K. už tai, kad jis nepašalino tų pažeidimų, nepašalino jų padarinių. Reikalavimai pašalinti padarinius, adresuoti K., yra neteisėti. Pirmas nurodymas - nepilnai sudaryta pastato šilumos šildymo sistemos aprašas, nesudaryta sistemos veikimo schema. Aprašą rengia daugiabučių butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba, namo bendro naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotas asmuo, arba jų pavedimu pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas. Nors ta norma reglamentuoja teisinius santykius, tačiau yra dispozityvi, kai numato alternatyvą arba savininkas, arba jo pavedimu prižiūrėtojas. Sutartis sistemos priežiūros nesudaryta. Jokio pavedimo nei administratorius, nei butų savininkai prižiūrėtojui nedavė sudaryti šitą aprašą. Nesudarydami sutarties atsakomybę prisiėmė namo butų savininkai. Jiems tenka pareiga rengti aprašą. Dar keliamas reikalavimas pašalinti pažeidimą. Vadinasi pašalinti tokį pažeidimą galima tik sudarant aprašą. Bet pareiga sudaryti aprašą yra butų savininkų. Vadinasi toks reikalavimas yra adresuotas ne tam subjektui. Konstatuojama, kad buvo padarytas pažeidimas pastato šilumos įrenginių pertvarkymas atliktas pažeidžiant taisyklėmis nustatytą tvarką. Su tuo galima sutikti, toks pažeidimas yra padarytas. Jį padarė butų savininkai. Pažeidimas padarytas, rekonstrukcija neteisėta. Norint įteisinti, reikia padaryti projektą, pareiga įtvirtinta 95 punkte ir tą daro pastato savininkas. Galbūt inspekcija reikalauja padarinius pašalinti fiziškai, tai reiškia, kad tuos vamzdžius reikia atjungti nuo sistemos ir palikti žmones be šildymo. Bet tas turtas, kuris buvo pertvarkytas, yra visų pastato savininkų nuosavybė. Nuosavybės teises gina įstatymas. Šitie teisiniai santykiai patenka į statybos įstatymų reglamentavimo sritį ir jeigu šitą pertvarkymą traktuoti, kaip savavališką statybą, tai konstatuoti turėtų ne prižiūrėtojas, o valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija. Trečias reikalavimas, kad prisijungimas buvo neteisėtas - tai arba tą prisijungimą įteisinti arba atjungti drastišku būdu. Inspekcija nurodo, kaip tai turi būti padaryta. Inspekcija nurodo šilumos tiekimo vartojimo taisyklių 138.7 punktą, kad prijungti galima tik šių taisyklių 10.11 punktuose nustatyta tvarka, arba 107-121, arba 87-92 punktuose nustatyta tvarka. 87-92 punktai jau negalioja. 10 - 121 punktai reglamentuoja santykius kada atsijungiama nuo sistemos. Tie punktai taip pat neturi būti taikomi. Lieka 10-17 punktai. K. yra įsitikinęs, kad tie punktai negalėtų būti taikomi reglamentuojant šiems teisiniams santykiams, nes pati jungtis nebuvo pažeista. Tiesiog žymiai anksčiau prijungti įrenginiai buvo pertvarkyti. Tie punktai reglamentuoja pareigas šilumos vartotojui, arba savininkui. Prižiūrėtojui nieko čia nėra. Jeigu šilumos vartotojas pažeisdamas teisės aktų reikalavimą neteisėtai prisijungė, rekonstravęs savo pastatus, įrenginius prie šilumos tiekimo įrenginių tai pašalinti, įteisinti tokį prijungimą gali tiktai pats šilumos vartotojas. Energetijos inspekcija reikalaudama atlikti veiksmus kurių neturi pagal teisinius aktus įgaliojimo atlikti prižiūrėtojas iš esmės reiškia neteisėtą nurodymą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi jokių galimybių nei teisinių, nei kitokių pašalinti tuos pažeidimus, kuriuos konstatavo energetikos inspekcija.

Valstybinės Energetikos inspekcijos atstovas V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo užfiksuoti pažeidimai, buvo surašytas, protokolas, nurodymas ir su tuo sutiko prižiūrėtojas. Eksploatacijos taisyklės yra privalomos ir prižiūrėtojui. Šioje situacijoje prižiūrėtojas nesivadovavo šilumos eksploatacijos taisyklėmis, tai yra eksplotavo šildymo sistemą neturėdamas surašyto tinkamai aprašo. K. paaiškino, kad savo iniciatyva rengia aprašus, tai mano, kad tą pareigą jis pripažino. Šilumos vartojimo taisyklių 138.7 punktas ir 7 skyrius yra susiję. 138.7 punktas imperatyviai nurodo, kad prižiūrėtojas privalo užtikrinti tvarką, naujai sumontuotus ar rekonstruotus šildymo sistemų įrenginius, kad būtų galima prijungti taisyklių nustatyta tvarka. Prižiūrėtojas tai turi užtikrinti. Tačiau yra nustatytas imperatyvus nurodymas ir jis turi būti vykdomas. Šiuo atveju teismui yra pateiktas savavališką rekonstrukciją atlikusios N. 2011-05-28 prašymas. Prižiūrėtojas gavo tokį prašymą ir niekaip nereagavo, jis nesidomėjo, ar griaus tą sistemą, ar radiatorių išmes. Tai gavosi su prižiūrėtojo leidimu. Tą faktą įrodo ir tai, kad atliekant tokius darbus reikia išleisti termofikatą ir tai galima padaryti tik su prižiūrėtojo žinia. Inspekcija turėjo teisę duoti tokius nurodymus jiems tokią teisę suteikia energetikos ministro 2011-03-15 Nr. 1-63. Energijos vartojimo teisės aktas, eksploatacijos taisyklės ir energijos eksploatavimo rekomenduojantis teisės aktas, šie pažeidimai buvo nurodyti nurodyme ir dėl būtent dėl šių teisės aktų pažeidimų suteikta teisę duoti privalomus nurodymus. Taip pat nurodymo teisėtumas neturėtų būti nagrinėjamas, šioje byloje turi būti sprendžiama tik dėl nurodymų nevykdymo, kadangi paties nurodymo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neskundė. Surašius protokolą Ž. šis sutiko ir turėjo juos pašalinti.

Pagal statybos techninį reglamentą CR1.01.08 apibrėžta, kas yra vartotojo inžinerinė sistema, kas yra bendros inžinerinės sistemos ir startinės statybos rūšys. Buvo atlikta veikla, kuri atitinka 6 sk. Ir buvo rekonstruotos bendrojo statinio inžinerinės sistemos. Iš N. prašymo aiškiai matosi, kad prašo pakeisti sistemos vamzdžius ir radiatorius. Akivaizdžiai matosi, kad N.nori keisti bendro naudojimo inžinerines sistemas, jas rekonstruoti. Gavęs tokį prašymą prižiūrėtojas turėjo imtis priemonių neleisti atlikti tokių veiksmų. Visame name pakeitė vamzdžius, niekas nenustatė, kas juos pakeitė, todėl, kad prižiūrėtojas to proceso nekontroliavo. N. prašymu vadovaujasi todėl, kad šilumos tiekėja ir prižiūrėtoja leido šitą dalyką daryti savavališkai. Prašyme neįvardinta, ar savo bute, ar visam name prašė. Net jeigu ir būtų pakeista tik jos bute, bylos esmės nekeičia, tai vis tiek yra bendro inžinerinio įrenginio rekonstravimas. Inspekcija neginčija, kad prižiūrėtojas privalėjo leisti, bet jis turėjo užtikrinti, kad šitie darbai būtų atlikti teisės aktų nustatyta tvarka ir prijungti šilumos įrenginiai tik teisės aktų nustatyta tvarka. Prižiūrėtojas turi kontroliuoti, kad tie darbai būtų įvykdyti.

Valstybinės energetikos inspekcijos atstovas J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vykdydamas jų nurodymą prižiūrėtojas turėjo kreiptis į administratorių raštu. Pirmiausia, tai prižiūrėtojas neturėjo leisti padaryti tų dalykų, kadangi jis eksploatavo šitą sistemą. Šildymo sistema pagal taisykles visą laiką turi būti užpildyta vandeniu ir joje turi būti slėgis. Norint atlikti bet kokius darbus, be prižiūrėtojo pagalbos išleisti vandenį iš sistemos, pjaustyti vamzdžius negalima. Vadinasi prižiūrėtojas tuo pačiu prisidėjo prie tos šildymo sistemos savavališko pertvarkymo. Prižiūrėtojas turėjo kreiptis į namo administratorių arba valdytoją, kad reikia sudaryti dokumentus. Dėl pačios sistemos pertvarkymo turi nurodyti butų savininkam, kad yra pertvarkyta sistema ir turi atstatyti į pradinę padėtį. Prižiūrėtojas to dalyko nepadarė. Jeigu savininkai savavališkai padarė, jeigu prižiūrėtojas šito dalyko nenustatė, nenurodė, kad būtų atstatyta šildymo sistema į projektinę padėtį, jis tada kreipiasi į administratorių, o administratorius turi teisę kreiptis į teismą, kad jis įpareigotų vartotojus tai padaryti. Tai reglamentuoja šilumos vartojimo taisyklės, yra punktas kuris įpareigoja prižiūrėtoją imtis visų techninių ir organizacinių priemonių saugiai, efektyviai eksploatuoti šildymo sistemą. Tas punktas pilnai suteikia prižiūrėtojui atlikti tuos veiksmus kuriuos išvardino.

Specialistas R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės tą formuluotę, kurios pažeidimą rašo prižiūrėtojui užtikrinti, kad būtų tie darbai atlikti pagal taisyklių reikalavimus, galima rasti visų ūkio subjektų, kurių veiklą reglamentuoja šiomis taisyklėmis. Ta pati frazė yra skyriuje, kur kalbama apie vartotoją daugiabučiame name, jo teisės ir pareigos, lygiai tą patį rasime valdytojo skyrelyje, ir jie visi yra įrašyti į taisykles ne dėl to, kad kažkas atsako už tai, kad nevyktų savavališki veiksmai daugiabučiame name šildymo sistemose, o jie visi atsako pagal savo kompetenciją. Prižiūrėtojas turi užtikrinti, kad vykdant darbus jis atliktų savo funkcijas, o funkcijos yra įrašytos energetikos ministro patvirtintas pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros apraše. Ten yra 18 lentelė, kurioje yra įrašyti visi darbai kokius prižiūrėtojas privalo daryti.

Šilumos tinklų šilumą naudojančių įrenginių eksploatavimo taisyklės, jos yra bendrinės. Jos visumoje aprašo, kas turi būti pastato vidaus sistemoje daroma ir jose išdėliotas, kad įrenginiai dirbtų kaip priklauso, kas ir už ką yra atsakingas. Tų taisyklių pabaigoje yra parašyta, kad taisyklės pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojui galioja tiek kiek jos neprieštarauja pastato šildymo karšto vandens sistemų priežiūros aprašui. Ką privalo daryti prižiūrėtojas labai aiškiai yra pasakyta šilumos ūkio įstatyme. Kad sudaryti aprašą neprašant savininkui tai yra atskiras susitarimo reikalas, darbų sąraše, kurį privalo daryti nėra, tai kaip jis gali pavesti daryti darbus už kuriuos jis negaus atlygio. Tame apraše, kuriame yra įvardinta, ką prižiūrėtojas turi daryti, visur paliekama išlyga, jeigu savininkas kažko neįtraukia į darbų sąrašą, tai jis pats privalo visus tuos darbus atlikti. Pagal šilumos ūkio įstatymą priežiūra yra konkurencinė veikla. Ten turi supulti visi konkuruojantys siūlyti savo geresnes sąlygas, tartis dėl mažesnio atlyginimo. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini), kaip prižiūrėtojas, yra pagal imperatyvias įstatymo nuostatas pavesta dirbti tą darbą ir neturi sutarčių, ir neturi galimybių susitarti. Gyventojai neišreiškė noro pasirinkti kitą prižiūrėtoją ir jis imperatyviai privalo vykdyti tą veiklą. Esamas prižiūrėtojas vykdo priežiūrą pagal priežiūros sutarčių standartinę sąlygas. Tos standartinės sąlygos galiojo iki 2008 m. Pasibaigus standartinių sutarčių galiojimui prižiūrėtojas negalėjo nutraukti tos veiklos. Įstatyme parašyta, kol vartotojai nepasirenka kito vartotojo, tol vykdo esamas prižiūrėtojas. Vykdant atsijungimą tai reikia sutikti, kad savo prievoles prižiūrėtojas įvykdė. Prižiūrėtojas gavo pranešimą apie tai, kad reikia pakeisti radiatorių ir tam momentui jo vienintelė pareiga išleisti vandenį. Pakeitė radiatorių, užpildė aktą, užpildė sistemą, atliko hidraulinį bandymą. Vamzdžiai taip pat yra keičiami dėl to ir prašė, kad jie patys pasikeis vamzdžius, todėl, kad pagal darbų sąrašą kur prižiūrėtojams priklauso pakeisti. Prižiūrėtojas turi vadovautis šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, ir šilumos tinklų, ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros eksploatacijos taisyklėmis tiek, kiek jose yra jam pavesta, tik ta dalimi ir ta kompetencija tiek darbam, kurie yra nurodyti teisės aktuose. Teisės aktų nustatyta tvarka, tas kuris paprašė atlikti eksploatavimo darbus, pakeisti vamzdynus dėl jų susidėvėjimo ir yra atsakingas už tai, ką jis pakeitė pagal savo kompetenciją, pagal tas pačias taisykles. Prižiūrėtojo veikla tokia, kad atėjo savininkas, kuris jį pasamdė darbui ir pasakė, aš darbus baigiau. Po darbų baigimo, pagal tuos pačius teisės aktus, reikalinga padaryti sistemos išplovimą, hidraulinį bandymą ir paleisti šilumą. Prižiūrėtojas tas pareigas atliko, o kitos pareigos priklauso ne prižiūrėtojui.

Liudytojas A. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad taisyklėse pasakyta, kad jei nori keisti radiatorius, reikia sutikimo gyventojų, reikia projekto ir pažymos iš inspekcijos. Kiek žino, tai niekas nedaro projektų keisdami radiatorius. Gauti keturių asmenų prašymai leisti pertvarkyti šildymo įrenginius. Paskutinį kartą buvo pakeisti stovai į mažesnio diametro. 2011-12-23 pasirašė keturi asmenys skundą. Į tą skundą reagavo 2012-01-12. Dabartiniu metu jo bute radiatoriai nešyla. Jo butas apšiltinas ir jam 3 laipsniais pakilo temperatūra. Prieš atvažiuojant komisijai yra padidinama temperatūra, o paskui, kai išvažiuoja, tai temperatūra nukrinta. Problema atsirado, nes buvo pakeisti stovai. Buvo radiatoriai pakeisti N., o darbus vykdė B.. Jis buvo išvažiavęs, kai keitė vamzdžius. Stovai eina nuo pirmo iki trečio aukšto per visus butus. Stovus pakeitė B., jis pirmo aukšto gyventojas jų namo. Stovai pakeisti mažesnio diametro buvo 20, o pakeitė į 16 mm. Dėl to pas jį radiatorių temperatūra skiriasi. Stovai pakeisti per visus 3 butus. Stovai eina per tris butus. Jo butas trečiame aukšte. N. buvo duotas leidimas pakeisti radiatorius. B. nebuvo duotas leidimas. Stovai buvo pakeisti 2011 m. 2007 m. mes pasirašė jungtinės veiklos sutartį, atsakingas už tvarką buvo K.. Jis pasirašė tą sutartį, nes nežiūrėjo, kur pasirašo. Jų name nuo 2007 m. prižiūrėjo tvarką K.. Jo niekas neklausia, ką reikia daryti, jis niekur nesikiša. Jis nori, kad radiatoriai šiltų taip kaip pas visus. Kad tuos radiatorius pakeitė, jis nežino, kas kaltas. Dabar visi keičia radiatorius be projektų. N. buvo prašymas pakeisti radiatorius, o pakui kas priėmė sprendimą keisti stovus, susiaurinti diametrą, nežino. Nežino, kas mokėjo už darbus B., jis nemokėjo. Negali paaiškinti, kodėl B. niekada nesiskundė dėl šildymo.

Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis tik po 6 mėn sužinojo, kad pakeisti vamzdynai name. Jam jokių problemų dėl šildymo nėra. Žino, kad A. Ž. rašė skundą. Jis nebuvo ir nematė, kad vamzdžiai pakeisti. Matė tik, kad rūsyje pakeisti vamzdžiai. Nežino, kada vamzdžiai pakeisti. Pagal žmonių kalbą tai vamzdžiai pakeisti visuose butuose. Jungtinės veiklos sutartį pasirašė tik metams, ji netvirtinta notariškai ir ji jau negalioja. Namo bendrija nebuvo sukurta. Kiekvienas atsako savo bute už savo vamzdžius. Susitarė pakeitė langus, o dėl vamzdžių nesitarė. Nematė, kas pirko vamzdžius, kiek įsivaizduoja, tai keitė vamzdžius B., N., Ž.. Mano, kad jie ir iniciavo darbus. Galvoja, kad sutartis galioja vienus metus, o paskui atsakingi kiekvienas už save. Į jį niekas nesikreipė dėl vamzdžių pakeitimo. N. gyvena antrame aukšte. Šiuo metu jos tikrai nėra namie, ji dažnai išvyksta pas vaikus į Vokietiją.

2013 m. kovo 5 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nurodymas, kuriame nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini)iki 2013 m. rugsėjo 30 d. turi pašalinti inspekcijos nustatytus trūkumus. (b.l. 15).

Faktinių aplinkybių konstatavimo aktas, kuriame konstatuoti 2013 m. spalio 8 d. nustatyti neįvykdyti nustatyti pažeidimai (b.l. 8).

2011 m. gegužės 20 d. D. N. prašymas, kuriame ji prašo leisti pakeisti šildymo sistemos vamzdžius, radiatorius. (b.l. 22).

2007 m. rugpjūčio 30 d. Jungtinės veiklos sutartis, kurioje nurodoma, kad Suvalkiečių g. 6, Gelgaudiškyje, namo gyventojai pasirašo sutartį dėl namo priežiūros ir eksploatacijos ir namo priežiūrą ir eksploataciją paveda vykdyti S. K. ir A. Ž.. (b.l. 31).

UAB „Šakių vandenys“ pranešime nurodoma, kad daugiabutis namas, adresu (duomenys neskelbtini) Šakių raj. nuo 2007-09-01 iki 2013-09-01 neadministruojamas, o nuo 2013-09-01 toliau administruojamas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančius įrodymus teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (LR ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (LR ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (LR ATPK 287 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. LR ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius LR ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Pagal LR ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (LR ATPK 284 str. d.). Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik tokiu atveju, jei yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos L. K. traukiamas pagal ATPK 99⁴ str., tai yra už tai, kad (duomenys neskelbtini) būdamas namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas eksploatuodamas namo šildymo sistemą nevykdo tam tikrų norminių aktų reikalavimų, dėl reikalavimų buvo surašytas nurodymas (b.l. 15) ir nustatytas terminas trūkumams pašalinti iki 2013 m. rugsėjo 30 d. L. K. yra UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, todėl jam kaip pareigūnui surašytas protokolas pagal ATPK 99⁴ str. Administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta, kokių konkrečiai reikalavimų nevykdė, tačiau procese dalyvaujantiems asmenims nekilo abejonių, jog tie reikalavimai yra išvardinti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2013 m. kovo 5 d. nurodyme Nr. 13ĮP1-2 (b.l. 15). Čia nurodomi, šie reikalavimai: 1) nepilnai sudarytas pastato šildymo sistemos aprašas, nesudaryta sistemos veikimo schema, nenurodyta šildymo prietaisų galia (nurodytas pažeistas teisės akto puntas – Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių 311.2 punktas); 2) vykdydamas šildymo sistemos prižiūrėtojo funkcijas neužtikrino, kad vartotojų naujai sumontuoti ir rekonstruoti šildymo sistemų įrenginiai būtų prijungti taisyklėse nustatyta tvarka (nurodytas pažeistas teisės akto punktas – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 138.7 p.); 3) pastato šilumos įrenginių pertvarkymas atliktas pažeidžiant taisyklėmis nustatytą tvarką (nurodytas pažeistas teisės akto punktas - Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių VII skyrius). ATPK 99 ⁴ str. nurodoma, kad atsakomybėn gali būti patrauktas pareigūnas už Energetikos ministerijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, tad siekiant nustatyti, ar šis straipsnis inkriminuotas teisingai būtina nustatyti pareikštų reikalavimų teisėtumą. Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios protokolą, atstovas nurodė, jog neturi būti nagrinėjamas pateiktų nurodymų teisėtumas, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jų neapskundė. Teismas nesutinka su tokiu aiškinimu, nes pirmiausia nurodyme nėra nurodyta, jog šie reikalavimai gali būti skundžiami. Antra, teismas negali sutikti, jog nepasinaudojus nurodymų apskundimo procesu, preziumuojama, jog nurodymai yra teisėti. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas neturėtų nagrinėti reikalavimų teisėtumo, jeigu šis klausimas būtų buvęs nagrinėtas teisme bei būtų priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuris galėtų būti laikomas prejudiciniu faktu. Tačiau nesant tokio sprendimo ir siekiant nustatyti administracinio teisės pažeidimo sudėtį yra būtina nustatyti pateiktų reikalavimų teisėtumo požymį.

Taigi, kaip jau buvo nurodyta, UAB (duomenys neskelbtini)buvo pateiktas reikalavimas pašalinti Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklių 311.2 punkto pažeidimus. Nurodomas pažeidimas – nepilnai sudarytas pastato šildymo sistemos aprašas, nesudaryta sistemos veikimo schema, nenurodyta šildymo prietaisų galia. Vadinasi UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo sudaryti pastato šildymo sistemos aprašą, sistemos veikimo schemą, nurodyti šildymo prietaisų galia. Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklių 5 punkte nurodoma, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) (Prižiūrėtojas) yra asmuo, kuris verčiasi sistemų priežiūros (eksploatavimo) veikla ir nustatyta tvarka yra atestuotas. Šioje byloje nekilo ginčo dėl UAB „(duomenys neskelbtini) statuso, tai yra nustatytas faktas, jog jis yra pastato šildymo sistemos ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas. Analizuojant nurodyto pažeisto teisės akto 311.2 punktą matyti, kad čia nurodoma, kad turi būt nurodoma pastato šildymo sistemos apraše. Sutiktina, jog teisės akto punktas nėra tiksliai nurodomas, tačiau vertinant visumą galima suprasti, jog Valstybinės energetikos inspekcijos pareigūnai reikalauja, jog būtų sudarytas pastato šildymo sistemos aprašas. Nagrinėjamų taisyklių 309 p. nurodoma, kokie dokumentai turi būti pas savininką (administratorių) arba Prižiūrėtoją būstinėje ir vienas iš nurodytų dokumentų yra reikalaujamas sudaryti pastato sistemos šildymo aprašas. Tų pačių taisyklių 310 punkte nurodoma, kad reikalaujamus dokumentus parengia daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas), namo bendrojo naudojimo objektams valdyti sudarytos jungtinės veiklos sutarties partnerių įgaliotas asmuo arba namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, arba jų pavedimu pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas. Šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) yra šilumos tinklų prižiūrėtojas, todėl jam pareiga rengti pastato šildymo sistemos aprašą atsiranda tik esant anksčiau išvardintų asmenų pavedimui. Tesime nebuvo pateikta duomenų apie tai, jog toks pavedimas buvo, todėl UAB (duomenys neskelbtini) neturi netgi teisės rengti tokį aprašą savo iniciatyva. Taigi Valstybinės energetikos inspekcijos pareigūnai reikalauja iš UAB (duomenys neskelbtini) paruošti pastato šildymo sistemos aprašą, kurio rengti UAB (duomenys neskelbtini) neturi įstatyme numatytos teisės. Ši situacija parodo, jog pateiktas reikalavimas, nesant daugiabučio namo savininkų pavedimo, yra neteisėtas, todėl toks reikalavimas negalėjo būti pateiktas. Aiškinant taisykles akivaizdu, jog už aprašo parengimą atsakingi yra bendrijos valdyba, pirmininkas, įgalioti asmenys ir atsakomybė prižiūrėtojui galėtų kilti tik tuo atveju, jeigu esant pavedimui prižiūrėtojas tokio aprašo neparengtų.

Antras pateiktas reikalavimas pašalinti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 138.7 punkto pažeidimus. Nurodomas pažeidimas – vykdydamas šildymo sistemos prižiūrėtojo funkcijas neužtikrino, kad vartotojų naujai sumontuoti ir rekonstruoti šildymo sistemų įrenginiai būtų prijungti taisyklėse nustatyta tvarka. Taisyklių 138 punkte yra numatyta, ką privalo daryti prižiūrėtojas, 138.7 punktas nukreipia į taisyklių 10-17, 107-121, 87-92 punktus. Šioje situacijoje buvo nustatyta, kad Suvalkiečių g. 6, Gelgaudiškyje, name buvo atliktas vamzdyno remontas, tad būtina ir analizuoti taisyklių punktus, kurie reglamentuoja nurodytus darbus. Taisyklių 10-17 punktuose aiškinama apie šilumos įrenginių prijungimą; 107-121 punktai – apie šilumos įrenginių atjungimą nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva; 87-92 punktai – apie šilumos įrenginių remontą. Kaip matyti šiuo atveju buvo atliktas remontas, taigi šiai situacijai negali būti taikomi taisyklių punktai, kurie reglamentuoja naujai atsiradusių vartotojų prijungimą, arba vartotojų, kurie išreiškė norą apskritai atsijungti nuo šilumos įrenginių ir šilumos perdavimo. Prižiūrėtojo pareigos galbūt galėtų būti aiškinamos pagal taisyklių 87-92 punktus, tačiau iš analizuojamo teisės akto matyti, kad šie punktai neteko galios nuo 2011 m. liepos 20 d. Nurodymas pašalinti pažeidimus buvo surašytas 2013 m. kovo 5 d., taigi tuo metu jau šie punktai neturėjo galios. Atsižvelgiant į nurodytą nėra aišku, kokiu teisės aktu rėmėsi Valstybinės energetikos inspekcijos atstovai, taip pat nėra aišku, kokius teisės aktus, jų nuomone, pažeidė prižiūrėtojas bei kur reglamentuotų pareigų neatliko prižiūrėtojas. Nors nurodymo žodiniame paaiškinime nurodoma, kad prižiūrėtojas neužtikrino, kad vartotojų naujai sumontuoti ir rekonstruoti šildymo sistemų įrenginiai būtų prijungti taisyklės nustatyta tvarka, tačiau nėra aišku apie kokias taisykles aiškinama, taip pat ir prižiūrėtojas negali žinoti, kokiomis taisyklėmis jis privalo vadovautis, kad jam pateiktas reikalavimas būtų įvykdytas tinkamai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ir šis reikalavimas neatitinka teisėtumo principo, nes pačiame reikalavime nurodoma, kad įrenginiai turi būti prijungti taisyklėse nustatyta tvarka, tuo tarpu nurodomose taisyklėse galimai taikytina tvarka yra netekusi galios, todėl asmeniui, kuris yra įpareigotas pašalinti pažeidimus, negali būti žinoma, kokiomis taisyklėmis ir kokia tvarka vadovautis.

Trečias pateiktas reikalavimas pašalinti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių VII skyriaus pažeidimus. Nurodomas pažeidimas – pastato šilumos įrenginių pertvarkymas atliktas pažeidžiant taisyklėmis nustatyta tvarka. Susipažinus su šiuo reikalavimus sunku suprasti, kokius veiksmus prižiūrėtojas privalo atlikti, kad būtų pašalintas pažeidimas. Išanalizavus bylos medžiagą bei apklausus teismo posėdžiu metu liudytojus suprantama, kad name buvo pakeisti vamzdžiai, kas pakeitė vamzdžius apklausti gyventojai konkrečiai negalėjo pasakyti, kas turėjo prižiūrėti, kad savavališki darbai name nebūtų atliekami, taip pat niekas negalėjo paaiškinti. Suprantama, kad pakeitimus padarė ne prižiūrėtojas, todėl svarbu nustatyti, kodėl pateikiamas reikalavimas dėl pertvarkymo atlikimo pažeidžiant taisyklėmis nustatyta tvarką prižiūrėtojui. Kaip jau buvo pažymėta nurodyme nukreipiama į Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių VII skyrių ir čia aiškiai nurodoma, kad atliekant daugiabučio namo šilumos įrenginių modernizavimo, pertvarkymą, atjungimą ir prijungimą prie šilumos perdavimo tinklų, nurodytas pastato savininko funkcijas vykdo ir darbus organizuoja valdytojas. Kituose šio skyriaus punktuose taip pat pareigos yra numatytos pastato savininkui ir nėra numatyta, jog kažkokius veiksmus privalo atlikti šilumos sistemos prižiūrėtojas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, jog Valstybinės energetikos inspekcijos reikalavimas atlikti arba galbūt kontroliuoti (dėl neaiškaus reikalavimo suformulavimo nėra aiškūs prižiūrėtojo veiksmai, kurių tikimasi) šilumos įrenginių pertvarkymą subjektui, kuriam ši teisė nėra suteikta įstatymu, yra neteisėtas. Valstybinės energetikos inspekcijos nurodymai negali prieštarauti įstatymais nustatytiems reikalavimai, inspekcija negali savo nurodymais subjektams pavesti atlikti, pakeisti pareigas, kurių nėra numatytą įstatymuose, nes tokie reikalavimai tampa prieštaraujantys aukštesnės teisinės galios teisės aktams, todėl yra niekiniai.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Valstybinės energetikos inspekcijos 2013 m. kovo 5 d. nurodyme pateikti trys reikalavimai neatitinka teisėtumo principo yra prieštaraujantys įstatymais, todėl negali būti laikomi teisėtais reikalavimais. ATPK 99 ⁴ str. dispozicijoje nurodoma, kad pareigūnas gali būti traukiamas atsakomybėn už teisėtų reikalavimų nevykdymą. Taigi teismui nustačius, jog inspekcijos reikalavimai neatitinka teisėtumo principo, konstatuotina, kad nėra pažeidimo sudėties kvalifikuojančio požymio – teisėtų reikalavimo, kas parodo, jog nėra inkriminuoto pažeidimo sudėties.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (LR ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (LR ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (LR ATPK 287 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. LR ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius LR ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog L. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 99⁴ str. sudėties, todėl procesas nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str., teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 99⁴ str. bylos teiseną L. K. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 d. nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.