Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2024-12-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-552-963/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-30
Bylos Nr.
eII-552-963/2024
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00401-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Pažeidėjas
K. M.
Kategorijos
  • 16.9.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-552-963/2024Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00401-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1.; 21.10.4; 21.11.1; 21.11.3.
ROIK: 24252497326(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 30 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, Linai Dabulskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto K. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11547-2024 panaikinimo ir bylos grąžinimo iš naujo tirti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato vyriausioji patrulė I. G. 2024 m. rugpjūčio 14 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą K. M. už tai, kad jis 2024 m. rugpjūčio 14 d., 14.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „S. R.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje sukdamas į dešinę nedavė kelio pagrindiniu keliu pirma eismo juosta važiuojančiai transporto priemonei, sukėlė avarinę situaciją, privertė kitą transporto priemonę staigiai keisti važiavimo kryptį iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 9, 154 punktų reikalavimus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-11547-2024 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, K. M. paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams.

2024 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto K. M. skundas, kuriame prašoma panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai. Nurodo, kad 2024 m. rugpjūčio 14 d., 14.20 val., važiavo (duomenys neskelbtini) sankryža, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės, dėl ko sukėlė avarinę situaciją. Teigia, kad šioje situacijoje, žiūrint į kairę sunku nustatyti kiek gatvė turi juostų, nes (duomenys neskelbtini) lėtėjimo juosta posūkiui į (duomenys neskelbtini) gatvę dėl įkalnės ir prospekto posūkio gali būti klaidingai suvokiama kaip prospekto pirmoji juosta, kuria važiuojantiems reikia duoti keli. Mano, kad skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, o bylą grąžinta skundžiamą nutarimą priėmusiai institucijai iš naujo tirti, siekiant nustatyti, ar (duomenys neskelbtini) sankryžos fizinės savybės (posūkis, įkalnė, lėtėjimo juostos pabaiga), tai yra ar sankryža įrengta laikantis STR reikalavimų ir ar tai nėra pareiškėjo teisės pažeidimo padarymo priežastimi.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodoma, jog sankryžos įrengimo klausimai nesusiję su K. M., kaip vairuotojo veiksmais vairuojant transporto priemonę. Kaip žinia, vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę ir dalyvaudamas viešajame eisme privalo būti atidus, atsargus, mokėti kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad eismo situacijų gali būti įvairiausių ir bet kurioje situacijoje dalyvaudamas viešajame eisme transporto priemonės vairuotojas privalo įvertinti esamą situaciją kelyje tiek eismo sąlygų, tiek kelio ženklų ar ženklinimo, tiek savo gebėjimų požiūriu ir besąlygiškai būti atidus. Institucijos nuomone, byloje yra užfiksuota pakankami duomenų, leidžiančių pagrįstai įvertinti eismo sąlygas įvykio metu, kelio ženklus ir horizontalųjį kelių ženklinimą sankryžoje įvykio metu. Pranešėjo pateiktame vaizdo įraše aiškiai matyti, kad pranešėjas važiuoja keliu, pažymėtu kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, pavadintu (duomenys neskelbtini), kelias yra iš dviejų eismo juostų viena kryptimi, prieš sankryžą su (duomenys neskelbtini) gatve yra įrengta eismo juosta, skirta lėtėjimui ir posūkiui į dešinę - į (duomenys neskelbtini) gatvę, įrengtas kelio ženklas Nr. 507, nurodantis eismo kryptis sankryžoje. Toks ženklinimas leidžia suprasti ir tvirtinti, kad pranešėjas važiavo pagrindiniu keliu ir sankryžoje važiuodamas tiesiai turėjo pirmenybę prieš iš dešinės pusės iš šalutinio kelio - (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) laukiančius įvažiuoti eismo dalyvius. Vaizdo įraše matyti, kad pranešėjas važiuoja pirma eismo juosta tiesiai, kaip reikalauja kelio ženklai. Sankryžoje prieš pat pranešėjo automobilį iš šalutinio kelio staiga išvažiuoja baltos spalvos automobilis, vairuojamas pareiškėjo K. M., todėl, siekdamas išvengti susidūrimo, pranešėjas buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Tuo, kad nedavė kelio, K. M. sukėlė pavojingą situaciją kelyje, kurios metu buvo išvengta skaudžių pasekmių tik dėl greitos pranešėjo reakcijos. Taip pat kelyje įrengtas horizontalusis kelių ženklinimas, linijos šiek tiek nublukusios, tačiau pakankami aiškios ir galima suprasti jų reikšmę. Tačiau svarbu tai, kad kelio ženklai turi didesnę reikšmę, negu horizontalusis kelių ženklinimas, ir vairuotojai pirmiausia turi vadovautis kelio ženklais. Institucijos nuomone, kelio ženklai ir ženklinimas sankryžoje yra aiškus ir tikrai gali būti suprantamas eismo dalyviams. Pažymėtina, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės sukant į dešinę ir įvažiuojant į (duomenys neskelbtini) nėra greitėjimo juostos, iš karto įvažiuojama į pirmą eismo juostą. Institucijos nuomone, svarbi aplinkybė yra ta, kad K. M. gyvena (duomenys neskelbtini), jam tenka dažnai kaip vairuotojui važiuoti pro aptariamą sankryžą, todėl eismo sąlygos, kelio ženklai ir ženklinimas jam turi būti gerai žinomos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad K. M. pažeidė kelių eismo taisykles būtent dėl atidumo stokos, netinkamai įvertinęs ypatingai dinamiškai besikeičiančią situaciją kelyje. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, K. M. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarimą be pakeitimų. Prašo pareiškėjo skundą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas K. M. į skundo nagrinėjimą atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad teisės pažeidimą padarė dėl sankryžos specifikos. Įvykio metu buvo sustojęs (duomenys neskelbtini) sankryžoje, ketino sukti į dešinę, bet neteisingai įvertino situaciją ir atliko posūkio manevrą, praleidęs jo nuomone pirma juosta važiuojančias transporto priemones. Prieš sankryžą yra įrengta lėtėjimo juosta. Jis, pareiškėjas, praleido lėtėjimo juosta važiuojančias transporto priemones ir atliko posūkio manevrą. Teigia, kad minėta sankryža įrengta neteisingai, prieš sankryžą yra posūkis, įkalnė, todėl nesimato pagrindiniu keliu važiuojančių transporto priemonių, sunku suprasti automobilių judėjimo trajektoriją. Policijos įstaiga galėtų tai išaiškinti, nustatyti, ar sankryža įrengta tinkamai, todėl prašo bylos medžiagą grąžinti policijos įstaigai papildomam tyrimui atlikti. Gyvena (duomenys neskelbtini) g., dažnai važiuoja šia gatve, tačiau šia sankryža važiuoti vengia. Jam yra žinoma, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba svarstė klausimus dėl minėtos sankryžos įrengimo specifikos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

K. M. skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Svarbu tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

K. M. administracinė nuobauda paskirta už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 6 dalis).

Iš K. M. skundo matyti, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad jis, vairuodamas automobilį, sankryžoje sukdamas į dešinę nedavė kelio pagrindiniu keliu pirma eismo juosta važiuojančiai transporto priemonei, sukėlė avarinę situaciją, privertė kitą transporto priemonę staigiai keisti važiavimo kryptį iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, tačiau pareiškėjo nuomone, pažeidimą padarė dėl sankryžos specifikos, nes minėtoje vietoje prieš sankryžą yra posūkis, įkalnė, lėtėjimo juosta, dėl ko pagrindiniu keliu važiuojančių transporto priemonių tinkamai nesimato.

Tokiu būdu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, sankryžoje sukdamas į dešinę ir nedavęs kelio pagrindiniu keliu pirma eismo juosta važiuojančiai transporto priemonei ir šiais savo veiksmais privertęs ją staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, neabejotinai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, t. y. pavojingai vairavo.

Administracinio nusižengimo byloje pateiktas 2024 m. rugpjūčio 14 d. vaizdo įrašas, patvirtinantis Nutarime užfiksuotas aplinkybes, o būtent: iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad pranešėjo A. J. M. vairuojamas automobilis važiuoja (duomenys neskelbtini). Kelyje yra dvi eismo juostos ta pačia važiavimo kryptimi. Prieš (duomenys neskelbtini) sankryžą yra įrengta eismo juosta, skirta lėtėjimui ir posūkiui į dešinę - į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pranešėjas važiuoja pirma eismo juosta. Vaizdo įrašo 13:19:45 val. matyti kaip iš lėtėjimo juostos į (duomenys neskelbtini) gatvę suka tamsios spalvos automobilis, K. M. vairuojamas automobilis privažiavęs prie sankryžos iš (duomenys neskelbtini) g. Vaizdo įrašo 13:19:41 val. K. M. vairuojamas automobilis pasuka į dešinę prieš pat pranešėjo automobilį, dėl ko pranešėjas keičia važiavimo kryptį, po to stabdo.

Taigi, iš byloje esančio pateikto vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad K. M. padarė (duomenys neskelbtini) punkto pažeidimą. (duomenys neskelbtini) punktas nustato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Nagrinėjamu atveju pranešėjas važiavo tiesiai pagrindiniu keliu, todėl turėjo pirmenybę prieš iš dešinės pusės iš šalutinio kelio - (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) laukiančius įvažiuoti eismo dalyvius. KET 5 punkte įtvirtina eismo dalyvių pareiga išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas vairuotojas, K. M., turėdamas pakankamai didelę vairavimo patirtį, privalėjo pastebėti kelio ženklinimą ir prieš pradėdamas posūkio manevrą, jį įvertinti.

Skundą pateikęs K. M. teigia, kad teisės pažeidimą padarė dėl sankryžos specifikos, tai yra dėl to, kad prieš pat sankryžą yra posūkis, įkalnė, be to įrengta lėtėjimo juosta. Susipažinęs su byloje esančiu vaizdo įrašu teismas sutinka, kad minėta (duomenys neskelbtini) sankryža yra sudėtinga, galimai skundą pateikęs K. M. lėtėjimo juostą palaikė pirma juosta, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios sankryžos ypatumai K. M. buvo gerai žinomi, juolab kad ir pats pažeidėjas gyvena (duomenys neskelbtini), todėl eismo sąlygos jam turi būti gerai žinomos. Prieš atlikdamas posūkio manevrą K. M. turėjo atidžiai stebėti kelio ženklus ir kelio dangos žymėjimą, privalėjo imtis visų atsargumo priemonių ir įvertinti, ar posūkio manevrą galės atlikti saugiai, o nebūdamas tuo tikras, privalėjo neatlikti manevro. Pažymėtina ir tai, jog vaizdo įrašo duomenimis, kelio ruožas iki sankryžos yra aiškiai matomas, matomumas geras, o nusižengimas padarytas šviesiu paros metu, todėl atidžiam ir dėmesingam vairuotojui turi būti visiškai aiškūs kelio ženklai ir kelio dangos žymėjimas.

Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) sankryžos ypatumai administracinio nusižengimo konstatavimui įtakos neturi. Pažymėtina ir tai, jog nei teismas, nei skundžiamą nutarimą priėmusi institucija nėra kompetentingi spręsti, ar minėta sankryža įrengta laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Taigi, teismo vertinimu, K. M. pasirinko gynybinę poziciją, siekdamas išvengti kilusios atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą.

Byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl K. M. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. K. M. buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – straipsnio sankcijoje numatyta minimali 170 Eur dydžio bauda, specialiosios teisės atėmimas taip pat paskirtas minimaliam 3 mėnesių terminui.

Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Institucija skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. K. M. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad skiriant administracinę nuobaudą buvo įvertinti padarytas nusižengimas, patį K. M. apibūdinantys duomenys.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-11547-2024 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo K. M. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

K. M. skundą atmesti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-11547-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė