- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-12
- Bylos Nr.
- 1-4-941/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-86-1-00771-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Rimkienė
- Kaltinamasis
- J. S.
- Nukentėjusysis
- E. T.
- Advokatai
- Irena Sinkevičienė
- Kategorijos
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Indrei Stonytei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Sakalauskui, kaltinamajam J. S., jo gynėjai advokatei Irenai Sinkevičienei, nukentėjusiajam E. T., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, Klaipėdos valstybinės kolegijos I kurso studentas, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. pažeidė viešąją tvarką.
J. S. 2013-08-24 apie 23 val. viešoje vietoje – Telšiuose, Lakštingalų gatvėje, be jokios priežasties, tyčia metė nuo žemės pasiimtus ne mažiau nei penkis akmenis į E. T. automobilį „BMW 330d“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino šio automobilio dešinės pusės priekinių durelių stiklą, kairės pusės priekines ir galines dureles, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. T. 1354,50 Lt turtinę žalą, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis J. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad su draugais R. S., V. P. ir D. B. ėjo pasivaikščioti. Einant link Degaičių tilto, pamatė į juos atvažiuojantį automobilį. Išsigandęs, kad automobilis jų nesuvažinėtų, paėmė nuo žemės saują akmenų ar kelio asfalto nuolaužų, jų galėjo būti 5 ir daugiau, ir vienu kartu metė į pravažiuojantį automobilį. Ar tokiu būdu galėjo būti apgadintos abi automobilio pusės, nežino ir pasakyti negali. Mesdamas akmenis norėjo apsiginti, pasidemonstruoti nenorėjo. Nukentėjusiajam žalą atlygino ir jo atsiprašė, dėl savo elgesio gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė, be jo paties dalinio prisipažinimo, visiškai įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išvardintais įrodymais.
Nukentėjusysis E. T. parodė, kad su draugais T. V., E. ir R., kurių pavardžių ir kontaktinių duomenų neturi, sėdėjo jo 2013 m. gegužės ar birželio mėn. įsigytame automobilyje BMW. Automobilis buvo išjungtu varikliu, bet įjungtais žibintais. Pamatė už maždaug 100 m besiartinančius 4 vaikinus, įjungė variklį ir po truputį pradėjo važiuoti. Vaikinai ėjo kelkraščiu, jis į juos nevažiavo ir jiems grėsmė dėl automobilio judėjimo nekilo. Pravažiuojant vaikinai maždaug iš 5-10 m atstumo apmėtė jo automobilį akmenimis. Smūgiai buvo vienu metu iš abiejų automobilio šonų. Vaikinams pradėjus mėtyti akmenis, padidino greitį ir nuvažiavo, nes bijojo sustoti. Pagal smūgių skaičių ir tai, kad jie buvo beveik visi iš karto, mano, kad akmenis mėtė 3 vaikinai. Tarp vaikinų buvo ir J. S., kurį pažinojo iš anksčiau. Nesantaikos ir jokių konfliktų su juo nebuvo. Nežino, kodėl vaikinai apmėtė jo automobilį akmenimis. Automobilis iki incidento nebuvo apgadintas.
Liudytojas R. S. parodė, kad buvo tamsu, ėjo keturiese su draugais gatvelės kelkraščiu. Prieš juos įsijungė ilgos šviesos ir link jų sparčiai pradėjo artėti mašina, vos nenutrenkė vieno iš jų. Priartėjus automobiliui pasigirdo smūgis. Kas ir ką metė, nepamena. Patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad akmenis mėtė J. S.. Jis pats nieko nemėtė.
Liudytojas T. V. parodė, kad sėdėjo keturiese jo draugo E. T. automobilyje. Kitų kartu buvusių draugų vardų tiksliai nežino ir kontaktinių duomenų neturi. Jis sėdėjo priekyje keleivio pusėje. Pamačius, kad kažkas artinasi, E. pradėjo važiuoti. Važiuojant E. automobilis buvo apmėtytas akmenimis. Matė 4 siluetus. Kiek buvo smūgių ir iš kokių pusių, pasakyti negali. Kiek asmenų ir kas mėtė akmenis, nematė.
2013-08-28 apžiūros protokole bei fotonuotraukose užfiskuoti E. T. priklausančio automobilio BMW 330d, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), dešinės pusės priekinių durelių bei stiklo ir kairės pusės galinių durelių bei atramos tarp priekinių ir galinių durelių apgadinimai (b.l. 6-9, 22). Automobilio apgadinimų remonto darbų kaina 1354 Lt (b.l.17-21).
Byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad J. S. be jokios priežasties viešoje vietoje apmėtė pravažiuojantį automobilį akmenimis. Akmenimis apmėtytame automobilyje be nukentėjusiojo, buvo dar 3 žmonės, kurie remiantis nukentėjusiojo ir liudytojo T. V. parodymais, buvo išsigandę ir šokiruoti. Taip būtų pasijutęs bet koks kitas įvykį stebėjęs žmogus. Šiais veiksmais J. S. neabejotinai parodė aiškų visuotinai priimtinų elgesio taisyklių nesilaikymą, visuomenės negerbimą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė viešąją tvarką. Jo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Kaltinamojo J. S. ir liudytojo R. S. parodymai, kad automobilis buvo apmėtytas, nes važiavo ant pėsčiųjų, yra prieštaringi ir nelogiški. Juos paneigia nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, kad pėstieji ėjo kelkraščiu, jis ant jų nevažiavo ir jiems jokia grėsmė nebuvo iškilusi. Teismas minėtais kaltinamojo J. S. ir liudytojo R. S. parodymais netiki.
Kaltinamasis parodė, kad jis vienas vienu kartu metė saują akmenų, kurių galėjo būti 5 ir daugiau, į pravažiuojantį automobilį. Nukentėjusysis nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėyje parodė, kad akmenis mėtė keli vaikinai. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina automobiliui padarytų apgadinimų išsidėstymas abejose automobilio pusėse, kas objektyviai neįmanoma akmenis metant vienam asmeniui iš vienos pusės vienu metimu. Todėl teismas kaltinamojo parodymais, kad akmenis mėtė jis vienas netiki. Byloje esančiais įrodymais nustatyti, kokius automobilio (kairės ar dešinės pusės) apgadinimus padarė būtent kaltinamojo paleisti akmenys, neįmanoma. Kaltinamasis neišduoda kitų kartu su juo veikusių asmenų, apgadinimų neginčija, nukentėjusiajam visiškai atlygino žalą, taigi prisiima kaltę dėl visų apgadinimų. Esant tokioms aplinkybėms kaltinime paliktini visi inkriminuoti automobilio apgadinimai.
Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis paėmė ir į automobilį metė 5 akmenis. Pats kaltinamasis nurodė, kad galimai mestų akmenų skaičius yra didesnis. Autmobiliui padaryti apgadinimai, užfiksuoti apžiūros protokole ir fotonuotraukose, patvirtina, kad akmenų buvo ne mažiau nei 5. Atitinkamai kaltinimas patikslintas vietoje 5 akmenis, nurodant ne mažiau kaip 5 akmenis.
Kaltinime kaltinamojo veiksmai įvertinti kaip vandališki. Vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas (LAT nutartys Nr. 2K-513/2010, Nr. 2K-429/2012). Iš chuliganiškų paskatų apgadintas jokia išskirtine verte nepasižymintis automobilis. Kaltinamojo agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas – akmenų į pravažiuojantį automobilį mėtymas, kuriuo sutrikdyta visuomenės rimtis ir viešoji tvarka, vertinamas ir pripažįstamas įžūliais veiksmais, atitinkamai patikslintas kaltinimas.
Kaltinamasis prisipažindamas mėtęs akmenis, nenurodo visų jam žinomų įvykio aplinkybių, neišduoda kitų akmenis mėčiusių asmenų, teigia apmėtydamas automobilį gynęsis, kuo teismas anksčiau išdėstytais motyvais netiki, ir nepripažįsta įvykdyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymių - chuliganiškų paskatų, t.y. kad taip pasielgė nesant jokių priežasčių ar joms esant menkavertėms. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamojo dalinis prisipažinimas nepripažintinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas viešajai tvarkai.
Skiriant bausmę J. S. atsižvelgiama į tai, kad jis yra jaunas, mokosi. Nukentėjusiojo atsiprašė ir atlygino žalą, šis jam atleido ir pretenzijų neturi (b.l. 78, 79). Anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas. Skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė mažesnė nei vidurkis.
Byloje buvo pareikštas nukentėjusiojo E. T. civilinis ieškinys dėl 1354,50 Lt žalos atlyginimo (b.l. 14). Kaltinamasis atlygino žalą nukentėjusiajam (b.l. 78, 79) ir nukentėjusysis 2014-03-06 teisiamajame posėdyje ieškinio atsisakė. Ieškinio atsisakymas priimtinas, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.
Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.
Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis, tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,
nusprendžia:
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nubausti viešaisiais darbais 3 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 10 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Priimti nukentėjusiojo E. T. atsisakymą nuo ieškinio ir procesą pagal E. T. civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.