Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, susipažinusi su privataus kaltinimo skundu, kuriuo I. Ž. kaltina S. R., gyv. (duomenys neskelbtini), nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. balandžio 7 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjos I. Ž. privataus kaltinimo skundas, kuriuo ji kaltina S. R. nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Privataus kaltinimo skunde nurodyta, kad 2013-08-28 rašte, adresuotame AB „Lietuvos draudimas“, DNSB „Grandinė“ pirmininkas S. R. tyčia paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, pareikšdamas „viršuje esančio 21 buto savininkai sakė, kad jų butas taip pat buvo užpiltas iš aukščiau esančio 24 buto, todėl tai gali būti ir šių patalpų užpylimo priežastimi. 24 buto savininkas į butą neįsileidžia ir dažnai užpila kitus kaimynus“. Nurodo, kad tokiais veiksmais S. R. ją apšmeižė ir įžeidė, nes AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi su pretenzija dėl žalos atlyginimo. Prašo iškelti baudžiamąją bylą, priteisti 3083 Lt turtinės ir 50000 Lt neturtinės žalos.

Atsisakytina pradėti privataus kaltinimo procesą (BPK 412¹ str.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį – objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Taigi šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus. Už paskleidimą nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius baudžiamosios atsakomybės pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokia tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei nori taip veikti, siekia paskleisti būtent tokią informaciją.

Pareiškėja I. Ž. kaip šmeižiančią ir įžeidžiančią ją informaciją įvardija 2013-08-28 DNSB „Grandinė“ pirmininko S. R. raštą, adresuotą AB „Lietuvos draudimas“, ir kuriuo atsakyta į AB „Lietuvos draudimas“ paklausimą.

Šio rašto turinys, S. R. pasisakymų rašte prasmė ir forma rodo, kad jis pateikia ne konstatuojamojo pobūdžio informaciją, o remdamasis realiais faktais, kad patalpos, esančios Malūnininkų g. 1/Švyturio g. 12, Klaipėda, buvo užpiltos, dėsto savo požiūrį į paminėtus faktus ir įvykius. DNSB „Grandinė“ rašte be kita ko nurodyta, jog tikslaus užpylimo kaltininkas nenustatytas, to padaryti bendrija negalėjo. Toliau rašte pateikiama 21 bute gyvenančių savininkų nuomonė, jog jų butas „buvo užpiltas iš aukščiau esančio 24 buto“, ir paties DNSB „Grandinė“ pirmininko S. R. nuomonė, kad šios aplinkybės „gali būti ir šių patalpų užpylimo priežastimi“. Atkeiptinas dėmesys į tai, kad S. R., kaip DNSB „Grandinė“ pirmininkas, savo atsakyme AB „Lietuvos draudimas“ jokių faktų ar kategoriškų pareiškimų nepareiškė, tiesiogiai nekaltino I. Ž., o tik subjektyviai vertino jam žinomus faktus ir aplinkybes. Teismas negali įpareigoti asmenį paneigti nuomonę ar atlyginti moralinę ir materialinę žalą už išsakytą nuomonę, net jeigu ji būtų šokiruojanti ar kelianti nerimą, nes kiekvienas asmuo turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (LR Konstitucijos 25 str. 1 d., Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 10 str. 1 d.). Todėl pareiškėjos minimame rašte nurodytos S. R. išsakytos mintys/atsakymai vertintini ne kaip informacija (žinia), neatitinkanti tikrovės ir galinti paniekinti, pažeminti I. Ž., o kaip S. R. nuomonė apie tam tikrus faktus ir įvykius. Viena ta aplinkybė, kad S. R. išreikštos nuomonės pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į I. Ž. su pretenzija dėl žalos atlyginimo, negali būti pagrindu pradėti teisminį procesą baudžiamojo proceso tvarka. Nuo AB „Lietuvos draudimas“ pareikštos pretenzijos pareiškėja I. Ž. gali gintis civilinio proceso tvarka.

Pareiškėja I. Ž. privataus kaltinimo skunde 2013-08-28 S. R. raštą, adresuotą AB „Lietuvos draudimas“, įvardija ne tik kaip šmeižiantį, bet ir įžeidžiantį ją, todėl prašo baudžiamąją bylą iškelti ir pagal BK 155 str. 1 d.

BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytas įžeidimas yra tyčinis (tiesiogine tyčia padaromas) viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Šmeižimas ir įžeidimas yra skirtingos nusikalstamos veikos, jos turi būti atribotos ir negali būti tapatinamos. Šmeižimas nuo įžeidimo (BK 154 straipsnis) yra atribojamas pagal objektyviuosius požymius. Šios veikos skiriasi tuo, kad šmeižimo atveju paprastai nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. Įžeidimo atveju, priešingai, paprastai nurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, jam adresuojami užgaulūs, asmenį žeminantys žodžiai, apibūdinimai. Taigi visais atvejais, sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, turi būti nustatyta konkreti nusikalstama veika, atitinkanti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytus požymius.

Iš privataus kaltinimo skundo turinio matyti, kad BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyta veika S. R. inkriminuojama už tuos pačius veiksmus, kaip ir BK 154 straipsnio 1 dalyje, t. y. už informacijos apie I. Ž. paskleidimą 2013-08-28 rašte. Taigi pareiškėja I. Ž. neatribojo skirtingų sudėčių nusikalstamų veikų – šmeižimo ir įžeidimo, o jas iš esmės sutapatino. Iš S. R. rašto turinio matyti, kad jo nuomonė išsakyta neįžeidžiančia forma, teiginiai nėra priešingi nei moralės, nei visuomenės nuostatoms, todėl atitinkamai nėra priešingi ir baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms.

Kaip matyti, nėra jokių objektyvių duomenų, kad S. R. rašte pateikti teiginiai, nuomonė gali įžeisti, paniekinti ar pažeminti I. Ž. arba pakirsti pasitikėjimą ja. Vien subjektyvus pareiškėjos I. Ž. įsitikinimas, kad S. R. ją apšmeižė, įžeidė bei diskredituoja, negali savaime sudaryti pagrindo baudžiamajam procesui pradėti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pagal pareiškime pateiktus duomenis yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės, todėl vadovaujantis LR BPK 412¹ str. 1 d., atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą. Teismui nenustačius nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo požymių, privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas. Be to, pažymėtina, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., 412¹ straipsniu, teismas

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo procesą pagal pareiškėjos I. Ž. skundą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.