- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-11
- Bylos Nr.
- 1-306-791/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00408-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Kaltinamasis
- J. M.
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Advokatai
- Vytautas Tučkus, Ilona Leketienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, susituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kad kaltinamasis J. M. 2015 m. gegužės 16 d. apie 17.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Alytaus m., Kepyklos g. priešais pastatą Nr. 17, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį VW Passat, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklausančią O. M., pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 ir 114 punktų reikalavimus – važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams ir visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad pėsčiasis S. S. yra saugiame atstume nuo jo vairuojamo automobilio, priekiniu kairiu ratu pervažiavo S. S. dešinę koją, kliudė kairės kojos kelį, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam S. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl dešinės pėdos IV padikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Kaltinamasis J. M. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta apie 20 metų, pas jį dirbo vairuotoju. Jų santykiai buvo konfliktiški, dėl to išėjo iš darbo. Konfliktai truko visą laiką iki šio įvykio. Jie konkuravo dėl malkų prekybos. Nukentėjusysis jam keršija, dėl to apkalba. Jis kojos nukentėjusiajam nepervažiavo. 2015 m. gegužės 16 d. užsuko į aikštelę Kepyklos gatvėje, priešais parduotuvę „Lankava“ pasikalbėti su nukentėjusiuoju. Atvažiavo „VW Passat“ automobiliu, pastatė jį iš galo nuo nukentėjusiojo automobilio „GAZ53“. Aikštelėje buvo S. S. ir R. K.. Jis sustojo kokie 4-5 metrai atstumu. Išjungė automobilio variklį. Sėdėjo automobilyje, buvo atsidaręs langą. Paklausė, kaip sekasi. Kai sustojo, šaligatvio bortelis buvo jam iš dešinės mašinos pusės, o automobilio gale buvo posūkis, galėjo pavažiuoti tik į priekį. Atbulu neturėjo galimybės važiuoti. Nukentėjusysis pradėjo ant jo šaukti, kad jis važinėja į jo išpirktą aikštelę, šiukšlina, pasiūlė jam duoti į „snukį“. Jis pasakė: „nu davai duok“. Nukentėjusysis atėjo prie jo automobilio ir trenkė jam į galvą. Nukentėjusysis stovėjo apie pusės metro atstumu nuo jo automobilio. Jis nukentėjusįjį stūmė nuo automobilio, tuomet jis sugavo jo ranką ir užlaužė. R. K. įšoko į jo mašiną per keleivio dureles ir pradėjo jį smaugti diržu, tuo metu jam paskambino sūnus. Nukentėjęs laužė jam ranką, o K. smaugė diržu. Telefonas buvo dėžutėje prie bėgių, viena ranka paėmė telefoną ir atsiliepė. Paprašė sūnaus, kad jį gelbėtų, tada sūnus atvažiavo. R. K. jį paleido ir iššoko iš mašinos, o S. S. toliau laikė užlaužęs ranką ir užrėmęs automobilio dureles, kad neišliptų. Ranką laikė užlaužęs iki sūnaus atvažiavimo. Tada R. K. puolė jo sūnų. Mano, kad nukentėjęs laikė jo ranką, gal kad negalėtų išlipti iš automobilio. Kai išsilaisvino iš automobilio, tuo metu S. S. ir R. K. skambino policijai. R. K. įšokęs į mašiną ištraukė jo automobilio raktelius. Pirmos apklausos pas pareigūną metu sakė, kad automobilis pavažiavo atbulu, nes buvo strese. Policijos laukė sėdėdami automobilyje. Automobilyje rūkė. Tada atėjo R. K. ir pripurškė jam į akis dujų, o vaikas spėjo pabėgti ir pasiėmė plastikinę lazdelę, su ja apsigynė, kad jam nepripūstų dujų. Atvažiavo policijos pareigūnai. Nukentėjusysis pasakė, kad jam pervažiavo koją. Jis nusimovęs kojines nežinojo, kurią koją pervažiavo. Pareigūnai pasiūlė iškviesti medikus, tačiau nukentėjusysis atsisakė. Pareigūnai atvyko už kokių 15-20 minučių. Sūnų R. K. buvo parsigriovęs ant pėsčiųjų perėjos. Jo automobilis viso įvykio metu nepajudėjo iš vietos. Jis pagavo jo ištiestą ranką. Įvykio metu buvo blaivus. Įvykio dieną medikai nustatė sumušimus, kraujosruvas, išplovė jam akis. Kreipėsi į policiją, nurodė, kad buvo sumuštas. Jo sūnus atvažiavo ir automobilį pastatė ant pėsčiųjų perėjos. Pareigūnai rado jo automobilį toje pačioje vietoje, kur pastatė atvažiavęs, prie „gaziko“. Įvykio metu atbuline eiga nevažiavo. Kaltinamajam parodžius foto lentelę iš įvykio vietos (1 t., b. l. 63, 64), parodė, kad jo automobilis stovėjo apie pusė metro nuo bordiūro, taip pat už jo automobilio buvo posūkis, jo automobilis stovėjo paskui „gaziką“, ten kur nuotraukoje stovi žmogus. Patvirtino, kad kliūties važiuoti atbuliniu nesimato. Kai paskambino sūnus, jis atsiliepdamas netyčia įjungė kamerą, pradėjo fotografuoti. Kai fotografavo, sūnus dar nebuvo atvažiavęs. Fotografuojant kairę jo ranką laikė S., o K. buvo automobilio viduje ir smaugė jį diržu. Dėl šio įvykio jis rašė policijoje pareiškimą. Tyrimas buvo nutrauktas. Privataus kaltinimo tvarka kreipėsi į teismą, tačiau teismas atsisakė priimti skundą. Priimtų sprendimų neskundė. Po 2-3 mėnesių jam buvo nustatytas peties sužalojimas. Civilinio ieškinio nepripažįsta.
Kaltinamasis J. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai buvo pagarsinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka, parodė:
2015-07-21 apklausos metu J. M. parodė, kad 2015 m. gegužės mėnesį, tiksliau datos neatsimena, apie 17 val., savo automobiliu "Volksvagen Passat", valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiavo Kepyklos gatve, pamatęs ties pastatu Nr. 17 stovintį pažįstamą S. S., užsuko su juo pasisveikinti. Sustojus, S. S. pasakė, kad jis čia nevažinėtų, nes purvina jo darbo vietą. Su S. S. bendravo sėdėdamas automobilyje, o S. S. stovėjo greta durelių. Jam nusijuokus iš tokio S. S. pasakymo, S. S. jam sudavė ranka smūgį į galvos sritį. Jis stengėsi nustumti S. S. nuo savęs, o jis pagavo jo kairę ranką ir ją užlaužė. Nenorėdamas būti sužalotas, pradėjo važiuoti savo automobiliu. Tada į jo automobilį, pro priekines dešines dureles įlipo nepažįstamas asmuo, apsuko jo kaklą automobilio saugos diržu ir pradėjo smaugti. Tada jam paskambino jo sūnus D., jis jį pasikvietė atvykti. D. atvyko maždaug už 2 minučių, S. S. ir nepažįstamas asmuo paleido jį, puolė D., jį pargriovė, pradėjo mušti. Jis pradėjo eiti link sūnaus, kad jį ginti, tada S. S. ir kitas asmuo pasitraukė, o jis su D. policijos laukė sėdėdami automobilyje, bet į automobilį nepažįstamas asmuo papurškė dujų, todėl D. iš savo automobilio išsitraukė vaikišką lazdelę, gynėsi. Atvykus policijos pareigūnams, S. S. pasakojo apie pervažiuotą koją. Jam pačiam įvykio metu buvo išnarinta ranka (1 t., b. l. 108-110).
2016-02-24 apklausos metu J. M. parodė, kad 2015-05-15 apie 17.00 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Alytaus m., Kepyklos g. priešais pastatą Nr. 17, užsuko pasikalbėti su pažįstamu S. S.. Atvažiavo automobiliu VW Passat, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Kartu su S. buvo dar vienas asmuo, kurį matė pirmą kartą. Su S. bendravo sėdėdamas automobilyje už vairo. S. prie automobilio paklausė "nori gauti į snukį", o jis atsakė "taip". S. jam kirto į veidą, užlaužė ranką, o kitas asmuo, kaip vėliau paaiškėjo R. K., pribėgęs prie automobilio įšoko į priekyje keleivio pusėje esančią sėdynę, bandė smaugti diržu ir ištraukė iš spynelės raktelius. Po kelių minučių atvažiavo jo sūnus D.. Tuo metu iš automobilio iššoko R. ir šoko prie jo sūnaus. Pats norėjo išlipti iš automobilio, tačiau S. laikė dureles, todėl durelėmis atstūmė S.. Automobiliu niekur nevažiavo, nes neturėjo galimybės, kadangi R. buvo ištraukęs raktelius iš užvedimo spynelės ir atidavė tik atvykus policijai. Kuomet atvyko policijos pareigūnai, S. negalėjo nurodyti kurią koją skauda ir medikų pagalbos atsisakė (1 t., b. l. 195-196).
2017-04-07 apklausos metu J. M. parodė, kad jam įvažiavus į aikštelę, kurioje buvo S. S. ir su juo dirbęs asmuo, jis sustojo ir, sėdėdamas automobilyje, pasakė kelis žodžius S.. Ką tiksliai sakė, jau neatsimena, bet tai nebuvo įžeidžiantys žodžiai. Į tai S. jam irgi kažką atsakė, tada jis S. vėl atsakė. Tuo metu S. stovėjo apie 6-7 metrai nuo jo automobilio, prie savo sunkvežimio. Nors pirmiau yra sakęs, kad S. stovėjo per maždaug 2 metrus, bet tai netikslu, jis stovėjo apie 6-7 metrus nuo automobilio. Jam atsakius į S. pasakymą, S. pradėjo eiti link jo, sakydamas "nori gauti snukin?". Atsakė "noriu". S. tuo metu jau buvo priėjęs prie pat automobilio, t. y. ties vairuotojo durelėmis, ties jų viduriu, t. y. per maždaug 20 cm, nes per langą S. jam smogė kažkuria ranka į galvą. Jis per langą kaire ranka jį bandė atsistumti nuo savęs, o S., pagavęs jo ranką, ją užlaužė ir laikė. Tuo metu pro dešines priekines keleivio dureles įšoko su juo dirbęs asmuo, jam ant kaklo užmetė saugos diržą. Taip jie jį laikė kol atvažiavo jo sūnus (nes kaip sakė, jam pavyko pranešti apie šitą užpuolimą savo sūnui, kuris jam skambino), ir tada jie užpuolė sūnų (2 t., b. l. 107-108).
Nukentėjusysis S. S. parodė, kad su kaltinamuoju J. M. praeityje yra kartu dirbę. Įvykio metu abu prekiavo malkomis, užsiėmė individualia veikla. Jų santykiai nebuvo draugiški. Įvykio dieną, tai buvo šeštadienis buvo prekybos aikštelėje prie parduotuvės „Lankava“. Apie 16:40 val. į aikštelę atvažiavo J. M. sūnus D.. Atėjo pasikalbėti, klausė, kaip sekasi. Jis remontavo automobilį, todėl pasakė, kad neturi laiko kalboms. D. iš aikštelės išvažiavo. Maždaug po 10 minučių į aikštelę atvažiavo kaltinamasis J. M.. Privažiavo prie krovininio automobilio galo ir sustojo. Pašaukė jį: „Snaiperi, ateik pasikalbėsime“. Jį vadina „snaiperiu“. Prieš tai jie su R. K. taisė krovininio automobilio ratą. Jis nėjo prie pat automobilio, kadangi žinojo, kad kaltinamasis gali jį apspjauti ar kažką panašaus padaryti. Todėl atsistojo apie metrą atstumu nuo automobilio. Jam priėjus J. M. pradėjo jį įžeidinėti. Jis buvo atsidaręs automobilio langą ir neišjungęs automobilio variklio. Jis pasakė J. M. važiuoti iš aikštelės. Tada jis pagazavo, susuko vairą į dešinę, kad ratai eitų link jo, pavažiavo atbuliniu ir pervažiavo koją bei nubrozdino kitos kojos kelią, kadangi užkabino jį su mašinos sparnu. Jis nukrito ant žemės. Automobiliu J. M. pavažiavo atbulas kokius penkis šešis metrus link pėsčiųjų perėjos ir sustojo. Pėsčiųjų perėją jis pravažiavo ir stabtelėjo, automobilio priekis dar siekė pėsčiųjų perėją, galas buvo už perėjos. R. K. paklausė, ar viskas gerai, jis liepė paskambinti policijai. Jis paskambino policijai ir skambindamas ėjo link J. M. mašinos, o R. K. nubėgo iki J. M. mašinos. Tuo metu J. M. pasimetė, nežinojo ką daryti. Lyg jau bandė jungti bėgį ir išvažiuoti, bet K. įšoko į mašiną. R. K. ištraukė variklio užvedimo raktelius. Kai ištraukė raktelius, J. M. automobilis buvo pavažiavęs iki pėsčiųjų perėjos. Priėjęs prie mašinos pamatė, kad J. M. fotografuoja R. K., nufotografavo ir jį. J. M. ir R. K. grūmėsi mašinoje, R. K. neleido J. M. išlipti, jį apsuko diržu. Išgirdo skambant telefoną, tada girdėjo, kaip J. M. sakė „atvažiuok, mane užpuolė“. Tuo momentu jis antrą kartą paskambino į policiją, nes pirmą kartą skambinau kai tik pervažiavo koją. Jo pokalbyje su dispečere girdėti, kaip J. M. kalba su savo sūnumi ir prašo, kad jis atvažiuotų. Kai antrą kartą skambino policijai, stovėjo ant pėsčiųjų perėjos, netoli J. M. automobilio, vaikščiojo aplink J. M. automobilį, kol laukė policijos. Jis su J. M. neturėjo jokio fizinio kontakto. Kai J. M. paskambino, po kelių minučių atvažiavo jo sūnus ir sustojo lygiagrečiai su J. M. automobiliu. Sūnus iškart nubėgo prie R. K. ir jie susiėmė. Jeigu jis būtų laikęs J. M. užlaužtą ranką, mano, kad jo sūnus būtų puolęs jį, o ne R. K.. Tuo metu, kai jis vaikščiojo netoliese, D. ištraukė iš mašinos R. K., o kaltinamasis J. M. atbėgo tiesiai į jį. Matė, kad D. M. atidarė automobilio dureles. Lauke D. M. susiėmė su R. K., jie buvo pargriuvę ant žemės. Kaltinamasis J. M. iššoko iš automobilio, pribėgo prie jo ir bandė jam suduoti smūgius, bet nepataikė. Tuomet J. M. susvyravo ir atsisėdo ant žemės. Mano, kad J. M. buvo neblaivus. Tada J. M. nubėgo prie R. K.. O jis pasitraukė į šoną, kad nedalyvautų šiame konflikte. R. K. pamatęs, kad atbėga ir J. M., suprato, kad bus negerai ir atsitraukė nuo jų. D. M. jau tuo momentu turėjo strypą. Strypus išsitraukė iš bagažinės. J. M. su strypu nuėjo prie jo automobilio „Opel Zafyra“ ir iš mašinos paėmė raktus. Dar kažko ieškojo mašinoje. Paėmęs jo mašinos raktus, nuėjo prie savo automobilio. Tada J. pasakė D., kad ir jis skambintų policijai, ir D. paskambino. Tuo momentu jis trečią kartą skambino policijai, bet telefonas buvo užimtas. Policijos laukė apie pusę valandos. Kai J. M. pasiėmė jo mašinos raktus, jie abu su strypais bandė eiti pas R. K., bet R. K. įšoko į savo automobilį, pasiėmė dujų balionėlį ir papurškė jiems į akis dujų. Buvo dvi lazdos. Po dujų papurškimo lazdas padėjo į bagažinę. Tada jie nurimo ir visi laukė policijos. Atvažiavo pareigūnai, jie pirmi pasikalbėjo su M.. Po to priėjo prie jų, paprašė parodyti koją, buvo paraudę. Pareigūnai pasiūlė medicininę pagalbą. Pagalvojo, kad jo gyvybei pavojus negresia, todėl pasakė, kad jam nereikia medicininės pagalbos. Tuo metu jam buvo svarbiausia įforminti įvykį, užfiksuoti aplinkybes. Pareigūnų paprašė, kad J. M. grąžintų jo automobilio raktus. Jam grąžino vietą raktą nuo automobilio. Kitus raktus po kelių dienų grąžino policijos tyrėjas Karkauskas. Jis su R. K. nuvyko į policijos komisariatą. Ten susitiko su M.. Policijos pareigūnai šį įvykį suprato kaip muštynes. Mano, kad įvykio metu J. M. buvo neblaivus, tačiau pareigūnai to neužfiksavo. Jis nuvyko į ligoninės priėmimo skyrių. Ten atvyko ir J. M.. Buvo patikrinta abiejų sveikata. Jam nustatė nesunkų kūno sužalojimą, J. M. nenustatė jokių sužalojimų. Jeigu jis būtų sudavęs J. M. nors vieną smūgį J. M., būtų likę žymės. J. M. sveikata buvo patikrinta pilnai, niekas nenustatė jokių sumušimų, byloje yra medicininiai dokumentai. Jam buvo nustatytas lūžis. Pirmadienį po įvykio nuėjo pas med. ekspertus ir padarė teismo ekspertizę. Po įvykio J. M. parašė pareiškimą ir apkaltino tik R. K.. R. K. buvo apklausiamas kaip specialus liudytojas, bet ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. O po trijų metų sugalvojo kreiptis į teismą ir dėl sužalojimų apkaltinti jį. Po šio įvykio praėjus metams buvo išdaužyti jo automobilio langai. Jis buvo priverstas nutraukti prekybą malkomis. Jam buvo nustatyta dešinės kojos pėdos ketvirto piršto dviejų kaulų lūžis ir kairės kojos kelio nubrozdinimas. Įvykio metu, kai užvažiavo ant kojos, pajuto kojoje paspaudimą. Koja buvo sugipsuota tą pačią dieną. Šiuo metu sužalotas pirštas yra storesnis, ant jo atsirado rumbas, jam reikia nešioti laisvesnę avalynę. Civilinį ieškinį palaiko.
Liudytojas D. M. parodė, kad kaltinamasis J. M. yra jo tėvas. 2015 m. gegužės 16 d. atvažiavo į aikštelę susitikti su draugu. Draugas neatvažiavo. Aikštelėje prie savo sunkvežimio stovėjo S. S.. Jis sustojo, pasisveikino, apie dvi minutes pakalbėjo ir išvažiavo. Nukentėjusysis su K. remontavo mašiną. Prieš išvažiuojant prie jo atėjo S. draugas su raktu rankoje ir pasakė: „Jei dar kartą atvažiuosi į šitą aikštelę, tai neišvažiuosi“. Jis nekreipė dėmesio ir išvažiavo. Nuvažiavo į parduotuvę. Būnant parduotuvėje „Bauhof“ paskambino tėvui. Tėvas pakėlęs ragelį sako: „Atvažiuok greičiau į aikštelę prie „Lankavos“, mane muša“. Jis greitai nuvažiavo į aikštelę. Užtruko kelias minutes. Pamatė, kad S. stovi prie mašinos tėvui užlaužęs ranką. Jo tėvas sėdėjo mašinoje, o S. stovėjo prie mašinos ir laikė užlaužęs kairę tėvo ranką. Mašinos langas buvo atidarytas. S. ištraukęs tėvo ranką per langą ir užlaužęs ją laikė. Sunkvežimis stovėjo prie bordiūrų, tėvo mašina stovėjo paskui sunkvežimį apie trijų metrų atstumu, o savo mašiną pastatė ant perėjos, galiniai ratai buvo ant perėjos. Tėvo mašina buvo prieš jo mašiną. Pareigūnai atvažiavę pasakė, kad jo mašina stovi ant perėjos ir surašys už tai baudą, todėl jis mašiną patraukė. Liudytojui parodžius foto nuotrauką (1 t., b. l. 63), parodė, kad tėvo automobilis stovėjo ten kur nuotraukoje stovi nukentėjęs. Jo mašina stovėjo paskui tėvo mašiną, galiniai ratai buvo ant perėjos. Kai atvažiavo į aikštelę, S. draugas iššoko iš mašinos ir pasiūlė jam pasimušti. Jie abu susigrūmė. Išlipęs iš mašinos, jis priėjo prie S., paklausė: „ką čia darai?“, tada S. draugas pasiūlė pasimušti. Jie nuėjo toliau nuo mašinos ir ten mušėsi. Jis gynėsi nuo K.. Muštynės tarp jų vyko už perėjos, beveik ant važiuojamosios dalies. Kai atvažiavo į aikštelę, K. sėdėjo automobilyje šalia jo tėvo, keleivio pusėje ir diržu laikė prispaudęs tėvą. O S. laikė užlaužęs tėvo ranką. Tuomet K. išlipo ir jį puolė. S. paleido tėvo ranką ir skambino policijai. Tuomet tėvas išlipo iš automobilio ir ėjo link jo. K. pabėgo į šalį. Tada jie su tėvu atsisėdo į automobilį ir laukė policijos. Jis irgi skambino policijai. Atėjo K. ir dujų balionėliu papurškė į mašinos vidų. Jis spėjo pasitraukti, o tėvui pateko dujų. Jis nubėgo prie savo automobilio ir iš bagažinės paėmė plastmasinę lazdelę. Su ja mosikavo, kad nebūtų papurkštos dujos. Po 10 minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Kai atvyko pareigūnai, norėjo patraukti tėvo mašiną, kadangi mašina stovėjo ant pravažiavimo, tačiau nebuvo raktelių. S. pareigūnams pasakė, kad jam pervažiavo koją. Siūlė forminti įvykį, kadangi pervažiuota koja, bet S. atsisakė. Visi nuvyko į policijos komisariatą. Jis su tėvu parašė policijoje pareiškimus, kad buvo užpulti. Tyrimai buvo nutraukti. Negali pasakyti, kodėl pirmos apklausos metu nepasakė tyrėjui aplinkybės, kad S. laikė užlaužęs tėvo ranką. Tėvo automobilyje rado svetimus raktus, juos nunešė ir padavė policijos tyrėjui.
Liudytojas D. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai (1 t., 21-22, 83-84) buvo pagarsinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka, parodė, kad 2015 m. gegužės mėn., datos nepamena, važiavo pro automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Alytaus m., priešais Kepyklos g. 17. Į aikštelę užsuko pažiūrėti kokios malkos sukrautos krovininiuose automobiliuose, nes ketino pirkti malkų. Aikštelėje pamatė pažįstamą vardu S. ir nepažįstamą vyrą, jie abu tvarkė GAZ markės automobilį. Išlipęs iš automobilio priėjo prie S., pasisveikino, pakalbėjo ir grįžo į savo automobilį. Kai grįžo į savo automobilį, prie jo priėjo su S. buvęs vyras ir pasakė "dar kartą pamatysiu šioje aikštelėje, sveikas neišvažiuosi", kodėl jis taip pasakė, nežino, nekreipė dėmesio ir išvažiavo. Po kiek laiko jis paskambino savo tėvui ir tėvas pradėjo šaukti, kad atvažiuotų į automobilių stovėjimo aikštelę priešais Kepyklos 17, nes jį kažkas muša. Jis suprato, kad tėvas sukonfliktavo su S.. Už kelių minučių atvyko ir pamatė, kad prie jo tėvo automobilio vairuotojo durelių stovi S., o nepažįstamas vyras įlipęs į tėvo automobilį jį muša. Matė, kad tėvas buvo smaugiamas automobilio saugos diržu, kurs tai darė, negali pasakyti. Jis priėjo prie S. ir norėjo jį nustumti nuo tėvo automobilio, bet jis liepė nelysti. Tuo pačiu metu iš tėvo automobilio iššoko nepažįstamas vyras ir puolė jį mušti, jam buvo suduoti smūgiai į galvą, krūtinę. Jis susigrūmė ir su nepažįstamu vyru abu nugriuvo ant žemės, jis vyrui besigindamas sudavė keletą smūgių, kur pataikė, nepamena. Grumdamasis su nepažįstamu vyru matė, kad S. tėvą laikė už rankos ir ją laužė, tėvas sėdėjo automobilyje. Po to matė, kad, kaip tėvas išsilaisvino, S. skambino policijos pareigūnams. Kai tėvas išsilaisvinęs ėjo link jo, norėdamas apginti, nepažįstamas vyras pabėgo. Po to jis nuėjo prie savo automobilio, tėvas prie savo, matė, kad tada nepažįstamas vyras tėvui į akis papurškė dujų. Tada nepažįstamas vyras pradėjo eiti link jo, jis iš automobilio bagažinės išsitraukė plastikinį baltos spalvos vamzdelį, nes norėjo apsiginti. Vamzdeliu, kuris apie 1 metro ilgio, mojavo, kad nepažįstamas vyras jam į akis nepripurkštų dujų. Tuo pat metu paskambino pagalbos telefonu ir prašė pagalbos. Po keleto minučių atvyko policijos pareigūnai. Jie su tėvu policijos komisariate tą pačią dieną parašė pareiškimą.
Liudytojas R. K. parodė, kad iki šio įvykio pažinojo J. M.. Buvo konkurentai, užsiėmė ta pačia veikla. Konfliktų nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiuoju iki įvykio neturėjo. Įvykio dieną S. padėjo prisukti krovininio automobilio ratą. Tuomet atvažiavo J. M. ir pasistatė savo automobilį prie pat krovininio automobilio galo ir pasikvietė S. pasikalbėti. Kaltinamais sustojęs išjungė variklį. J. M. nebuvo išlipęs iš savo automobilio. S. stovėjo maždaug metro atstumu nuo J. automobilio, jie pasisveikino žodžiu, rankų nepaspaudė. Nematė, kad J. būtų per langą iškišęs ranką. Kol jie kalbėjosi, jis toliau taisė ratą, tada išgirdo, kad J. sušuko „eik nachui“, tada sugazavo, sukėlė variklio apsukas ir susukdamas vairą į dešinę pusę pavažiavo atbulas. Tuo metu tupėjo ir labai gerai matė, kaip S. nespėjo patraukti kojos ir ją pervažiavo automobilio ratas. Gerai matė, kadangi tupėjo prie krovininio automobilio rato. S. tada nugriuvo, o automobilio galas judėjo į dešinę pusę. Pirmas vingis buvo į dešinę, o automobilio priekis iššoko į kairę. J. toliau bandė kažkaip išvažiuoti iš aikštelės. Nesuprato, ar J. M. bandė bėgti iš aikštelės, ar važiuoti į S.. Tada įlipo į J. mašiną ir ištraukė raktelius iš spynelės. Pasuko raktelį ir ištraukė jį iš spynelės. Pasakė, kad atvažiuos policija ir viską išsiaiškins. Kai išlipinėjo iš mašinos, J. jį čiupo už megztinio ir įsitraukė atgal į mašiną, pradėjo rėkti, kad atiduotų raktelius ir pradėjo jį kumščiuoti. Jis nenorėjo muštis, todėl jį apsuko automobiliniu diržu, kad jis nepabėgtų ir nesipriešintų. Diržą apsuko ties krūtine, diržas buvo užsegtas, todėl jo užteko tik vieną kartą apsukti. Pasakė, kad lauksime policijos taip. Jo rankos buvo dalinai laisvos, iki alkūnių rankas galėjo judinti, bet kilnoti rankų negalėjo. Tada J. M. pasiėmė telefoną ir paskambino sūnui, taip pat pradėjo fotografuoti. Sūnus į aikštelę atvažiavo per kelias minutes nuo skambučio ir išlipo iš mašinos su vamzdeliu rankoje, tada ėjo tiesiai į jį, sėdintį pas J. mašinoje. Sūnus savo automobilį pastatė lygiagrečiai su tėvo automobiliu. Kai ištraukė raktelius iš kaltinamojo mašinos, kaltinamojo automobilis stovėjo jau beveik ant perėjos. Liudytojui parodžius fotolentelę (1 t., b.l. 34), R. K. paaiškino, kad krovininis automobilis nuotraukoje stovi taip, kaip ir stovėjo įvykio metu. Jis dirbo su krovininio automobilio galiniu kairiu ratu. J. M. atvažiavęs sustojo prie pat krovininio automobilio galo. Jo automobilio dešinės pusės priekinis ratas buvo tiesėje su krovininio automobilio kairės pusės galiniu ratu. Tada J. M. susuko vairą į dešinę pusę, užgazavo, sukėlė variklio apsukas, išmanevravo vingiais atbulas ir sustojo maždaug už perėjos link važiuojamosios dalies. Kažkiek automobilio galėjo būti ir ant perėjos. Sūnaus automobilis sustojo lygiagrečiai su kaltinamojo automobiliu, bet už perėjos. Sūnus išlipo iš mašinos su lazdele, tuo metu S. buvo toliau nuo automobilio, jis laikėsi apie dviejų metrų atstumo. Lipdamas iš automobilio gavo sūnaus turima lazdele per kuprą. Tada su D. M. apsistumdė prie priekinių keleivio durelių. Atsitraukė ir stovėdamas toliau stebėjo situaciją. J. išlipo iš mašinos ir rėkė jam, kad atiduotų automobilio raktus, bet jis neatidavė, pasakė, kad atiduos, kai atvažiuos policija. Tada J. nubėgo į S. lengvąją mašiną ir kraustė kažką, priekyje kažką darė. Tada jis paėmė dujų balionėlį iš savo automobilio, o J. tuo metu pasiėmė iš savo automobilio bagažinės kažkokią geležį ir ėjo link jų. Pamatė, kad bus negerai, todėl jis papurškė dujų kaltinamajam ir jo sūnui. Po dujų papurškimo jie atsisėdo į savo automobilį. Policija atvažiavo už 20 minučių. Jis matė, kaip per S. koją važiavo automobilio ratas. Matė, kad viena koja prispausta, o kita keliu palindusi po automobilio „sparnu“. Matė, kad S. buvo pargriuvęs. Jis iš kaltinamojo mašinos raktus ištraukė todėl, kad matė, kad kaltinamasis jungia bėgį ir nori pasišalinti. Šio įvykio metu buvo jam nubrozdintas veidas. Tai matosi vienoje iš kaltinamojo darytų nuotraukų. Paraudimai atsirado, kai J. jam mašinoje sudavė smūgius. Kai atvyko policijos pareigūnai, S. rodė pervažiuotą koją ir nubrozdintą kelį. Buvo numovęs kojinę, matėsi paraudimai.
Liudytojas V. L. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. Įvykio dieną jau baiginėjo tarnybą, kai išgirdo iškvietimą, kad prie „Lankavos“ parduotuvės vyksta muštynės. Atvyko į aikštelę. Aikštelėje buvo trys vyriškiai, jie tarpusavyje konfliktavo, tačiau jau nesimušė. Automobilis stovėjo prie šaligatvio galu privarytas. Situacija buvo neaiški. Vienas asmuo pasakė, kad jam pervažiavo koją. Akivaizdžių sužalojimų ant kojos nesimatė. Siūlė medicininę pagalbą, tačiau jos atsisakė. Dešinėje aikštelės pusėje stovėjo krovininiai automobiliai su malkomis. Krovininis automobilis buvo prie bordiūro, o lengvasis stovėjo ant perėjos. Kadangi buvo pranešimas dėl muštynių, todėl visas dėmesys buvo sukoncentruotas į tai, todėl į mašinų padėtį dėmesio nekreipė. Kadangi įvykio aplinkybės buvo neaiškios, todėl asmenys buvo pristatyti į policijos komisariatą.
Iš liudytojo V. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 80-81), kurie buvo pagarsinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka, matyti, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Tikslaus laiko nepamena, tačiau jo darbo metu, gavus budėtojo nurodymą kartu su patruliu D. J. nuvyko į Kepyklos gatvę, kur galimai vyko muštynės. Nuvykus į Kepyklos gatvę, aikštelėje matė stovinčius keturis vyriškius, kurie tarpusavyje konfliktavo, bet nesimušė. Vienas iš buvusių vyriškių nurodė, kad aikštelėje savo automobilyje buvo užpultas, todėl nuo jį mušusio asmens ketino pabėgti išvažiuodamas savo automobiliu. Šis vyras kategoriškai neigė pervažiavęs kam nors koją. Girdėjo, kaip vienas iš keturių konflikte dalyvavusių asmenų kaltino kitą vyrą, nes šis neva jam yra anksčiau nuleidęs automobilio padangas. Visi asmenys buvo įsiaudrinę, vieni ant kitų šaukė ir aiškiai situacijos aplinkybių nupasakoti nesugebėjo. Buvo pasiūlyta asmenims vykti į policijos komisariatą ir rašyti pareiškimus. Kraujo žymių įvykio vietoje pastebėjo. Vienas iš dalyvių rodė plastikinį vamzdelį.
Liudytojas V. L. patvirtino pagarsintus parodymus, negalėjo išgalvoti apklausoje nurodytos aplinkybės, kad kažkuris iš asmenų gindamasis ketino išvažiuoti iš aikštelės.
Liudytojas D. J. parodė, kad jis yra policijos pareigūnas. Buvo iškvietimas, kad Kepyklos gatvėje vyksta muštynės. Nuvykę įvykio vietoje rado kelis asmenis. Pamena, kad automobilis Passat stovėjo ant įvažiavimo, o aplink tą automobilį vyko visas veiksmas. Automobilis trukdė įvažiavimui į aikštelę. Automobilio priekis buvo nukreiptas į aikštelės vidų, o ne į važiuojamąją dalį. Passat automobilis stovėjo ant perėjos. Suprato, kad asmenys konfliktavo dėl malkų, kažkas buvo dujų papurškę, kažkuris asmuo, atrodo nukentėjusysis, teigė, kad jam pervažiavo koją. Medikų pagalbos atsisakė. Taip pat sakė, kad bandė išvažiuoti iš aikštelės, o kitas puolė išvažiuojantį asmenį ir tokiu būdu buvo pervažiuota koja. Automobilis stovėjo prie perėjos ar ant perėjos, tiksliai neprisimena. Važiuojamoji dalis buvo visai netoli automobilio galo. Liudytojui D. J. parodžius foto lentelę (2 t., b. l. 103), liudytojas paaiškino, kad foto lentelėje automobilio stovėjimo vieta parodyta teisingai. Budėtojas liepė asmenis pristatyti į policijos komisariatą. Apie tai, kad pervažiuota koja, pranešė policijos budėtojui. Įvykio vietoje neformino įvykio, todėl schema nebuvo nubraižyta.
Liudytojas D. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai (1 t., b. l. 77-78, 2 t., b. l. 99-100) buvo pagarsinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka, parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Tikslaus laiko nepamena, tačiau jo darbo metu, gavus budėtojo nurodymą kartu su patruliu V. L. nuvyko į Kepyklos gatvę, kur galimai vyko muštynės. Nuvykus į Kepyklos gatvę, muštynių nepastebėjo, matė stovinčius keturis vyriškius, kurie tarpusavyje konfliktavo, bet nesimušė. Vienas iš buvusių vyriškių priėjo prie V. ir pasakė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje buvo užpultas ir sumuštas dviejų vyriškių. Vyriškis, kuris sėdėjo automobilyje "Volkswagen Passat“ nurodė, kad kuomet buvo užpultas, norėdamas pasišalinti, įjungė automobilio pavarą ir ketino automobiliu išvažiuoti. Tuo metu kitas vyriškis paaiškino, kad jam buvo pervažiuota koja. Nepamena kuris, tačiau vienas iš vyriškių nurodė, kad gindamasis panaudojo dujų balionėlį. Tikslinant įvykio aplinkybes, vyriškiai kalbėjo neaiškiai, šaukė vieni ant kitų. Iš visų duomenų suprato, kad asmenys vieni kitus pažįsta ir konfliktas įvyko dėl malkų. Konflikto dalyviams buvo pasiūlyta vykti į policijos komisariatą ir rašyti pareiškimus. 2017-04-14 atliktos papildomos apklausos metu, parodė, kad 2016-05-16 patruliavo su patruliu V. L.. Apie 17.30 val. laiko tiksliau neatsimena, iš budėtojo gavo nurodymą vykti į Kepyklos gatvę, kur vyksta muštynės. Iš pradžių nuvyko ne į tą vietą, nes asmuo buvo nurodęs, kad neva muštynės vykta prie pačios Kepyklos. Pasitikslino su budėtoju ir nuvyko į kitą vietą Kepyklos gatvėje, priešais "Lankavos" prekybos centrą. Nuvažiavus pamatė, kad Kepyklos gatvėje, įsukime į kelio dešinėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kaip tik pačiame įsukime, netvarkingai stovi automobilis "Volksvagen Passat", o šalia jo stovėdami toje aikštelėje, vienas ant kito šaukė keturi vyriškiai. Matė, kad du vyriškiai buvo "vienoje pusėje", o du - "kitoje pusėje". Atvykus, jie visi pradėjo jiems sakyti savo tiesas, kad jie teisūs, o kita pusė neteisi, ir atvirkščiai. Vienas iš vyriškių sakė, kad kitas vyriškis su tuo aikštelėje esančiu automobiliu jam pervažiavo koją. Kitas vyriškis teigė, kad jis buvo užpultas to asmens, kuris nurodė, kad jam pervažiuota koja, todėl jis gindamasis norėjo nuo jų pasišalinti išvažiuodamas tuo automobiliu. Automobilio priekis buvo nukreiptas į aikštelės pusę, o ne į gatvės važiuojamosios dalies pusę. Automobilis, kaip sakė, stovėjo pačiame įvažiavime į aikštelę. Iš jų tokių prieštaringų pasakymų buvo sunku nuspręsti, kas teisus, o kas ne, todėl pasakė jiems vykti į Alytaus apskrities VPK ir ten rašyti skundus, aiškintis aplinkybes.
Specialistas S. J. parodė, kad jis tvirtina specialisto išvadas. Atliko teismo medicininį tyrimą ir buvo surašyta specialisto išvada. Pilietis S. S. kreipėsi į jų poskyrį 2015-05-18 12.45 val. Užduoties atlikti objektų tyrimą neturėjo, jis pasakė, kad policija nedavė nukreipimo pas ekspertus. S. S. buvo apžiūrėtas. Apžiūrint gegužės 18 d. konstatavome, kad dešinė pėda, dešinė čiurna ir dešinės blauzdos apatinis trečdalis yra gipso įtvare. Apžiūros metu gipsas nenuiminėtas, to negalima daryti. Buvo konstatuota, kad kairės blauzdos išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, 55 cm aukštyje nuo pado, 1.5*1 cm odos nubrozdinimas tamsiai raudonu, standžiu, iškilu paviršiumi. Daugiau sužalojimų kūno paviršiuje nebuvo konstatuota. Nubrozdinimo srityje 4*3.5 cm pilkšvai melsva kraujosruva. Daugiau sužalojimų kūno paviršiuje nebuvo nenustatyta. Nukentėjusysis buvo nurodęs, kad po įvykio kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, todėl buvo pareikalauta asmens medicininė kortelė. Iš pateiktos asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės buvo matyti, kad S. S. Alytaus apskrities ligoninės traumatologo apžiūrėtas 2015-05-16 19.50 val., apžiūros metu traumatologui nurodė, kad skauda dešinę pėdą ir kairio kelio srityje nubrozdinta. Paaiškino, kad trauma 2015-05-16, pervažiavo automobilis. Pas juos nukentėjusysis teigė, kad 2015 m. gegužės 16 d. tarpe tarp 16.30-17.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje ties Kepyklos gatvės 17 namu, automobilis važiuodamas atbuline eiga pervažiavo dešinės kojos pėdą ir „sparnu“ kliudė kairės kojos kelienį. Objektyviai: kairė pėda patinusi, hematoma, skausminga palpacija. Kairio kelio išorėje 0.5 cm nubrozdinimas. Alkotesterio rodmuo 0.00 promilių. Dešinės pėdos dviejų krypčių rentgenogramos specialisto išvada: yra ketvirto padikaulio šviežias lūžimas be dislokacijos. Antro padikaulio senas lūžimas, susiformavęs stambus kaulinis rumbas. Traumatologo išvada: dešinės pėdos ketvirto padikaulio lūžimas. Imobilizuota gipso longete, išleistas ambulatoriniam gydymui.2015 m. spalio 21 d. iš policijos gavo užduotį atlikti papildomą tyrimą šiame įvykyje. Poveikis tiek blauzdoje, tiek pėdoje yra padarytas kietu, buku daiktu. Papildomoje išvadoje nurodėme, kad dešinės pėdos ketvirto padikaulio lūžimas galėjo būti padarytas kietu, buku, žalojančiu daiktu smogiant į dešinę pėdą, ar spaudžiant dešinę pėdą iš viršaus. Neatmetame galimybės, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užvažiuojant ant pėdos automobilio ratu. Toks sužalojimas galėjo atsirasti esant tokioms aplinkybėms, spaudžiant į pėdos skliautą. Griūnant greičiau susižalotų čiurną, raiščio patempimas arba kulkšnelių lūžimas. Mažai tikėtina, kad griūnant galėjo atsirasti toks sužalojimas. Šiame padikaulyje nebuvo konstatuota senų sužalojimų. Buvo konstatuota senas lūžis antrame padikaulyje. Nėra duomenų, apie kaulų išretėjimą, osteoporozę ar kažką panašaus. Pagal kraujosruvą, melsvas atspalvis, dvi trys paros, galėjo būti padaryta nurodytu laiku, sužalojimo būklė atitiko nurodytą laiką. Gipso nuimti negalėjo, todėl neapžiūrėjo kojos po gipsu, bet traumatologai neaprašo jokių žaizdų ar nubrozdinimų pėdoje, minkštų audinių vientisumas nepažeistas. Pirminės apžiūros metu traumatologai aprašo hematomą pėdoje. Po traumos požymiai gali išryškėti ir paros laikotarpyje, jeigu traumuojantis paviršius yra platus, išryškėja lėčiau. Jeigu platus traumuojantis paviršius tada ilgiau formuojasi hematoma. Palei lūžį hematoma formuojasi iškart, bet išorėje pasimato po laiko. Esant tokiai situacijai galima koją priminti, skausmas stiprėja su laiku. Pėdą sudaro ne tik ketvirtas padikaulis, yra penki padikauliai ir krūvis pasikirsto, lūžis nebuvo dislokuotas, kaulai judant neardė šalia esančių audinių, nesukėlė skausmo. Kiekvieno piliečio skausmo suvokimas yra skirtingas, todėl negali sakyti, kad nukentėjusysis negalėjo judėti su tokia trauma. Buvo daryta rentgeno nuotrauka dešinės kojos, o ambulatorinio gydymo kortelėje buvo padaryta rašymo klaida, kad kairė pėda patinusi, hematoma, skausminga palpacija. Pėda yra neaukštai iškilusi virš paviršiaus, todėl užriedant ratui, padikaulis gali lūžti nepažeidžiant minkštųjų audinių. Matomi traumos požymiai galėjo atsirasti vėliau, negu koja buvo apžiūrėta traumatologo. Nubrozdinimas ant kojos ties kelieniu, galėjo atsirasti esant tokioms aplinkybėms, kokios buvo nurodytos. Rūbai, būdami tarp traumuojamos srities ir traumuojančio paviršiaus, yra šiurkštus paviršius. Lūžis buvo šviežias, be gijimo požymių, taip rašo rentgenologai. Jeigu lūžis būtų senesnis, būtų matomi gijimo požymiai. Gyjant lūžiui pradeda formuotis kaulinis rumbas. Tada traumatologas rašo, jeigu lūžis būna ne šviežias. Jo išvada yra kategoriška dėl pirmo punkto, kad yra kraujosruva, nubrozdinimas ir lūžis, visa kita yra vertinimo dalykas. Kvalifikacija kategoriška, o dėl mechanizmo tikimybinė.
Iš 2015-05-16 S. S. protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydamas, kad 2015-05-16 apie 17 val., Kepyklos g. aikštelėje, Alytuje, konflikto metu J. M. automobiliu pervažiavo jam koją (1 t., b. l. 6).
Iš 2015-05-16 Alytaus apskrities VPK vyresniojo specialisto V. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad iš Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus gautas telefoninis pranešimas apie tai, kad 2015-05-16 19.58 val. į priėmimo skyrių kreipėsi S. M., kuriam nustatytas kairės kojos kelio nubrozdinimas ir kairės pėdos ketvirto piršto lūžimas ir J. M., kuriam nustatytas galvos ir krūtinės sumušimai. 2015-05-16 Kepyklos g. prie pastato Nr. 17 J. M. su automobiliu pervažiavo S. S. koją, ir abu susimušė (1 t., b.l. 7).
Iš 2015-06-16 prokuroro nutarimo panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d. (1 t., b.l. 1-2).
Iš 2016-01-08 Alytaus rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad perduota ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 03-2-00468-15 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo pagal BK 281 str. 1 d. (1 t., b.l.174-180).
Iš 2015-05-16 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti Kapyklos g., ties pastatu Nr. 17, Alytaus m. Fiksuota, kad prie nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės stovi krovininis automobilis GAZ 53, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pėdsakų, tinkamų identifikavimui, nerasta (1 t., b.l. 32-35).
Iš Specialisto išvados Nr. G 483/15 (06), tyrimo atlikto 2015-05-18 - 2015-05-27, matyti, kad S. S. padaryta odos nubrozdinimas bei kraujosruva odoje ir poodyje kairės blauzdos išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, dešinės pėdos IV padikaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti veikiant kairę blauzdą ir dešinę pėdą kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės pėdos IV padikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui (1 t., b.l. 46-47).
Iš Specialisto išvados Nr. pG 1091/15 (06), tyrimo atlikto 2015-10-21 - 2015-11-14, matyti, kad S. S. dešinės pėdos IV padikaulio lūžimas galėjo būti padarytas kietu buku žalojančiu daiktu smogiant į dešinę pėdą ar spaudžiant dešinę pėdą iš viršaus. Sužalojimo padarymo galimybė, užvažiuojant automobilio ratu, neatmetama. Sužalojimo padarymo galimybė, spaudžiant pėdą iš šonų, mažai tikėtina (1 t., b. l. 92-93).
Iš Specialisto teismo medicinos eksperto S. J. parodymų, užfiksuotų 2016-10-04, matyti, kad 2015-05-18 S. S. asmeniškai prašant VTMT Alytaus poskyryje konstatavo, kad S. S. dešinės pėdos IV padikaulio lūžimas galėjo būti padarytas kietu buku žalojančiu daiktu smogiant į dešinę pėdą ar spaudžiant dešinę pėdą iš viršaus. Neatmeta galimybės, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užvažiuojant automobilio ratu, nurodytomis aplinkybėmis 2016-05-16 (2 t., b. l. 70).
Iš Specialisto teismo medicinos eksperto S. J. parodymų, užfiksuotų 2017-04-12, matyti, kad padikaulio lūžimas padaromas veikiant pakankamai stipria jėga. Nustatyti konkretų trauminio poveikio jėgos dydį nėra galimybės. S. S. dešinės pėdos IV padikaulio lūžio padarymo galimybė spiriant dešine koja yra mažai tikėtina, kadangi spiriant pirmiausia žalojami pirštai, dėl to gali lūžti pėdos pirštakauliai. Traumuojančiai jėgai spyrio metu veikiant padikaulių išilginės ašies kryptimi gali būti pažeidžiami padikaulių sąnariniai paviršiai, dėl ko formuotis bareliniai, persąnariniai, skeveldriniai lūžiai. S. S. medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie dešinės pėdos traumas artimu laiku 2015-05-16 įvykiui (2 t., b. l. 93-95).
Iš 2015-09-17 nukentėjusiojo S. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad S. S. parodė, kur jis ir R. K. remontavo savo automobilį prieš įvykį, kur sustojo J. M. automobilis, kur prie J. M. automobilio stovėjo jis pats, kur pervažiavęs jam koją nuvažiavo J. M., kur sustojo (1 t., b. l. 60-67 ).
Iš 2017-04-19 papildomo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad S. S. parodė, kur prieš įvykį sustojo J. M. automobilis, kur stovėjo jis, kai J. M. automobilis pradėjo važiuoti atgal bei vietą, kur buvo sustabdytas J. M. automobilis po to, kai jam sužalojo koją (2 t., b. l. 88-89, 90-92).
Iš 2017-04-26 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas D. J. parodė vietą, kur jiems atvykus stovėjo automobilis Volswagen Passat. Parodė, kad automobilis VW Passat stovėjo, kaip nurodyta fotolentelėje Nr. 1, tai yra automobilio galiniams ratams stovint gatvės važiuojamojoje dalyje, o priekiniams ratams stovint ant stovėjimo aikštelės dalyje esančios pėsčiųjų perėjos piešinio. Automobiliui būnant tokioje padėtyje, jame sėdintis vairuotojas su aikštelės dešiniame krašte priešais automobilį esančiais asmenimis bendrauti galėtų tiktai labai persisvėręs pro durelių stiklo rėmą arba šiems asmenims priėjus prie automobilio (2 t., b. l. 101-103).
Iš 2015-09-17 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis J. M. parodė vietą, kur stovėjo S. S. automobilis GAZ, jam atvykus, kur buvo sustojęs jo automobilis, kur jam sėdinčiam automobilyje S. S. sudavė į veidą ir užlaužė ranką (1 t., b.l. 118-126).
Iš 2017-03-03 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2125 (16) matyti, kad jeigu pėsčiasis S. S. automobiliui "VW Passat" judant atbuline eiga, kuomet vairas susuktas į kairę, nebuvo išėjęs iš tyrime 1 pav. pavaizduotos 0,5 m atstumo zonos automobilio judėjimo atbuline eiga į kairę pusę metu, tai taip judėdamas automobilis "VW Passat" negalėjo parvažiuoti pėsčiojo S. S. dešinės pėdos. Jeigu pėsčiasis S. S. automobiliui "VW Passat" judant atbulinės eigos trajektorija, kuomet vairas susuktas į dešinę, prie automobilio "VW Passat" priekinių kairės pusės durelių stovėjo automobilio ratų judėjimo zonoje, kuri 3 pav. pažymėta raudonos spalvos ženklinimu, tuomet automobilis "VW Passat", kurį vairavo J. M., galėjo parvažiuoti pėsčiajam dešinę pėdą (2 t., b. l. 76-78).
Iš 2017-04-13 Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti ir aprašyti Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateikti skambučių įrašai, matyti, kad S. S. į Bendrąjį pagalbos centrą skambino du kartus. Pirmas skambutis buvo 17.11.15 val., S. S. operatoriui nurodė, kad Kepyklos g. 17, Alytus yra reikalinga policija, nes jam automobiliu pervažiavo koją. Operatoriui paklausus, ar reikalingi medikai, S. S., atsakė, kad medikų nereikia. S. S. nurodė, kad koją jam pervažiavo J. M.. Operatorius nurodė, kad atsiųs policiją. Antras skambutis buvo 17.15.51 val., S. S. nurodė, kad Kepyklos g. 17 jį užpuolė, mušasi. S. S. nurodė, kad medikų nereikia. Operatorius S. S. sujungė su Alytaus policijos komisariatu. S. S. policijos budėtojui nurodė, kad jį užpuolė (2 t., b. l. 96-98). Teisiamojo posėdžio garso įrašai buvo perklausyti ir ištirti.
Iš 2017-04-11 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. M. pateikė nuotraukas, darytas įvykio metu, iš kurių matyti automobilyje sėdintis R. K. ir lauke stovintis S. S. (2 t., b.l. 109, 110).
Iš Įprastinės transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties matyti, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draustas civilinės atsakomybės draudimu draudimo įmonėje ADB „Gjensidige“ (T. 3, b.l. 138).
Iš civilinio atsakovo ADB „Gjensidige“ rašytinių paaiškinimų matyti, kad draudimo bendrovė sutinka atlyginti nukentėjusiajam 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b.l. 134-136).
Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina J. M. kaltę jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.
Kaltinamasis J. M. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažino. Parodė, kad 2015 m. gegužės 15 d. apie 17 valandą atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Kepyklos gatvėje, pasikalbėti su nukentėjusiuoju S. S.. Automobilį VW Passat iš galo nuo nukentėjusiojo automobilio „GAZ53“. Sustojo 4-5 metrai atstumu. Aikštelėje buvo S. S. ir R. K.. Išjungė automobilio variklį. Sėdėjo automobilyje, atsidaręs langą. Paklausė, kaip sekasi. Nukentėjusysis pradėjo ant jo šaukti. Pasiūlė duoti į „snukį“. Jis atsakė: „nu davai duok“. Nukentėjusysis atėjo prie jo automobilio ir trenkė jam į galvą. Nukentėjusysis stovėjo apie pusės metro atstumu nuo jo automobilio. Jis nukentėjusįjį stūmė nuo savo automobilio. S. S. sugavo jo ranką ir ją užlaužė. Tuomet R. K. įšoko į jo mašiną per keleivio dureles ir pradėjo jį smaugti diržu. R. K. ištraukė automobilio raktelius. Paskambino sūnus, jo paprašė pagalbos. Atvažiavo sūnus. R. K. iššoko iš mašinos ir susimušė su jo sūnumi D.. Parodė, kad jo automobilis VW Pasast iš vietos nepajudėjo. Atbulu jis nevažiavo, kojos nukentėjusiajam nepervažiavo. Pirmos apklausos pas pareigūną metu sakė, kad automobilis pavažiavo atbulu, nes buvo strese. Nuo šio įvykio pats nukentėjo, kadangi buvo sužalota jo ranka. Kaltinamojo J. M. parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo nuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems. Ikiteisminio tyrimo metu 2015-07-21 apklaustas policijos tyrėjo J. M. dėl automobilio VW Passat vairavimo parodė, kad konflikto su S. S. metu, nenorėdamas būti sužalotas, pradėjo važiuoti savo automobiliu. Liudytojai policijos pareigūnai D. J. ir V. L. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, vienas iš vyriškių parodė, kad automobiliu jam buvo pervažiuota koja. Kitas asmuo teigė, kad jis buvo užpultas to asmens, kuris nurodė dėl pervažiuotos kojos, todėl gindamasis norėjo nuo jų pasišalinti išvažiuodamas automobiliu. Aplinkybę, kad kaltinamojo J. M. vairuojamas automobilis įvykio metu judėjo atbulas patvirtina: nukentėjusiojo S. S. parodymai, nukentėjusiojo S. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolu užfiksuoti parodymai (1 t., b.l. 60-67, 88-92), liudytojo R. K. parodymai, policijos pareigūnų D. J. ir V. L. parodymai, liudytojo D. J. parodymų patikrinimo vietoje užfiksuoti parodymai (2 t., b.l. 101-103), iš kurių matyti, kad atvykus policijos pareigūnams, automobilio VW Passat galiniai ratai buvo gatvės važiuojamojoje dalyje, o priekiniai ratai - ant stovėjimo aikštelės dalyje esančios pėsčiųjų perėjos piešinio. Taip pat konstatuota, kad automobiliui būnant tokioje padėtyje, jame sėdintis vairuotojas su aikštelės dešiniame krašte priešais automobilį esančiais asmenimis bendrauti galėtų tiktai labai persisvėręs pro durelių stiklo rėmą arba šiems asmenims priėjus prie automobilio. Liudytojo D. J. parodymų patikrinimo vietoje užfiksuoti parodymai sutampa su nukentėjusiojo S. S. parodymais, užfiksuotais parodymų patikrinimo vietoje dėl automobilio VW Passat vietos, ir tai patvirtina, kad automobilis VW Passat pajudėjo iš pradinės vietos, kur tarp J. M. ir S. S. vyko pokalbis, ir paneigia teisiamojo posėdžio metu duotus kaltinamojo J. M. parodymus. Liudytojas kaltinamojo sūnus D. M. paties įvykio dėl nukentėjusiojo S. S. sužalojimo nematė, todėl jo parodymų teismas nevertina.
Iš 2017-03-03 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2125 (16) matyti, kad jeigu pėsčiasis S. S. automobiliui "VW Passat" automobiliui "VW Passat" judant atbulinės eigos trajektorija, kuomet vairas susuktas į dešinę, prie automobilio "VW Passat" priekinių kairės pusės durelių stovėjo automobilio ratų judėjimo zonoje, kuri 3 pav. pažymėta raudonos spalvos ženklinimu, tuomet automobilis "VW Passat", kurį vairavo J. M., galėjo pervažiuoti pėsčiajam dešinę pėdą (2 t., b. l. 76-78). Aplinkybę, kad J. M. automobilį vairuodamas atbuline eiga vairą susuko į dešinę pusę patvirtina nukentėjusysis S. S. ir liudytojas R. K.. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti šių asmenų parodymais, kadangi kaltinamasis J. M. visiškai neigia aplinkybę, kad jo automobilis judėjo atbuline eiga, o tokie kaltinamojo J. M. parodymai prieštarauja teisme ištirtiems bylos duomenims. Tai, kad nukentėjusysis S. S. buvo apie pusės metro atstumu nuo J. M. vairuojamo automobilio, teisiamojo posėdžio metu parodė ir pats kaltinamasis J. M.. Specialisto išvados ir medicinos eksperto paaiškinimai (1 t., b.l. 46-47, 92-93, 2 t., b.l. 70, 93-95) patvirtina, kad S. S. padaryta odos nubrozdinimas bei kraujosruva odoje ir poodyje kairės blauzdos išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, dešinės pėdos IV padikaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti veikiant kairę blauzdą ir dešinę pėdą kietais bukais žalojančiais daiktais, galimai nukentėjusiojo nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės pusės pėdos IV padikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui; S. S. dešinės pėdos IV padikaulio lūžimas galėjo būti padarytas kietu buku žalojančiu daiktu smogiant į dešinę pėdą ar spaudžiant dešinę pėdą iš viršaus; sužalojimo padarymo galimybė, užvažiuojant automobilio ratu, neatmetama; sužalojimo padarymo galimybė, spaudžiant pėdą iš šonų, mažai tikėtina; padikaulio lūžimas padaromas veikiant pakankamai stipria jėga; S. S. medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie dešinės pėdos traumas artimu 2015-05-16 įvykiui laiku. Nukentėjusiajam nustatyto sužalojimo padarymo mechanizmas (užvažiavus automobilio ratu) iš esmės atitinka nukentėjusiojo S. S. ir liudytojo R. K. parodymus. Ir teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis S. S. buvo sužalotas eismo įvykio metu, kaltinamojo J. M. vairuojamam automobiliui VW Passat judant atbulinės eigos trajektorija. S. S. telefoninio pokalbio su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju įrašai patvirtina, kad S. S. praneša pareigūnams, jog jam buvo pervažiuota koja. Apie sužalotą koją nukentėjusysis praneša į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams D. J. ir V. L.. Todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti, kad S. S. dėl dešinės pėdos IV padikaulio lūžimo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas J. M. vairuojamu automobiliu pervažiavus dešinę koją. Medicinos ekspertas konstatavo, kad S. S. medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie dešinės pėdos traumas artimu 2015-05-16 įvykiui laiku. Todėl įvertinus visus bylos duomenis, daroma išvada, kad automobilis VW Passat, vairuojamas kaltinamojo J. M., judėjo atbuline eiga, J. M., važiuodamas atbulas, neįsitikino, kad pėsčiasis S. S. yra saugiame atstume nuo jo vairuojamo automobilio, priekiniu kairiu ratu pervažiavo S. S. dešinę koją, kliudė kairės kojos kelį, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam S. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl dešinės pėdos IV padikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Kelių eismo taisyklių 27 ir 114 punktų reikalavimai numato, kad vairuotojas, važiuodamas atbulas, privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams ir visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam. Kaltinamasis J. M. nevykdė minėtų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, važiuodamas atbulas neįsitikino, kad S. S. yra saugiame atstume nuo jo vairuojamo automobilio, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas pėsčiasis. Kaltinamojo J. M. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu autoįvykiu ir atsiradusiomis pasekmėmis – nukentėjusiojo S. S. nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaip matyti iš bylos duomenų, ikiteisminis tyrimas nuo 2015-05-16 iki 2016-01-28 vyko pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Duomenų, kad kaltinamasis J. M. nukentėjusįjį S. S. sužalojo, tyčia automobiliu pervažiuodamas jam koją, nėra, todėl kaltinamojo J. M. veiksmai atitinka BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, kaip neatsargus nusikaltimas, padarytas pažeidžiant kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles.
CD laikmeną su S. S. skambučių įrašais palikti nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Nukentėjusysis S. S. civiliniu ieškiniu (3 t., b.l. 55-58) prašo priteisti 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pripažįsta, kad nukentėjusiajai nusikaltimu buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo arba šio asmens draudimo įmonė, jei asmuo yra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu dalyvavusios transporto priemonės vairuotojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo įmonėje ADB „Gjensidige“. Už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje, išmoka mokama pagal LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą (Toliau – Įstatymas), šiuo pagrindu draudimo bendrovė byloje buvo įtraukta civiliniu atsakovu. Tiek pagal šio Įstatymo 13 str. 1 d., 2 d., tiek pagal CK 6.254 str. 2 d., 6.987 str., po draudiminio įvykio nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo tiesiogiai iš draudiko ar draudėjo. Ir tik tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, tai draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą, eismo įvykio kaltininkas ar transporto priemonės valdytojas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012-06-11 yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos). Draudimo bendrovė sutinka nukentėjusiajam atlyginti 1500 eurų neturtinės žalos.
Teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Neturtinės žalos atlyginimo atvejais žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Civilinėje atsakomybėje kreditorius privalo įrodyti nuostolių dydį. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Pripažintina, kad dėl eismo įvykio nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, nurodytus CK 6.250 str. 1 d. Nukentėjusiajam dėl dešinės pėdos IV padikaulio lūžimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Duomenų apie ilgalaikius sveikatos sužalojimo padarinius ar apie ilgai trunkantį gydymą nėra. Nustatant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į aukščiau išdėstytus motyvus, į tai, kad nusikalstamos veikos pasekmės nėra sunkios, žala padaryta neatsargiais kaltinamojo veiksmais. Teismas įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pasekmes, teismų praktiką panašiose bylose, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo S. S. patirtą neturtinę žalą vertina 1500 eurų dydžio suma, todėl ieškinys tenkintinas dalinai (CPK 109 str., CK 6.263 str.). Neturtinė žala priteistina iš civilinio atsakovo – draudimo įmonės ADB „Gjensidige“.
Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nors nukentėjusysis dokumentus, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidas, teismui pateikė baigiamųjų kalbų metu, tačiau šį pažeidimą teismas vertina kaip mažareikšmį, kuris netrukdo teismui vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais išspręsti šioje baudžiamojoje byloje, o neužvedant atskiro procesą. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, naudojosi teisine advokato pagalba, jo turėtos išlaidos pagrįstos pateiktais pinigų priėmimo kvitu ir sąskaitomis už suteiktas teisines paslaugas (4 t., b.l. 65-69). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusysis S. S. prašo priteisti 2629 eurų bylinėjimosi išlaidų. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo J. M. turtinę padėtį, kadangi jis nedirba, jam nustatytas netektas darbingumas, todėl nukentėjusiajam priteistina 2000 eurų suma advokato paslaugoms apmokėti, kadangi kaltinamojo J. M. atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 106 str. 2 d.).
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo padaryta nusikalstama veika įstatymo priskiriama prie neatsargių nusikaltimų (BK 11 str.). Kaltinamasis nedirba, yra iš dalies darbingas (4 t., b.l. 50, 51), nėra jokių neigiamai charakterizuojančių duomenų. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, kaip pirmą kartą teisiamam, kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Nustatant baudos dydį, taikytinas MGL dydis, galiojęs nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 37,66 eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais,
nusprendžia:
J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 30 MGL 1129,80 eurų dydžio baudą. Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinius įrodymus – CD laikmeną su S. S. skambučių įrašais palikti nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Priteisti iš civilinio atsakovo draudimo įmonės ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajam S. S. 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš J. M. nukentėjusiajam S. S. 2000 eurų turėtoms advokato išlaidoms padengti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.