Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. I. (B.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad jos ir jos mažamečio sūnaus atžvilgiu įstatymai yra iškraipomi, žeminamas jos sūnaus orumas, šiurkščiai pažeidžiamos jos ir jos sūnaus teisės dėl A. B. ryšių ir pažinčių. Teismai, institucijos nepagrįstai tikrina, ar A. B. yra teistas dėl smurto prieš A. I., tačiau netikrina, ar jis galėjo būti nuteistas dėl nusikalstamų veikų – smurto / seksualinio prievartavimo / tvirkinimo mažamečio V. B.. Teismai, prokuratūra, vaiko teisių apsaugos skyrius, įvaikinimo tarnyba reikalauja jai pačiai išsireikalauti A. B. asmens duomenis iš psichiatrijos ligoninių ir duomenis apie jo teistumą, nors juos privalėjo išsireikalauti institucijos.

Policijos pareigūnai neįgyvendina jos prašymų, pažeisdami Lietuvos Respublikos Konstituciją. Kiekvieną kartą kreipdamasi į policiją tikisi, kad pareigūnai sureaguos, tačiau jie net nenuvyksta pas mažametį ir nesiaiškina, kokiomis lytiškai plintančiomis ligomis jį galėjo užkrėsti B. A. B. sukėlė realią grėsmę jos mažamečio sūnaus V. B. sveikatai ir gyvybei.

Prašo užkirsti kelią labai sunkiems A. B. nusikaltimams, atskirti jį nuo A. B. ir grąžinti mylinčiai, rūpestingai, pavyzdingai mamai Audronei.

Mano, kad Lietuvos valstybė šiurkščiai pažeidė jos ir jos mažamečio sūnaus teises į gyvybę, teisingą bylos nagrinėjimą, privatų šeimos gyvenimą. Lietuvos valstybė duomenis apie ją ir jos šeimą 2013 m. spalio 4 d. rinko ir iškraipė be jos ar teismo leidimo. Užsienio teismo 2013 m. spalio 9 d. leidimas sužinoti apie A. B. teistumą, įspėjimus niekada nebuvo įvykdytas.

Teismo posėdyje pareiškėja nedalyvavo. Pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Paaiškina, kad ginčijamame rašte pareiškėjai buvo pateikta informacija apie teisėjų drausminę atsakomybę reglamentuojančius teisės aktus, apie prokuroro veiksmų apskundimo tvarką ir nemokamos teisinės pagalbos suteikimo sąlygas ir tvarką, t. y. buvo suteikta informacija, kaip vienokiu ar kitokiu atveju taikytini teisės aktai. Nors pareiškėjos subjektyvių lūkesčių šis raštas netenkina, jis negali būti ginčo dalykas, nes net jį panaikinus, pareiškėjos teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o procesas būtų beprasmis.

Pažymi, kad savarankiškas reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus gali būt reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Šiuo atveju pareiškėja prašo užtikrinti teisės aktų įgyvendinimą ginant viešąjį interesą, tačiau konkrečiai nenurodo, kokie veiksmai nebuvo atlikti ar juos buvo atsisakyta atlikti. Taip pat nenurodo, kokias vertybes ir kokiu būdu TM turėtų apginti.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl TM Rašto, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos 2017 m. gegužės 30 d. ir 2017 m. birželio 5 d. gautus skundus, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja su 2017 m. gegužės 26 d. skundu, kuriame kaip adresatai taip pat nurodyti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Kauno apygardos teismo pirmininkas, Kauno apygardos administracinis teismas, kreipėsi į TM, prašydama atnaujinti įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-741-485/2017; atlikti Kauno apygardos teismo teisėjų D. Š., D. J. ir A. A. tarnybinį patikrinimą, šiuos teisėjus nusišalinti, pažeminus teisėjo vardą; pradėti ikiteisminį tyrimą dėl suklastoto Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 26 d. posėdžio protokolo; skubiai mažametį V. B. atskirti nuo kerštingojo A. B. ir skubiai grąžinti mylimai, rūpestingai mamai Audronei; atlikti prokurorų D. R., E. T., V. S. ir V. S. tarnybinį patikrinimą; skubiai išreikalauti iš „Akropolio“ Kaune 2010 m. lapkričio 4 d. 18.40–20.00 val. automobilių stovėjimo aikštelės trečiame aukšte nufilmuotą vaizdo įrašą ir suimti A. B.; išreikalauti visas Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – VTMT) Kauno skyriaus išvadas iš A. B. baudžiamųjų bylų, VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. G1187/10(02), VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. 1081/10(02), Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą Nr. 140-(3132)-IS1-4688, VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadą Nr. S-525/10(01), VTMT Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. 3298/10(02), VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadą Nr. S-SP-242/10(01), VTMT Toksikologijos laboratorijos išvadą Nr. T-N1601/10(01), Kauno apskrities priklausomybės ligų centro išvadą; atlikti A. B. psichiatrinę ekspertizę, A. B. automobilių DNR ekspertizę; atlikti kratą A. B. namuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), A. ir V. namuose (duomenys neskelbtini); kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 238 straipsnio 2 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; iškelti drausmės bylą advokatei J. S., išbraukti ją iš praktikuojančių advokatų sąrašų; iškelti drausmės bylą advokatei R. B.; išsiaiškinti, ar buvęs Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas V. B. yra A. B. giminaitis; atlikti advokatės A. R. M. tarnybinį patikrinimą; patenkinti jos apeliacinį skundą ir bylą nutraukti; skirti baudą Kauno apygardos prokuratūrai dėl nepagrįsto ir neteisėto jos ir jos mažamečio sūnaus V. B., jos pavyzdingos šeimos baudžiamojo persekiojimo; nutraukti jai sufabrikuotą baudžiamąją bylą, suėjus senaties terminui; išreikalauti visus duomenis apie A. B. teistumą, administracines nuobaudas, administracinius pažeidimus.

Su 2017 m. birželio 1 d. skundu, kuriame kaip adresatai taip pat nurodyti Lietuvos Respublikos Prezidentė, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Kauno apygardos teismo pirmininkas, Lietuvos teisėjų taryba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, Policijos generalinis komisaras, kreipėsi į TM prašydama iškelti baudžiamąją bylą teisėjai D. J. už tyčinius kartotinius dokumentų klastojimus, įrodymų dėl labai sunkaus A. B. nusikaltimo slėpimą; atnaujinti (pradėti) įrodymų tyrimą ir bylą išspręsti iš esmės, sujungiant ją su A. B. baudžiamosiomis bylomis; baudžiamojoje byloje Nr. 1A-741-485/2017 paskirti A. B. psichiatrinę ekspertizę; išreikalauti iš „Akropolio“ Kaune 2010 m. lapkričio 4 d. 18.40–20.00 val. automobilių stovėjimo aikštelės trečiame aukšte nufilmuotą vaizdo įrašą, kaip A. B. seksualiai prievartavo mažametį V.; perskaityti visą jos apeliacinį skundą, nes jo neperskaičius ir advokatei A. R. M. nesusipažinus su baudžiamąją byla, teisiamasis posėdis negalėjo vykti už akių; mažametį sūnų apžiūrėti ekspertams, skubiai atskirti nuo psichinio ligonio A. B. ir grąžinti mamai Audronei; apklausti mažametį sūnų V. B., išreikalauti nufilmuotas jo apklausas, vykusias policijos apklausos kambaryje 2010 m. balandžio ir lapkričio mėnesiais, skirti jam kompiuterinę tomografiją; patikrinti A. B., ar vartoja narkotines medžiagas, ir jį gydyti; atnaujinus įrodymų tyrimą, skirti advokatą Baužą; teisme apžiūrėti vaizdo medžiagą, kaip sadistiškai be orderio, neparodžius pažymėjimų, buvo įsiveržta į V. gyvenamąją vietą ir jis, jo mama, močiutė buvo suspardyti, prismaugti, primušti ir pagrobti; pateikti arešto orderio kopiją, apie kurią kalbama 2016 m. teismo posėdžio protokoluose, ir pateikti visą baudžiamosios bylos Nr. 1A-741-485/2017 medžiagą; išduoti leidimą gauti visų A. B. baudžiamųjų bylų kopijas, įskaitant V. B. apklausų vaizdo įrašus ir vaizdo įrašą iš „Akropolio“ Kaune stovėjimo aikštelės; apklausti visas psichiatrijos ligonines dėl A. B. ir išreikalauti duomenis dėl jo teistumo, administracinių nuobaudų, nes vaikų teisių tarnybos, prokuratūra, teismas pažeidinėjo įstatymus ir nuslėpė A. B. duomenis.

Kaip matyti, pareiškėja 2017 m. gegužės 26 d. ir 2017 m. birželio 1 d. skundus, su kuriais kreipėsi ne tik į TM, bet ir į kitas institucijas bei teismus, grindžia iš esmės aplinkybėmis, susijusiomis su baudžiamąja byla Nr. 1A-741-485/2017, t. y. dėl neištirtų ar nepakankamai ištirtų įrodymų, teisėjų, prokurorų ir advokatų elgesio, jų tarnybinės veiklos, taip pat dėl galimai neteisėtų A. B. veiksmų.

TM, atsakydama į minėtus skundus, ginčijamu raštu informavo pareiškėją, kad į TM kompetenciją neįeina faktinės situacijos vertinimas, todėl pateikta teisinė informacija negali būti traktuojama kaip oficialus teisės aiškinimas, taip pat nėra privaloma teismams ir kitoms institucijoms. Pažymėjo, kad ji negali vertinti teisėjų veiksmų ir aiškinti priimtų teismų sprendimų ar nutarčių, nes tai galėtų būti vertinama kaip kišimasis į teismo veiklą. Išaiškino, kad pareiškėja, manydama, jog jos skunde nurodytoje situacijoje yra teisėjų drausminės atsakomybės pagrindų, ji turi teisę paduoti motyvuotą teikimą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl drausmės bylų teisėjams iškėlimo. Pažymėjo, kad bet koks TM ar kitų institucijų mėginimas paveikti prokurorą galėtų būti palaikytas kišimusi į jo veiklą ir pagal galiojančius teisės aktus užtraukti atsakomybę. Nurodė, kad prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui. Be to, teisės aktai įtvirtina įtariamojo ir kaltinamojo teisę pareikšti nušalinimą prokurorui. Pažymėjo, kad į jos kompetenciją neįeina teisinių konsultacijų teikimas, paaiškino, kad asmenims, kurie savarankiškai negali tinkamai apginti pažeistų ar ginčijamų savo teisių ir įstatymų saugomų interesų, gali būti suteikta valstybės garantuojama pirminė bei antrinė teisinė pagalba, paaiškino kreipimosi dėl tokios teisinės pagalbos tvarką bei sąlygas.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamą administracinių teismų praktiką, administraciniuose teismuose paprastai nagrinėjami tik suinteresuotų asmenų kreipimaisi dėl jiems teisines pasekmes sukeliančių teisės aktų. Jeigu akivaizdu, kad skundžiamas aktas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas (žr. LVAT 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2014 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-846/2014). Taigi, viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalykas, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. LVAT 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-851-552/2017).

Kaip matyti, pareiškėja TM iniciavo ginčą dėl jos skundų nagrinėjimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu (Prašymų ir skundų nagrinėjimas) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nustatyta tvarka.

Įvertinus TM atsakymo į teiktus skundus, kurį pareiškėja ginčija, turinį, konstatuotina, kad šis raštas yra informacinio pobūdžio, neturintis įtakos konkrečioms pareiškėjos teisėms ar pareigoms, todėl jį panaikinus pareiškėjos teisės ir pareigos (jos teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų.

Pareiškėja taip pat reiškia išvestinį reikalavimą iš pirmojo įpareigoti TM užtikrinti įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų, rezoliucijų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų įgyvendinimą dėl viešojo intereso gynimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad ministerija steigiama formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse. Valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais ir nustatytam terminui. To paties įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad ministras užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės rezoliucijų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų TM nuostatų 2 dalyje nustatyta, kad TM savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais įstatymais ir teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, taip pat šiais nuostatais.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

LVAT yra pažymėjęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos apibrėžiamos pagal konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti nuodugniai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr. LVAT 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-792-492/2017).

Pareiškėja šiuo atveju suformulavo abstraktų reikalavimą, iš kurio turinio matyti, kad ji siekia, kad teismas įpareigotų atsakovą vykdyti teisės aktus taip kaip nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo ir LVAT praktikos, abstraktūs reikalavimai teismuose nenagrinėtini.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. I. (B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.