Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2010-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-314-441/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2010-03-15
Bylos Nr.
1-314-441/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Žilvinas Astrauskas
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-314-441/2010Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.3.; 1.1.7.2.4.; 1.1.8.1.; 1.2.25.4.1.; 2.10.1.4. (S)
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. kovo 15 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Astrauskas, išnagrinėjęs Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro Gintaro Girgždžio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), deklaruojamosios gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. 2009 m. rugpjūčio 15 d. apie 13.08 val. Vilniaus ir Ežero gatvių Šiauliuose sankryžoje, blaivus vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „F. E.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 78.11, 169 punktų reikalavimus, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas Vilniaus gatve nuo Kalinausko gatvės ir artėdamas prie šviesoforo signalais reguliuojamos sankryžos, užsidegus raudonam šviesoforo signalui, kuris draudžia eismą, nesustojo prieš „Stop“ liniją, įvažiavo į sankryžą, susidūrė su automobiliu „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu M. G., į sankryžą įvažiavusiu iš Ežero gatvės nuo Trakų gatvės degant žaliam šviesoforo signalui, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota automobilio „Peugeot 206“ keleivė I. K., kuriai padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžis su lūžgalių poslinkiu, kraujosruvos kaktoje ir kairės akies vokuose, nubrozdinimas veide, kairiojo kelio sumušimas, sukėlęs lokalų skausmingumą, o dėl galvos smegenų sukrėtimo, nosies kaulų lūžio su lūžgalių poslinkiu nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 15 d. apie 13 val. važiavo Vilniaus gatve pirma eismo juosta. Pamatęs mirksint žalios spalvos šviesoforo signalą, pagalvojo, kad prieš sankryžą suspės sustoti, tačiau tuo metu jo dėmesį patraukė moteris, ėjusi dešinėje pusėje šaligatviu, dėl ko jis maždaug 5 sekundes buvo pasukęs galvą. Pakėlęs akis pamatė, kad jau įvažiavo į sankryžą ir jam dega raudonas šviesoforo signalas. Tuo metu iš dešinės pusės į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavo „Peugeot“ markės automobilis ir įvyko susidūrimas. Dėl to, kad sukėlė eismo įvykį, nuoširdžiai gailisi, pripažįsta, jog eismo įvykio metu buvo labai neatidus.

Nukentėjusioji I. K. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 15 d. apie 13.10 val. važiavo M. G. vairuojamu automobiliu „Peugeot 206“ ir Vilniaus - Ežero gatvių sankryžoje pateko į avariją, kurios metu buvo sužalota. Eismo įvykio metu patirtą žalą jai atlygino draudimo bendrovė, todėl civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja M. G. parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 15 d. apie 13 val. vairavo automobilį „Peugeot 206“ ir Vilniaus - Ežero gatvių sankryžoje, įsitikinusi, kad jai dega žalias šviesoforo signalas, važiavo per sankryžą Ežero gatve tiesiai nuo Trakų gatvės. Sankryžoje susidūrė su Vilniaus gatve nuo Prūdelio pusės važiavusiu automobiliu. Ji važiavo pirma eismo juosta, automobilyje kartu su ja važiavo I. K.

Nukentėjusysis Č. G. parodė, kad jo duktė M. G. važiavo jam priklausančiu automobiliu „Peugeot 206“. Eismo įvykio metu automobilis buvo apgadintas, žalą jam atlygino draudimo bendrovė, todėl civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vietos, esančios Vilniaus - Ežero gatvių Šiauliuose sankryžoje, apžiūra, automobilių išsidėstymas sankryžoje po įvykio, automobilių apgadinimai ( b.l. 4-19).

Iš protokolų apie transporto priemonių apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą matyti, jog po eismo įvykio buvo apžiūrėtas automobilis „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis Č. G., kurį vairavo Č. G. dukra M. G. ir automobilis „F. E.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis R. G., kurį vairavo V. K.; protokoluose užfiksuoti akivaizdūs automobilių sugadinimo požymiai.

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktų matyti, kad V. K. ir M. G. įvykio metu buvo blaivūs.

Specialisto išvadoje nurodyta, kad I. K. padaryti sužalojimai: galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžis su lūžgalių poslinkiu, kraųjosruvos kaktoje ir kairės akies vokuose, nubrozdinimas veide, kairiojo kelio sumušimas, sukėlęs lokalų skausmingumą. Sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką, padaryti atsitrenkiant į bukas kietas automašinos salono dalis; I. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes galvos smegenų sukrėtimas ir nosies kaulų lūžis su lūžgalių poslinkiu sutrikdė jos sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Nukentėjusioji I. K. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nuo 2009-08-15 iki 2009-08-17 buvo gydoma VšĮ Šiaulių apskrities ligoninėje ir dėl jos gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos buvo padaryta 910,81 Lt turtinė žala. Baudžiamojoje byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa, kaip Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotas atstovas, buvo pripažinta civiliniu ieškovu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad V. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir dėl šios veikos yra kaltas. Byloje nustatyta, jog V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 78.11 ir 169 punktų reikalavimus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija), tai yra, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, artėdamas prie šviesoforais reguliuojamos Vilniaus - Ežero gatvių sankryžos užsidegus raudonam šviesoforo signalui nesustojo prieš „Stop“ liniją, įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su M. G. vairuojamu automobiliu. Tokia veika V. K. sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjusiajai I. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. V. K. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir atsiradusių padarinių tiesioginė priežastis: jeigu V. K. susidariusioje eismo situacijoje būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, t.y., esant draudžiamajam šviesoforo signalui būtų sustojęs prieš „Stop“ liniją, jo vairuojamas automobilis nebūtų susidūręs su M. G. vairuojamu automobiliu ir nebūtų įvykęs eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Taigi V. K. veika – padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai –tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – nesunkiu I. K. sveikatos sutrikdymu. Pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus – užsidegus raudonam šviesoforo signalui nesustodamas prieš „Stop“ liniją ir įvažiuodamas į sankryžą – V. K. nenumatė, kad dėl tokios jo veikos gali kilti eismo įvykis, gali būti sužalotas žmogus, nors pagal įvykio situaciją ir asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti, todėl veikė nusikalstamumo nerūpestingumo forma. Pagal nustatytas faktines aplinkybes V. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį kaip kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas, sukėlęs eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Esant įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnis), baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta bauda kaip alternatyvi bausmė; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja; baudžiamojoje byloje nukentėjusieji I. K. ir Č. G. civilinių ieškinių nepareiškė, o dėl I. K. gydymo išlaidų padarytą 910,81 Lt turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos V. K. įsipareigojo atlyginti dalimis per 12 mėnesių nuo 2009-12-25, sudarydamas su Valstybinės ligonių kasos atstovu Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondui atlyginimo sutartį.

Prokuroras, siūlydamas užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam V. K. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., padarymą siūlo skirti 8 MGL (1040 Lt) dydžio baudą ir jos mokėjimą išdėstyti. Kaltinamasis su baudos dydžiu sutinka.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

V. K., veikdamas nusikalstamo nerūpestingumo forma, padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, tačiau ikiteisminio tyrimo metu tvirtino turintis lėšų baudai susimokėti. Įvertinęs minėtas aplinkybes, atsižvelgęs į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas už padarytą nusikaltimą skiria V. K. baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydį nustato mažesnį už baudžiamajame įstatyme numatytą už neatsargų nusikaltimą šios bausmės rūšies vidurkį, arčiau minimalios ribos.

Byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa, atstovaudama Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, pareiškė civilinį ieškinį dėl 910,81 Lt turtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškovo įgaliotas atstovas ir kaltinamasis V. K. susitarė dėl žalos atlyginimo, todėl pradėtas civilinio ieškinio procesas nutrauktinas.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus automobiliai „F. E.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktini neribotai teisėtų savininkų ar valdytojų nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,

nusprendžia:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 8 MGL (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų) dydžio bauda, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti V. K. ir Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondui atlyginimo sutartį dėl 910,81 Lt žalos atlyginimo ir pradėtą procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus automobilius „F. E.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Peugeot 206“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti neribotai teisėtų savininkų ar valdytojų nuosavybei.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Žilvinas Astrauskas