Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė, rašytinio proceso tvarka, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (toliau – AB „Lietuvos draudimas“) ieškinį atsakovui D. K. dėl eismo įvykio ir padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, įpareigojant atsakovą per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2019 m. balandžio 19 d. H. Manto g. 8, Klaipėdoje, įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo D. K. kaltės. Taip pat nustatyta, jog 2019 m. gegužės 9 d. Šilutės pl. ir Baltijos pr. Žiede, Klaipėdoje, įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 19 d. eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo D. K. kaltės. 2019 m. gegužės 9 d. eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų abipusės kaltės. Transporto priemonės VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta 2019 m. balandžio 12 d. AB „Lietuvos draudimas”, draudėjas M. M.. 2019 m. balandžio 15 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi O. K. pardavė automobilį D. K.. Kadangi senasis ir naujasis savininkas nenutraukė draudimo sutarties D. K. perėjo visos draudėjo teisės ir pareigos pagal sutartį. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu AB „Lietuvos draudimas" atlygino D. K. padarytą žalą, išmokėdama 266,67 Eur dydžio išmoką už transporto priemonės Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus, ir 179,58 Eur dydžio išmoką už transporto priemonės VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus. 2019 m. balandžio 12 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi Nr. 01/538574090 (toliau – sutartis) šalys susitarė, kad transporto priemonę vairuos tik tiek asmenys, kurių amžius nėra mažesnis negu 25 metai, nepriklausimai nu jo vairavimo stažo, bei transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio vairavimo stažas yra mažesnis nei 2 metai, nepriklausomai nuo jo amžiaus (sutarties 1.5.2.11. punktas). Eismo įvykio metu transporto priemonės VW Golf valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas D. K. neturėjo 25 metų. Tuo tarpu aptariamo automobilio draudėjas neinformavo ieškovo apie padidėjusią draudimo riziką ir tokiu būdu pažeidė sutarties 1.5.3. punktą, todėl privalo gražinti draudikui išmokėtos išmokos dalį.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 5 dalis nustato, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ 62 punkte nustatyta, jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį – iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka (62.2. punktas).

Atsakovas, neinformuodamas draudiko apie padidėjusią draudimo riziką, pažeidė sutarties sąlygas, todėl jam kyla prievolė grąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prievolės ir skolos dydžio neginčijo. Įrodymų, kad iki sprendimo priėmimo būtų atlyginęs žalą, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 223,13 Eur (89,79 Eur + 133,34 Eur) žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovui iš jo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovo priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija 5,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo D. K. 223,13 Eur (du šimtus dvidešimt tris Eur 13 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 223,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2020 m. gegužės 5 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolika Eur) bylinėjimosi išlaidų, ieškovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.