Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2012-04-05 · Civilinė byla Nr. 2-2701-905/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-04-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-05-04Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-05
Bylos Nr.
2-2701-905/2012
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-01569-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vitalijus Abramovičius
Suinteresuotas asmuo
Ž. Ž., A. Ž.
Civilinė byla Nr. 2-2701-905/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-01569-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 101; 129.1 (S)
VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 5 d.Vilnius
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Abramovičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės I. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolės reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys Ž. Ž. ir A. Ž..

Žemesnės instancijos teismas

Reikalavimų esmė

Pareiškėja prašė spręsti klausimą dėl baudos paskyrimo Ž. Ž. už antstolio reikalavimo nevykdymą (Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja nurodė, kad, vykdant Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Ž. Ž. išsiųstas patvarkymas dėl lengvojo automobilio perdavimo, kuriuo Ž. Ž. įpareigota 2012 m. kovo 20 d. 10 val. 00 min. pristatyti automobilį adresu Vilniuje, Basanavičiaus g. 8/1, siekiant jį perduoti A. Ž.. Nurodytą dieną Ž. Ž. automobilio nepristatė, įpareigojimo neįvykdymo priežasčių nenurodė. A. Ž. 2012 m. kovo 27 d. patvirtino, kad Ž. Ž. automobilio neperdavė.

Nustatytos aplinkybės

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-8142-535/2011, taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir lengvasis automobilis, registruotas Ž. Ž. vardu, perduotas laikinai naudotis A. Ž.. Vykdant pagal nurodytą teismo nutartį išduotą vykdomąjį raštą, antstolės 2012 m. kovo 6 d. patvarkymu Ž. Ž. įpareigota 2012 m. kovo 20 d. 10 val. 00 min. pristatyti nurodytą automobilį adresu Vilniuje, Basanavičiaus g. 8/1, siekiant jį perduoti A. Ž.. Šis antstolės patvarkymas registruota pašto siunta 2012 m. kovo 11 d. įteiktas Ž. Ž. gyvenamosios vietos adresu. 2012 m. kovo 27 d. pareiškimu A. Ž. informavo antstolę, kad jam iki 2012 m. kovo 27 d. automobilis nebuvo perduotas.

Nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas

Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną.

Teismas neturi duomenų, dėl kokių konkrečių (finansinių, organizacinių, nenugalimos jėgos ar kt.) priežasčių Ž. Ž. nevykdo antstolės 2012 m. kovo 6 d. patvarkymo, t. y. nepristato automobilio nurodytu adresu ir (arba) automobilio neperduoda A. Ž.. Atsižvelgdamas į antstoliui keliamus aukštus kvalifikacijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis, kt.), teismas neturi pagrindo abejoti pareiškime išdėstytais antstolės teiginiais, kad 2012 m. kovo 6 d. patvarkymas iki šiol neįvykdytas (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra galiojančios, jų teisėtumas ir (arba) pagrįstumas nėra ir negali būti šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Ginčo dėl antstolės nustatyto įpareigojimo teisėtumo nėra, vadinasi, patvarkyme nurodytas įpareigojimas yra galiojantis, teisėtas ir vykdytinas (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Taigi nustatytos faktinės aplinkybės, kad Ž. Ž. buvo žinomas arba turėjo būti žinomas antstolės 2012 m. kovo 6 d. patvarkymo turinys, t. y. patvarkyme nustatytas atitinkamas įpareigojimas ir jo įvykdymo terminas, tačiau šis patvarkymas (įpareigojimas) iki šiol neįvykdytas.

Teismas sprendžia, kad pateiktas antstolės pareiškimas gali būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 3 dalis), nes teismui pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių antstolės 2012 m. kovo 6 d. patvarkymu nustatyto įpareigojimo neįvykdymo faktą, kaip pagrindą Ž. Ž. atsakomybei dėl antstolės teisėtų reikalavimų nevykdymo (CPK 585 straipsnio 1, 2 dalys).

Skirtinos baudos konkretaus dydžio nustatymas priskirtinas teismo nuožiūrai. CPK 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teismo vertinimu, pirmiau nurodytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų teisės analogijos taikymas, kuris, beje, expressis verbis numatytas ir CPK 3 straipsnio 6 dalyje. Kadangi Civilinio proceso teisė, kaip reglamentuojanti valstybės teisminės valdžios įgyvendinimą, yra labiau viešosios negu privatinės teisės šaka, tai nagrinėjamu atveju teisinga, protinga ir sąžininga pagal analogiją vadovautis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio 1-3 dalių nuostatomis, t. y. skiriamos baudos dydį nustatyti pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriamos baudos, kaip procesinės sankcijos, vienas svarbiausių tikslų – sudrausminti asmenį, todėl, spręsdamas dėl skirtinos baudos konkretaus dydžio, teismas prioritetiniu kriterijumi laiko būtent sudrausminantį baudos poveikį. Svarbus kriterijus yra ir tai, kad teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymas iš esmės lemia ir teismo sprendimo (nutarties), pagal kurį(-ią) išduotas vykdomasis raštas, nevykdymą, o teismo sprendimo (nutarties), kaip valstybės teisminės valdžios akto, nevykdymas tam tikru mastu lemia ir viešojo intereso pažeidimą.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių Ž. Ž. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl skirtina įstatyme nustatyto vidutinio dydžio bauda – 500 Lt už kiekvieną nevykdymo dieną.

Pažymėtina, kad teismo skiriama bauda, kaip procesinė sankcija, neatlieka kompensuojamosios (žalos, nuostolių atlyginimo) funkcijos ir ja nesiekiama „revanšistinių“ (keršto) tikslų. Baudos drausminantis poveikis yra nukreiptas tik į ateitį, siekiant, kad pažeidimas nesikartotų ateityje (neįmanoma drausminti ar koreguoti asmens elgesio praeityje). Be to, drausminantis baudos poveikis, akivaizdu, gali būti pasiektas tik tada, kai asmuo, kuriam taikoma bauda, subjektyviai žino, kad jam jau yra paskirta atitinkama sankcija, nes, tik žinodamas apie jam pritaikytą konkrečią poveikio priemonę, asmuo gali atitinkamai spręsti dėl savo veiksmų, elgesio ateityje – tęsti pažeidimą, ar nutraukti neteisėtus veiksmus (neveikimą). Pažymėtina ir tai, kad teismo nutarčių įsiteisėjimas yra siejamas su jų neapskundimu per tam tikrą terminą, kuris skaičiuojamas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos (CPK 335 straipsnio 1 dalis). Taigi nutarties įsiteisėjimas iš esmės lemia ir išvadą, kad, įsiteisėjant nutarčiai, jos turinys yra žinomas visiems asmenims, dėl kurių nutartis priimta. Tai konstatavęs, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju CPK 585 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bauda taikytina nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Dėl to, tenkinant pareiškėjos prašymą, bauda Ž. Ž. skirtina už kiekvieną antstolės 2012 m. kovo 6 d. patvarkymo nevykdymo dieną, pradedant nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad antstolės pareiškimas tenkintinas ir, įsiteisėjus šiai nutarčiai, Ž. Ž. už antstolės 2012 m. kovo 6 d. patvarkyme nustatyto įpareigojimo nevykdymą skirtina 500 Lt dydžio bauda už kiekvieną nevykdymo dieną.

Išaiškintina, kad pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 1, 2 dalimis, 593 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalimis,

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

S. Ž. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuo šio nutarties įsiteisėjimo dienos skaičiuotiną 500 (penkių šimtų) Lt baudą už kiekvieną antstolės 2012 m. kovo 6 d. patvarkymo nevykdymo dieną.

Bauda turi (turės) būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 6800.

Asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.

Teisėjas Vitalijus Abramovičius