- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-27
- Bylos Nr.
- 1-1581-1109/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48111-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- E. E.
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.14.10.3Nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 3 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. E., (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, specialaus vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. E. 2020 m. gruodžio 8 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau nei du kartus ranka sudavė nukentėjusiajam R. D. į galvos ir veido sritį, tuo R. D. padarė kraujosruvą kairės akies srityje, žaizdą viršutinėje lūpoje, žaizdą apatinėje lūpoje, nosies kaulų, kairiojo viršutinio žandikaulio ančio išorinės sienelės, kairiosios akiduobės apatinės sienelės lūžius, t. y. nesunkiai sutrikdė R. D. sveikatą.
Šiais veiksmais E. E. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.
Be to, E. E. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, t. y. 2020 m. gruodžio 8 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino nukentėjusiajam R. D. priklausantį turtą, t. y Kauno r., Vilkijoje, Tulpių g. 12A, tyčia sugadino nukentėjusiajam R. D. priklausantį turtą, t. y. tyčia suduodamas smūgius nukentėjusiajam R. D. sulaužė jam priklausančius akinius, 100,00 eurų vertės, bei įspyrė į R. D. priklausančio automobilio „Opel Zafira“, vast. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės sparną ir jį įlenkė, padarydamas 150,00 eurų vertės turtinę žalą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam R. D. padarė bendrą 250,00 eurų turtinę žalą.
Šiais veiksmais E. E. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis E. E. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad datos tiksliai nepamena, gali būti 2020 m. gruodžio 8 d., dirbo namuose. Sudėjęs grindis išnešė į lauką popierines pakuotes, pamatė stovintį kūriką (nukentėjusįjį) ir paprašė jo sudeginti pakuotes, tačiau nukentėjusysis nesutiko, todėl tarp jų žodis po žodžio kilo konfliktas, kurio metu nukentėjusysis kaltinamajam įspyrė į koją, buvo mėlynė. Konfliktui pasibaigus, jis grįžo namo toliau dirbti, bet blogai jautėsi dėl to, kad jam kažkas įspyrė, virė emocijos, todėl praėjus kelioms valandoms, apie 18.30 val., nuėjo pas nukentėjusįjį į katilinę. Prie durų stovėjo nukentėjusiojo pažįstamas asmuo, kurio paklausė, kur yra nukentėjusysis, šis pasakė, kad R. D. katilinės viduje. Tada jis nuėjo pas nukentėjusįjį į katilinės vidų, pasakė šiam, kad prisidirbo ir vyriškai sudavė („šovė“) ranka į veidą, galimai sudavė du smūgius. Po smūgio nukentėjusysis susvyravo ir pragriuvo, kaltinamasis jį pakėlė ir nuvedė nuprausti veidą, nes R. D. iš nosies bėgo kraujas. Kai jis (kaltinamasis) atėjo, nukentėjusiajam kraujas iš nosies nebėgo. Nukentėjusysis tikriausiai susižalojo nuo jo (kaltinamojo) smūgio. Kai nuprausė nukentėjusįjį, eidamas iš katilinės, vijosi nukentėjusiojo draugą, buvusį kartu, tačiau į automobilį nespyrė. Savo poelgį vertina negerai. Gailisi dėl to, kad nesikreipė į medikus ir pareigūnus kai nukentėjusysis pirmas jam įspyrė. Nesutinka su tuo, kad dėl jo smūgių buvo sugadinti R. D. akiniai ir telefonas, akinių įvykio metu nematė. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu visiškai nesutinka, su valstybinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka.
Nukentėjusysis R. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio dieną dirbo katilinėje, ketino važiuoti nusipirkti kitos kaukės, išėjęs iš katilinės sutiko kaltinamąjį, kuris paprašė sudeginti popierius, tačiau nukentėjusysis liepė palaukti, kol sugrįš, tada tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis įspyrė kaltinamajam į koją. Tada kaltinamasis pasikeitė, atsigavo, jie kartu nuėjo į katilinės vidų, išsiaiškino ir kaltinamasis išėjo. Jis (nukentėjusysis) nusipirkęs kaukę grįžo į katilinę ir toliau dirbo, kai staiga pajuto du smūgius. Kas jam sudavė smūgius, nematė, tik pajuto. Nuo smūgių nugriuvo, jam bėgo kraujas. Ligoninėje jam susiuvo lūpą, nes buvo prakirsta, skaudėjo nosį. Lūpą jam perrišinėjo 10 dienų. Dėl įvykio jam buvo sužalotas veidas, padaryta žala dėl akinių ir telefono. Akiniai po smūgio buvo sudaužyti, sulaužyti. Taip pat toje vietoje, kur jis buvo nugriuvęs po smūgio, policija rado sudaužytą ir jo mobilaus ryšio telefoną. Prieš tai telefonas buvo sveikas. Žala padaryta taip pat ir dėl apgadinto automobilio. Kalinamasis praeidamas įspyrė į automobilį, buvo įlenktas sparnas, tačiau jis (nukentėjusysis) pats to nematė. Gali būti, kad po įvykio nedarbingas buvo 23 d. Palaiko civilinį ieškinį ir prašo jį priteisti. Neturtinę žalą patyrė dėl to, kad reikėjo važinėti į perrišimus, gaišti laiką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis buvo perskaityti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 24–25), kur jis parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kūriku. Adresu (duomenys neskelbtini), yra bendrovės kieto kuro katilinė, kurią jis kūrena. 2020 m. gruodžio 8 d. jis dirbti pradėjo nuo 8 val. ir dirbti turėjo iki 2020 m. gruodžio 9 d. 08 val. Atvyko į darbą savo automobiliu Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kieto kuro katilas kūrenamas automatiškai, pasiimant kietą kurą iš šalia esančio talpyklos, į kurią jis turi prikrauti kieto kuro (briketų). Užkrovus pareguliuoja temperatūrą ir kurį laiką yra laisvas. 2020 m. gruodžio 8 d. apie 17.30 valandą jis buvo katilinėje, ją užkrovė, uždarė katilą ir užrakino katilinės duris. Tada prie jo nuo šalia esančių daugiabučių namų pusės atėjo jam nepažįstamas asmuo, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, atnešė popierinių pakuočių, kurias reikalavo sudeginti katilinėje. Jis pasakė, kad dabar tikrai nedegins, kadangi katilą užkrovė ir nureguliavo temperatūrą, liepė pakuotes padėti lauke prie pastato. Šis asmuo pradėjo jį plūsti necenzūriniais žodžiais, kilo konfliktas, jie susistumdė, tačiau po to pakalbėjo draugiškai, jis leido asmeniui padėti katilinėje pakuotes ir vyras nuėjo. Kai asmuo pasišalino, jis automobiliu trumpam išvažiavo iš katilinės. 2020 m. gruodžio 8 d. apie 18.30 valandą jis grįžo automobiliu prie katilinės. Kartu atvažiavo ir jo pažįstamas vardu Robertas. Robertas liko lauke, o jis užėjo į katilinės vidų. Netoli buitinių patalpų staiga pajuto smūgį į galvą, o pasisukus dar ne mažiau dviejų smūgių į veidą, trumpam prarado sąmonę. Kai atsipeikėjo, katilinėje nieko nebuvo. Įvykio metu jam buvo sulaužyti akiniai, sudaužytas telefono FONOS ekranas bei apgadintas jo automobilio kairės pusės priekinis sparnas, jis sulankstytas.
Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis buvo perskaityti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 54–64), kur jis parodė, kad jis stovėjo katilinėje prie krosnies nugara ir užpuoliko nematė, kai nežinomas asmuo jam trenkė į galvos sritį jis prarado sąmonę, o ją atgavęs katilinėje buvo vienas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis buvo perskaityti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 71–73, 75–77), kur jis parodė, kad pirminio konflikto su E. E. metu, jis pastarajam vieną ar du kartus įspyrė į koją, bet tik dėl to, kad E. E. jį koliodamas buvo agresyviai nusiteikęs. Įspyrė jam į koją ir atsitraukė. Po to vyro agresija nurimo ir jis pradėjo kalbėti gražiai, išsiskirstė gražiuoju, todėl nesuprato, kodėl tą pačią dieną vakare, kai vėl atvažiavo kurti katilinės, buvo sumuštas. Būnant katilinėj išgirdo žodžius „labas“ ar „laba diena“ ir pajuto smūgį, po to aptemo sąmonė, mano, kad gavo dar kelis smūgius į galvą. Kai atgavo sąmonę, buvo visas kruvinas, išėjo į lauką, kur automobilyje jo laukė draugas R. L.. Jam atrodo, kad lauke kažkur šalia buvo ir tas užpuolęs vyras, jis nuo smūgių buvo apsvaigęs ir nebeatsimena to, kodėl nekvietė policijos, o paprašė Roberto nuvežti jį pas kitą draugą, negali pasakyti. Mano, kad dėl apsvaigimo nesuvokė tiksliai situacijos. Įvykio metu, kai E. E. jį sumušė, pastarasis sulaužė ir jo akinius, kuriuos vertina 100 eurų suma, taip pat tuo metu, kai mušė, E. E. sudaužė jo mobilų telefoną „Fonos“, kuris įvykio metu buvo jo striukės kišenėje. Nežino, kuriuo metu dužo telefonas, gal kai nukrito ant žemės, bet kuriuo atveju dėl E. E. kaltės. Telefoną vertina 100 eurų suma. Be to, kai jį sumušė, E. E. tyčia įspyrė į jo automobilio „Opel Zafira“ kairės pusės sparną ir jį įlenkė, žalą dėl įlenkto automobilio vertina 150 eurų suma, kadangi buvo nuvažiavęs pas meistrus pasitarti ir jie paaiškino, kad būtent tiek kainuos automobilio remontas.
Nukentėjusysis patvirtino, jog šiuose parodymuose esmė užfiksuota teisingai. Papildomai paaiškino, jog su kaltinamuoju po įvykio buvo porą kartų susitikę, atleido kaltinamajam, nepyksta.
Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo užėjęs į katilinę (duomenys neskelbtini). Jis gyvena tame pačiame name. Katilinėje pas nukentėjusįjį jau buvo E. E. ir nukentėjusiojo kolega. Jis pasisveikino su nukentėjusiuoju, jo kolega, pasakė, kad nereikia piktumų ir kartu su E. E. išėjo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 118–119), kur jis parodė, kad 2020 m gruodžio 8 d. vakare, tikslaus laiko neprisimena, jis, išėjęs iš savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), į lauką, išgirdo vyriškus šūksnius, kurie sklido iš šalia esančios katilinės, pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Užėjo į vidų ir pamatė tenai stovinčius du vyriškius, kurių nepažįsta. Vienas iš vyriškių buvo kruvinu veidu. Jis paklausė, kas čia nutiko, bet niekas jam nieko nepaaiškino, tai jis ir išėjo iš ten, nes ne jo ten reikalai, nuėjo atgal į savo namus. Kas ten įvyko, jis nežino, nematė ir nieko papasakoti negali.
Liudytojas A. K. patvirtino, jog šie jo parodymai teisingi, kruvinu veidu matė nukentėjusįjį, kruvina buvo prie lūpos.
Liudytojas A. D. parodė, kad tiksliai datos nepamena, maždaug prieš metus laiko, galimai gruodžio 8 d., vakare, jau buvo tamsu, apie 22 val., pas jį atvažiavo R. D., su kuriuo kartu dirba katilinėje, prašė nuvežti į traumatologinį punktą susiųsti lūpą, pažiūrėti katilinę, tačiau kadangi karantinas, galėjo ilgai užtrukti, todėl pasakė, kad nepavyks viską padaryti – ir nukentėjusįjį nuvežti ir katilinę pažiūrėti. Tada nukentėjusysis išsikvietė greitąją pagalbą ir paprašė jo (liudytojo) po poros valandų pasiimti jį iš Klinikų. Pažiūrėjęs katilinę, nuvyko į Klinikas paimti nukentėjusiojo, kurį tą patį vakarą nuvežė į policiją. Kai jis buvo nuvykęs į katilinę, buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie apžiūrėjo įvykio vietą. R. D. jam sakė, kad jį sumušė katilinėje, sudaužė akinius, telefoną ir į automobilio sparną įspyrė. Jis matė, kad buvo kruvinas nukentėjusiojo veidas, prakirsta lūpa. R. D. sakė, kad buvo katilinėje, kai atėjo asmuo, kuris sudavė jam į veidą, nukentėjusysis nukrito. Kiek kartų sudavė į veidą, nesakė. Nukentėjusysis su akiniais ir dirba, ir vairuoja.
Liudytojas R. L. parodė, kad gruodžio mėnesį, galimai gruodžio 8 d., R. D. paprašė jo padėti pakrauti durpių briketus katilinėje. Padirbę jie ketino išvykti, tačiau prisistatė kaltinamasis, kuris liepė atidaryti katilinę, nes nori sudeginti dėžes. Nukentėjusysis pasakė, kad negali deginti svetimų šiukšlių, tada kaltinamasis pradėjo koliotis, kaltinamasis su nukentėjusiuoju susistumdė, nukentėjusysis gal vieną kartą įspyrė kaltinamajam į koją, bet po to jie susitaikė, kaltinamasis sukrovė dėžes, o jis su nukentėjusiuoju išvyko. Vakare, po kokių 5 valandų, jis su nukentėjusiuoju vėl atvyko į katilinę, kiek valandų buvo, nežino, bet jau buvo tamsu. Jie buvo užėję į katilinės vidų, kai atėjo kaltinamasis ir pradėjo mušti nukentėjusįjį, kuris tuo metu buvo nusisukęs. Kaltinamasis mušė nukentėjusįjį rankomis – sudavė kumščiais. Kiek kartų sudavė, jis nežino, nes tai pamatęs, pabėgo. Kaltinamasis jį vijosi, sakė „ateik ir tu čia“. Kaltinamasis taip pat įspyrė iš kojos į nukentėjusiojo automobilį iš vairuotojo pusės, netoli sparno, po spyrio liko įlenkimai. Po įvykio jis matė, kad nukentėjusiojo telefonas mėtėsi ir akiniai buvo sulaužyti, lūpa prakirsta („išsiskėtusi“). Kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus. Nukentėjusysis apsiprausė, o kaltinamasis išėjo. Po kokių 5 min. grįžo kaltinamasis ir vėl normaliai kalbėjo. Nukentėjusysis klausinėjo jo (liudytojo), kas čia atsitiko, sakė, kad nieko nepamena. Tada jis kartu su nukentėjusiuoju nuvyko pas kolegą Algį, kur nukentėjusysis pasakė, kad jį sumušė, jam liepė kviesti policiją. Kokie buvo nustatyti sužalojimai nukentėjusiajam, jis nežino, tik žino, kad siuvo lūpą.
Specialistas Gregoire Abi Chaker patvirtino specialisto išvadą G762021/2 ir paaiškino, jog išvadą pateikė iš medicininių dokumentų, tiriamojo neapžiūrėjo. Veido kaulų lūžiai ne visada gydomi atliekant operaciją. Šiuo atveju pacientas pasišalino, todėl nenurodyta, kokia numatyta gydymo taktika. Kadangi veido kaulai be sąnarių, jie nejuda, todėl asmuo gali skausmo ir nejausti. Skausmas jaučiamas, kai būna lūžęs kaulas, kuris juda, pavyzdžiui rankos dilbio kaulas, tada juda lūžgaliai ir tai gali kelti skausmą. Veido kaulai nejuda, nėra sąnarių, todėl lūžgaliai nesitrina vienas prie kito. Pagal šioje byloje nustatytą lūžių lokalizaciją negali taip būti, kad visi nustatyti kaulų lūžiai įvyktų nuo kritimo.
Iš ikiteisminio tyrimo metu vykusios akistatos tarp R. D. ir E. E. matyti, kad R. D. parodė, jog prieš tai, kai buvo sumuštas, prie katilinės konfliktavo su E. E. ir pastarajam vieną arba du kartus įspyrė į koją. E. E. parodė, kad R. D. pirmas pradėjo konfliktą ir įspyrė jam į koją 5-6 kartus. Apie tai, kas buvo vėliau, pasinaudodamas savo teise atsisakė duoti parodymus (1 t., b. l. 67–70).
Iš 2020 m. gruodžio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. L. atpažino E. E. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (1 t., b. l. 101–110).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 76/2021(02), nurodyta, kad R. D. nustatyta: kraujosruva kairės akies srityje, žaizda viršutinėje lūpoje, žaizda apatinėje lūpoje, nosies kaulų, kairiojo viršutinio žandikaulio ančio išorinės sienelės, kairiosios akiduobės apatinės sienelės lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei atsitrenkiant į daiktą (-us). Sužalojimų lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika, rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti nemažiau dviejų trauminių poveikių. Sužalojimų padarymo metu tiriamasis galėjo būti įvairiose padėtyse. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kraujosruva kairės akies srityje, žaizda viršutinėje lūpoje, žaizda apatinėje lūpoje laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymo. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu nosies kaulų, kairiojo viršutinio žandikaulio ančio išorinės sienelės, kairiosios akiduobės apatinės sienelės lūžiai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad R. D. atvyko 2020 m gruodžio 8 d. 20.40 val. ir nurodė, kad buvo sumuštas, alkotesteriu nustatyta, kad R. D. blaivus (1 t., b. l. 141–143).
Iš 2020 m. gruodžio 8 d. Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – katilinės adresu (duomenys neskelbtini), patalpos ir automobilis Opel Zafira valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti automobilio apgadinimai – įlenktas priekinis kairys sparnas, sudaryta foto lentelė (1 t., b. l. 36–49).
Iš 2021 m. sausio 15 d. Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. D. pateikė sulaužytus akinius nulūžusia kojele, kurie buvo sugadinti 2020 m. gruodžio 8 d. įvykio metu (1 t., b. l. 144–146).
Iš 2021 m. sausio 20 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. D. pateikė mobilųjį telefoną „Fonos“, kuris buvo sudaužytas 2020 m. gruodžio 8 d. įvykio metu – skilęs telefono ekranas (1 t., b. l. 147–149).
Iš 2021 m. sausio 15 d. Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti akiniai, kuriuos 2021 m. sausio 15 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė R. D.. Užfiksuota, kad akiniai yra be rėmelių, permatomais stiklais. Dešiniojo stiklo apatinis išorinis kampas yra nuskeltas (trūksta dalies stiklo su kojelės tvirtinimo mechanizmu), to paties stiklo viršus įskilęs. Kairysis akinių stiklas nepažeistas. Akinių kojelės metalinės, tamsiai mėlynos spalvos. Dešinės pusės kojelė nulūžusi. Sudaryta foto lentelė (1 t., b. l. 154–159).
Iš 2021 m. sausio 21 d. Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas telefonas „Fonos“, kurį 2021 m. sausio 15 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė R. D.. Užfiksuota, kad mobilaus telefono ekranas suskaldytas, ekrano viršuje matoma, kad dalis ekrano stiklo ištrupėjusi, telefono nugarėlė suskaldyta, sudaryta foto lentelė (1 t., b. l. 160–167).
Žemesnės instancijos teismas
Iš Kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas skambutis į bendrąjį pagalbos centrą, sudaryta skambučio stenograma, iš kurios matyti, kad R. D. 2020 m. gruodžio 8 d. 18.37 val. pranešė apie tai, kad maždaug prieš valandą ar pusantros buvo užpultas ir sumuštas matyto, bet nepažįstamo asmens. Mušė į veidą, prakirto lūpą (1 t., b. l. 170–175).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų išrašo matyti, kad automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. D. (1 t., b. l. 87).
Iš 2020 m. gruodžio 8 d. alkoholio matuoklio duomenų matyti, kad 2020 m. gruodžio 8 d. 23:31:57 val. R. D. patikrinus blaivumą, nustatyta, kad jis buvo blaivus (0,00 promilių) (1 t., b. l. 34).
Motyvuojamoji dalis
III Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad byloje kaltinimai E. E. tyčia nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo R. D. sveikatą ir sugadinus svetimą – R. D. – turtą pasitvirtino.
BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, o turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.
Kaltinamojo kaltė ir faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės įrodytos iš dalies paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiojo R. D., liudytojų R. L., A. K. parodymais, daiktų ir įvykio apžiūros protokolais, specialisto išvada bei paaiškinimais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu ir kitais rašytiniais įrodymais.
Visi aukščiau išdėstyti aptarti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.
Kaltinamasis pripažino faktines aplinkybes, jog 2020 m. gruodžio 8 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini), jis ne mažiau nei du kartus rankos kumščius sudavė nukentėjusiajam R. D. į galvos ir veido sritį, dėl ko nukentėjusysis nugriuvo, jam bėgo iš nosies kraujas. Šios faktinės aplinkybės taip pat nustatytos nuosekliais liudytojo R. L. parodymais bei paties nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusysis parodė, jog vakare atvykęs į katilinę su R. L., būdamas nusisukęs, staiga pajuto smūgį į veidą, o atsisukęs dar du smūgius į veido sritį, dėl ko jis nugriuvo, galimai buvo praradęs sąmonę, jam kraujavo veidas. Dar tą patį vakarą Greitosios pagalbos buvo nukentėjusysis buvo pristatytas į gydymo įstaigą, kur jam nustatyti sužalojimai, susiūta prakirsta lūpa. Analogiškas įvykio aplinkybes nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė ir kartu su nukentėjusiuoju buvęs liudytojas R. L., kuris parodė, jog tuo metu, kai jis su nukentėjusiuoju vakare buvo užėję į katilinę, atėjo kaltinamasis, kuris pradėjo mušti nukentėjusįjį, sudavė šiam kumščiu į veido sritį. Nukentėjusysis tuo metu buvo nusisukęs. Po to matė nukentėjusįjį kruvinu veidu, prakirsta lūpa. Apie tai, kad nukentėjusįjį smūgiais kumščiu į veido sritį sumušė E. E., nukentėjusysis dar tą patį vakar nuvykęs papasakojo ir liudytojui A. D., kuris patarė kviesti medikus, policiją bei pasiėmė nukentėjusįjį po apžiūros ir suteiktos pagalbos iš Kauno klinikų, nuvežė į policiją. Šių asmenų parodymai dėl faktinių aplinkybių tarpusavyje sutampa ir patvirtina, jog kaltinamasis nukentėjusįjį užpuolė staiga, netikėtai, šiam esant nusisukus nuo kaltinamojo. Kaltinamasis kumščiu sudavė į veido sritį nukentėjusiajam ne mažiau kaip du smūgius, po kurių nukentėjusysis nugriuvo, jam bėgo kraujas, buvo prakirsta lūpa. Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog dar tą patį vakarą nukentėjusįjį pristačius į gydymo įstaigą buvo nustatyti sužalojimai veide bei veido srities kaulų lūžiai. Teismo medicinos specialisto išvadoje R. D. konstatuota: kraujosruva kairės akies srityje, žaizda viršutinėje lūpoje, žaizda apatinėje lūpoje, nosies kaulų, kairiojo viršutinio žandikaulio ančio išorinės sienelės, kairiosios akiduobės apatinės sienelės lūžiai, nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku dėl nemažiau dviejų trauminių poveikių; žaizda viršutinėje lūpoje, žaizda apatinėje lūpoje laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu, nosies kaulų, kairiojo viršutinio žandikaulio ančio išorinės sienelės, kairiosios akiduobės apatinės sienelės lūžiai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nors nukentėjusysis teigė, kad skausmą jautė tik dėl prakirstos lūpos ir nosies, tačiau teismo medicinos ekspertas Gregoire Abi Chaker teisiamojo posėdžio metu ne tik patvirtino pateiktą teismo medicinos specialisto išvadą, bet ir paaiškino, kad veido srities kaulų lūžiai gali ir nebūti skausmingi, jei lūžgaliai nesitrina vienas į kitą. Be to, paaiškino, jog iš veido kaulų lūžių sprendžia, kad tokie sužalojimai griūnant negalėjo būti padaryti. Tai, kad sužaloti būtent vienos veido pusės kaulai, esantys aplink akį, patvirtina sužalojimo mechanizmą – smūgį kumščiu, o specialisto išvada ir nukentėjusiojo parodymais nustatyta, jog smūgių buvo ne mažiau kaip du.
Esant šioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusįjį, suduodamas ne mažiau du smūgius kumščiu į veido sitį, sužalojo ir taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, nes lūžo veido srities kaulai, kaltinamasis E. E.. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo suduotais smūgiais nukentėjusiajam į veido sritį.
Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, jog suduodamas kumščiu į gyvybiškai svarbų bei jautrų kūno organą – galvos ir veido sritį gali sukelti ne tik fizinį skausmą, padaryti įvairius sumušimus, bet ir sulaužyti veido srities kaulus, smūgių skaičius – ne vienas smūgis, suduotas į tą pačią vietą rodo, kad smūgius sudavė tyčia, norėjo neigiamų pasekmių, t. y. veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia.
Nors byloje nustatyta, kad tą pačią dieną prieš kelias valandas iki nagrinėjamo įvykio buvo kilęs konfliktas tarp kaltinamojo E. E. ir nukentėjusiojo R. D., kurio metu abu asmenys apsistumdė, nukentėjusysis net buvo įspyręs kaltinamajam į koją, tačiau kaip patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis bei liudytojas R. L., minėtas konfliktas buvo pasibaigęs prieš kelias valandas, asmenys išsiskirstė gražiuoju, todėl kaltinamasis neturėjo jokios teisėtos priežasties nagrinėjamo įvykio metu užsipulti kaltinamąjį ir vartoti jo atžvilgiu fizinį smurtą. Tai, kad jautėsi pažemintas dėl prieš tai buvusio konflikto, nesuteikė teisės kaltinamajam smurtauti prieš nukentėjusįjį. Esant šioms aplinkybėms, nukentėjusiojo elgesys negali būti pripažįstamas kaip provokuojantis.
Nukentėjusysis taip pat patvirtino, jog dėl kaltinamojo suduotų smūgiu buvo sugadinti jo akiniai, sudužo telefonas, be to, buvo apgadintas jo automobilis, nes kaltinamasis iš karto po nukentėjusiojo atžvilgiu pavartoto fizinio smurto, išėjęs iš katilinės spyrė koja į nukentėjusiojo automobilį. Nors pats nukentėjusysis teigia nematęs spyrio, tačiau šias aplinkybes patvirtina tiesiogiai tai matęs liudytojas R. L., kurio parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, nes dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, t. y. smurto vartojimo aplinkybių, šio liudytojo parodymai sutapo ir neprieštaravo paties kaltinamojo parodymams. Automobilio apgadinimai taip pat užfiksuoti ir įvykio vietos apžiūros protokole. Be to, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių liudytojas turėtų motyvą apkalbėti kaltinamąjį. Pažymėtina, jog apie sugadintą telefoną, apgadintą automobilį bei sudaužytus akinius nukentėjusysis dar tą patį vakarą papasakojo ir liudytojui A. D., kuris, vairuodamas nukentėjusiojo automobilį, pats matė sulaužytus akinius. Liudytojas patvirtino, jog nukentėjusysis visada būna su akiniais: ir dirba, ir vairuoja su akiniais. Be to, nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, o būtent veido kaulų, esančių aplink akį, lūžiai taip pat netiesiogiai patvirtina, jog nukentėjusiajam įvykio metu galėjo būti sugadinti ir akiniai, nes smūgiuota į akies sritį. Be to, nukentėjusiojo bei liudytojų R. L. ir A. D. parodymais nustatyta, jog būtent po šio įvykio buvo sugadintas ir nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefonas, kurį apžiūrėjo policijos pareigūnai. Nustatyta, tai patvirtino ir pats kaltinamasis, jog nukentėjusysis nuo kaltinamojo smūgių buvo nugriuvęs, o telefonas rastas būtent toje vietoje, kur įvyko muštynės, todėl darytina išvada, jog telefonas buvo sugadintas taip pat dėl kaltinamojo veiksmų.
Apibendrinant darytina išvada, jog kaltinamasis smūgiuodamas nukentėjusiajam į veidą neabejotinai matė, kad nukentėjusysis yra su akiniais, todėl, suduodamas smūgius kumščiais į veido sritį, neabejotinai suvokė, kad akiniai taip pat gali būti sugadinti ir nors kaltinamasis tikslingai nesiekė sugadinti akinių, tačiau savo veiksmais tokioms pasekmėms leido sąmoningai kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia, o tyčia spirdamas į nukentėjusiojo automobilį ne tik numatė, jog gali jį apgadinti ir taip padaryti žalos nukentėjusiajam, bet ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis matė ir suprato, jog smūgiuodamas kaltinamajam į veidą gali sugadinti jo mobilaus ryšio telefoną. Nors bendrais bruožais galėjo numanyti, kad nukentėjusysis su savimi galėjo turėti telefoną, tačiau nėra duomenų, kad būtų matęs, jog kaltinamasis su savimi turi mobilaus ryšio telefoną, todėl nėra pagrindo teigti, jog numatė, kad gali būti sugadintas mobilaus ryšio telefonas. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog nėra kaltinamojo tyčinės kaltės dėl mobilaus ryšio telefono sugadinimo. Kadangi baudžiamoji atsakomybė kyla tik už tyčinį svetimo turto sugadinimą, nesant kaltinamojo tyčinės kaltės dėl mobilaus ryšio telefono sugadinimo, ši aplinkybė iš kaltinimo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį šalintina, tačiau tai nepaneigia, jog kaltinamojo mobilaus ryšio telefonas buvo sugadintas įvykio metu, o už žalą atsakingas kaltinamasis bei nepaneigia, jog akinius bei automobilį kaltinamasis sugadino tyčia ir už tai kyla baudžiamoji atsakomybė.
Kadangi nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiojo akinius bei automobilį sugadino tyčia, o sugadinto turto vertė neviršija 5 MGL, t. y. 250 eurų, lygi jai, darytina išvada, jog kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, nes BK 190 straipsnyje be kita ko numatyta, kad šiame skyriuje numatytas turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.
Apibendrinant darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo požymiai, todėl jo veika kvalifikuotina ne pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.
Iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, jog E. E. tyčia suduodamas smūgius nukentėjusiajam R. D. sudaužė mobilųjį telefoną „Fonos Q2“, 100,00 eurų vertės.
Kaltinamojo E. E. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors faktines smurto naudojimo aplinkybes kaltinamasis pripažino, tačiau nenustatyta, kad dėl to būtų jautęs nuoširdžią atgailą, priešingai, jautėsi atkeršijęs nukentėjusiajam už prieš tai įvykusį konfliktą ir spyrį kaltinamajam į koją, jautėsi šioje situacijoje nukentėjęs dėl to, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes.
BK 187 straipsnio 3 dalies sankcija numato viešųjų darbų, arba laisvės pribojimo, arba arešto bausmes.
Skiriant bausmę kaltinamajam E. E. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas, viena iš kurių priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, šia veika pasikėsinta į sveikatą ir padaryta reali žala – nesunkiai sutrikdyta asmens sveikata, nustatyti daugybiniai veido kaulų lūžiai, ir viena veika – baudžiamasis nusižengimas, kuriuo pasikėsinta į svetimą turtą, padaryta reali žala. Abi veikos padarytos be svarios priežasties, tyčinės. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
E. E. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t., b. l. 183), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 182). Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas 1 kartą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą.
Įvertinus šių aplinkybių visumą, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės apribojimo bausmės. Teismo vertinimu, būtent tokia bausmės rūšis padės pasiekti bausmės tikslus – bendrąją ir individualiąją prevenciją, padės asmeniui keisti savo elgesį. Už tyčinį nesunkų nusikaltimą skirtina laisvės apribojimo bausmė, didesnė nei vidurkis – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 2 punktu, skiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per vienerius metus laiko neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o už baudžiamąjį nusižengimą – laisvės apribojimo bausmė, artima minimaliam šios bausmės dydžiui – 5 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kadangi nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatomis, subendrinamos griežtesne bausme, paskirta už nesunkų sveikatos sutrikdymą, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą už baudžiamąjį nusižengimą, ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, vietoje intensyvios priežiūros, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 2 punktu, skiriant įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per vienerius metus laiko neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 152,60 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl R. D. suteiktų gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 124–131), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareiškė 114,74 eurų civilinį ieškinį dėl R. D. išmokėtos nedarbingumo pašalpos už laikotarpį nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. atlyginimo (2 t., b. l. 57–70). Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civiliniai ieškiniai pagrįsti ir įrodyti. Byloje nustatyta, jog R. D. buvo sužalotas neteisėtais tyčiniais, nusikalstamais E. E. veiksmais, todėl už žalą, padarytą jį gydant bei išmokant ligos pašalpą, atsakingas kaltas asmuo, t. y. E. E.. Ieškinių dydis pagrįstas ir įrodytais ieškovų pateiktais rašytiniais duomenimis, kurių teisėtumu ir pagrįstumu teismas neturi pagrindo abejoti. Esant šioms aplinkybėms, Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius civilinis ieškinys tenkinami visiškai ir iš kaltinamojo E. E. Kauno teritorinei ligonių kasai priteisiama 152,60 eurų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 114,74 eurai turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusysis R. D. pareiškė 350 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai ir 150 eurų neturtinei žalai atlyginti (b. l. 88–89).
Nukentėjusysis nurodo, jog dėl to, kad E. E. smurtavo prieš jį, jam sudaužė 100 eurų vertės akinius, „Fonos Q2“ telefoną 100 eurų vertės, be to tyčia spirdamas į jam priklausančio automobilio Opel Zafira kairės pusės priekinį sparną jį įlenkė, tuo padarydamas 150 eurų vertės turtinę žalą.
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai.
Byloje neabejotinai nustatyta, jog tyčiniais neteisėtais, nusikalstamais kaltinamojo veiksmais buvo sugadintas nukentėjusiojo turtas – akinai ir apgadintas automobilis. Nors akinių įsigijimą patvirtinančių dokumentų ir automobilio remonto sąskaitų, kvitų nukentėjusysis nepateikė, tačiau jo nurodyta akinių vertė – 100 eurų, bei akivaizdžiai sugadinto – įlenkto automobilio sparno remonto kaina – 150 eurų, įvertinus tai, kad reikalingos darbo sąnaudos, pačios detalės išlyginimas, perdažymas arba padėvėtos pirkimas bei perdažymas, laikytinos protingomis sumomis, proporcingumo principo nepažeidžia, todėl ši žala laikytina pagrįsta ir priteistina iš nukaltinamojo nukentėjusiojo R. D. naudai.
Byloje taip pat nustatyta, jog įvykio metu buvo sugadintas nukentėjusiojo telefonas „Fonos Q2“. Nors nenustatyta tyčinė kaltinamojo kaltė dėl šio telefono sugadinimo, tačiau bylos duomenys patvirtina, jog telefonas buvo sugadintas kaltinamojo veiksmų pasekoje – dėl to, kad nukentėjusysis nuo kaltinamojo suduotų smūgių griuvo. Tokiu būdu telefono sugadinimas susijęs priežastiniu ryšiu su kaltinamojo veiksmais, todėl kaltinamasis taip pat yra atsakingas už šią žalą.
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad tokio telefono vertė prieš metus laiko buvo apie 119 eurų. Kadangi telefonas buvo dėvėtas, teismas sprendžia, jog prašoma priteisti 100 eurų suma už sugadintą telefoną yra adekvati, teisingumo ir proporcingumo principo nepažeidžia, todėl iš kaltinamojo taip pat priteistina nukentėjusiajam 100 eurų turtinei žalai dėl sugadinto telefono atlyginti.
Nukentėjusysis reikalavimą priteisti neturtinę žalą motyvuoja tuo, kad patyrė didelį fizinį skausmą, diskomfortą, nerimą ir kitas neigiamas emocijas, pirko vaistus, važinėjo į perrišimus, patyrė kitus nepatogumus, todėl prašo priteisti 150 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Įvertinęs visus teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir turi būti tenkinamas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška todėl teismo pareiga yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Byloje nustatyta ir įrodyta, kad nukentėjusiajam neteisėtais nusikalstamais E. E. veiksmais buvo padaryti sumušimai veido srityje, prakirsta lūpa, kurią reikėjo siūti, perrišinėti žaizdas, be to, nustatyti net trijų veido srities kaulų lūžiai aplink akį, asmuo daugiau kaip 20 dienų buvo nedarbingas. Dėl tokių veiksmų nukentėjusysis neabejotinai jautė fizinį skausmą, diskomfortą. Be to, nukentėjusysis buvo užpultas netikėtai, savo darbo vietoje, be jokios aiškios priežasties, todėl pagrįstai darytina išvada, kad nukentėjusysis taip pat jaučia nerimą. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusysis neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, tačiau jie nebuvo ilgalaikiai.
Įvertinus šias aplinkybes, o taip pat atsižvelgus į tai, kad nusikaltimas tyčinis, smurtinis, nesunkus, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principu bei teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, teismo vertinimu nukentėjusiojo prašoma priteisti 150 eurų dydžio neturtinė žala proporcingumo principo nepažeidžia, yra būtina kompensuoti nukentėjusiojo patirtiems neigiamiems išgyvenimams, todėl nukentėjusiojo R. D. civilinis ieškinys šioje dalyje vertinamas kaip pagrįstas, tenkinamas, priteisiant nukentėjusiajam iš E. E. 150 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis įsipareigojimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: akiniai ir mobilaus ryšio telefonas „Fonos Q2“ paliktini disponuoti R. D., kompaktinis diskas, esantis byloje (1 t., b. l. 171), paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,
nusprendžia:
Iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, jog E. E. tyčia suduodamas smūgius nukentėjusiajam R. D. sudaužė mobilųjį telefoną „Fonos Q2“ 100,00 eurų vertės.
E. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 2 punktu, E. E. vietoj intensyvios priežiūros skirti įpareigojimus: 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 1 (vienerius) metus laiko neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
E. E. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 5 (penkis) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 2 punktu, E. E. vietoj intensyvios priežiūros skirti įpareigojimus: 4 (keturis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 4 (keturis) mėnesius laiko neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 2 punktu, E. E. vietoj intensyvios priežiūros skirti įpareigojimus: 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 1 (vienerius) metus laiko neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Išaiškinti E. E., kad: be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip juos vykdo. Taip pat išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, gali būti skiriamos papildomos baudžiamojo poveikio priemonės, intensyvi priežiūra arba bausmė keičiama areštu.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. E. 152,60 eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus 60 eurocentų) turtinei žalai atlyginti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. E. 114,74 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų 74 eurocentus) turtinei žalai atlyginti.
R. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. E. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti ir 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: akinius ir mobilaus ryšio telefoną „Fonos Q2“ palikti disponuoti R. D., kompaktinį diską, esantį byloje (1 t., b. l. 171), palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.