- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-25
- Bylos Nr.
- I-979-1066/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03240-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis (pirm.)
- Pareiškėjas
- "Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras"
- Atsakovas
- "Nekilnojamojo turto valdymas"
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1 287,93 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
2. Savo prašymą grindžia iš esmės tokiais argumentais:
2.1. Nurodo, kad už turto objektą „Prekybos centras“, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovė nesumokėjusi 1 287,93 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
2.2. Pareiškėjos teigimu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831 pareiškėjai suteikė teisę organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų redakciją (su vėlesniais pakeitimais), galiojusią iki 2017 m. birželio 30 d., o 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 buvo patvirtinti nuostatai, kuriais įtvirtinta dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Klaipėdos mieste.
Atsiliepimas
3. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“) atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
3.1. Teigia, kad atsakovė nežinojo apie susidariusį įsiskolinimą dėl už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovė negavusi jokio įspėjimo apie susidariusį įsiskolinimą. Pažymi, kad pareiškėjos pateiktoje pažymoje teismui dėl vietinės rinkliavos yra nurodytas siuntimo adresas: (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovė nėra registruota.
3.2. Taip pat tvirtina, kad turto objektas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), visiškai nenaudojamas. Kadangi patalpos yra nenaudojamos ir jokia veikla nėra vykdoma, todėl atsakovė nėra atliekų turėtoja ir jai priklausantis pastatas neturi būti apmokestinamas jokiais numatytais vietinės rinkliavos mokesčiais. Jei atsakovė būtų žinojusi, kad pareiškėja skaičiuoja vietinės rinkliavos mokesčius už nenaudojamą turto objektą, būtų kreipęsi dėl atleidimo nuo pastoviosios ir nuo kintamosios dvinarės įmokos už komunalinių atliekų tvarkymą.
3.3. Pasak atsakovės, nėra pateikta jokių skaičiavimų, kuriuos atlikusi pareiškėja. Prie skundo pateiktas mokėjimo pranešimas, kuriame matyti suma už 2020 m. yra 1 220,14 Eur, o pažymoje teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos suma už 2019 m. yra 1 287,93 Eur. Šiuo atveju atsakovei nėra aiškūs paskaičiavimai ir gautos sumos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Ginčas byloje kilo dėl įsiskolinimo, susidariusio laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., už vietinę rinkliavą priteisimo.
5. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje numatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) pažymėjo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. LVAT minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose LVAT bylose (administracinėse bylose: Nr. A442-2210/2011; Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
6. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava) apskaičiavimą ir administravimą reglamentuoja Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai, patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 (toliau – Nuostatai). Minėtuose nuostatuose nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietine rinkliava apmokestinti nekilnojamojo turto objektai, suskirstyti į kategorijas pagal nekilnojamojo turto objekto rūšis ir jų paskirtį, nurodyti Nuostatų 1 priede.
Nuostatų 45 punkte nustatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojas privalo: laiku mokėti jam apskaičiuotą vietinę rinkliavą (45.1. punktas); teikti duomenis, reikalingus vietinei rinkliavai apskaičiuoti (45.2. punktas); informuoti naują savininką (naudotoją) apie prievolės mokėti vietinę rinkliavą įvykdymą, o naujasis savininkas (naudotojas) turi informuoti administratorių apie prievolės pradžią ar pasikeitimą (45.3. punktas); per 10 darbo dienų informuoti administratorių apie naujo nekilnojamojo turto naudojimo pradžią (45.4. punktas); sudaryti sąlygas administratoriui patikrinti nekilnojamojo turto naudojimą ir (ar) deklaruotų duomenų teisingumą (45.5. punktas).
Nuostatų 35 punkte nustatyta, kad pareiškėja yra atsakinga už vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą.
Nuostatų 3 priede nustatyti vietinės rinkliavos dydžiai. Nurodyta, kad vietinė rinkliava susideda iš pastovios dedamosios ir kintamosios dedamosios. Prekybos paskirties nekilnojamam turtui taikoma 5,8 Eur už 10 kvadratinių metrų pastovioji dedamoji ir 2,1 Eur už 10 kvadratinių metrų kintamoji dedamoji.
7. Į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2020 m. rugsėjo 24 d. išrašas (su istorija) patvirtina, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso pastatas – prekybos centras (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Taigi pagal Nuostatus atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja. Pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 29 d. pažyma teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1260 patvirtina, kad atsakovės įsiskolinimas yra už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. 1 287,00 Eur, kurią pareiškėja ir prašo priteisti.
7.1. Tai, kad atsakovė nežinojo apie susidariusį įsiskolinimą dėl už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir, pasak atsakovės, jai nebuvo įteikti jokie pranešimai (jie buvo siųsti kitu adresu nei atsakovės buveinės adresas), niekaip neatleidžia (nepaneigia) atsakovės nuo pareigos sumokėti vietinę rinkliavą.
7.2. Taip pat pareiškėja teigia, kad ginčo patalpos yra nenaudojamos ir jokia veikla nėra vykdoma, todėl atsakovė nėra atliekų turėtoja. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ir būtų atleista nuo rinkliavos mokėjimo. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės teiginys, kad visiškai neaiškūs pareiškėjos atlikti skaičiavimai, nes iš vieno mokėjimo pranešimo matyti suma yra 1 220,14 Eur, o pažymoje teismui apie skolą dėl vietinės rinkliavos suma už 2019 m. yra 1 287,93 Eur. Pastebėtina, kad šioje byloje yra spręstinas vietinės rinkliavos sumokėjimo klausimas tik už 2019 m. (t. y. laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.), tuo tarpu, byloje pateiktas mokėjimo pranešimas Nr. K201449362 suformuotas 2020 m., t. y. už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Kaip matyti iš pareiškėjos teismui parteiktos pažymos, buvo taikytas Nuostatuose nustatytas virtinės rinkliavos dydis (iš viso 0,79 Eur už kvadratinį metrą).
8. Nustatyta, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, laiku nesumokėjo vietinės rinkliavos, todėl yra teisinis pagrindas iš atsakovės priteisti 1 287,93 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., pareiškėjos naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą patenkinti visiškai.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (įmonės kodas 163743744) 1 287,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.